Civilinė byla Nr. e3K-3-183-469/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06041-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio dydžio nustatymą ir apskaičiavimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 45 515,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, 1218,31 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovė 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas 42 807 kv. m žemės sklypas Vilniuje, Linkmenų g. 22. Sutarties 10 punktu nuomininkė įsipareigojo laiku mokėti žemės nuomos mokestį, 13 punktu – laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų. Pagal Sutarties 9 punktą atsakovei išnuomoto 4,2807 ha žemės sklypo vertė nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147 ir yra 8 060 633,11 Eur (27 831 754 Lt). Mokėtinas nuomos mokestis už šį žemės sklypą yra 32 242,53 Eur (8 060 633,11 Eur x 0,4 proc.).

4.       Nuomininkė nevykdė Sutartimi bei įstatymo nuostatomis jai įtvirtintos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl susidarė mokesčio nepriemoka už 2016–2017 m.: už 2016 m. atsakovė liko skolinga 13 272,54 Eur, už 2017 m. – 32 242,53 Eur, iš viso 45 515,07 Eur. Nei Sutartyje, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nenustatyta teisė nuomininkui pačiam perskaičiuoti ar apskaičiuoti vertę, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsakovei laiku nesumokėjus nurodytos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 bei 6.261 straipsnių nuostatas apskaičiuotos 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 2 d. sudaro 1218,31 Eur. Atitinkamai priteistinos ir 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovės ieškovei 38 906,01 Eur nuomos mokesčio, 954,66 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 823 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad, vadovaudamosi Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-435-(01), Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovė 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 42 807 kv. m žemės sklypo Vilniuje, Linkmenų g. 22, nuomos. Sutarties 9 punkte nurodyta atsakovei išnuomoto žemės sklypo vertė (8 060 633,11 Eur) nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147; Sutarties 10 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas šią Sutarties 10 punkto normą vertino kaip blanketinę nuostatą dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartyje nėra nurodyta, jog žemės vertė nustatyta visam nuomos terminui (iki 2097 m. spalio 25 d.). 

7.       Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (nuo 2017 m. mokestinio laikotarpio taikoma 2017 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1236 patvirtinta redakcija) 8.2, 10 punktų nuostatomis ir pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi įgaliojimus nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą (šiuo atveju 0,4 proc.), bet neturi teisės vienašališkai spręsti dėl valstybinės žemės sklypo vertės konkretaus nuomininko atžvilgiu perskaičiavimo (nustatymo).

8.       Teismas pripažino neatitinkančiais lygiateisiškumo, skaidrumo bei teisingumo principų ieškovės argumentus, kad ji turi tik teisę spręsti, ar pradinė Sutartyje nurodyta žemės sklypo vertė turi būti perskaičiuota pagal aktualius ir realius duomenis. Teismas pažymėjo, kad valstybinė žemės sklypų nuomos kaina gali būti apskaičiuota ne ieškovės pasirinkimu, o remiantis kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota ir einamųjų metų žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija ir vertinimu. Tai patvirtina ir Sutarties 14 punkte nurodyta ieškovės teisė kas trejus metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė yra pripažinusi žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius teisingumą, byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį ilgą laiką skaičiavo, deklaravo ir mokėjo, atsižvelgdama į žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyrius 2014 m. sausio 23 d. raštu patvirtino, kad atsakovė už valstybinės žemės nuomą 2010–2013 m. yra atsiskaičiusi.

10.       Teismas padarė išvadą, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 38 906,01 Eur nuomos mokesčio, 954,66 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. bei 5 proc. procesinės palūkanos.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 16 219,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1218,31 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už 29 296 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki 2019 m. gegužės 17 d. bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės 1157 Eur žyminio mokesčio.

12.       Kolegija nustatė, kad 2010 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovės; nuo 2010 m. liepos 1 d. žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

13.       Kolegija nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nebūdama žemės nuomos sutarties šalis, surenka pajamas už išnuomotą valstybinę žemę. Kolegija pažymėjo, kad Sutarties nuostatos atitinka imperatyvųjį reglamentavimą, nes pagal CK 6.552 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti nustatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

14.       Remdamasi Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.4, 1.5 1.7 punktų nuostatomis, kolegija sprendė, kad savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintas Taisykles (kurios pakeistos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-480) 2016–2017 m. laikotarpiu galiojo 0,4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Taigi atsakovei išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuotinas Sutartyje įrašytą žemės sklypo vertę (8 060 633,11 Eur), nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu buvusio mokesčio tarifo (0,4 proc).

