Civilinė byla Nr. e2A-690-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02334-2014-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.1.5.2; 3.3.1.14.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ filialą, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-731-835/2015 pagal ieškovės „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jutėja“, trečiajam asmeniui Ž. K. dėl draudiminės išmokos grąžinimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 25 783,12 Eur draudimo išmoką, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2011 m. balandžio 6 d. su atsakove sudarė draudimo sutartį Nr. 12 3256282, pagal kurią apdraudė atsakovės transporto priemonės Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2011 m. balandžio 19 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutrikdyta nukentėjusiųjų asmenų sveikata. Šio įvykio kaltininku pripažintas Ž. K., kuris vairavo atsakovei prikausantį automobilį Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2012 metų birželio 21 d., liepos 20 d. ir gruodžio 31 d. dalimis išmokėjo savo korespondentui InterEurope AG, atlyginusiam žalą nukentėjusiesiems, 23 843,29 Eur dydžio draudimo išmoką dėl apgadinto Seat Ibiza ir sutrikdytos nukentėjusių asmenų sveikatos, 2015 m. liepos 24 d. sumokėjo papildomą 1889,83 Eur draudimo išmoką, ir draudimo prievolė pagal pateiktas nukentėjusiųjų asmenų pretenzijas buvo baigta. Atsakovė draudimo įmoką pagal 2011 m. balandžio 6 d. draudimo sutartį turėjo sumokėti iki 2011 m. balandžio 6 d., tačiau ją sumokėjo tik 2011 m. gegužės 2 d., t.y. po 2011 m. balandžio 19 d. eismo įvykio, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalį turi pareigą grąžinti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė, atlikusi pirmuosius draudimo išmokų mokėjimus, atsakovei siuntė pretenzijas, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei jos išmokėtas sumas. Iekšinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės išmokos, kai pasibaigia draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius ir draudimo byla užbaigiama. Žalos administravimas baigtas 2015 m. liepos 24 d., ieškovei sumokėjus paskutinę 1889,83 Eur draudimo išmoką, todėl ieškinio senatis nėra suėjusi.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko dėl to, kad nėra įrodymų apie Ž. K., kuris nepasirašė deklaracijos apie eismo įvykį, kaltę dėl eismo įvykio, kad ieškovė nepateikė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 1889,83 Eur draudimo išmokos grąžinimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio dėl 1889,83 Eur išieškojimo priėmimo teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė draudėjos pareigas nustatytu laiku sumokėti draudimo įmokas už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, todėl jai taikytinos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, įtvirtinančios draudėjo prievolę grąžinti draudiko išmokėtas nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas. Atsakovės veikla susijusi su transporto paslaugų teikimu, todėl jai turi būti žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai. Sprendė, kad atsakovės elgesys, laiku nesumokant draudimo įmokos ir nepateikiant tam pateisinamų priežasčių, vertintinas kaip piktnaudžiavimas ir neteisėtas neveikimas, suponuojantis pareigą atlyginti antrajai sutarties šaliai nuostolius. Teismui parengta F. S. medicininė atskaita ir G. P. sveikatos draudimo (NHS) mokesčių pažymos patvirtina, kad nukentėjusiems asmenims F. S. ir G. P. 2011 m. balandžio 19 d. eismo įvykio metu buvo padaryta žala sveikatai. Tai, kad eismo įvykio deklaracija nebuvo pasirašyta Renault Magnum vairuotojo Ž. K., nepaneigia nei paties eismo įvykio, nei Ž. K. kaltės, nei žalą patyrusių asmenų teisės į kompensaciją. Atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė savo korespondentui draudimo išmokas padengė pagal korespondento sąskaitas faktūras: 2012 m. birželio 21 d. – 18689,28 Eur, 2012 m. liepos 20 d. –1886,74 Eur, 2012 m. gruodžio 13 d. – 3317,27 Eur, 2015 m. liepos 24 d. – 1889,83 Eur. Teisė reikalauti sugrąžinti šias išmokas iš atsakovės atsiranda nuo to momento, kai ieškovė sumokėjo paskutinę draudimo išmokos sumą savo korespondentui Inter Europe AG. Konstatavo, kad ieškovės prievolės korespondentui pabaiga, nuo kurios pradedamas skaičiuoti senaties terminas, siejama ne su žalos administravimo bylos pabaiga, o su ieškovės 2012 m. gruodžio 13 d. išmokėta savo korespondentui paskutine draudimo išmoka. Kitoks aiškinimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai, ieškinio senaties terminas būtų pratęstas neprotingai ilgam terminui. Ieškovė, 2014 m. birželio 5 d. kreipdamasi į teismą, praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl 2012 m. birželio 21 d., 2012 m. liepos 20 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Pretenzijų atsakovei siuntimas rodo, kad ji savo prievolę korespondentui laikė įvykdyta. Ieškovės reikalavimą priteisti 2015 m. liepos 24 d. išmokėtą 1889,83 Eur draudimo išmoką laikė pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškinys atmestas.

Nesutinka su teismo išvada taikyti ieškinio senatį. Pretenzijos atsakovei pareiškimas nėra pranešimas apie galutinį prievolės įvykdymą. Draudikas (ieškovė) privalo bendradarbiauti ir informuoti draudėją apie žalos sureguliavimo procedūrą, išmokėtas sumas ir draudėjo prievoles už draudimo sutarties pažeidimą. Vykdant šias draudiko prievoles, draudėjai buvo teikiamos pretenzijos, ji buvo nuolat informuojama apie nuostolių atlyginimo procedūrą. Ieškovė ir bylos nagrinėjimu metu informavo draudėją, kad žalos sureguliavimo procedūra yra baigta, tačiau nukentėję gali kreiptis pakartotinai iki 2027 m. kovo 28 d., tokiu atveju tektų iš naujo pradėti bylą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad aplinkybė dėl galimo žalos bylos atnaujinimo ateityje yra reikšminga senaties termino taikymui dėl 2012 m. draudimo išmokų.

Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį 2012 m. birželio 21 d., 2012 m. liepos 20 d., 2012 m. gruodžio 13 d. dalinėms draudimo išmokoms. Neteisingai nurodė, kad ieškinio senatis skaičiuotina nuo kiekvienos dalinės draudimo išmokos, o ne nuo galutinio prievolės įvykdymo. Tokia išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai: 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012 išaiškinta, kad ieškinio senaties terminas padedamas skaičiuoti nuo draudimo išmokos sumokėjimo korespondentui; 2013 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 nurodyta, kad ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kai draudimo išmoka visiškai atlygina nukentėjusiajam nuostolius ir deliktinės atsakomybės santykiai pasibaigia visa apimtimi. Tokia pati praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1327-513/2012; 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-959-253/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1383-590/2014.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 23843,29 Eur priteisimo, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir ja vadovavosi tiek, kiek ji atitinka šios bylos faktines aplinkybes. Ieškovė nenurodė, kada, jos nuomone, prasidėjo ieškinio senaties terminas. Jei nukentėjęs asmuo turi teisę reikšti reikalavimus iki 2027 metų, tai nereiškia, kad ieškinio senaties termino pradžia gali prasidėti tik 2027 m. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nepagrįstai būtų išplėstas ieškinio senaties termino taikymas draudimo teisiniams santykiams. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama su draudimo išmokos momentu. Vien tai, kad ieškovė 2015 m. liepos 24 d. sumokėjo naują išmoką, nenutraukia ieškinio senaties termino, nes šis terminas dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu buvo pasibaigęs. Ieškinio senaties terminui pasibaigus, taikomos jo pabaigos teisinės pasekmės. Atsakovė negali būti priklausoma nuo dviejų subjektų, kurie tarpusavyje susiję, tarpusavio susitarimų. Atsakovei pareiškus reikalavimą dėl ieškinio senaties, tikėtina, kad ieškovė kreipėsi į savo korespondentą su prašymu pateikti jai sąskaitą, kurios pagrindu galėtų atlikti draudimo išmokos išmokėjimą ir teigti, kad žalos administravimas dar nėra pasibaigęs. Byloje nėra duomenų, kad 1 889,83 Eur išlaidos yra susijusios su eismo įvykiu, kad jos buvo realiai patirtos ir kad jų dydis yra pagrįstas, kad Inter Europe AG būtų sumokėjusi minėtas sumas nukentėjusiajam. Vien tai, kad draudikas pateikė ieškovei sąskaitą apmokėjimui, nesudaro pagrindo laikyti, kad minėta aplinkybė nutraukia ieškinio senatį. Reikalavimas pateiktas praėjus daugiau kaip 4 metams nuo eismo įvykio datos, kas leidžia pagrįstai abejoti jo pagrįstumu.

              Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad draudikė (ieškovė), keturiais mokėjimais sumokėjusi savo korespondentui draudimo išmokas už draudėjos Didžiojoje Britanijoje padarytą žalą, kurią draudikės korespondentas atlygino nukentėjusiems asmenims, praleido ieškinio senaties terminą šios žalos regreso tvarka reikalauti iš draudėjos (atsakovės).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovė apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės reikalavimo teisės, atsakovės transporto priemonę vairavusio asmens kaltės dėl eismo įvykio ir apeliacine tvarka vertinamo sprendimo dalies dėl 2015 m. liepos 24 d. ieškovės korespondentui išmokėtos 1889,83 Eur sumos priteisimo, todėl nepasisakytina dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų apie sąsajos tarp priteistos sumos ir 2011 m. balandžio 19 d. eismo įvykyje padarytos žalos bei duomenų apie jos sumokėjimą nukentėjusiesiems nebuvimą.

Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006).

Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties terminimo eigos pradžia sietina ne su ieškovės konkrečiai neįvardijama žalos administravimo bylos pabaiga, o su jos prievolės InterEurope AG įvykdymu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prievolė savo korespondentui InterEurope AG buvo įvykdyta trimis 2012 metų mokėjimais, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo sumokėjus paskutinę 2012 metų įmoką (2012 m. gruodžio 13 d.).

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad paskutinė draudimo išmoka, susijusi su su ieškinyje nurodytu eismo įvykiu, ieškovės korespondentui buvo išmokėta 2015 m. liepos 24 d. Nors reikalavimą priteisti 2012 metais sumokėtas 23843,29 Eur draudimo išmokas ieškovė faktiškai pareiškė 2014 m. birželio 5 d., pateikusi prašymą dėl teismo įsakymo priėmimo, taip pat 2014 m. liepos 1 d. ieškiniu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl visos 25783,12 Eur draudimo išmokos grąžinimo. Jame nurodė, kad 2015 m. liepos 24 d. sumokėjo papildomą 1889,83 Eur dydžio draudimo išmoką ir tuo pasibaigė jos, kaip draudikės, prievolė pagal nukentėjusiųjų pretenzijas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 2015 m. liepos 24 d. draudimo išmokos priteisimo pripažino pagrįstu, todėl sprendimo priėmimo metu neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovė savo prievolę  InterEurope AG įvykdė 2012 m. gruodžio 13 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas susitarus ieškovei ir jos korespondentui turint tikslą įrodyti, jog ieškovės prievolė korespondentui nebuvo pasibaigusi, apeliacine tvarka neskundė sprendimo dalies, kuria paskutinio mokėjimo suma iš jos buvo priteista, todėl atmestinas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas teiginys apie susitarimo tikėtinumą.

Dėl ieškinio senaties taikymo regresiniams reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi. Tuo remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-27/2013 pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui V.Ž. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo A.P.).

Tais atvejais, kai draudikai draudimo išmokas savo korespondentams sumoka ne vienu mokėjimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinės prievolės įvykdymo data yra paskutinis mokėjimas. Tokia faktine aplinkybe, spręsdamas dėl ieškinio senaties momento pradžios, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-499/2012 pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui A.P. dėl draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka. Teismų praktika vadovautinasi ir horizontaliuoju lygmeniu – pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1327-513/2012 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ ieškinį atsakovui R.R. dėl draudimo išmokos grąžinimo, nurodė, jog ieškovas draudimo išmokas užsienio korespondentui sumokėjo per tris kartus; ieškinio senaties termino eigos pradžia laikė paskutinės draudimo išmokos sumokėjimo dieną.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl 2015 m. liepos 24 d. draudimo išmokos priteisimo, nepagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes 2012 m. birželio 21 d., 2012 m. liepos 20 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. draudimo išmokoms. Dėl netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės apie draudikės prievolės užsienio korespondentui įvykdymą pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą, todėl  sprendimas pakeistinas, priteistą sumą padidinant iki 25783,12 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atitinkamai perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo žyminį mokestį: 2014 m. birželio 20 d. – 1392,00 Lt (403,15 Eur), 2015 m. liepos 31 d. – 43 Eur. 2014 m. lapkričio 19 d. sumokėjo 75 Lt (21,72 Eur) žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2015 m. gegužės 11 d. patyrė 113 Eur, 2015 m. liepos 24 d. – 110  Eur dokumentų vertimo išlaidų. Nuo priteistos 25783,12 Eur ieškinio sumos valstybei turi būti sumokėtas 580 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 446,12 Eur žyminio mokesčio (403,12+43), valstybei iš atsakovės – 133,88 Eur žyminio mokesčio (580-446,12). Kartu su 7,36 Eur išlaidomis už procesinių dokumentų įteikimą ši suma sudarytų 141,24 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitos ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 244,72 Eur (21,72+110+113). Bendra iš atsakovės ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme – 690,84 Eur (446,12+244,72) (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Iš atsakovės ieškovei priteistina 536,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria :

          pakeisti 2015 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, jo rezoliucinės dalies 1– 6 pastraipas išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jutėja“, įmonės kodas 302512397, ieškovei BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company“ filialą, įmonės kodas 300665654, 25783,12 (dvidešimt penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 12 ct) Eur draudimo išmokų ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas: už 23 843,29 (dvidešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų Eur 29 ct) Eur dydžio priteistos sumos dalį nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 1 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už 1889,83 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešint devynių tūkstančių Eur 83 ct) Eur dydžio priteistos sumos dalį – nuo 2015 m. rugpjūčio 4 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jutėja“ ieškovei BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company“ filialą, – 690,84 (šešis šimtus devyniasdešimt Eur 84 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jutėja“, įmonės kodas 302512397, 141,24 (šimtą keturiasdešimt vieną Eur 24 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jutėja“, įmonės kodas 302512397, 536,00  (penkis šimtus trisdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme ieškovei BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company“ filialą, įmonės kodas 300665654.

Teisėjos              Aušra Baubienė

              Virginija Gudynienė              Izolda Nėnienė