Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-323-462/2014

                                 (Proceso Nr. 4-24-3-01087-2013-5)

Procesinio sprendimo  kategorijos: 39.2.; 45.4.1.;79.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. A. surašytas už tai, kad jis 2013-12-15, 21.15 val., Dituvos k., Klaipėdos r., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,91 promilių girtumas, vairavo automobilį. V. A. eismo kontrolės metu policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. V. A. veika įvertinta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutarimu V. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 7 dalį V. A. skyrė administracinę nuobaudą – 30 Lt (trisdešimt Lt) dydžio baudą. Administracinės nuobaudos subendrintos ir V. A. skirta galutinė administracinė nuobauda – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių Lt) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutarimą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neneigia padarytų administracinių teisės pažeidimų ir labai gailisi dėl jų padarymo, tačiau, jo manymu, paskirta nuobauda jam yra per griežta. Pažeidėjo įsitikinimu, skiriant jam nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo gyvenimo situaciją. Jis dirba UAB „MMN“ taksi vairuotoju. Kaip matyti iš SODROS pažymos, jo darbinės pajamos yra labai menkos. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonės, neteks ir šių pajamų, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio. Prieš krizę jis turėjo individualią įmonę. Tuo metu pasiėmė kreditą verslui vystyti, įkeitė savo butą, kurį turėjo Klaipėdoje. Per ekonominę krizę verslas nepasisekė, skolos padidėjo, jis negalėjo išmokėti kredito, dėl to prarado ir įkeistą butą. Su šeima persikėlė gyventi į „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendriją (Kaspariškių kaimas), kur turi labai mažą sodo namelį. Šis namelis taip pat yra įkeistas. Nors prarado butą, tačiau visos skolos nepadengė. Kaip matyti iš jo bankinės sąskaitos išrašo, jo skola yra beveik 60 000 Lt. Jeigu jos negrąžins, praras ir sodo namelį. Todėl jis privalo dirbti, kad nors truputį užsidirbtų ir galėtų dalimis grąžinti skolą. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis praras ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir sodo namelį (būstą) ir dar liks skolingas.

Toliau pažeidėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog jo sūnus serga širdies liga, jam dažnai būna širdies priepuoliai. Kai kviečia greitąją medicinos pagalbą, ji į „(duomenys neskelbtini)“ sodus, kur jie gyvena, nevažiuoja. Todėl patiems tenka ieškoti pagalbos. Taip buvo ir šiuo atveju. 2013 m. gruodžio 15 d. vakarą sūnų ištiko širdies priepuolis, jis paprašė jį nuvežti į Dituvos sodus pas jo pažįstamą, kuris turi reikalingų vaistų. Todėl jis, V. A., buvo tiesiog priverstas būdamas neblaivus sėsti prie vairo ir važiuoti ieškoti vaistų, nes sūnaus sveikatai ir gyvybei buvo iškilęs pavojus. Kai juos sustabdė policija, jie paaiškino, jog važiavo norėdami gauti vaistų. Dėl visų išvardytų aplinkybių prašo, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą į pažeidėjo V. A. apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas sutinka su jo padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimu pagal 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti į jo turtinę padėtį bei poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones ir neskirti sudėtinės administracinės nuobaudos dalies – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokiu būdu apeliantas kelia klausimą dėl galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apylinkės teismas V. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė minimalaus dydžio administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2) straipsnyje reglamentuotas baudos skyrimas. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visiškai pagrįstai jam paskyrę straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, t. y. 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Pažeidėjas prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad toks pažeidėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Apygardos teismas konstatuoja, byloje nėra nustatyta jokių reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas.

Apelianto nurodomos aplinkybės, jog netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis praras ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir sodo namelį (būstą) ir dar liks skolingas, negali būti pripažįstamos kaip išskirtinės, ypatingos aplinkybės. Kartu Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. Išrašų iš Nekilnojamojo turto registro ir pan., kurie patvirtintų tokius apelianto argumentus. Be to, Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-27 rašte V. A. Dėl deklaracijos patikslinimo nurodyta, kad patikrinus Valstybės įmonės „Regitra“ informacinėje sistemoje nustatyta, V. A. vardu įregistruota transporto priemonė BMW 525, kurios savo metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nenurodė (b. l. 47-48). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas gali turėti daugiau turto negu nurodo savo apeliaciniame skunde. Todėl teigti, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones apeliantas iš karto neteks ir vienintelio savo būsto, nėra jokio pagrindo.

Pažeidėjas prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas nurodo daug argumentų apie tai, kad per krizę jo verslas nepasisekė, skolos padidėjo, negalėjo išmokėti kredito, dėl to prarado ir įkeistą butą. Byloje esantis Išrašas iš V. bankinės sąskaitos patvirtina, kad iš tikrųjų pažeidėjas turi sumokėti pakankamai dideles sumas įvairiems antstoliams (b. l. 46), tačiau remtis vien šiuo išrašu ir teigti, kad apeliantui paskirta nuobauda yra neįvykdoma, nėra pakankamo pagrindo. Kaip minėta jau anksčiau, administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tačiau tariamai nurodoma sunki ekonominė padėtis negali būti laikoma išskirtiniu atveju.

Pažeidėjas taip pat apeliuoja į tai, kad jo sūnus serga širdies liga, jam dažnai būna širdies priepuoliai ir teigia, jog tą vakarą sūnų ištiko širdies priepuolis, jis paprašė jį nuvežti į Dituvos sodus pas jo pažįstamą, kuris turi reikalingų vaistų. Todėl jis, V. A., buvo tiesiog priverstas būdamas neblaivus sėsti prie vairo ir važiuoti ieškoti vaistų, nes sūnaus sveikatai ir gyvybei buvo iškilęs pavojus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko visiškai nepagrįstais, nes jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra visiškai jokių rašytinių ar kitokių duomenų, kurie bent jau leistų manyti, jog pažeidėjo sūnus sirgtų širdies liga, ar kad pažeidimo padarymo metu jį būtų reikėję kažkur vežti esant būtinojo reikalingumo sąlygoms (ATPK 17 str.). Pažeidėjas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo sūnus turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar kt. Todėl tikėti tokiais apelianto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Juo labiau, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo grafos „Asmens pasiaiškinimas“ matyti, jog V. A. nurodė: „Vairavau automobilį išgėręs butelį alaus. Pažeidimą pripažįstu, gailiuosi“ (b. l. 5).

Akcentuotina, kad šiame pasiaiškinime nenurodyta daugiau jokių aplinkybių, o juo labiau, kad būtų reikėję dėl sūnaus sveikatos vykti tam tikrų vaistų ar pan. Susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais matyti, kad V. A. su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad išgėrė butelį alaus, su juo kartu važiavo sūnus V. A. (b. l. 13-14). Apygardos teismo vertinimu teisiškai reikšminga taip pat yra tai, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme apeliantas teismo posėdyje dalyvavo, tačiau apie sūnaus tariamą širdies ligą nieko nenurodė (b. l. 25). Todėl teismas šių išdėstytų argumentų neturi pagrindo laikyti nuoširdžiais, kadangi jie buvo išdėstyti tik apeliaciniame skunde siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.  

Visa tai leidžia teigti, kad pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo atveju vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., yra protinga ir teisinga (optimali). Ji nėra per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą V. A. parinko tinkamai. Ši nuobauda yra optimali administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra. Dėl išvardytų motyvų administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

               Teisėjas                                                                                                      Remigijus Preikšaitis