Civilinė byla Nr. eB2-653-777/2024

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9

            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.14;

            3.4.4.5.1; 3.1.7.6

                                                                               (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, išskirtą iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Diamond Hands Inv pareiškimą dėl 1 499 301,07 Eur kreditinio reikalavimo patvirtinimo, suinteresuoti asmenys uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2024 m. balandžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla ir atmesti ieškovų V. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimai dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ iškėlimo, UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – administratorė), nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. 2024 m. liepos 31 d. teisėjos rezoliucija pratęstas terminas administratorei perduoti kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir nuomonei dėl kreditinių reikalavimų pagrįstumo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. 2024 m. rugpjūčio 6 d. teisėjos rezoliucija pratęstas terminas administratorei perduoti kreditoriaus P. K. (P. K.) reikalavimus tvirtinti teismui ir nuomonei dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtinti restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Vėjo projektai“ administratorės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų neginčijami kreditiniai reikalavimai. Ta pačia nutartimi nutarta uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ (toliau – Fondas, investicinis fondas „NuCapital“) ginčijamus administratorės prašomus patvirtinti kreditinius reikalavimus išskirti iš restruktūrizavimo bylos ir nagrinėti atskirai (iš viso 10 bylų). Ta pačia nutartimi nutarta administratorės ginčijamą kreditinį reikalavimą išskirti iš restruktūrizavimo bylos ir nagrinėti atskirai (1 byla). 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtinti patikslinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai.

2.       2024 m. birželio 28 d. pareiškėja UAB Diamond Hands Inv (toliau – pareiškėja) pateikė RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei prašymą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo. Prašė administratorės kreiptis į teismą dėl jos 1 499 301,07 Eur finansinio reikalavimo į RUAB „Vėjo projektai“ patvirtinimo. Prašymo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1.        Pareiškėjos reikalavimo teisę į RUAB „Vėjo projektai“ patvirtina šie dokumentai: 1) 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartis, kuria pareiškėja UAB „Vėjo projektai“ suteikė 1 200 000 Eur paskolą iki 2022 m. rugsėjo 22 d; 2) 2023 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties pakeitimas, iš kurio preambulės B punkto matyti, jog šio pakeitimo sudarymo dieną negrąžinta paskola sudaro 1 200 000 Eur, o priskaičiuotos palūkanos – 194 485,69 Eur; 3) 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, patvirtinantis, kad UAB „Vėjo projektai“ skolos likutis  2023 m. lapkričio 30 d. – 1 379 980,53 Eur; 4) pakeitimo 1.1.7 punkte nurodyti vekseliai, kurie patvirtina pakeitimo įsigaliojimą (pakeitimo 2.3 punktas), pareiškėjos reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas šiais vekseliais.

2.2.        Papildomai paaiškino, kad po 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo UAB „Vėjo projektai“ nėra sumokėjusi absoliučiai jokių sumų pareiškėjai nei pagal paskolos sutartį, nei pagal pakeitimą. Iki 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo UAB „Vėjo projektai“ atlikti iš viso du mokėjimai buvo skirti palūkanoms ir netesyboms dengti. 2022 m. spalio 10 d. UAB „Vėjo projektai“ sumokėjo 40 000 Eur pagal paskolos sutarties 2.5.1 punktą, o 2023 m. vasario 23 d. 103 325,26 Eur mokėjimas buvo pagal sutarties 2.4 punktą ir 2 mėnesių metinių palūkanų mokėjimas pagal sutarties 2.5.2 punktą.

2.3.        Paskola turėjo būti grąžinta iki 2022 m. rugsėjo 22 d., tačiau pareiškėja, UAB „Vėjo projektai“ žadant atsiskaitymą, sutiko šį terminą 2023 m. gruodžio 22 d. pakeitimu pratęsti iki 2024 m. balandžio 30 d. su sąlyga, kad iki 2024 m. sausio 31 d. bus sumokėta palūkanų ir netesybų suma, t. y. 194 485,69 Eur, taip pat palūkanos ir netesybos, kurios susidarys iki jų faktinio sumokėjimo dienos. Šios pareigos UAB „Vėjo projektai“ neįvykdė, paskolos sutarties termino pratęsimas neteko galios (pakeitimo 1.1.3 punktas). UAB „Vėjo projektai“ iki 2024 m. sausio 31 d. neįvykdė savo pareigos ir prarado paskolos sutarties termino pratęsimą. Tai reiškia, kad visa 1 200 000 Eur paskola pareiškėjai turėjo būti grąžinta iki 2022 m. rugsėjo 22 d. ir šis terminas yra praleistas.

2.4.        Kreditinio reikalavimo pareiškimo dieną bendras galiojantis pareiškėjos reikalavimas pagal UAB „Vėjo projektai“ pradelstas prievoles yra 1 499 301,07 Eur. Šį reikalavimą sudaro: 1) 1 200 000 Eur paskolos suma; 2) 299 301,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos iki 2024 m. gegužės 30 d.

2.5.        Prie prašymo pridėjo: 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties tarp Diamond Hands Inv, UAB, ir UAB „Vėjo projektai“ kopiją; 2023 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. 1; 2023 m. lapkričio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo akto kopiją; 2023 m. gruodžio 22 d. paprastojo vekselio Nr. 1 kopiją; 2023 m. gruodžio 22 d. paprastojo vekselio Nr. 2 kopiją; 2023 m. gruodžio 28 d. paprastojo vekselio kopiją Nr. 3, atstovavimo sutartį.

3.       2024 m. rugpjūčio 6 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų ir jų sąrašo patvirtinimo (DOK-9243), juo prašė patvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir Diamond Hands Inv 1 499 301,07 Eur (pirmo etapo skola – 1 200 000 Eur, antro etapo (palūkanos, netesybos) skola – 299 301,07 Eur) reikalavimą. Prašymo pagrindu nurodė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

3.1.        Kartu su šiuo prašymu teismui pateikti kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai ir finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Gavus kreditorių finansinius reikalavimus jie buvo derinami su kreditoriais ir su RUAB „Vėjo projektai“ (toliau – ir bendrovė), dalis kreditorių savo pareikštus reikalavimus tikslino. Į kreditorių sąrašą įtraukti jau galutiniai (patikslinti) kreditorių reikalavimai. Šiame prašyme pateiktame kreditorių ir jų reikalavimų sąraše esantys reikalavimai yra pagrįsti, be to, suderinti su bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, todėl turėtų būti patvirtinti.

3.2.        Investicinio fondo „NuCapital“ atstovai 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo atvykę į administratorės buveinę susipažinti su kitų kreditorių pareikštais finansiniais reikalavimais.

4.       2024 m. rugpjūčio 6 d. teisme gauti investicinio fondo „NuCapital“ prieštaravimai dėl dalies pateiktų finansinių reikalavimo tvirtinimo (DOK-9262), be kitų prašymų ir pareiškimų, Fondas pareiškė, kad ginčija RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei pareikštą Diamond Hands Inv 1 499 301,07 Eur finansinį reikalavimą į RUAB „Vėjo projektai“ ir prašo teismo išskirti šio finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo klausimą į atskirą bylą, kadangi Diamond Hands Inv, UAB, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad visa paskolos suma buvo išmokėta UAB „Vėjo projektai“.

