LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKVESTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKVESTA“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKVESTA“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo ir skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AKVESTA“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą vienašališkai nutraukti kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų Rasų g. 8, Vilniuje, statybos darbų sutartį Nr. ST-185 (toliau – sutartis), apie kurį atsakovė informavo ieškovę 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1S-6825; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalį (toliau – Nepatikimų tiekėjų sąrašas); 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 32 765,49 Eur skolą už atliktus darbus; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 12,25 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovę informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą; 2) uždrausti atsakovei pasinaudoti laidavimo draudimo raštu (poliso Nr. LT24-SILD-00004996-3); 3) uždrausti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėti atsakovei pinigines lėšas pagal laidavimo draudimo raštą (poliso Nr. LT24-SILD-00004996-3).

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovės teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovei esant įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei šalių ginčui teisme užsitęsus ir galiausiai priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, ieškovė būtų įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal neteisėtu pripažintą atsakovės sprendimą, todėl ieškovė patirtų neigiamus padarinius, nes negautų pajamų dėl prarastos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir juos laimėti. Atsakovei išmokėjus laidavimo draudimo sumas, ieškovė patirtų ne mažesnę kaip 20 960,13 Eur žalą ir laidavimo draudimo gavimas, siekiant dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, jai pabrangtų. Jei ieškovę pašalintų iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, ji be apribojimų ir toliau galėtų konkuruoti su kitais tiekėjais viešuosiuose pirkimuose, o perkančiosioms organizacijoms galėtų pasiūlyti konkurencingesnes darbų kainas, ir tai atitiktų racionalaus lėšų naudojimo principą. Ieškovė patiria nuostolius negautų pajamų forma, kurių atlyginimo pareikalaus iš atsakovės, jei teismo sprendimu bus pripažinta, kad atsakovės sprendimai yra nepagrįsti ir negaliojantys. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų ir viešąjį interesą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, ar ne, o jeigu tiekėjo reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Vykstant teisminiam ginčui dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, tiekėjas lieka sąraše, tačiau jam atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis).

6.       Teismas pažymėjo, kad vien įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjai dalyvauti kituose skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Įvertinęs tai, teismas ieškovės argumentus, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir patirtų didelių nuostolių, laikė nepagrįstais.

7.       Palyginęs ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą (dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo teisėtumo ginčijimo) ir prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (dėl laidavimo draudimo sutarties vykdymo sustabdymo), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė ir pareikštas reikalavimas byloje nėra tiek susiję, kad suponuotų būtinybę taikyti prašomus draudimus. Byloje nėra ginčijamas laidavimo draudimo raštas, sutartinio laidavimo sąlygos, atsakovės subjektinė teisė į galimybę pasinaudoti laidavimu, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl pareikštų reikalavimų, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti ribojamos asmenų teisės, atsirandančios tokių teisinių santykių pagrindu.

8.       Nauji teisminiai ginčai ir su jais susiję kiti padariniai, teismo vertinimu, negali lemti, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurių siekia ieškovė šioje byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė objektyviai neegzistuoja.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „AKVESTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis tinkamai nemotyvuota, neišanalizuoti ieškovės nurodyti pagrindiniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

9.2.                      Ieškovės pareikštas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai susiaurino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – turinį, visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo poreikio užtikrinti status quo (esamą padėtį) bei galimybę išvengti galimų didelių turtinių ir neturtinių nuostolių. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jos pažeistų teisių gynyba būtų apsunkinta ar objektyviai neįgyvendinama.

10.       Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimus:

10.1.                      Nutartis tinkamai motyvuota, joje išanalizuotos ieškovės nurodytos aplinkybės ir prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai atmestas. Ieškovė atskirajame skunde remiasi bylai neaktualia teismų praktika, kadangi tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika yra pasikeitę, palyginti su ieškovės nurodytomis teismų nutartimis.

10.2.                      Neegzistuoja būtinosios sąlygos ieškovės prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

10.3.                      Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų de facto (faktiškai) išspręsta byla ir patenkintas ieškinys (ieškinio reikalavimas ir prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra identiški). Tai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi ir tikslais.