15.       Kolegija pažymėjo, kad bylos ginčas iš esmės kilęs dėl nuomininko teisės perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Pagal teisinį reglamentavimą bei Sutarties nuostatas valstybinės žemės nuomotojas turi teisę pakeisti Sutarties sąlygą dėl žemės sklypo vertės, t. y. kas trejus metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Savivaldybė nėra Sutarties šalis, nes jai neperduotas valdyti žemės sklypas patikėjimo teise (tokia teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai), todėl ji neturi teisės inicijuoti Sutarties pakeitimo, atitinkamai ir žemės sklypo vertės perskaičiavimo. Tokia teisė atlikti žemės sklypo vertės perskaičiavimą nenustatyta ir nuomininkui. Kadangi nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų atlikusi tokį perskaičiavimą, tai kolegija padarė išvadą, kad Sutartis išliko nepakeista. Nesant Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, nuomojamo žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, išliko nepakitusi nuo sutarties sudarymo. Dėl to mokėtinas metinis nuomos mokestis už 4,2807 ha ploto žemės sklypą 2016–2017 m. laikotarpiu yra 32 242,53 Eur (8 060 633,11 Eur x 0,4 proc.).

16.       Kolegija pažymėjo, kad nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, nei analogiška Sutarties nuostata dėl nuomotojo teisės kas trejus metus perskaičiuoti žemės sklypo vertę negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad žemės nuomos mokestis kiekvienais metais perskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo.

17.       Aplinkybė, kad atsakovė nuo Sutarties sudarymo mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo, deklaravo ir mokėjo kiekvienais metais perskaičiuodama pagal pakitusią žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, taip pat aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyrius 2014 m. sausio 23 d. raštu patvirtino apie tinkamą atsakovės nuomos prievolės vykdymą 2010–2013 m., savaime nereiškia, kad nurodyto laikotarpio mokėjimai atitiko teisės aktų ir Sutarties reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nustačiusi mokestinę neatitiktį 2012–2013 m. deklaracijose, paprašė atsakovę patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2012–2017 metų mokestinius laikotarpius ir vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 10 punktu, sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, apie kurią ji buvo informuota 2017 m. gruodžio 15 d. raštu.

18.       Kadangi už deklaracijų pateikimą ir jose nurodomus duomenis atsakingi jas teikiantys asmenys, tai nustačius, kad nuomos sutartis nepakeista, už šį žemės sklypą mokėtinas nuomos mokestis apskaičiuotas ir mokėtas neatitinkant joje bei teisės aktuose nustatytos tvarkos, iš atsakovės turėtų būti priteisiama už 2016 m. 13 272,54 Eur, už 2017 m. – 32 242,53 Eur nuomos sutarties skola, 1218,31 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis) bei 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, atsakovė 2019 m. gegužės 17 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 29 296 Eur, todėl priteisiamas nuomos mokestis mažintinas ir priteistina 16 219,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1218,31 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis) bei 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 5 proc. palūkanos už 29 296 Eur sumą nuo bylos iškėlimo iki 2019 m. gegužės 17 d. (dalies sprendimo įvykdymo) bei 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir iš atsakovės priteisti 353,16 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas nuo 29 296 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (2019 m. gegužės 17 d.); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.3 punkte nurodyta, kad, nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba (1.4 punktas). Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8 punktą nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Taigi, nustatant metinį be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokestį, turi būti taikomas tiems einamiesiems metams savivaldybės tarybos nustatytas konkretaus nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifas bei žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal tų konkrečių einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, kad šalys savo susitarimu gali pakeisti nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos imperatyvumą ir nesilaikyti taisyklės dėl vertės nustatymo pagal einamųjų metų verčių žemėlapius, patvirtintus NŽT direktoriaus įsakymu.