5.       2024 m. rugpjūčio 13 d. nemokumo administratorė teismui pateikė papildomą informaciją ir dokumentus (DOK-9580). Nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo pateikė administratorei 2024 m. birželio 28 d. elektroniniu paštu. Be to, nurodė, kad kreditorius teikdamas savo finansinį reikalavimą turi pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikiamų pagrindžiančių dokumentų kiekis Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra apibrėžtas. Be to, kreditoriai teikdami reikalavimus administratoriui negali žinoti, kokių dokumentų gali pakakti administratoriui, kuris analizuoja reikalavimą (pirmas reikalavimo vertinimas), kokių – teismui (antras reikalavimo vertinimas) ir kokių – kitiems asmenims (galimi tolesni reikalavimo vertinimai). Pavyzdžiui, jei kreditorius yra su bendrove pasirašęs skolų suderinimo aktą, toks dokumentas laikytinas reikalavimą pagrindžiančiu dokumentu; jei kreditorius administratoriui pateikia neapmokėtų sąskaitų faktūrų sąrašą ar skolų apyvartos žiniaraštį, kurį sudaro didelis kiekis ūkinių operacijų, pirminių dokumentų ar mokėjimų, administratorius suderina gautus žiniaraščius su pirminiais dokumentais, gautais iš bendrovės, ir toks žiniaraštis (sąrašas) taip pat laikytinas reikalavimą pagrindžiančiu dokumentu. Reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų pateikimui taikytini teisingumo ir protingumo kriterijai ir kiekvienu atveju jie vertinami individualiai – akivaizdžiai pagrįstam reikalavimui patikrinti gali būti teikiamas mažesnis kiekis dokumentų, o akivaizdžiai nepagrįstam ar abejotinam reikalavimui pagrįsti gali būti prašoma ne tik didesnės apimties dokumentų, bet ir skiriamos ekspertizės, vertinami šalių susirašinėjimai, ketinimai ir pan. Administratorius analizuodamas kreditorių reikalavimus nustatė, kad jų pateiktų dokumentų pakanka reikalavimams patikrinti, o tais atvejais, kai dokumentų nepakako, – paprašė kreditorių arba bendrovės pateikti reikiamus dokumentus. Su šiuo dokumentu pateikė ir priedą Nr. 3, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo mokėtojas – CEE Capital, UAB, į. k. 301745822, sumokėjo gavėjai UAB „Vėjo projektai“ 1 200 000 Eur.

6.       2024 m. rugsėjo 19 d. Diamond Hands Inv, UAB, pateikė atsiliepimą į pradinius Fondo prieštaravimus (DOK-9674), prašė netenkinti prieštaravimuose reiškiamo prašymo dėl jos 1 499 301,07 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo išskyrimo į atskirą bylą. Nurodė, kad ieškovės prieštaravimų dalis dėl jos kreditinio reikalavimo ginčijimo yra akivaizdžiai nepagrįsta. 2024 m birželio 28 d. pareiškėja kreipėsi į administratorę su prašymu dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo. Šiame prašyme pareiškėja paaiškino faktines finansinio reikalavimo susidarymo aplinkybes ir pateikė dokumentus, įrodančius finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjos reikalavimas pagal bendrovės pradelstas prievoles yra 1 499 301,07 Eur (l 200 000 Eur paskolos suma ir 299 301,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos iki 2024 m. gegužės 30 d.). Administratorė nurodė, kad teismui teikiami tvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti ir suderinti su bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis. Vadinasi, administratorė iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų įsitikino piniginių lėšų pagal paskolos sutartį sumokėjimo bendrovei faktu. Prieštaravimais Fondas nepagrįstai ginčija Diamond Hands Inv, UAB, finansinį reikalavimą nurodydamas tik vieną sakinį, todėl Fondo reikalavimas priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas yra akivaizdžiai neproporcingas, nesąžiningas ir nepagrįstas. Siekdamas paneigti Fondo abejones su atsiliepimu pateikė 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 478, patvirtinantį, jog sumokėjo bendrovei 1 200 000 Eur pagal paskolos sutartį.

7.       2024 m. rugpjūčio 19 d. Fondas pateikė patikslintus prieštaravimus (DOK-9677), jais prašė netvirtinti ir išskirti Diamond Hands Inv, UAB, 1 499 301,07 Eur finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo klausimą į atskirą civilinę bylą. Patikslintų prieštaravimų pagrindu nurodė šias aplinkybes:

7.1.        Diamond Hand lnv, UAB, šiuo atveju turėjo pateikti administratorei prašymą dėl jos finansinio reikalavimo bendrovės restruktūrizavimo byloje patvirtinimo, kuris iš esmės turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus. Kitaip tariant, šis pareiškėjos prašymas turėjo būti: (a) pasirašytas įgalioto atstovo originaliu fiziniu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu; (b) pateiktas administratorei per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų terminą (arba pateiktas vėliau, tačiau su motyvuotu prašymu atnaujinti praleistą terminą); (c) pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad pareiškėja turi prašyme nurodomo dydžio finansinį reikalavimą į bendrovę, užtikrintą atitinkamomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (jei tokios yra). Fondo įsitikinimu, nė vienas iš anksčiau išvardintų reikalavimų nėra tenkinamas, todėl egzistuoja objektyvus teisinis pagrindas netenkinti šio pareiškėjos prašymo finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą išskirti į atskirą civilinę bylą, kurioje šis prašymas būtų išnagrinėtas kaip ieškinys ginčo teisenos tvarka.

        Dėl pareiškėjos prašymo tvirtinti finansinį reikalavimą formos ir pateikimo

7.2        Administratorė pateikė į bylą teismui tvirtinti ne Diamond Hand lnv, UAB, prašymo tvirtinti finansinį reikalavimą originalą, o šio prašymo kopiją, subendrintą su begale kitų kreditorių finansinių reikalavimų į vieną bendrą pdf formato failą, ir nepateikė šio prašymo gavimo laiko įrodymų, dėl to Fondas (ir ex officio ši prašymą tikrinantis teismas) negali įsitikinti, ar šis pareiškėjos prašymas yra (a) tinkamai pasirašytas būtent šios pareiškėjos įgalioto atstovo ir (b) pateiktas administratorei per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų terminą. Administratorė nurodė, kad visi bendrovės kreditoriai, išskyrus darbuotojus ir vieną kreditorių („Dalis gero“, UAB), savo finansinius reikalavimus teikė administratorei elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad į bylą turėjo būti pateikti visi administratorės elektroniniu paštu gautų prašymų patvirtinti finansinius reikalavimus originalai, pasirašyti kvalifikuotais elektroniniais parašais, su atstovavimą patvirtinančiais įrodymais (jei kreditorius veikia per atstovą) ir šių prašymų gavimo laiką patvirtinantys elektroniniai laiškai, kad teismas galėtų patikrinti ir įsitikinti, kad jie pareikšti nepraleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino.