10.4.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas ir VPĮ 91 straipsnis. Perkančiosios organizacijos turi teisę žinoti apie viešųjų pirkimų sutartis iš esmės pažeidusius tiekėjus.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui – 2024 m. lapkričio 22 d. duomenis iš viešosios įstaigos „CPO LT“ (toliau – CPO) elektroninio katalogo apie paskelbtus viešuosius pirkimus dinaminėje pirkimų sistemoje ir jų vykdymo eigą, ieškovės vadovo iš elektroninio katalogo 2024 m. lapkričio 7 d. gautą elektroninį laišką apie paskelbtą pirkimą. Nors ieškovė atskirajame skunde nepareiškė prašymo apeliacinės instancijos teismui priimti prie atskirojo skundo pridėtų naujų įrodymų, neįrodinėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, iš atskirojo skundo turinio galima matyti, kad pateikdama naujus įrodymus ieškovė siekia pagrįsti skunde nurodytus argumentus, jog ieškovei, įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, buvo apribotos galimybės dalyvauti CPO organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir ji nuo 2024 m. lapkričio 7 d. negauna kvietimų dalyvauti pirkimuose.

13.       Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, padaro išvadą, kad šie įrodymai buvo surinkti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, jie atspindi faktinę situaciją, buvusią atskirojo skundo padavimo metu. Naujai pateikiamais įrodymais siekiama pagrįsti, kad neišnyko ieškovės ieškinyje nurodyta faktinė aplinkybė dėl CPO priimto sprendimo sustabdyti ieškovės dalyvavimą dinaminėje pirkimų sistemoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai gali turėti įtakos tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima.

15.       Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nustatęs, kad ieškovė neįrodė grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendęs, jog ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti viešojo pirkimo sutarties nutraukimą neteisėtu bei prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – laidavimo sutarties vykdymo sustabdymas – nėra tiek susiję, jog suponuotų būtinybę taikyti prašomus draudimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje argumentų, ar ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, nepateikė.

17.       Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – teisiniu įvertinimu. Ieškovė nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai susiaurino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – turinį, neanalizavo poreikio užtikrinti status quo bei galimybę išvengti galimų didelių turtinių ir neturtinių nuostolių. Ieškovė skunde pažymi, kad jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą eliminuoja galimybę jai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti veiklos pajamų. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali rizika, kad ieškovė patirs didelę turtinę ir neturtinę žalą, o šalių grąžinimas į prieš tai buvusią padėtį bus apsunkintas ar taps objektyviai neįmanomas. Kartu ieškovė nurodo, kad jos ieškinyje prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (pasinaudojimo laidavimo draudimu laikinas sustabdymas) yra tiesiogiai susijusi su ieškovės byloje pareikštais reikalavimais, o nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė patirtų ne mažiau kaip 20 960,13 Eur žalą, jai padidėtų laidavimo draudimų išdavimo įkainiai.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje argumentų, ar ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, nepateikė, tačiau atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, nes būtent ieškovė yra sutartį iš esmės pažeidusi ir atsakovei nuostolių sukėlusi šalis, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai sutartį nutraukė. Atsakovė nurodo, kad pagal VPĮ 91 straipsnį ji turėjo pareigą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes tai yra imperatyvi įstatyme nustatyta teisinė pasekmė. Atsakovės manymu, ieškinio reikalavimas priteisti 32 765,49 Eur skolą yra ieškovės piktnaudžiavimas, reikalaujant pinigų už šalių nesutartus ir galimai neatliktus darbus.

19.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatyme keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, nėra pagrindo atsiliepime į atskirąjį skundą aptartų atsakovės įrodinėjamų aplinkybių vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą. Nurodytos aplinkybės, kuriomis atsakovė grindžia ieškinio prima facie nepagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, o jokiomis kitomis aplinkybėmis ieškinio prima facie nepagrįstumo atsakovė neįrodinėja. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Konstatuojama, kad pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

21.       Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog neegzistuoja kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio ir atskirojo skundo bei atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė egzistuojant grėsmę jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o ieškovės atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas poreikis taikyti laikinąją apsaugos priemonę, siekiant ieškovei išvengti žalos (negautų pajamų) ir užtikrinti jos galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti. Atsisakydamas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VPĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – tiekėjo pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo.