19.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad valstybinis žemės nuomos mokestis turi būti apskaičiuojamas nuo Sutartyje užfiksuotos žemės sklypo vertės. Pati Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Taisyklių 12 punkte nustatydama valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, aiškiai nurodė, kad minėtas tarifas (0,4 procento) nustatomas tik valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams, kuriems mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas Taisyklių 8.2–8.4 punktuose nustatyta tvarka. Jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po 2009 m. sausio 1 d., mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Taisyklių 12 punkte. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 0,4 procento valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nustatė tik nuomininkams, kurių valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po 2009 m. sausio 1 d. bei žemės sklypo vertė nustatyta pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. Tokios Taisyklių nuostatos atitinka ir Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8 punkte reglamentuotą tvarką. Taigi visos Taisyklių nuostatos yra galiojančios ir turi būti in corpore (visos drauge) taikomos nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką.

19.3.                      Teismai netinkamai vertino atsakovės sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutartis nustato kitokią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką (dėl sklypo vertės nustatymo) nei ta, kuri įtvirtinta teisės aktuose. Tipinė valstybinės žemės nuomos sutartis parengiama taip, kad ji atitiktų galiojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyta blanketinė nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, todėl ir žemės nuomos mokesčio tarifas, ir žemės sklypo vertė turi būti nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Anksčiau galioję teisės aktai įtvirtino galimybę perskaičiuoti žemės sklypo vertę kas tam tikrą laikotarpį (Sutarties 9 punktas), tačiau pasikeitus teisės aktams turėjo būti vadovaujamasi ta tvarka, kurią nustato galiojantys teisės aktai nuomos mokesčio mokėjimo metu. Akivaizdu, kad teisės aktuose siekiama, jog būtų mokamas teisingas valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas dauginant konkretiems metams savivaldybės nustatytą mokesčio tarifą iš aktualios, o ne iš valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo metu nustatytos žemės sklypo vertės.

19.4.                      Vilniaus apygardos teismas vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 8.2 punktu, kuriame nurodyta, kad jei sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas po 2009 m. sausio 1 d., valstybinės žemės sklypų naudotojų mokamas mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Taisyklių 12 punkte. Lietuvos apeliacinis teismas laikė, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta kitokia valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsakovė daro išvadą, kad teismas faktiškai konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba administraciniu aktu patvirtino kitokią valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, nei nustatyta įstatyme. Šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 4 dalies norma, įpareigojanti teismą kreiptis į administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, kai nustatomas galimas jo prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams.

19.5.                      Pripažinus, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį, o apeliacinės instancijos teismo aiškinimas yra neteisingas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas įvertinus dvi aplinkybes: eliminavus dėl skaičiavimo klaidos nepagrįstai priteistą 9610,01 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nuo šios sumos apskaičiuotų palūkanų dalį; atėmus 29 296 Eur nuomos mokesčio sumą, sumokėtą 2019 m. gegužės 17 d.

20.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 8.2 punkte nustatyta, kad, jei sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas po 2009 m. sausio 1 d., valstybinės žemės sklypų naudotojų mokamas mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Taisyklių 10 punkte (tačiau sumos dydis yra pastovus). Pagal Taisyklių 10 punktą valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis 2009 m. ir vėlesniais metais, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas. Sutarties 9 punkte atsakovei išnuomoto 4,2807 ha ploto žemės sklypo vertė nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147-27. Pagal šiuo metu galiojančios Sutarties nuostatas kiekvienais metais žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas įvertinus tai, kad nuomojamo žemės sklypo vertė nepasikeitė nuo sutarties sudarymo, ji nebuvo perskaičiuota.

20.2.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad turi būti kreipiamasi dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo. Atsakovė, neteisingai interpretuodama ir taikydama teisės normas, sąmoningai siekia modeliuoti situaciją, dėl kurios nepagrįstai kone perpus yra sumažinamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Priešingai nei teigia atsakovė, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus teisės aktus, aktualius bylos ginčo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad Taisyklės prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, tik pažymėjo, kad būtų neteisinga Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.2 punkto nuostatą taikyti taip, kaip nurodo atsakovė.

20.3.                      Taisyklių 1.4 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nėra sutarties šalis, o tik valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėja. Dėl to, reikalaudama mokesčio, vadovaujasi nuomotojo ir nuomininko sudaryta Sutartimi, taip pat ir aplinkybe, kad nuomininkė per trejų metų laikotarpį nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo. Dėl šių priežasčių valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal Sutartyje nurodytus dydžius. 

20.4.                      Įstatyme nustatyta nuomotojo teisė perskaičiuoti valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį. Tokia teisė nustatyta ir sutartyje, taigi valstybinės žemės nuomos mokestį gali perskaičiuoti NŽT, kuriai patikėjimo teise perduotas ginčo sklypas. Sutartimi nuomininkui nesuteikta teisė perskaičiuoti nuomojamo valstybinės žemės sklypo vertės, t. y. jis negali pakeisti sutarties, kuria nustatytas ne tik valstybinės žemės nuomos mokestis, bet ir nuomojamo sklypo vertė, nuostatų. Ieškovė taip pat savo iniciatyva negali perskaičiuoti mokesčio. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nei ieškovei, nei NŽT iki pareikalavimo sumokėti nuomos mokestį nebuvo žinoma, kad atsakovė savavališkai pakeitė sutarties sąlygas ir neteisingai interpretuodama teisės aktus nemoka viso nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad nuomininkė būtų kreipusis dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ar sutarties nuostatų dėl vertės perskaičiavimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos

21.       Valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 24 punktas). 

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

23.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas; kt.).

24.       Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

25.       Aptartus valstybės turto santykių tvarkymo principus atspindi CK įtvirtintas valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimas. CK 6.551 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį; to paties straipsnio 2 dalyje – kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, o tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti.

26.       Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusioje Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) buvo nustatyta, kad sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities viršininkas. 2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-912 (įsigaliojusiu nuo 2010 m. liepos 1 d.) pakeitus aktualias Žemės įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. liepos 1 d. atsakovei buvo išnuomotas žemės sklypas ir patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kartu perduotos nuomininko teisės.

27.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti įtvirtinta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

28.       Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Taisyklių 37 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas, sudarydamas nuomos sutartį, nustatęs nuomojamo sklypo plotą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka apskaičiuoja išnuomojamo žemės sklypo vertę (37.3 papunktis); Taisyklių 37.11 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojo paruoštame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be kita ko, nurodoma žemės sklypo vertė, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis, ir jo mokėjimo terminai. Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad, savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį, perskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytas išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimo taisykles. 

29.       Nuomos mokesčio už nuomojamą pagal teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos tvarką, valstybinę žemę nustatymo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Šio nutarimo 1.3 punkte nustatyta, kad, nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.4 punktas); nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.5 punktas), o nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (nutarimo 1.7 punktas).

30.       Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą savivaldybių finansinius išteklius, be kita ko, sudaro ir pajamos už išnuomotą valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybių biudžeto pajamoms priskirtinos pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.6 punktas). Taigi, savivaldybė, nors ir nebūdama valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, turi reikalavimo teisę dėl nesumokėto nuomos mokesčio.

31.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.2 punkte nustatyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką žemės vertę teisės aktų nustatytais atvejais apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai arba valstybės įmonė Turto bankas tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypus parduoda Turto bankas. Pagal šio nutarimo 5.8 punktą, nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. 

32.       Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių (2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-480 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d.) 8 punkte nustatyta, kad jei sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas po 2009 m. sausio 1 d., valstybinės žemės sklypų naudotojų mokamas mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 10 punkte (8.2 punktas); jei asmuo tapo valstybinės žemės naudotoju (įsigijo, išsinuomojo ar kitokiu pagrindu naudoja nekilnojamąjį turtą, esantį ant valstybinės žemės) po 2009 m. sausio 1 d., šis mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 10 punkte (8.4 punktas). Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis 2009 m. ir vėlesniais metais, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas. Jei valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomoto žemės sklypo vertę pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto 10 punkte (6.4 punktas).

33.       Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų mokestinio laikotarpio, 8.2 punkte nustatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta arba sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas, arba nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, įsigytas po 2009 m. sausio 1 d., mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 12 punkte. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams, kuriems mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas taisyklių 8.2–8.4 punktuose nustatyta tvarka, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas. Jei valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomoto žemės sklypo vertę pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius ir sutarties pakeitimą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, mokestis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto 12 punkte (8.3 punktas).

34.       Viešosios teisės principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra tiesiogiai suteikti jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų (intra vires doktrina). Iš aptarto valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka teisinio reglamentavimo išplaukia išvada, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė pagal galiojančius teisės aktus įgaliota nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jo administravimo (apskaičiavimo, sumokėjimo) taisykles; tuo tarpu valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo taisyklės, be kita ko, mokesčio bazės nustatymas, yra įstatymų leidėjo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prerogatyva. Kaip nurodyta anksčiau (nutarties 27, 28 punktai), pagal įstatymą, žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti nustatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Ieškovė negali savo priimamais teisės aktais nustatyti šioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio teisinio reglamentavimo; iš cituotų Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo (nutarties 32, 33 punktai) akivaizdu, kad ieškovė nesiekė nustatyti ir nenustatė tokio reglamentavimo, kokį esant teigia atsakovė – kad, apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį pagal galiojančią nuomos sutartį, kiekvienais metais turi būti naujai nustatoma (apskaičiuojama) išnuomoto žemės sklypo vertė.

35.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą; žemės sklypo vertės pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius nustatymas pagal aptartą teisinį reglamentavimą aktualus dviem atvejais: kai yra sudaroma valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis ir tuo atveju, kai nuomotojas pasinaudoja teise perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę galiojant nuomos sutarčiai.

36.       Minėta, Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti įtvirtinta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Įstatyme nėra nuostatų, kurios valstybinės žemės nuomininkui suteiktų analogiškas teises. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad tvarkant valstybinio turto santykius negali būti paneigiami bendrieji civilinių santykių tvarkymo principai ir privačių subjektų teisės (nutarties 24 punktas). Todėl valstybinės žemės nuomininkas galėtų inicijuoti nuomos mokesčio pakeitimą remdamasis bendraisiais sutarčių teisės institutais, pvz., CK 6.204 straipsniu, bet teisę perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį turi tik nuomotojas.

37.       Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovės UAB „BM būstas“ 2010 m. sausio 25 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkte nurodyta, kad

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos šalių sudarytos valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties nuostatos sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad šios sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo atitinka pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą. Šalių sudarytoje sutartyje nuomos mokestis apskaičiuojamas tokiu būdu, koks ir įtvirtintas teisės aktuose. 

39.       Byloje nustatyta ir tai, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. atsakovei išnuomotas žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais buvo nustatytas 0,4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Byloje neįrodyta, kad atsakovė būtų kreipusis į valstybinės žemės nuomotoją Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo (nuomos sutarties pakeitimo).

40.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarčių privalomumo principas lemia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jo šalims turi įstatymo galią. Nustatęs, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pakeista (atsakovė nesikreipė į nuomotoją dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo, o nuomotojas neperskaičiavo žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomojamo žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, liko nepakitusi nuo sutarties sudarymo dienos, todėl už 2016–2017 m. mokėtinas metinis nuomos mokestis pagrįstai apskaičiuotas nuo sutartyje nurodytos 4,2807 ha žemės sklypo vertės.

41.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, spręsdamas dėl atsakovei išnuomoto žemės sklypo nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ir nuomotojo teisės perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė valstybinės nuomos mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino šalių sudarytos sutarties nuostatas. Dėl to kasacinio skundo argumentai pripažinti nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

42.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl bylos neviešumo

43.       Kasacine tvarka nagrinėjama byla Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“) pažymėta kaip nevieša. Byloje nėra priimtos teismo nutarties bylos neviešinimo klausimu, o byloje kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypą skolos priteisimo nesudaro pagrindo laikyti ją nevieša remiantis CPK 10 straipsnio 2 dalies kriterijais. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė, atsakydamos į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkės pranešimą, nurodė, kad jos neteikė prašymo nustatyti, kad civilinės bylos medžiaga ar jos dalis būtų nevieša, ir neprieštarauja, jog „Liteko“ sistemoje būtų panaikinta civilinės bylos proceso neviešumo žyma. Dėl to naikintinas bylos neviešumas, panaikinant „Liteko“ sistemoje neviešos bylos žymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos.

45.       Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl šis klausimas nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“) elektroninės civilinės bylos neviešumo žymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Sigita Rudėnaitė

        Algirdas Taminskas