7.3.        JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje numatyta: jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia. Tai reiškia, kad visi finansiniai reikalavimai, pateikti administratoriui praleidus 30 dienų terminą ir kreditoriui neprašant jo atnaujinti arba pateikti laiku, tačiau nepasirašyti originaliu fiziniu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, laikomi pasibaigusiais ir, nesant atitinkamo kreditoriaus originaliu fiziniu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyto prašymo atnaujinti praleistą terminą, de jure negali būti tvirtinami teismo, nepriklausomai nuo to, kad prie šio prašymo pridėti bendrovės skolą pagrindžiantys dokumentai.

7.4.        Administratorė bando supaprastinti itin svarbų bendrovės skolų kreditoriams tvirtinimo procesą iki susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir pasitikėjimo vien administratorės garbės žodžiu, kad ji viską pats sutikrino ir „laiduoja“, kad pareikšti finansiniai reikalavimai yra pateikti tokią teisę turinčio asmens ir yra pagrįsti, nors, kaip bus nurodyta vėliau, akivaizdu, kad administratorė finansinius reikalavimus tikrino labai aplaidžiai (jeigu apskritai tikrino).

        Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo nepagrįstumo

7.5.        2024 m. rugpjūčio 13 d. administratorė kartu su savo raštu pateikė į bylą mokėjimo pavedimą, kuris tariamai pagrindžia, kad Diamond Hands lnv, UAB, suteikė bendrovei 1 200 000 Eur paskolą, tačiau administratorės pateiktas bankinis mokėjimo pavedimas šitos aplinkybės nepatvirtina, kadangi, pagal jį, bendrovei 1 200 000 Eur sumą pervedė ne Diamond Hands lnv, UAB, o CEE Capital, UAB. Duomenų apie tai, kad pradinis mokėtojas yra būtent Diamond Hands lnv, UAB, šiame bankiniame mokėjimo pavedime nėra. Vadinasi, į bylą iki šiol nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent Diamond Hands lnv, UAB, suteikė 1 200 000 Eur paskolą bendrovei. Laikytina, kad pareiškėjos nurodoma ir prie reikalavimo pridėta Paskolos sutartis nėra sudaryta, todėl pareiškėja neturi teisės reikšti reikalavimo šios sutarties pagrindu ir jos reikalavimas netvirtintinas visa apimtimi, kaip neįrodytas, o iš pareiškėjos bendrovės naudai priteistina visa bendrovės jai sumokėta 143 325 26 Eur suma, kaip be teisinio pagrindo įgytos lėšos.

7.6.        Paskolos sutarties 2.4 punkte nustatytos palūkanos už naudojimąsi skolintomis lėšomis yra neprotingo dydžio, lupikiškos. Paskolos sutarties 2.3 punkte numatyta, kad bendrovė turėjo grąžinti visą paskolos sumą iki 2022 m. rugsėjo 22 d. ir pagal Paskolos sutarties 2.4 punktą sumokėti pareiškėjai 60 000 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 3 d. (ir darant prezumpciją, kad paskola buvo išmokėta tą pačią dieną), o paskola turėjo būti grąžinta 2022 m. rugsėjo 22 d., bendrovė pasiskolino minėtą sumą 51 kalendorinei dienai net už 36 proc. metines palūkanas (1 200 000 Eur x 5 proc. = 60 000 Eur; 365 k. d. x 5 proc. : 51 k. d. = 36 proc.). Pareiškėja reikalavime nurodė, kad bendrovė 2023 m. vasario 23 d. šias palūkanas pareiškėjai sumokėjo, pervesdama jai 103 325,26 Eur sumą, tačiau, Fondo nuomone, Paskolos sutarties 2.4 punkte įtvirtintas palūkanų dydis sumažintinas iki protingo 13 proc. dydžio.

7.7.        Paskolos sutarties 2.5.2 punkte numatytos dvigubos netesybos, t. y. kad pareiškėja turi teisę už pavėlavimą grąžinti paskolą reikalauti iš bendrovės 40 000 Eur baudos ir 20 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. de facto 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutarties 2.4 punkte atskirai numatytos palūkanos už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, Paskolos sutarties 2.5.2 punkte numatytos „palūkanos“ akivaizdžiai yra kvalifikuotinos kaip delspinigiai, kadangi jos yra skaičiuojamos už kiekvieną pradelstą dieną ir Paskolos sutarties 2.5 punkte yra įvardijamos kaip viena iš „netesybų“ rūšių, kurios skirtos atlyginti minimalius pareiškėjos nuostolius ir skatinti bendrovę greičiau atsiskaityti su pareiškėja. Paskolos sutarties 2.5 punkte numatyta dviguba bendrovės sutartinė atsakomybė, kuri civilinėje teisėje yra draudžiama, kadangi tokiu būdu pareiškėja neteisėtai praturtėja bendrovės sąskaita.

7.8.        Kaip matyti iš pareiškėjos reikalavimo, ji nurodė, kad bendrovė 2022 m. spalio 10 d. jai sumokėjo 40 000 Eur baudą pagal Paskolos sutarties 2.5.1 punktą, nepaisant to, pareiškėja, teikdama savo reikalavimą administratorei, apskaičiavo ir visas bendrovės pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą mokėtinas „palūkanas“ (de facto delspinigius), be kita ko, už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, o administratorė net neprašo teismo taikyti perskaičiuotiems apskaičiuotiems delspinigiams sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalį.

7.9.        Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė jau yra sumokėjusi 40 000 Eur baudą, perskaičiavus bendrovės mokėtinus delspinigius po ieškinio senaties pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį pritaikymo, galima situacija, kad bendrovės mokėtini delspinigiai, kaip mažesnė suma, įsiskaitys į didesnę bendrovės jau sumokėtą baudos sumą (kuri pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį jau nebegali būti sumažinta ar grąžinta pareiškėjai) arba, atvirkščiai, sumokėta bauda įsiskaitys į mokėtinus už 6 mėnesius delspinigius, dėl ko pareiškėja apskritai neturės teisės reikalauti jokių delspinigių pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą sumokėjimo arba reikalaujama netesybų suma bus daug mažesnė, nei savo reikalavime nurodo pareiškėja (299 301,07 Eur).