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pagal VPĮ perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, ar ne, o jeigu tiekėjo reikalavimas, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigota pašalinti VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 2 dalis). Vykstant teisminiam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tiekėjas lieka sąraše, tačiau tiekėjui atsiranda teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-553/2024; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-370/2024).

24.       Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant nurodytas VPĮ nuostatas, daroma išvada, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją pateikiant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pagal minėtoje informacinėje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo pirkimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Taigi, vien įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjui dalyvauti kituose skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės argumentai, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirs žalą, nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai negu teigia ieškovė, pagal pirmiau nurodytas VPĮ nuostatas įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal VPĮ 91 straipsnį, nors ir apsunkina, tačiau per se (savaime) visiškai neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose konkursuose. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ieškovė turi teisę skelbiamoje informacijoje pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, ieškovės paaiškinimo turiniu, turi teisę nuspręsti, leisti ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje, ar ne. Be to, galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, kurių ji imasi siekdama įrodyti savo patikimumą naujoje pirkimo procedūroje (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis). 

26.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad po to, kai atsakovė ją įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, buvo apribotos jos galimybės dalyvauti, teikti pasiūlymus ir laimėti paskelbtus viešųjų pirkimų konkursus CPO dinaminėje pirkimų sistemoje. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė priedą Nr. 48, kuriame nurodyta, jog pradėtas ieškovės UAB „AKVESTA“ neplaninis patikrinimas ir sustabdytas jos dalyvavimas dinaminėje pirkimų sistemoje iki tol, kol nebeliks nurodytų aplinkybių, dėl kurių dinaminėje pirkimų sistemoje tiekėjos dalyvavimas buvo sustabdytas. Šiuo pranešimu ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti patikslintą Europos bendrųjų viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD), taikytinas „apsivalymo“ priemones ir tai pagrindžiančius dokumentus bei informaciją, jei tiekėja UAB „AKVESTA“ ėmėsi priemonių, kad įrodytų savo patikimumą, ir paaiškinimus, susijusius su UAB „AKVESTA“ įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, t. y. nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis remdamasi Lietuvos kalėjimų tarnyba priėmė sprendimą nutraukti pirkimo sutartį su UAB „AKVESTA“ dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė duomenis, kad jai ribojama galimybė dalyvauti CPO organizuojamuose pirkimuose. Vis dėlto iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad CPO, įvertinusi duomenis apie ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovės dalyvavimo pirkimuose remdamasi vien šiuo faktu neapribojo, o savarankiškai nagrinėja informaciją apie ieškovės patikimumą. Ieškovė informacijos apie tai, kad CPO yra priėmusi galutinį sprendimą pašalinti ją iš dinaminės pirkimų sistemos, nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina pirmiau išdėstytą poziciją, kad ieškovei savaime nėra taikomas draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo ieškovės veiksmų. 

27.       Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų suteiktas prioritetas išimtinai tik ieškovės interesams, bet paneigta įstatymo leidėjo valia, kuria nustatytas specifinis viešojo pirkimo procedūrų reglamentavimas, susijęs su tiekėjų patikimumo nustatymu ir šio fakto išviešinimu, t. y. perkančiosios organizacijos prarastų galimybę susipažinti su VPĮ 91 straipsnyje nurodyta informacija apie tiekėją, todėl tai galėtų sukelti joms itin neigiamų padarinių. Be to, laikinosios apsaugos priemonės suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš kitus tiekėjus, įtrauktus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl to ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, jų neigiami padariniai viršytų jų teikiamą naudą.

28.       Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką, kad kai nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo teisėtumo, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, paprastai netaikomos (žr. šioje teismo nutartyje nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką). Ieškovė atskirajame skunde remiasi neaktualia teismų praktika. Ieškovės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-330/2021 buvo priimta galiojant ankstesnei VPĮ 91 straipsnio redakcijai, numačiusiai kitokias termino, per kurį paskelbiama informacija Nepatikimų tiekėjų sąraše, skaičiavimo taisykles, tačiau VPĮ 91 straipsnis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo išdėstytas nauja redakcija. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-370/2023, kuria remiasi ieškovė, buvo priimta ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma pašalinti tiekėją iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, bet iš melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo. Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų pašalinimas iš viešųjų pirkimų ir, atitinkamai, informacijos apie tokius tiekėjus paskelbimas yra kitas teisinis institutas, reglamentuojamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 52 straipsnyje, nei nepatikimų tiekėjų pašalinimas, todėl ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai remiasi pastarąja Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

29.       Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė dėl pasinaudojimo laidavimo draudimu laikino sustabdymo ir uždraudimo sumokėti atsakovei pagal laidavimo draudimo raštą nesusijusi su jos ieškinyje pareikštais reikalavimais ir nebuvo įrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovės atliktą sutarties nutraukimą ir prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą, o atsakovės siekis pasinaudoti laidavimo draudimu yra susijęs su pirkimo sutarties nutraukimo padarinių įgyvendinimu. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė turtinių reikalavimų ieškovei neturėtų (įskaitant ir reikalavimą pagal laidavimo draudimo raštą išmokėti draudimo išmoką). Ieškovės teigimu, nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ji patirtų 20 960,13 Eur žalą, padidėtų laidavimo draudimų išdavimo įkainiai.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).

31.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – laidavimo draudimo sutarties vykdymo sustabdymas ir uždraudimas sumokėti atsakovei pagal laidavimo draudimo raštą – tiesiogiai nėra susijusi su ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė draudimo išmokos pareikalavo iš ginče nedalyvaujančio asmens – draudimo bendrovės. Net jei draudimo bendrovė nuspręstų išmokėti atsakovės prašomą draudimo išmoką, tokia aplinkybė nesutrukdytų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir nesudarytų prielaidų kilti ieškovės teisių pažeidimui, t. y. draudimo išmoka būtų sumokėta draudimo bendrovės, šiais veiksmais ieškovei nesukuriant neigiamų teisinių padarinių. Nėra pagrindo manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju paaiškėjus, jog draudimo išmoka atsakovei išmokėta nepagrįstai, jos grąžinimo klausimo išsprendimas būtų apsunkintas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės negali būti skirtos kitų galimų ginčų prevencijai.

32.       Ieškovės ieškinio priedas Nr. 52 – ieškovės susirašinėjimas su draudimo bendrove – patvirtina, kad atsakovė dėl draudimo išmokos kreipėsi dar prieš ieškovei pateikiant 2024 m. lapkričio 15 d. ieškinį, t. y. atsakovė iš esmės jau pasinaudojo ieškovės pateiktu laidavimo raštu. Duomenų, kad draudimo išmoka atsakovei pagal laidavimo draudimo raštą dar nėra išmokėta, byloje nėra. Tai patvirtina, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė ne tik neužtikrina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, bet ir nėra tikslinga ar racionali nagrinėjamoje situacijoje. Kartu pažymima, kad ir ieškovė disponuoja atsakovės sumokėto avanso lėšomis pagal viešojo pirkimo sutartį, kurios nutraukimą ieškovė ginčija šioje byloje. Ši suma dešimt kartų viršija ieškovės ieškinyje prašomą priteisti skolą už atliktus darbus. 

33.       Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutarties tinkamai nemotyvavo, neanalizavo ieškinyje nurodytų pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinių ir teisinių pagrindų, o tai sudaro savarankišką pagrindą priimtą nutartį panaikinti.

34.       Teismo sprendimo (nutarties) turinio reikalavimai nustatyti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi būti sudaryta teismo sprendimo motyvuojamoji dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kuriuos įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

35.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, todėl teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, nėra pagrindo vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgiama į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

36.       Susipažinęs su ieškinio, skundžiamos nutarties, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties ir joje padarytos išvados dėl yra neargumentuotos. Teismas, netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė faktines bei teisines aplinkybes, motyvus, dėl kurių atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje yra pateiktas teisinis esminių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų įvertinimas. Aplinkybė, kad ieškovė nurodytas teisines ir faktines aplinkybes vertina kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti motyvų nepakankamumo. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinama.

37.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras