Civilinė byla Nr. eB2-1855-653/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00209-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11; 3.1.7.6

 (S)

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stebėjimo technologijos“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. L., A. K., A. C., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Eurodigital“, uždaroji akcinė bendrovė „Eproma“.  

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stebėjimo technologijos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 6 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtintas, o 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2023 m. kovo 3 d. nutartimis patikslintas BUAB „Stebėjimo technologijos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi BUAB „Stebėjimo technologijos“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

4.       Teisme gautas įmonę atstovaujančios nemokumo administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

5.       Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. R. L. buvo UAB „Stebėjimo technologijos“ vadovas ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. įmonės 100 proc. akcininkas. 2021 m. lapkričio 3 d. visas įmonės akcijas jis perleido A. K.. VĮ „Registrų centras“ informacija apie naują akcininką registruota 2021 m. lapkričio 11 d., o apie naują vadovą – 2021 m. lapkričio 29 d. 2021 m. lapkričio 12 d. naujo akcininko sprendimu, nuo 2021 m. lapkričio 15 d. nauju bendrovės vadovu paskirtas A. K.. Po 2021 m. lapkričio 10 d. įmonė nevykdė jokios veiklos ir neišrašė bei negavo sąskaitų bei už 2021 m. gruodžio mėn. jau teikė nulinius registrus. Jokia informacija ir dokumentai apie įmonės turtą administratoriui pateikti nebuvo, buvę įmonės vadovai bendradarbiauti nepageidavo.

6.       UAB „Stebėjimo technologijos“ paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi už 2020 m. Paskutiniai įmonės darbuotojai atleisti 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. iš karto po naujojo vadovo paskyrimo ir toliau bendrovė jokios veiklos nebevykdė. VMI I-MAS sistemos duomenimis paskutinės įmonės gaunamos sąskaitos buvo iki 2021 m. lapkričio 10 d., o paskutinės išrašytos sąskaitos – 2021 m. lapkričio 9 d.

7.       2021 m. spalio 29 d. VĮ „Registrų centras“ įregistruota MB „Apexis Baltic“. Vadovas – R. L.. Tiek UAB „Stebėjimo technologijos“ tiek ir MB „Apexis Baltic“ veikla yra tokia pati – apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemų pardavimas; kontaktuose nurodomas tas pats kontaktinis telefonas - (duomenys neskelbtini) (buvusio bendrovės vadovo – R. L.), o taip pat ir elektroninio pašto adresas – info@apexisbaltic.lt. UAB „Stebėjimo technologijos“ veikla toliau tęsiama per MB „Apexis Baltic“, kuri buvo įkurta prieš pat UAB „Stebėjimo technologijos“ akcijų perleidimą ir naujojo vadovo paskyrimą, o UAB „Stebėjimo technologijos“ turtas (transporto priemonės) išparduotos.

8.       Kitas neregistruotinas turtas nėra žinomas dėl bendrovės dokumentų neperdavimo; bendrovės vadovu paskirtas įkalinimo bausmę atliekantis asmuo ir įmonė palikta be jokios realios galimybės identifikuoti-perimti turtą, tiek nustatyti bendrovės akcijų pardavimo ir naujo vadovo paskyrimo metu buvusio bendrovės turto ir įsipareigojimų struktūrą. Šiai dienai žinomu / teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 17 244,53 Eur. Nemokumo administratorė nedisponuoja jokiais bendrovės veiklos/apskaitos dokumentais, todėl nustatyti visus bendrovės kreditorius ir juos informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir finansinių reikalavimų pateikimą, nėra galimybės.

9.       R. L., žinodamas ir suprasdamas, kad UAB Stebėjimo technologijos“ nevykdys veiklos ir nebegalės atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė jokių priemonių, o priešingai – siekdamas išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, išpardavė bendrovės turtą (transporto priemones), perleido bendrovės akcijas ir perdavė vadovavimą nuteistam asmeniui. UAB „Stebėjimo technologijos“ bankrotas kilo ir bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais dėl sąmoningų tyčinių buvusio bendrovės vadovo/akcininko R. L. ir naujojo akcininko ir bendrovės  vadovo A. K. veiksmų, kuriais pastarieji siekė išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams ir nuslėpti/pasisavinti bendrovės turtą bei pradanginti dokumentus. UAB „Stebėjimo technologijos“ jau 2019 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės sąvoką ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ir vėliau įmonės finansinė padėtis blogėjo. Nepaisant to, R. L. nesiėmė jokių priemonių, o toliau tęsė bendrovės veiklą didindamas bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Įmonė nuo 2020 m. birželio 15 d. nevykdė savo turtinių prievolių VMI ir šis prievolių nevykdymas tęsėsi ilgą laiką – iki 2021 m. lapkričio 3 d., tuometinis vadovas R. L., nesiėmė jokių priemonių ir neinicijavo bendrovei bankroto bylos iškėlimo, kai įmonėje dar buvo turto.

10.       2020 m. balanso duomenimis, įmonės turtą sudarė 40 174,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 83 044,00 Eur. Bendrovės įsipareigojimai viršijo bendrovės turto vertę. UAB „Stebėjimo technologijos“ vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

11.       Prieš pat bendrovės akcijų perleidimą ir naujojo vadovo paskyrimą, R. L. pardavė bendrovei priklausančias transporto priemones: 1) 2021 m. rugsėjo 22 d. parduotas automobilis Fiat Doblo (pirkėjas – UAB „Rokiškio vandenys“, pardavimo kaina – 4 235,00 Eur). Automobilį UAB „Stebėjimo technologijos“ įgijo 2021 m. vasario 5 d. už 4 356,00 Eur ir praėjus 7 mėn., pastaroji buvo parduota); 2) 2021 m. spalio 4 d. parduotas automobilis Skoda Superb (pirkėjas – B. S., pardavimo kaina – 5 400,00 Eur). Jo nuosavybės teisę UAB „Stebėjimo technologijos“ įgijo 2021 m. rugsėjo 20 d. lizingo sutarties pabaigos akto (pažymos) pagrindu, transporto priemonės įgijimo vertė – 18 300,00 Eur, o praėjus kelioms dienoms, ši transporto priemonė parduota už daugiau kaip tris kartus mažesnę kainą. Nėra duomenų ar buvo už ją atsiskaityta; 3) 2021 m. spalio 18 d. parduota Citroen Jumper (pirkėjas pats R. L., pardavimo kaina – 2 900,00 Eur)). Nurodytą automobilį įmonė įgijo 2020 m. gruodžio 1 d. už 3 267,00 Eur sumą. Nėra duomenų ar pastarasis už ją yra atsiskaitęs. Nurodyto įmonės turto pardavimo aplinkybės ir jų pardavimo kaina rodo ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto vieno iš tyčinio bankroto požymių egzistavimą – UAB „Stebėjimo technologijos“ turtas prieš pat bendrovės akcijų perleidimą ir naujojo vadovo paskyrimą buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina, siekiant panaikinti kreditorių galimybes atgauti įsiskolinimus, eliminuojant likvidų registruotiną bendrovės turtą ir paliekant tuščią bendrovę.

12.       Formaliai perleidus akcijas ir bendrovės vadovavimą A. K., jokie bendrovės dokumentai ir turtas pastarajam apskritai nebuvo perduoti ir faktiškai yra būtent R. L. žinioje, taip pat tai rodo galimą siekį užkirsti nemokumo administratoriui kelią išsiaiškinti realią bendrovės finansinę padėtį ir galimą kito bendrovės turto išvaistymą ir/ar pasisavinimą.

13.       Vadovo keitimo datai privalėjo būti atlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija ir gautų rezultatų pagrindu sudaryti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai 2021 m. lapkričio 15 d. duomenimis (naujojo vadovo paskyrimo datai). R. L. pažeidė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 22 d. bei Inventorizacijos taisykles, kadangi bendrovėje nebuvo atlikta inventorizacija, kaip tai numato Taisyklės, ir jos pagrindu nebuvo sudaryti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Akcijų perleidimas ir naujo vadovo paskyrimas buvo tikslingas, siekiant išvengti galimos atsakomybės; yra akivaizdus ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. 

14.       VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė sprendimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra, o bylą nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriaus atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad vykdant įsiskolinimo išieškojimą Fondo valdybos Vilniaus skyrius taikė priverstines skolos išieškojimo priemones, numatytas valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatuose. Fondo valdybos Vilniaus skyrius banko įstaigai nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. vasario 21 d. pateikė 3 mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įsiskolinimui padengti, tačiau šie nurodymai įvykdyti nebuvo. Prašyme dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti BUAB „Stebėjimo technologijos“ bankroto pripažinimą tyčiniu.

15.       VMI atsiliepimu nurodė, jog prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas.

16.       R. L. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos prašymą suinteresuoto asmens R. L. atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės įsipareigojimai (69 146,00 Eur) neviršijo Bendrovės turto (123 450,00 Eur), todėl bendrovė neatitiko JANĮ įtvirtintos nemokumo sąvokos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Bendrovė niekada nesusidūrė su finansiniais sunkumais iki pat 2020 m.

18.       Įvedus Lietuvoje karantiną, bendrovė ėmė susidurti su finansiniais sunkumais. 2020 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 2020-03-24/1 bendrovėje nuo 2020 m. kovo 24 d. buvo paskelbta prastova, tačiau darbuotojams ir toliau buvo mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas. 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 2020-04-14/1 prastova buvo pratęsta. Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Taikant mokestinę pagalbą buvo atidėtas mokesčių mokėjimas. Bendrovė buvo sudariusi susitarimą su VMI dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo. 2021 m. Bendrovei nustota taikyti mokestinę pagalbą. Vadovaujantis JANĮ 8 straipsnio 3 dalimi,  R. L. buvo atleistas nuo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą karantino metu ir dar 3 mėnesius po karantino pabaigos, t. y. nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Kadangi bendrovei buvo taikoma mokestinė pagalba, mokesčių mokėjimas buvo atidėtas, o vėliau – ir išdėstytas dalimis, laikytina, kad bendrovės prievolės VMI 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo suėjusios.

19.       Pareiškėja nepateikė duomenų, kad bendrovės turto reali vertė būtų kitokia nei nurodyta 2020 m. gruodžio 31 d. balanse, todėl nesant kitų duomenų apie turto vertę, šiuo atveju būtina vadovautis finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose nurodyta buhalterine turto verte.

20.       2021 m. buvo sudarytas bendrovės plėtros planas. Šiam tikslui buvo pasirašytos sutartys su generaliniais rangovais (Pristis, ATEA, APS, Ekskomisarai ir kt.), numatančios subrangos darbų vykdymą minėtoms įmonėms. Taip pat šiam tikslui buvo priimta nemažai kvalifikuotų darbuotojų, kuriems buvo mokamas nemažas darbo užmokestis. Siekiant įgyvendinti plėtros planą, buvo ieškomas verslo partneris / investuotojas. Bendrovė 2021 m. vykdė veiklą, dengė įsiskolinimus VSDFV, turėjo 6-10 darbuotojų, išrašinėjo PVM sąskaitas faktūras kontrahentams. Bendrovė buvo gyvybinga, įsiskolinimai dar nesikaupė, o trumpalaikiai finansiniai sunkumai nebuvo negrįžtami ar turintys įtakos Bendrovės veiklos tęstinumui.

21.       Su finansiniais sunkumais Bendrovė susidūrė maždaug 2021 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Dauguma Bendrovės skolų kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, susiformavo 2021 m. pabaigoje. Tik įsiskolinimas VMI susiformavo anksčiau dėl karantino. Bendrovė faktiškai nemokia tapo 2021 m. pabaigoje.

22.       Bendrovė 2021 m. vasario 5 d. už 4 356,00 Eur įgijo transporto priemonę Fiat Doblo, o praėjus 7 mėn. 2021 m. rugsėjo 22 d. ją pardavė už 4 235,00 Eur pirkėjai UAB „Rokiškio vandenys“. Sprendžiant iš to, kad transporto priemonė buvo parduota iš esmės už įsigijimo kainą, laikytina, kad transporto priemonė buvo parduota už jos rinkos kainą. Bendrovė automobilį Skoda valdė lizingo sutarties, sudarytos 2019 m. birželio 11 d., pagrindu. Nuo 2018 m. Bendrovė mokėjo įmokas UAB Medicinos bankui, o 2021 m. rugsėjo 20 d. už likutinę vertę transporto priemonę išpirko iš UAB Medicinos banko. Pareiškėjos nurodoma 18 300,00 Eur kaina buvo 2019 m. birželio 11 d., kuomet transporto priemonė buvo įgyta. Logiška, kad per 3 eksploatavimo metus transporto priemonė nuvertėjo, todėl buvo parduota už mažesnę kainą. Iš pridedamos vertinimo ataskaitos Nr. A 000349 matyti, kad vertintojas transporto priemonę įvertino 5 820,00 Eur suma (su PVM). Transporto priemonė buvo parduota už 5 400 Eur sumą. Kadangi transporto priemonė buvo parduota kitam asmeniui, o visus Bendrovės dokumentus R. L. perdavė naujam vadovui, faktinio atsiskaitymo dokumentų už šią transporto priemonę R. L. neturi. Nepamena, kokiu būdu buvo atsiskaityta už transporto priemonę – grynaisiais ar bankiniu pavedimu. Citroen Jumper pardavė jos vadovui R. L. už 2 900 Eur sumą. Transporto priemonė buvo parduota už beveik tokią pačią kainą, kaip ir įsigyta. Leipus faktiškai sumokėjo Bendrovei 2 900,00 Eur sumą už minėtą transporto priemonę Citroen Jumper. Visos 3 transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainą, už jas faktiškai buvo atsiskaityta.

23.       Nurodė, kad su R. L. susisiekė A. K.. Šalys apie mėnesį laiko derėjosi dėl Bendrovės kontrolinio akcijų paketo išpirkimo už nominalią vertę. A. K. nurodė, kad investuos asmenines lėšas, kurių pakaks atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais. Šalys galiausiai sutarė, kad A. K. išpirks iš R. L. 100 procentų akcijų ir tęs Bendrovės veiklą vienas. R. L. nežinojo ir negalėjo žinoti, kaip su bendrove A. K. elgsis po akcijų išpirkimo ir kad faktiškai bendrovė veiklos nevykdys. R. L. su A. K. bendravo gyvai ir tuo metu A. K. neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės.

24.       Kol vyko derybos su A. K., Bendrovės turtinė padėtis ėmė prastėti, bendrovei ėmė trūkti apyvartinių lėšų, todėl buvo nuspręsta parduoti aukščiau nurodytas transporto priemones. Pinigai už transporto priemonių pardavimą faktiškai buvo gauti ir panaudoti bendrovės veikloje – atsiskaitant su Bendrovės darbuotojais ir kreditoriais. A. K. siekė įsigyti tik akcijas ir turtą, todėl jam nereikėjo prekinio ženklo, domeno ir internetinės parduotuvės. Nurodė, kad įregistravo individualią veiklą, o netrukus įkūrė MB „Apexis baltic“. Bendrovės turtas nebuvo perleistas ar perkeltas į MB „Apexis baltic“, o panaudotas tik domenas ir prekinis ženklas, kurių neįgijo A. K.. MB „Apexis baltic“ neperėmė Bendrovės turto, darbuotojų, sutarčių, įsipareigojimų ar reikalavimo teisių. Bendrovė tapo nemoki dėl objektyvių priežasčių – koronaviruso, karantino. Kadangi R. L. visus dokumentus ir turtą perdavė A. K., nemokumo administratorė šių dokumentų ir turto turėtų reikalauti būtent iš jo. 

25.       Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2023 m. kovo 27 d. priėmimo perdavimo aktu UAB „Stebėjimo technologijos“ buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens UAB „Finansų pasaulis“ direktorė N. K. perdavė visus turėtus UAB „Stebėjimo technologijos“ dokumentus. UAB „Finansų pasaulis“ bendrovės apskaitą vykdė nuo 2013 m. iki 2021 m. lapkričio mėn., naujasis vadovas dėl dokumentų perdavimo ir tolimesnių paslaugų vykdymo nesikreipė; nebuvo prašoma sudaryti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų vadovo pasikeitimo datai. Vadovaujantis buhalterės pateiktais duomenimis, R. L. A. K. perleido/pardavė bendrovę, kurios balansinė turto vertė – 103 926,32 Eur, iš kurio vien grynųjų pinigų kasos likutis sudarė 33 445,71 Eur, tačiau suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad turtas buvo pagrįstai nurašytas ar panaudotas įmonės veikloje ar teisėtai perleistas tretiesiems asmenims. Turtas galimai buvo pasisavintas. Buvusio turto būtų pilnai pakakę padengti įsipareigojimus bankroto byloje patvirtintiems žinomiems kreditoriams.

26.       Iš Bendrovės balanse nurodyto turto taip pat atskaičiuotini išankstiniai apmokėjimai (14 031,09 Eur). Bendrovė šiuo turtu disponuoti negalėjo ir negalėjo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, todėl sumokėtų avansų įtraukimas nustatant nemokumo datą gali iškreipti realią įmonės finansinę padėtį. Iš bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto atskaičiavus gautinas sumas bei išankstinius apmokėjimus, bendrovės turto vertė šiai datai sudarė 73 442,79 Eur (iš kurio ilgalaikis turtas – 38 227,49 Eur ir trumpalaikis turtas – 35 215,30 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 83 044,00 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki - bendrovės įsipareigojimai viršijo turto vertę. Analizuojant pelno (nuostolių) ataskaitą, už 2020 m., matyti, kad bendrovės metinis rezultatas buvo neigiamas - bendrovė patyrė 22 204,00 Eur dydžio nuostolius, kas tik dar kartą patvirtina, jog įmonė jau buvo nemoki. Tuo metu bendrovės vadovu buvęs R. L. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė.

27.       Už transporto priemonę Fiat Doblo pirkėjas UAB „Rokiškio vandenys“ 4 235,00 Eur sumai atsiskaitė bankiniu pavedimu į UAB „Stebėjimo technologijos“ banko sąskaitą, esančią Citadele banke. Patikrinus banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad dalis lėšų pervesta į kitą bendrovės banko sąskaitą ir dalis lėšų panaudotos VSDFV įsiskolinimo dengimui (1 766,32 Eur). Už transporto priemonę Citroen Jumper pirkėjas R. L. 2 900 Eur atsiskaitė bankiniu pavedimu į UAB „Stebėjimo technologijos“ banko sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“. Patikrinus banko sąskaitos išrašą, nustatyta, kad turto pardavimo lėšos panaudotos atlyginimų išmokėjimui bei padengti dalį kitų skolų kreditoriams ir dalis lėšų (300,00 Eur) išgryninta. Duomenų apie iš banko sąskaitos išgrynintų grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje, nėra. Už transporto priemonę Skoda Superb pirkėja turėjo atsiskaityti 5 400 Eur sumai grynaisiais pinigais. Vadovaujantis buhalterės pateikta bendrovės kasos knyga, iš pirkėjos B. S. gautos lėšos įtrauktos į apskaitą, tačiau duomenų apie lėšų panaudojimą bendrovės veikloje nėra. Nepaisant to, kad iš dalies transporto priemonių pardavimo gautų lėšų ir buvo dengiamos skolos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog bendrovės turtas išparduotas prieš pat akcijų perleidimą ir naujojo vadovo paskyrimą.

28.       Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog įmonei buhalterinės apskaitos paslaugas teikė UAB „Finansų pasaulis“, kuri buvo suteikusi R. L. prieigą prie buhalterinės apskaitos programos Rivile, todėl kai kuriuos dokumentus R. L. gavo ir perdavė naujam vadovui. Šie dokumentai galėjo dubliuotis su tais, kuriuos pas save turėjo UAB „Finansų pasaulis“, todėl UAB „Finansų pasaulis“ perdavė nemokumo administratorei dokumentų originalus. Aplinkybė, kad dalis dokumentų išliko pas UAB „Finansų pasaulis“ leidžia nustatyti įmonės sandorius, turtą, įsipareigojimus.

29.       Prieš perleidžiant įmonės akcijas, R. L. ir A. K. bendravo su UAB „Finansų pasaulis“ direktore dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo vadovo pasikeitimo datai. Jiems nurodyta, kad skubus tokių dokumentų parengimas kainuos apie 1 000 Eur. Įmonės turtinė padėtis tuo metu nebuvo gera, todėl siekiant nebloginti jos turtinės padėties A. K. nurodė, kad perėmęs įmonę ir jos valdymą, suteikęs įmonei apyvartinių lėšų, jis susisieks su UAB „Finansų pasaulis“ vadove ir atsiskaitys už paslaugas bei kreipsis dėl finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo vadovo pasikeitimo dienai į kitą buhalterinės apskaitos vykdymo paslaugas teikiančią įmonę, kurios paslaugomis jis įprastai naudojasi. Dėl šios priežasties UAB „Finansų pasaulis“ nesudarė finansinės atskaitomybės dokumentų 2021 m. lapkričio 15 d., o priežasties, kodėl A. K. šių dokumentų parengimo neužsakė pas kitą paslaugų teikėją, R. L. nėra žinoma. Nei R. L., nei A. K. neturi teisinių žinių, todėl perdavimo-priėmimo aktą sudarė savo nuožiūra pagal internete rastą pavyzdį.

30.       Nesuprantama, kokiu būdu buvo sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai 2022 m. gruodžio 31 d. Balanso duomenys neatitinka tikrovės. 

31.       Akcijos buvo perleistos už nominalią jų vertę, bendra akcijų pardavimo kaina – 23 170 Eur. Sutarčių 4 punkte nurodyta, kad akcijos apmokamos sutarčių sudarymo dieną. A. K. su R. L. atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau tokį atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų R. L. nėra išsaugojęs, tačiau R. L. to ir neprivalėjo padaryti. UAB „Finansų pasaulis“ žinojo apie perleidžiamas Bendrovės akcijas. 

32.       Nemokumo administratorė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad R. L. paaiškinimai patvirtina, kad įmonės vadovo pasikeitimo momentui finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo sudaryti, kad 2021 m. lapkričio 15 d. priėmimo-perdavimo aktu naujai paskirtam vadovui buvo pateikti paties R. L. iš Rivile išraukti neoficialūs ir galimai nevisai tikslūs finansinės atskaitomybės dokumentai. Nepaaiškino, koks konkretus turtas buvo perduotas naujam vadovui. 2021 m. lapkričio 15 d. turto priėmimo-perdavimo aktas sudarytas formaliai ir turtas bei dokumentai galimai perduoti naujam vadovui nebuvo.

33.       Bendrovė dar 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir tolimesniais R. L. tyčiniais veiksmais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nėra pateiktas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nurodytas akcijų perdavimo-priėmimo aktas. Akcijų perleidimas galimai buvo fiktyvus.

Pareiškimas tenkinamas

34.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „Stebėjimo technologijos“ vadovas, o nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. akcininkas, buvo suinteresuotas asmuo R. L.. 2021 m. lapkričio 3 d. R. L. visas įmonės akcijas perleido suinteresuotam asmeniui A. K. (2021 m. lapkričio 9 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre). 2021 m. lapkričio 12 d. vienintelio akcininko sprendimu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. atšauktas buvęs įmonės vadovas, naujuoju direktoriumi paskirtas A. K., o ketvirtuoju sprendimo punktu buvęs vadovas įpareigotas iki 2021 m. lapkričio 15 d. imtinai perduoti įmonės turtą ir dokumentus pagal sąrašą, tokius kaip pelno nuostolio ataskaitą, balansą, įmonės kasą vadovų pasikeitimo dienai, ilgalaikį turtą, domeną, tiekėjų kontaktinius duomenis ir kt.

35.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

36.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

37.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

38.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB „Stebėjimo technologijos“ bankrotą tyčiniu dėl to, kad: 1) buvęs (priešpaskutinis) įmonės vadovas R. L. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonėje dar esant turto, iš kurio buvo galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau elgėsi priešingai – faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau pablogino įmonės finansinę būklę, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir perkėlė įmonės veiklą į naują įmonę; 2) tiek R. L., tiek paskutinysis įmonės vadovas A. K. kryptingais ir sąmoningais veiksmais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Dėl nemokumo administratorės kreipimosi į įmonės vadovus

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tačiau perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-382/2017)

40.       Nemokumo administratorė nurodė, kad vadovaudamasi viešai prieinamais duomenimis, jog bankroto bylos iškėlimo metu įmonės vadovas A. K. atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jam pateikė Reikalavimą Nr. 1 „Dėl su bankroto bylos iškėlimu susijusių pareigų vykdymo“, kuriuo prašė imtis priemonių pateikti informaciją, kur saugomi įmonės dokumentai ir turtas bei pateikti detalią informaciją, ar po akcijų pirkimo-pardavimo ir bendrovės vadovavimo perdavimo buvęs vadovas pilna apimtimi įvykdė pareigą perduoti dokumentus ir turtą. Nurodė, kad reikalavimas A. K. įteiktas 2022 m. balandžio 11 d., tačiau jokia prašoma informacija nebuvo gauta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nemokumo administratorė teismui nepateikė aukščiau nurodyto reikalavimo, adresuoto įmonės vadovui, todėl teismas negali nustatyti jo turinio. Yra tik pateikti siuntos sekimo duomenys (siunta Nr. (duomenys neskelbtini)) ir voko, adresuoto A. K., į Marijampolės pataisos namus, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, nuotrauka su identišku siuntos numeriu rodo, jog siunta gavėjui buvo įteikta. A. K. šioje byloje nėra pateikęs atsiliepimo į pareiškimą, nors jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. 

41.       Nemokumo administratorė taip pat nurodė, jog kreipėsi ir į priešpaskutinį įmonės vadovą R. L. tiek reg. ((duomenys neskelbtini), siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek el. laišku ((duomenys neskelbtini)) dėl įmonės dokumentacijos pateikimo. Adresai, kuriais siųsti pranešimai R. L., sutampa su įmonės juridinių asmenų registre nurodoma informacija, tačiau reg. laiško įteikimo patvirtinimo duomenų nėra (nepateiktas siuntos sekimas), taip pat nepateiktas įrodymas, patvirtinantis el. laiško išsiuntimą. Remiantis gyventojų registro duomenimis, R. L. šiuo metu deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog su R. L. buvo susisiekta ir telefonu (šią aplinkybę atsiliepimu patvirtino ir pats R. L.), tačiau pateikiamos skirtingos pozicijos dėl bendravimo turinio.

42.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nemokumo administratorė neįrodė, jog iki pareiškimo pateikimo tinkamai kreipėsi į buvusius įmonės vadovus dėl įmonės dokumentų ir kitos aktualios informacijos pateikimo (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto, abu įmonės vadovai apie vykstantį procesą ir pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateikimą yra informuoti tinkamai, turėjo galimybę pateikti nesutikimo su pareiškimu argumentus, todėl aplinkybės apie bendradarbiavimą ikiteismine tvarka nėra teisiškai reikšmingos.

Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo

43.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

44.       Atsižvelgus į įmonės finansinius duomenis už 2019 m. laikotarpį matyti, kad įmonės turtą sudarė 123 450,00 Eur (ilgalaikis – 40 543,00 Eur, trumpalaikis – 82 907,00 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 69 146,00 Eur. Pardavimo pajamos sudarė 151 037,00 Eur, o grynasis pelnas – 8 640,00 Eur.

45.       Nemokumo administratorė nurodė, kad įmonė jau 2019 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės sąvoką Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme, kadangi įmonės turtiniai įsipareigojimai (69 146,00 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto įmonės turto (61 725,00 Eur), o 2020 m. įmonės finansiniai įsipareigojimai padidėjo 13 898,00 Eur suma. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo jos pusę į balansą įrašyto įmonės turto, 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės turtinė padėtis atitiko įstatyme numatytą nemokios įmonės būseną.

46.       Sprendžiant dėl įmonės nemokumo 2020 m., taikytinas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

47.       Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Remiantis viešai prieinamais duomenimis, paskutiniai įmonės finansiniai duomenys yra pateikti už 2020 m. (už laikotarpį, vadovavus R. L.). Iš 2020 m. finansinio rinkinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 115 133,00 Eur (ilgalaikis – 38 228,00 Eur, trumpalaikis – 76 905,00 Eur), įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 83 044,00 Eur ir visi jie buvo mokėtini per vienerius metus. Nors pardavimo pajamos sudarė 123 235,00 Eur, tačiau pelno įmonė negeneravo ir nuostoliai siekė 22 204,00 Eur. Lyginant 2020 m. įmonės finansinę situaciją su 2019 m., matyti, kad įmonės bendras turtas sumažėjo 8 317,00 Eur, finansiniai įsipareigojimai išaugo 13 898,00 Eur, o vietoje 8 640,00 Eur grynojo pelno, 2020 m. įmonė patyrė 22 204,00 Eur nuostolių, tačiau įmonės finansiniai įsipareigojimai neviršijo jos turto, o nurodytos pardavimo pajamos bendrąja prasme leidžia spręsti, jog įmonė veiklą vykdė. Įmonės veiklos vykdymą 2020 m. paneigiančių įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis).

48.       Atkreiptinas dėmesys į 2020 m. įmonės turto sudėtį: ilgalaikis turtas sudarė 38 228,00 Eur, o trumpalaikis – 76 905,00 Eur. Trumpalaikį turtą sudarė atsargos – 1 946,00 Eur; kitas trumpalaikis turtas – 74 959,00 Eur. Duomenų apie įmonės trumpalaikio turto sudėtį (išskyrus atsargas) byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Trumpalaikį turtą įprastai sudaro debitorių skolos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021). Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Duomenų, apie tuometines realias galimybes gauti trumpalaikį turtą, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl sutiktina su nemokumo administratorės argumentu, jog visa trumpalaikio turto vertė neturi būti priskirta prie realios tuometinės įmonės turto vertės, o galutinė bendra turto vertinė išraiška (ilgalaikis turtas ir atsargos) sudarytų 40 174,00 Eur. Tokiu atveju 2000 metais įmonė taip pat atitiko nemokios įmonės sąlygas, t.y. įmonės turtiniai įsipareigojimai (83 044,00 Eur) viršijo įmonės turtą (40 174,00 Eur).

49.       Nei A. K., nei R. L. nėra perdavę nemokumo administratorei įmonės turto ir dokumentų, todėl įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti perkelta pareiškėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L. buvo įmonės vadovu ilgą laiko tarpą (beveik 10 metų), todėl, labiau tikėtina, net ir neturėdamas rašytinių rodymų, turėjo galimybę paaiškinti apie įmonės trumpalaikio turto sudėtį.

50.       Bylos duomenimis 476,94 Eur įsipareigojimas VMĮ nuo 2020 m. birželio 15 d. išaugo iki 10 015,04 Eur (2021 m. lapkričio 3 d. (paskutinė mokestinės nepriemokos susidarymo data). Suinteresuotas asmuo R. L. nurodė, kad bendrovė buvo sudariusi susitarimą su VMI dėl mokesčių įsiskolinimo išdėstymo, jai buvo teikiama finansinė pagalba dėl pandemijos Covid-19. Šias aplinkybės patvirtinančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ši suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė pripažįstama neįrodyta.

51.       Suinteresuotas asmuo R. L., siekdamas paneigti nemokumo administratorės argumentus dėl įmonės nemokumo 2020 m., pateikė 2020 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 2020-03-24/1, 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 2020-04-14/1 dėl prastovos, bendrovės plėtros planą. Pažymėtina, kad visuose pateiktuose dokumentuose nurodytas Apexis Baltic įmonės logotipas, įsakymuose nurodytas kitas įmonės buveinės adresas, el. pašto adresas yra su Apexis Baltic pavadinimu ir kt., įsakymuose yra naudojamas UAB „Stebėjimo technologijos“ antspaudas. Tuo tarpu MB „Apexis Baltic“ įsteigta 2021 m. spalio 29 d. R. L. atsiliepime nurodė, jog dokumentai yra perduoti A. K., tačiau su atsiliepimu pateikė įmonės įsakymus dėl prastovos. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti pateiktų dokumentų parengimo data, taip pat leidžia pripažinti, jog įmonės dokumentai yra pas buvusį įmonės vadovą R. L. ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovui A. K..

52.       R. L. nurodo, kad įmonės finansiniai sunkumai atsirado 2021 m. rugsėjo-lapkričio mėn., o faktiškai nemokia tapo 2021 m. pabaigoje – paskutinį 2021 m. ketvirtį. Jo nurodomų finansinių sunkumų ir nemokumo momento neargumentuoja, nenurodo motyvų, kodėl nemokumas susiklostė būtent nurodomu laikotarpiu. Kita vertus, pripažįsta, jog įmonės akcijos buvo perleistos A. K. būtent įmonei sunkiu finansiniu laikotarpiu. Nemokumo administratorė teismui pateikė UAB „Finansų pasaulis“ (kuri tvarkė įmonės buhalteriją iki vadovų pasikeitimo) perduotus įmonės dokumentus. Bandomajame 2022 m. balanse matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas sudarė 4 885,64 Eur, trumpalaikis – 99 078,66 Eur (pvz.: pirkėjų įsiskolinimas sudarė 37 041,58 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 108 301,84 Eur, kurie buvo mokėtini per vienerius metus.

53.       Apibendrintai konstatuojama, kad nesant pirminių įmonės finansinės apskaitos dokumentų nėra galimybės objektyviai nustatyti tikslios įmonės nemokumo datos. Vien aplinkybė, kad bankroto byloje teismo nutartimi patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma buvo mažesnė nei finansiniuose įmonės dokumentuose nurodyta suma, nėra teisiškai reikšminga, nes nemokumo administratorė, neturėdama visų įmonės dokumentų, negali informuoti visų kreditorių apie įmonei iškeltą bankroto bylą, be to, kreditorinių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje priklauso nuo pačių kreditorių apsisprendimo dalyvauti bankroto procese.

54.       Byloje nustatytos aplinkybės apie įmonės turtinę padėtį, atitinkančią įstatyme numatytą nemokumo būseną, byloje esančių įrodymų visumos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad įmonė nemokia tapo vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d., t.y. tuo metu, kai įmonės vadovu ir akcininku buvo R. L.. 

55.       Taip pat pažymėtina, jog įmonės plėtros plano sudarymas tuo metu, kai įmonė pagal įstatymą jau buvo nemoki, neįrodo objektyvių galimybių atkurti įmonės mokumą, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių tokio plano pagrįstumą ir realumą.

Dėl tyčinio bankroto

56.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

57.       Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. buvo parduoti trys įmonei priklausę automobiliai – 1) 2021 m. rugsėjo 22 d. parduotas automobilis Fiat Doblo (pirkėjas UAB „Rokiškio vandenys“ už 4 235,00 Eur; 2) 2021 m. spalio 4 d. parduotas automobilis Skoda Superb (pirkėja B. S. už 5 400,00 Eur); 3) 2021 m. spalio 18 d. parduotas automobilis Citroen Jumper (pirkėjas R. L. už 2 900,00 Eur). Visi trys automobiliai parduoti 2021 m. rudenį (prieš įmonės perdavimą). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobiliai buvo parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei jų rinkos kainą. Pateikusi papildomus rašytinius paaiškinimus, nemokumo administratorė sutiko, jog lėšos už automobilius buvo perduotos įmonei.

58.       Kita vertus, svarbu atsižvelgti į įmonės ilgalaikio turto kitimo dinamiką. Remiantis UAB „Finansų pasaulis“ pateiktais įmonės bandomaisiais balansais matyti, kad 2020 m. įmonės ilgalaikis turtas siekė 40 542,45 Eur (pagal VĮ Registrų centras duomenis - 38 228,00 Eur). 2021 m. ilgalaikio turto vertė metų pradžioje sudarė 38 227,74 Eur (nematerialus sudarė tik 1 000,00 Eur, transporto priemonių vertė – 33 043,45 Eur). 2021 m. pabaigoje įmonėje materialaus turto liko tik 4 441,93 Eur. Tai reiškia, kad per vienerius metus įmonės materialaus turto vertė, dar įmonei vadovaujant R. L., sumažėjo 33 786,07 Eur suma. Pagal 2022 m. finansinius duomenis 2022 m. ilgalaikis turtas sudarė tik 4 885,64 Eur (nematerialus turtas sudarė 473,71 Eur). Byloje nėra duomenų, kad patvirtinančių, kad tokie turto pakyčiai vyko dėl objektyvių priežasčių arba dėl įmonei ekonomiškai naudingų sprendimų ar sandorių. Byloje nėra pateiktas įmonės finansinis balansas vadovų pasikeitimo dienai (2021 m. lapkričio 15 d.), o UAB „Finansų pasaulis“ patvirtino, kad nei senasis, nei naujasis įmonės vadovai nesikreipė į įmonę tam, kad tokio pobūdžio balansas būtų parengtas. Kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, būtent R. L., kaip pardavusiam įmonės akcijas ir perduodančiam įmonę, tenka pareiga parengti įmonės finansinį balansą (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis).

59.       Teismas 2013-05-18 siūlė suinteresuotiems asmenims pateikti įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, tačiau suinteresuoti asmenys įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo už akcijas faktą nepateikė. Vertinant R. L. pateiktą 2021 m. lapkričio 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, pažymėtina, kad akte nurodyta, jog  A. K. buvo perduotas balansas, pelno nuostolių ataskaita 2021 m. lapkričio 15 d. ir kt., tačiau, kaip buvo konstatuota aukščiau, nei vienas iš buvusių įmonės vadovų nesikreipė į UAB „Finansų pasaulis“ dėl tokių ataskaitų parengimo. Priėmimo-perdavimo akto turinys yra abstraktus – iš nurodyto sąrašo nėra galimybės nustatyti koks konkrečiai įmonės turto ir dokumentai buvo perduoti. Tokiu atveju nėra pagrindo vadovautis priėmimo-perdavimo akte nurodytomis aplinkybėmis, o byloje pateikti įrodymai leidžia konstatuoti, jog R. L. realiai neperdavė įmonės turto ir dokumentų nei A. K., nei nemokumo administratorei. 

60.       Kaip jau minėta, abejones kelia faktas, kad R. L. pateiktuose dokumentuose, kuriais siekiama įrodyti įmonės mokumą, naudojami „Apexis Baltic“, tame tarpe įmonės įsakymuose dėl prastovos, įmonės plėtros plane, susirašinėjimuose dėl įmonės pardavimo (2021 m. birželio-rugpjūčio mėn.). R. L. nepaaiškino, kodėl UAB „Stebėjimo technologijos“ dokumentuose buvo naudojamas kitos įmonės logotipas, kuri įkurta vėliau – 2021 m. spalio 29 d., prieš pat akcijų perleidimą. R. L. paaiškino, kad bendrovės turtas nebuvo perleistas ar perkeltas į MB „Apexis baltic“, o panaudotas tik domenas ir prekinis ženklas, kurių neįgijo A. K., tačiau 2021 m. lapkričio 15 d. priėmimo-perdavimo akte yra nurodyta, jog A. K. domenas yra perduotas.

61.       Įvertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad, labiau tikėtina, jog R. L. sąmoningai siekė įmonės veiklos perkėlimo į kitą tą pačią veiklą vykdantį juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, kurio turtinė padėtis nuolat blogėjo.

62.       Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas UAB „Stebėjimo technologijos“ bankrotą pripažinti tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytų požymių visuma rodo, kad dar R. L. einant įmonės vadovo pareigas, įmonė vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki. Įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar tuo metu, kai įmonėje dar buvo turto, iš kurio galima buvo tenkinti kreditorių reikalavimus, bet toliau sąmoningai vykdė įmonės veiklą tokiu būdu, kad materialus turtas būtų sumažintas, taip pat siekė perkelti įmonės veiklą į kitą įsteigtą įmonę, bei neperdavė įmonės turto ir dokumentų, kad būtų galima objektyviai nustatyti ir įvertinti įmonės veiklą ir turtinės padėtį, t.y. sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, vengdamas atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Taigi, įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, dėl ko buvo pažeisti kreditorių teises ir teisėti interesai.

63.       Pasisakant dėl A. K. veiksmų, darytina išvada, kad šios bylos kontekste tarp jo veiksmų ir įmonės bankroto nėra priežastinio ryšio; įmonės akcijos jam buvo perleistos tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki ir nėra jokių duomenų apie įmonės turtinės padėties tolesnius pokyčius jo valdymo laikotarpiu.

64.       Tenkinus nemokumo administratorės prašymą, R. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnis).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo                  70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BUAB „Stebėjimo technologijos“ (įm. k. 303076636) bankrotą tyčiniu, o dėl tyčinio bankroto atsakingu pripažinti R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                        Jelena Šiškina