7.10.        Pareiškėja šiuo atveju yra apskritai netekusi teisės reikalauti iš bendrovės delspinigių sumokėjimo pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą. Pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, bendrovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (kas sudaro 20 proc. metinių delspinigių, paskolos sutartyje vadinamų „palūkanomis“). Kartu su reikalavimu pateiktas 2023 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo šalys siekė pakeisti paskolos sutartį, t. y. pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir padidinti metinę delspinigių normą nuo 20 proc. iki 30 proc., tačiau Paskolos sutarties                   1.1.3 punkte numatė, kad tuo atveju, jeigu bendrovė iki 2024 m. sausio 31 d. nesumoka 194 485,69 Eur sumos, paskolos sutartyje numatytas paskolos grąžinimo termino pratęsimas ir metinės delspinigių normos padidinimas netenka teisinės galios. Pareiškėja reikalavime nurodė, kad bendrovė minėtos sumos pareiškėjai nesumokėjo, todėl paskolos sutarties pakeitime nurodytos sąlygos dėl paskolos grąžinimo termino ir delspinigių normos neįsigaliojo, nepaisant to, paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punkte bendrovė ir pareiškėja atskirai susitarė panaikinti Paskolos sutarties 2.5.2 punktą. Paskolos sutarties pakeitime nėra numatyta, kad šis punktas netenka teisinės galios, jeigu bendrovė neįvykdo kažkokių savo prievolių ir pan. Vadinasi, paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktas yra galiojantis. Vadovaujantis paskolos sutarties pakeitimo 2.3 punktu, paskolos sutarties pakeitimas kaip šalis saistantis ir įstatymo galią turintis dokumentas įsigaliojo 2023 m. gruodžio 28 d., kai buvo išduotas paskutinis UAB „Elektrinio transporto sistemos“ vekselis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos teisė reikalauti iš bendrovės 20 proc. metinių delspinigių galiojo tik iki 2023 m. gruodžio 28 d. ir pareiškėja turėjo teisę reikalauti, kad bendrovė sumokėtų jai 20 proc. metinių delspinigių tik iki 2023 m. gruodžio 28 d., tačiau šia savo teise iki nurodytos dienos nepasinaudojo (nereiškė bendrovei ieškinio ir t. t.), o nuo 2023 m. gruodžio 28 d. šios teisės apskritai atsisakė minėtu paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktu. Todėl pareiškėja, iki 2023 m. gruodžio 28 d. nepareiškusi bendrovei ieškinio dėl netesybų priteisimo, nuo 2023 m. gruodžio 28 d. apskritai nebeturi teisės reikšti bendrovei jokių pretenzijų pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, kadangi tokia jos teisė nuo minėtos datos nebeegzistuoja. Atitinkamai visi kartu su 2024 m. birželio 28 d. reikalavimu pateikti 20 proc. ,,palūkanų“ (de facto delspinigių) skaičiavimai ir pareiškėjos prašymas pagal juos patvirtinti 299 301,07 Eur „palūkanų“ (de facto delspinigių) skolą yra nepagrįsti ir neteisėti.

7.11.        Tuo atveju, jeigu teismas mano, kad pareiškėja visgi turi teisę reikalauti jos pačios atsisakytų 20 proc. ,,palūkanų“ (de facto delspinigių) pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, Fondas prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį.

8.       2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (be kitų nutartimi išspręstų klausimų) Fondo ginčijamas administratorės prašomas patvirtinti pareiškėjos kreditinis reikalavimas išskirtas iš restruktūrizavimo bylos ir nutarta jį nagrinėti atskirai. Išskirtoje byloje pareiškėja – Diamond Hands lnv, UAB, suinteresuoti asmenys: RUAB „Vėjo projektai“, investicinis fondas „NuCapital“. Bylai suteiktas numeris eB2-653-777/2024.

9.       Pareiškėja pateikė dubliką, juo prašė patvirtinti jos 1 499 301,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje. Dubliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:

9.1.        Pareiškėja 2024 m. birželio 28 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (toliau –prašymas) administratorei pateikė tinkamai, laikydamasi teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos. Teikiamą prašymą elektroniniu parašu pasirašė pareiškėjos įgaliotas atstovas ir pateikė administratorei nurodytu elektroninio pašto adresu, nepraleisdamas JANĮ 41 straipsnio l dalyje nustatyto 30 dienų termino.

9.2.        Pareiškėja pateikė administratorei įrodymus, patvirtinančius bendrovės restruktūrizavimo byloje prašomo tvirtinti 1 499 301,07 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog būtent pareiškėja pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) suteikė bendrovei l 200 000 Eur paskolą, išmokėdama ją  2022 m. rugpjūčio 4 d. atliktu bankiniu mokėjimo pavedimu. Nepaisant to, bendrovei sutartu terminu negrąžinus suteiktos paskolos, pareiškėja įgijo teisę reikalauti iš bendrovės atlyginti paskolos sutartyje numatytas palūkanas ir netesybas, kurių iki bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesumokėtas dydis yra 299 301,07 Eur.

9.3.        Paskolos sutarties 2.4 punkte įtvirtintas mokėjimo palūkanų dydis yra nustatytas bendru šalių sutarimu, adekvatus, pagrįstas, proporcingas sutarties sudarymo tikslui ir pareiškėjos prisiimamai rizikai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti Paskolos sutarties 2.4 punkte nustatyto mokėjimo palūkanų dydžio pagrįstumo ir tenkinti Fondo prašymo dėl bendrovės įsipareigotų mokėti palūkanų dydžio sumažinimo.

9.4.        Pareiškėjos prašomas tvirtinti 299 301,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra apskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai, laikantis Paskolos sutarties, teisės aktų ir Lietuvos teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl draudimo taikyti dvigubą atsakomybę. Pagal Paskolos sutarties                              2.5.1 punktą bendrovės sumokėta 40 000 Eur bauda buvo įskaityta į Paskolos sutarties                  2.5.2 punkto pagrindu apskaičiuotas kompensacines palūkanas, todėl prieštaravimų argumentai apie dvigubos atsakomybės bendrovei taikymą ir pareiškėjos neteisėtą siekį praturtėti bendrovės sąskaita yra visiškai nepagrįsti.

9.5.        Pareiškėja ir bendrovė 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė Paskolos sutarties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Pakeitimas), turėdamos aiškų tikslą – sudaryti galimybę bendrovei atidėti Paskolos sutarties grąžinimo terminą, numatant, jog dėl tokio atidėjimo bendrovei tenka prievolė mokėti didesnio dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pakeitime numatyta bendrovės atsakomybė už Pakeitimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą suponavo aiškią šalių valią, bendrovei nevykdant naujai prisiimtų prievolių, Pakeitimą laikyti netekusiu galios ir toliau taikyti Paskolos sutarties nuostatas (mažesnes kompensuojamąsias palūkanas). Fondo pateikiamas Pakeitimo lingvistinis aiškinimas, jog, bendrovei neįvykdžius savo prievolės naujai nustatytu terminu grąžinti paskolą, bendrovė apskritai yra atleidžiama nuo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas, yra akivaizdžiai nesąžiningas pareiškėjos atžvilgiu ir neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėja prieštaravimuose dėstomus argumentus dėl nuo Pakeitimo įsigaliojimo momento jos prarastos teisės pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą reikšti reikalavimą bendrovei dėl palūkanų laiko teisiškai nepagrįstais ir prieštaraujančiais tikrajai Paskolos sutartį sudariusių šalių valiai.

9.6.        Nepaisant Fondo deklaratyvių pareiškimų, neva Paskolos sutarties 2.5.2 punktas numato bendrovės prievolę mokėti delspinigius, o ne palūkanas, šiuo atveju pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punkto formuluotę aiškiai matyti, jog bendrovei nustatyta prievolė už kiekvieną grąžinti paskolą pavėluotą dieną mokėti 20 proc. palūkanas iki visiško įsipareigojimų įvykdymo savo esme atlieka kompensuojamąją funkciją. Šia nuostata siekiama kompensuoti padidėjusią pareiškėjos riziką dėl galimo skolos negrąžinimo, taip pat atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius (negautą pelną – mokėjimo palūkanas, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku). Paskolos sutarties 2.5.2 punkte pateiktas palūkanų apibrėžimas atitinka tiek CK 6.261 straipsnyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje pateikiamą kompensuojamųjų palūkanų sampratą. Dėl šios priežasties prieštaravimuose dėstomi argumentai apie minėtame Paskolos sutarties punkte nustatytą bendrovės prievolę mokėti delspinigius ir šio punkto pagrindu reiškiamam reikalavimui taikytiną CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą yra nepagrįsti, neaktualūs nagrinėjamam ginčui, teisiškai nereikšmingi ir atmestini.

10.       Nemokumo administratorė pateikė teismui tripliką, juo palaikė savo prašymą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo, palaikė pareiškėjos dublike išdėstytą poziciją ir nesutiko su Fondo prieštaravimais. Prašė patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, o Fondo prieštaravimus atmesti.

11.       Fondas pateikė teismui tripliką, juo prašė netvirtinti pareiškėjos būtent 1 499 301,07 Eur dydžio finansinio reikalavimo; pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir Diamond Hands lnv, UAB, sudarytos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutarties 2.4 punktą ir išdėstyti jį žemiau nurodoma redakcija: „Šalys susitaria, kad Paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi Paskolos suma Paskolos davėjui sumokėti 21 797,26 Eur Palūkanų, kurios privalo būti sumokamos Paskolos davėjui kartu su grąžinama Paskolos suma.“; priteisti iš Diamond Hands lnv, UAB,                            38 202,74 Eur sumą RUAB „Vėjo projektai“ naudai, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas; taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą Diamond Hands lnv, UAB, reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutartį (su visais pakeitimais ir papildymais) pareikšti. Tripliko pagrindu papildomai nurodė šias aplinkybes:

11.1.        Fondas mano, kad Paskolos sutarties 2.4 punkte nustatytos palūkanos už naudojimąsi skolintomis lėšomis yra neprotingo dydžio ir, priešingai, nei dublike nurodo pareiškėja, turi būti sumažintos. Paskolos sutarties 2.4 punkte numatytos 36 proc. metinės palūkanos viršija tuo metu Lietuvos banko teiktų paskolų palūkanų normas net 10 kartų. Mano, kad palūkanos turi būti mažinamos bent iki 13 proc. metinių palūkanų dydžio. Todėl pareiškėjai už naudojimąsi paskola turi būti sumokėta ne Paskolos sutarties 2.4 punkte numatyta 60 000 Eur suma, o 21 797,26 Eur suma. Atitinkamai pareiškėja, 2023 m. vasario 23 d. gavusi iš bendrovės 103 325,26 Eur pavedimą, laikoma be teisinio pagrindo įgijusia 38 202,74 Eur palūkanų sumą ir turi ją grąžinti bendrovei, kadangi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teismas, gindamas šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, turi bendrovės naudai priteisti iš pareiškėjos 38 202,74 Eur palūkanų permoką. Atitinkamai bus laikoma, kad bendrovė 2023 m. vasario 23 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 21 797,26 Eur 13 proc. metines palūkanas už naudojimąsi paskola ir 43 325,26 Eur delspinigių pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą (kol jis dar galiojo iki 2023 m. gruodžio 28 d.).

11.2.        Pareiškėjos dublike nurodomas motyvas, kad pelno palūkanos tariamai negali būti mažinamos, yra visiškai nepagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 konstatuota, jog „kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206J2014)“.

11.3.        Teismas, nagrinėdamas Fondo nurodytas aplinkybes apie Paskolos sutartyje nustatytas tiesiog lupikiško dydžio pelno palūkanas, turi teisę pritaikyti, jo nuomone, teisingiausią teisinį pagrindą, pagal kurį Paskolos sutartyje numatytos palūkanos būtų sumažintos iki protingo dydžio.

11.4.        Fondas ir toliau laikosi pozicijos, kad Paskolos sutarties 2.5.2 numatytos dvigubos netesybos, t. y. kad pareiškėja turi teisę už pavėlavimą grąžinti paskolą reikalauti iš Bendrovės 40 000 Eur baudos ir 20 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. de facto 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną.

11.5.        Teikdama savo pirminį reikalavimą į bendrovę pareiškėja buvo pridėjusi minėtų 20 proc. palūkanų (pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą) skaičiavimus, pagal kuriuos, jau atsižvelgus į visus bendrovės atliktus pareiškėjai mokėjimus, bendrovė už laikotarpį nuo 2022 m rugsėjo              23 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. neva liko skolinga kreditoriui būtent 299 301,07 Eur sumą. Savo ruožtu tik po to, kai Fondas savo patikslintuose prieštaravimuose nurodė, kad šis reikalavimas yra apskaičiuotas neteisingai, pareiškėja dublike jau pakeitė savo poziciją teigdama, kad už tą patį 2022 m. rugsėjo 23 d.–2024 m. gegužės 30 d. laikotarpį bendrovė liko skolinga pareiškėjai jau 319 301,07 Eur, tačiau pareiškėja neva „geranoriškai 20 000 Eur apimtimi sumažino turimą finansinį reikalavimą į Bendrovę“. Atsižvelgiant į tai, kad prie pirminio reikalavimo pridėtuose skaičiavimuose nematyti pareiškėjos suteiktos bendrovei              20 000 Eur „nuolaidos“, o ir pačiame reikalavime pareiškėja apie tai nieko nenurodė, tiesiog deklaruodama, kad 299 301,07 Eur suma yra visa (o ne 20 000 Eur „geranoriškai“ sumažinta) bendrovės mokėtinų palūkanų suma, daugiau nei akivaizdu, kad pati pareiškėja dublike pripažino, kad jos pareikšto reikalavimo pagrindimas buvo neteisingas, ir pagal Fondo nurodytus patikslintuose prieštaravimuose motyvus perskaičiavo savo reikalavimo dydį, pridėdama prie dubliko naujus skaičiavimus, kurie esmingai skiriasi nuo pirminių, o                                 20 000 Eur neatitikimą įvardijo kaip neva „geranorišką nuolaidą“ bendrovei, kurios neabejotinai nebūtų, jeigu pradinis reikalavimas būtų apskaičiuotas teisingai.

11.6.        Pareiškėja dublike nurodytais motyvais nepaneigė Fondo pozicijos, jog pareiškėja šiuo atveju yra apskritai netekusi teisės reikalauti iš bendrovės 20 proc. palūkanų (de facto delspinigių) sumokėjimo pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą. Ypatingai akcentavo, kad Paskolos sutarties pakeitime nėra numatyta, kad šis punktas netenka teisinės galios, jeigu bendrovė neįvykdo kažkokių savo prievolių ir pan. Vadinasi, Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktas yra galiojantis. Vadovaujantis Paskolos sutarties pakeitimo 2.3 punktu, Paskolos sutarties pakeitimas kaip šalis saistantis ir įstatymo galią turintis dokumentas įsigaliojo 2023 m. gruodžio 28 d., kai buvo išduotas paskutinis UAB „Elektrinio transporto sistemos“ vekselis. Paskolos sutarties 2.5.2 punkte buvo įtvirtina bendrovės pareiga mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos teisė reikalauti iš bendrovės 20 proc. metinių delspinigių galiojo tik iki 2023 m. gruodžio 28 d. ir pareiškėja turėjo teisę reikalauti, kad bendrovė sumokėtų jai 20 proc. metinius delspinigius tik iki 2023 m. gruodžio 28 d., tačiau šia savo teise iki nurodytos dienos nepasinaudojo (nereiškė bendrovei ieškinio ir t. t.), o nuo 2023 m. gruodžio 28 d. šios teisės apskritai atsisakė minėtu Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktu. Todėl kreditorius, iki 2023 m. gruodžio 28 d. nepareiškęs bendrovei ieškinio dėl netesybų priteisimo, nuo 2023 m. gruodžio 28 d. apskritai nebeturi teisės reikšti bendrovei jokių pretenzijų pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, kadangi tokia jo teisė nuo minėtos datos nebeegzistuoja, nes yra panaikinta Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktu. Atitinkamai visi kartu pareiškėjos pateikti 20 proc. ,,palūkanų“ (de facto delspinigių) skaičiavimai pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą ir pareiškėjos prašymas pagal šį punktą patvirtinti 299 301,07 Eur „palūkanų“ (de facto delspinigių) skolą yra nepagrįsti ir neteisėti.

11.7.        Dublike pareiškėjos nurodyti motyvai, neva Fondas „nepagrįstai remiasi vien tik pažodiniu Pakeitimo tekstu, neatsižvelgdamas į Pakeitimo esmę, tikslą, jo sąlygų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir tikruosius šalių ketinimus“, dėl to teismas šiuo atveju turėtų nesivadovauti Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktu, kuris, anot pareiškėjos, tariamai laikytinas netekusiu galios, nes neteko galios kiti Paskolos sutarties pakeitimo punktai, akivaizdžiai stokoja teisinio pagrįstumo.

11.8.        Dublike pati pareiškėja nurodo, kad ,,paskolos sutartis buvo sudaryta dviejų privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje bei galinčių pilnai įsivertinti savo prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei galimybes juos vykdyti“, todėl daugiau nei akivaizdu, kad pati pareiškėja šiuo atveju pripažįsta, kad pasirašydamos Paskolos sutarties pakeitimą šalys buvo pakankamai patyrusios, kad galėtų įsivertinti Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punkto esmę ir prasmę ir suprasti, kad šiame punkte nenurodyta, kad jis netenka teisinės galios įvykus tam tikroms aplinkybėms. Šio punkto formuluotė yra itin trumpa ir iš jos akivaizdžiai matyti, kad ji yra besąlyginė, t. y. šiuo punktu be jokių sąlygų naikinamas Paskolos sutarties 2.5.2 punktas. Priešingų duomenų byloje tiesiog nėra.

11.9.        Pareiškėja dubliku iš esmės prašo teismo aiškinti Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktą priešingai, nei šalys susitarė šiame punkte, tuo siekdama paneigti patyrusių verslininkų laisva valia sudaryto rašytinio sandorio privalomumą. Nors daugiau nei akivaizdu, kad šalys, būdamos verslininkės (kurie, tikėtina, Paskolos sutarties pakeitimo metu buvo atstovaujami profesionalių teisininkų), susitarė dėl tokių sąlygų, kurios ir buvo numatytos būtent raštu sudarytame Paskolos sutarties pakeitime, kadangi, viena vertus, paskolos sutartis turi būti rašytinės formos ir būtent raštu šalių sutartos sąlygos pagal CK teisės normas sukuria tarp šalių paskolinius teisinius santykius, kita vertus, nei pareiškėja, nei bendrovė šiuo atveju net neįrodinėja, kad Paskolos sutarties pakeitimo turinyje buvo padaryta klaida, o pareiškėja tiesiog prašo teismo aiškinti Paskolos sutarties pakeitimo sąlygas priešingai, nei šalys įtvirtino raštu.

11.10.        Pareiškėja šiuo atveju iš esmės prašo teismo ne išaiškinti, o pakeisti Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktą, kardinaliai pakeičiant jo esmę, nors Paskolos sutarties 9.3 punkte šalys įtvirtino: „9.3. Visi Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik: tuo atveju, jei jie yra sudaryti raštu ir šalių tinkamai pasirašyti.“

11.11.        Paskolos sutarties 12.11 punkte šalys susitarė: „12.11. Sutartis, įskaitant bet kuriuos jos priedus ir dokumentus, į kuriuos joje pateiktos nuorodos, sudaro visą sutartį ir susitarimą tarp Šalių dėl šios Sutarties dalyko ir pakeičia bei turi viršenybę prieš bet kurias ankstesnes sutartis ir susitarimus, susijusius su tokiu dalyku, tiek rašytinius, tiek žodinius.“ 

11.12.        Tai reiškia, kad būtent Paskolos sutarties (kartu su visais pakeitimais ir papildymais) tekstas turi viršenybę prieš bet kokius kitus šalių susitarimus ar pareiškimus, įskaitant pareiškėjos poziciją šioje byloje dėl tariamai kitokio Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punkto turinio, nei numatyta šio punkto rašytiniame tekste. Byloje nėra nė vieno šalių raštu sudaryto dokumento (Paskolos sutarties pakeitimo, priedo ar pan.), kuriame šalys būtų susitarusios, kad Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktas buvo / yra ne(be)galiojantis, todėl Fondas teisėtai ir pagrįstai šioje byloje laikosi pozicijos, kad pareiškėja nuo 2023 m. gruodžio 28 d. apskritai nebeturi teisės reikšti bendrovei jokių pretenzijų dėl 299 301,07 Eur įsiskolinimo pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, kadangi tokia jos teisė nuo minėtos datos nebeegzistuoja pagal šiuo metu galiojantį Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punktą, kuris panaikino Paskolos sutarties 2.5.2 punktą.

11.13.        Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad pareiškėja visgi turi teisę reikalauti jos pačios nuo 2023 m. gruodžio 28 d. atsisakytų 20 proc. ,,palūkanų“ (de facto delspinigių) pagal nebegaliojantį Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, Fondas, kaip minėta, prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį.

12.       2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka

Pareiškimas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13.       JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Fondas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalimi), o byloje akivaizdžiai kyla klausimų dėl Paskolos sutarties pakeitimo 1.1.4 punkto aiškinimo, pareiškėjai dublike įrodinėjant, kad minėtas punktas neva yra negaliojantis, Fondo nuomone, tikslinga šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl perdavimo byloje kilusio ginčo spręsti teisminės mediacijos būdu

14.       Fondas prašo perduoti šioje byloje kilusį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su minėtu Fondo prašymu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Fondo prašymo nėra pagrindo tenkinti, nes byloje nėra visų byloje dalyvaujančių asmenų sutikimo perduoti byloje kilusį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą formos ir pateikimo

15.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas V. K. 2024 m. birželio 28 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo. Prašymas nemokumo administratorei buvo išsiųstas 2024 m. birželio 28 d. 11.35 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu nemokumo administratorei buvo pateikta 2024 m. kovo 27 d. atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokatui V. K. suteiktą teisę veikti pareiškėjos interesais (ši atstovavimo sutartis buvo pateikta į bendrovės restruktūrizavimo bylą Nr. eB2-440-777/2024 kartu su pareiškėjos 2024 m. kovo 29 d. prašymu dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų).

16.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą forma ir pateikimu, konstatuoja, jog pareiškėja 2024 m. birželio 28 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo administratorei pateikė tinkamai, laikydamasi teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos. Teikiamą prašymą elektroniniu parašu pasirašė pareiškėjos įgaliotas atstovas ir pateikė administratorei nurodytu elektroninio pašto adresu, nepraleisdamas JANĮ 41 straipsnio l dalyje nustatyto 30 dienų termino (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos finansinį reikalavimą, pakankamumo

17.       Tiek administratorė (patvirtindama, kad paskolos gavimo faktu įsitikino), tiek pareiškėja atsikirsdama į Fondo prieštaravimus į bendrovės restruktūrizavimo bylą pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja pervedė bendrovei l 200 000 Eur pinigines lėšas pagal Paskolos sutartį. Iš pateiktų bankinių mokėjimo nurodymų matyti, kad l 200 000 Eur sumą bendrovei pervedė CEE Capital, UAB, tačiau byloje esantis 2024 m. rugpjūčio 21 d. išrašas patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 16 d. pareiškėjos pavadinimas keitėsi iš CEE Capital, UAB, į Diamond Hands Inv, UAB. Be to, mokėjimo nurodyme nurodytas ir mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjai suteiktas juridinio asmens kodas. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 4 d. pervedė bendrovei                             l 200 000 Eur pinigines lėšas pagal Paskolos sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

18.       Pagrįsti administratorės argumentai, teismas su jais sutinka, kad reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų pateikimui taikytini teisingumo ir protingumo kriterijai ir kiekvienu atveju jie vertinami individualiai – akivaizdžiai pagrįstam reikalavimui patikrinti gali būti teikiamas mažesnis kiekis dokumentų, o akivaizdžiai nepagrįstam ar abejotinam reikalavimui pagrįsti gali būti prašoma ne tik didesnės apimties dokumentų, bet ir skiriamos ekspertizės, vertinami šalių susirašinėjimai, ketinimai ir pan.

19.       Administratorė nurodė, kad teismui teikiami tvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti ir suderinti su bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis. Todėl pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, kad remdamasis aplinkybe, kad administratorė disponuoja bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, todėl jai yra gerai žinomas / lengvai patikrinamas piniginių lėšų pagal Paskolos sutartį išmokėjimo bendrovei faktas, pareiškėja administratorei mokėjimo nurodymo, patvirtinančio l 200 000 Eur paskolos išmokėjimą bendrovei, neprivalėjo teikti.

20.       Pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, kad abejonių dėl 1 200 000 Eur sumos pavedimą bendrovei atlikusio subjekto Fondui neturėjo kilti, o net ir tuo atveju, jeigu tokių abejonių kilo, Fondui veikiant atidžiai ir rūpestingai, jas buvo galima itin lengvai pašalinti, patikrinus viešai prieinamus duomenis.

Dėl Paskolos sutarties 2.4 punkte nustatyto palūkanų už naudojimąsi skolintomis lėšomis dydžio pagrįstumo

21.       Paskolos sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi paskolos suma paskolos davėjui sumokėti 60 000 Eur palūkanų, kurios privalo būti sumokamos paskolos davėjui kartu su grąžinam paskolos suma.

22.       Pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, kad Paskolos sutarties 2.4 punkte šalys susitarė dėl aiškaus už naudojimąsi paskolos suma mokėtino palūkanų dydžio. Paskolos sutartis buvo sudaryta dviejų privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje bei galinčių visiškai įsivertinti savo prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei galimybes juos vykdyti. Šalių susitarimas dėl mokėjimo palūkanų dydžio turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Be to, bendrovė, sudarydama ir pasirašydama Paskolos sutartį, su šioje sutartyje įtvirtintomis nuostatomis susipažino ir visiškai su jomis sutiko. Atsižvelgiant į tai, Fondo reikalavimo dėl mokėjimo palūkanų dydžio sumažinimo tenkinimas lemtų nepagrįstą sutarties šalių valios ir sutarčių sudarymo laisvės principo paneigimą.

23.       Pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas taip pat su jais sutinka, kad pareiškėja skolino bendrovei lėšas, vadovaudamasi tuo, kad Paskolos sutartimi nustatoma palūkanų norma atperka riziką, su kuria susiduria pareiškėja, skolindama lėšas bendrovei. Dėl šios priežasties bendrovės ir pareiškėjos Paskolos sutartyje nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru šalių sutarimu ir šis dydis neprivalėjo atitikti Lietuvos bankų vidutinės palūkanų normos. Pažymėtina, kad bankai ir kitos kredito įstaigos prieš paskolos suteikimą atlieka paskolos gavėjo išsamų vertinimą, bankų suteikiamos paskolos yra užtikrinamos turto hipoteka, laidavimu ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją atliekančiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad tokios  pozicijos laikomasi ir aktualioje Lietuvos teismų praktikoje, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-302-567/2022.

24.       Teismas pažymi, kad restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimas nesudaro pagrindo modifikuoti Paskolos sutarties nuostatų dėl mokėtino palūkanų dydžio. Tokios pozicijos taip pat laikomasi ir aktualioje Lietuvos teismų praktikoje, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                    2024 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-467/2024.

25.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Paskolos sutarties 2.4 punkte įtvirtintas mokėjimo palūkanų dydis yra nustatytas bendru šalių sutarimu, adekvatus, pagrįstas, proporcingas sutarties sudarymo tikslui ir pareiškėjos prisiimamai rizikai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti Paskolos sutarties 2.4 punkte nustatyto mokėjimo palūkanų dydžio pagrįstumo ir tenkinti Fondo prašymo dėl bendrovės įsipareigotų mokėti palūkanų dydžio sumažinimo.

Dėl argumentų apie Paskolos sutarties 2.5.2 punkto pagrindu taikomos dvigubos atsakomybės nepagrįstumo

26.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, jog pagal Paskolos sutarties 2.5.1 punktą bendrovės sumokėta 40 000 Eur bauda buvo įskaityta į Paskolos sutarties 2.5.2 punkto pagrindu apskaičiuotas kompensacines palūkanas, todėl Fondo argumentai apie dvigubos atsakomybės bendrovei taikymą ir pareiškėjos neteisėtą siekį praturtėti bendrovės sąskaita atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos turimos teisės reikšti reikalavimą bendrovei pagal Paskolos sutarties                           2.5.2 punktą

27.       Teismas, įvertinęs Paskolos sutarties pakeitimo punktus, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias Paskolos sutarties pakeitimu, konstatuoja, kad pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, kad Paskolos sutarties pakeitimas buvo sudarytas turint aiškų tikslą – sudaryti galimybę bendrovei atidėti Paskolos sutarties grąžinimo terminą, numatant, jog dėl tokio atidėjimo bendrovei tenka prievolė mokėti didesnio dydžio kompensuojamąsias palūkanas.

28.       Teismas, įvertinęs Paskolos sutarties pakeitimo esmę, tikslą, jo sąlygų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir tikruosius šalių ketinimus (bendrovė neginčija pareiškėjos turimos teisės reikšti reikalavimą jai pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą), konstatuoja, kad Paskolos sutarties pakeitimą šalys sudarė neturėdamos tikslo, bendrovei netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, atleisti bendrovę nuo prievolės mokėti pareiškėjai kompensuojamąsias palūkanas. Fondo iš esmės lingvistinis (pažodinis Paskolos sutarties pakeitimo) aiškinimas, jog bendrovei neįvykdžius savo prievolės pareiškėjai gera valia pratęstu terminu grąžinti paskolą, bendrovė apskritai yra atleidžiama nuo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų ir prieštarauja CK                                    1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.193 straipsnis).

29.       Pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, kad pareiškėja turi neginčytiną teisę reikalauti iš bendrovės sumokėti palūkanas pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą nuo Paskolos sutartyje nustatyto momento (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Fondo argumentas, kad pareiškėja iki Paskolos sutarties pakeitimo įsigaliojimo momento nepareiškusi bendrovei ieškinio dėl palūkanų pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą priteisimo nuo 2023 m. gruodžio 28 d. apskritai nebeturi teisės reikšti bendrovei jokių pretenzijų pagal Paskolos sutarties 2.5.2 punktą, kadangi tokia jo teisė nuo minėtos datos nebeegzistuoja, yra teisiškai nepagrįstas dėl teismo anksčiau nutartyje padarytos išvados, kad Paskolos sutarties pakeitimą šalys sudarė neturėdamos tikslo, bendrovei netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, atleisti bendrovę nuo prievolės mokėti pareiškėjai kompensuojamąsias palūkanas.

Dėl reikalavimo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį

30.       Teismas, įvertinęs Paskolos sutarties 2.5.2 punktą (jo formuluotę), byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su šio punkto (jo formuluotės) aiškinimu, konstatuoja, kad Paskolos sutarties 2.5.2 punkte yra įtvirtinta bendrovės prievolė mokėti kreditoriui 20 proc. kompensuojamąsias palūkanas, nes savo esme šiame punkte numatytos palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją. Pagrįsti pareiškėjos argumentai, teismas su jais sutinka, kad Paskolos sutarties 2.5.2 punkte pateiktas palūkanų apibrėžimas atitinka CK 6.261 straipsnyje pateikiamą kompensuojamųjų palūkanų sampratą. Todėl Fondo argumentai apie Paskolos sutarties 2.5.2 punkte nustatytą bendrovės prievolę mokėti delspinigius atmestini kaip nepagrįsti. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms ir teismo padarytoms išvadoms, nustatant reikalavimo pareiškimo senaties terminą, taikytina ne CK 1.125 straipsnio 5 dalis, o CK 1.125 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų tvirtinimo, 5 metų senaties termino nėra praleidusi. Fondo reikalavimas taikyti pareiškėjos reikalavimui dėl 299 301,07 Eur CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjos kreditinio reikalavimo (ne)pagrįstumu, teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

32.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl 1 499 301,07 Eur kreditinio reikalavimo, kurį sudaro 1 200 000 Eur paskola ir 299 301,07 Eur palūkanos, patvirtinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Fondo reikalavimai: dėl be teisinio pagrindo įgytų 143 325,26 Eur lėšų priteisimo; Paskolos sutarties 2.4 punkto pakeitimo ir be teisinio pagrindo įgytų 38 202,74 Eur lėšų priteisimo; sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino pareiškėjos reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal Paskolos sutartį pareikšti, išdėstyti patikslintuose prieštaravimuose, triplike, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas ex oficio gindamas viešąjį interesą byloje neturi pagrindo jų tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo

33.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Diamond Hands lnv, UAB, už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą patyrė 967,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 4089,80 Eur išlaidas už atstovavimą byloje (buvo pateiktas dublikas, kiti prašymai DOK-9956, 12095, 12176) iš viso 5 057,20 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

34.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Fondas turėjo 726 Eur išlaidas už pradinių prieštaravimų ir 1 887,60 Eur tripliko parengimą advokato pagalbai apmokėti.

35.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad RUAB „Vėjo projektai“, atstovaujanti nemokumo administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, turėjo 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

36.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37.       Patenkinus pareiškėjos pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir atmetus Fondo byloje pareikštus reikalavimus, iš Fondo pareiškėjai priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

38.       Fondo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismas pažymi kad Fondo nurodytos aplinkybės, kad Fondo ginčijamas pareiškėjos kreditinis reikalavimas buvo išskirtas į atskirą bylą, nagrinėjant išskirtą bylą pareiškėja teikė į bylą rašytinius įrodymus, susijusius su jos kreditinio reikalavimo pagrįstumu, įvertinus ir anksčiau teismo nutartyje padarytas teismo išvadas (nutarties 18–20 punktai), nėra pakankamos daryti priešingą išvadą ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Juolab, kad Fondas ir po pareiškėjos pateiktų į bylą įrodymų nepripažino, kad pareiškėjos reikalavimas ar jo dalis yra pagrįsta.

39.       Suinteresuotas asmuo RUAB „Vėjo projektai“ prašė patvirtinti pareiškėjos pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, nesutiko su Fondo prieštaravimais, todėl patenkinus pareiškėjos pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir atmetus Fondo byloje pareikštus reikalavimus, iš Fondo RUAB „Vėjo projektai“ (nes Bendrovė, o ne administratorė yra byloje dalyvaujantis asmuo) tais pačiais argumentais, nurodytais nutarties 37-38 punktuose, priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 ir                               291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos Diamond Hands Inv, uždarosios akcinės bendrovės, į. k. (duomenys neskelbtini), antros eilės kreditorės pareiškimą dėl 1 499 301,07 Eur kreditinio reikalavimo, kurį sudaro                   1 200 000 Eur paskola ir 299 301,07 Eur palūkanos (pirmo etapo skola – 1 200 000 Eur, antro etapo (palūkanos, netesybos) skola – 299 301,07 Eur), patvirtinimo tenkinti visiškai.

Investicinio fondo „NuCapital“ reikalavimus: dėl be teisinio pagrindo įgytų 143 325,26 Eur lėšų priteisimo; Paskolos sutarties 2.4 punkto pakeitimo ir be teisinio pagrindo įgytų 38 202,74 Eur lėšų priteisimo; sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino pareiškėjos reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal Paskolos sutartį pareikšti, išdėstytus patikslintuose prieštaravimuose, triplike, atmesti. Teismas ex oficio gindamas viešąjį interesą byloje neturi pagrindo jų tenkinti.

Iš suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ priteisti pareiškėjai Diamond Hands Inv, uždarajai akcinei bendrovei, 5 057,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ priteisti suinteresuotam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja