Administracinė byla Nr. I-4963-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2019-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, 

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos ir procesines palūkanas.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-8) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra kalinamas Kybartų pataisos namuose (toliau tekste – Kybartų PN). Paaiškino, kad 2019 m. kovo 18 d. Kybartų PN administracijai pateikė prašymą LR BVK 104 str. pagrindu suteikti eilinę trumpalaikę išvyką į namus. Anksčiau į trumpalaikes išvykas buvau išleistas ir keliamų reikalavimų nepažeidė, į pataisos namus visada sugrįždavo laiku. 2019 m. kovo 26 d. Kybartų PN pareigūnas R. B. surašė tarnybinį pranešimą, kad pagal dienotvarkę laisvalaikiui skirtu laiku, t. y. 15.45 val., pamatė A. G. bibliotekoje. 2019 m. kovo 29 d. Kybartų PN drausmės komisija rekomendavo, o Marijampolės PN pareigūnas skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą papeikimą. Nei Kybartų PN drausmės komisija, nei nutarimą skirti nuobaudą pasirašęs Marijampolės PN pareigūnas nesugebėjo paaiškinti už kokį režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas yra baudžiamas. Buvo pažeista teisė pateikti raštišką pasiaiškinimą, taip pat pateikti argumentus gynybai žodžiu. Dėl paskirtos nuobaudos su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. 2019 m. balandžio 3 d. Marijampolės PN (Kybartų) drausmės komisija nutarė direktoriui siūlyti nuteistajam A. G. neleisti trumpalaikės išvykos metu išvykti į namus, nes yra paskirta drausminė nuobauda. 2019 m. balandžio 5 d. buvo įteiktas oficialus atsakymas į prašymą Nr. 4.19-23, kuriame nurodoma, kad trumpalaikę išvyką atsisakoma suteikti. Pareiškėjas pažymėjo, kad dar neišnagrinėjus pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo klausimo, Marijampolės PN direktorius ėmėsi bausti jį pakartotinai, drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo fakto pagrindu atimdamas dar ir teisę į trumpalaikę išvyką, kas yra LR Konstitucijos 31 str. 5d. įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu. Atsisakymas realizuoti LR BVK 104 str. patvirtintą teise į trumpalaikę išvyką, yra dar ir LR Konstitucijos 38str. įtvirtintų teisių apribojimu, jo šeimos ir mano vaikų teisėtų lūkesčių pažeidimu. Pareiškėjo manymu, pakankamu neturtinės žalos atlyginimu už pareiškėjo konstitucinių, žmogaus, bei specialiųjų teisių pažeidimą yra 6’000 Eur suma.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, kad pareiškėjas pažeidė režimo reikalavimą nurodytą BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. Todėl už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis BVK 142 ir 143 str. pareiškėjui pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 buvo skirta nuobauda - papeikimas. Su nutarimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Iš karto po įvykio pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl pažeidimo. 2019-03-26 pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, jog nežinojo, kad dar nėra 16 val., t. y. laiko nuo kada pareiškėjas galėjo naudotis kompiuteriu bibliotekos patalpose. Pareiškėjo pasiaiškinime nurodyti teiginiai, jog jis nežinojo kiek tuo metu buvo valandų, yra vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėjo, kad pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pareiškėjas turi teisę, kad jo prašymas dėl trumpalaikės išvykos į namus būtų svarstomas Drausmės komisijoje ir pataisos namų direktoriaus, tačiau pataisos įstaiga neprivalo tenkinti pareiškėjo prašymo. Vadovaujantis BVK 104 str. 2 d. - leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmenybės charakteristika yra ta neformali sąlygą, kurią pataisos įstaigos pareigūnai privalo įvertinti itin kruopščiai ir atidžiai, nes būtent nuo šio faktoriaus priklauso tinkamas viešojo intereso gynimo reikalavimo įvykdymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) yra nurodęs, kad „Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją (numatytą BVK 104 str. 2 d.), vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Kartu pabrėžtina, kad priimant sprendimą dėl asmens išleidimo / neišleidimo į namus turi būti paisoma konstitucinių atsakingo valdymo, skaidrumo principų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.“ (2018 m. spalio 8 d. sprendimas a/b Nr. A-2325-1062/2018). Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus yra svarbi priežastis netenkinti pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus. Atsakovės atstovo įsitikinimu, tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžė, jog pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Nesant atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomos žalos atlyginimo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo 6 000 Eur neturtinės žalos, kurią kildina, jo nuomone, neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų - nesuteikiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Iš to plaukia, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui būtina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokias konkrečios teisės normas atsakovas pažeidė, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (b. l. 22). Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas 2019 m. balandžio 3 d. Drausmės komisijos posėdyje ir nutarta direktoriui siūlyti nuteistajam A. G. neleisti trumpalaikės išvykos metu išvykti į namus, nes 2019 m. kovo 29 d. skirta drausminė nuobauda (b. l. 24). Marijampolės PN 2-ojo resocializacijos skyriaus viršininkas A. K. 2019 m. balandžio 4 d. surašė išvadą „Dėl trumpalaikės išvykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“, kurioje nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiškėjas drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus, nuteistojo OASys vertinamas vidutinė 57 balų pakartotinio nusikaltimo riziką, išvykoje ankščiau išleistas buvo, svarstant drausmės komisijoje nuspręsta neleisti trumpalaikės išvykos į namus, nes yra skirta nuobauda (b. l. 23).

Marijampolės PN direktorius skundžiamu 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 4.19-23 (b. l. 21), atsakydamas į pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus, nurodė, jog svarstant Kybartų PN Drausmės komisijoje nustatyta, kad už padarytą režimo pažeidimą skirta nuobauda, todėl atsižvelgiant į tai pareiškėjui nebus suteikta trumpalaikė išvyka į namus.

BVK

Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į jo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.). Nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką nustato ir detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 XLVIII skyrius (305-311 punktai). Pataisos įstaigos direktorius, gavęs nuteistojo prašymą leisti išvykti trims paroms į namus, paveda pareigūnui parengti išvadą. Išvadą pasirašo ją parengęs pareigūnas. Ji suderinama su pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotoju (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, Taisyklių 305 punktas).

Administracinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl trumpalaikės išvykos į namus ir turi teisę, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas Komisijoje, svarstančioje klausimus dėl trumpalaikių išvykų į namus suteikimo nuteistiesiems, o vėliau ir PN direktoriaus, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjui vien dėl to turėtų būti besąlygiškai suteikiama trumpalaikė išvyka į namus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viena iš bausmės ir bausmių vykdymo proceso funkcijų yra reintegruoti asmenį į visuomenę, o viena iš priemonių pasiekti šį tikslą yra sąlygų palaikyti ryšius su asmenimis laisvėje sudarymas tam, jog atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba būtų lengviau pasiekti minėtą tikslą. Tačiau pažymima, kad teisė dėl suteikimo trumpalaikės išvykos į namus įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Komisija 2019 m. balandžio 3 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, Marijampolės PN 2-ojo resocializacijos skyriaus viršininkas A. K. 2019 m. balandžio 4 d. surašė išvadą, teikdamas siūlymą įstaigos direktoriui atsižvelgė į sąlygas ir kriterijus, t. y. įvertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Komisija priėmė sprendimą siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus (b. l. 23, 24). 

Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 1 d.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Toks leidimas parvykti į namus duodamas atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (Bausmių vykdymo kodekso 104 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (tolau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr. pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskretines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskretinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415- 2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 15.45 val. Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o būrio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus (b. l. 17).

Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų, jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos jam nepaskiriama nauja nuobauda. Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai laikė pareiškėją turinčiu nuobaudą, pagrįstai vertino kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Pareigūnas parengdamas išvadą ir Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis ne kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Be to, pareiškėjas jo prašymo svarstymo Komisijoje metu turėjo galiojančią nuobaudą.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad tiek Komisijos posėdžių protokole, pareigūno išvadoje, sprendžiant tarpininkavimo dėl pareiškėjui suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus klausimą, tiek ir įstaigos direktoriaus, turinčio diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus, skundžiamame sprendime, buvo tinkamai įvertintos teisės aktuose nustatytos trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygos ir kriterijai, taip pat ir visos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, įtakojančios trumpalaikės išvykos nesuteikimą.

Atsižvelgęs į bausmių vykdymo įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti.

Teisės į šeiminį gyvenimą įgyvendinimas kalintiems asmenims yra nustatytas Bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad kalintiems asmenims gali būti suteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (94 str.), pokalbiai telefonu (102 str.), trumpalaikė išvyka į namus (104 str.), trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų (105 str.), susirašinėjimas laiškais (99 str.). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui apskritai yra varžoma teisė pasimatyti bei bendrauti su šeima, atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą, 2019 m. kovo 18 d. prašyme pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių objektyvų poreikį suteikti trumpalaikę išvyką į namus, teismas vertina, kad pataisos namų direktorius pagrįstai pareiškėjui nesuteikė trumpalaikės išvykos į namus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą. BVK 183 straipsnyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad minėtoje įstatymo nuostatoje yra įtvirtina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aptarta tvarka nepasinaudojo, kas, iš esmės reiškia tai, kad pareiškėjas sutiko su Marijampolės PN administracijos 2019 m. balandžio 5 d. pateiktu atsakymu Nr. 4.19-23 (b. l. 21) netenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus.

Pareiškėjo argumentai, kad nesuteikimas išvykos į namus yra kerštas, bandymas susidoroti nėra pagrįsti įrodymais, todėl laikytini abstrakčiais, vertintini kaip subjektyvi nuomonė ir detaliau neanalizuotini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 15.45 val. Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o būrio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus (b. l. 17).

BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui. Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui, o šio sprendimai – per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Nagrinėjamos administracinės bylos atveju nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 15.45 val. Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o būrio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. Byloje esantys įrodymai (b. l. 18) patvirtina, kad nuobauda paskirta įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjas paaiškinime (b. l. 19) nurodė, jog būrio koridoriuje nėra privalomo sieninio laikrodžio ir jis nepaklausė bibliotekininko ar jau yra 16.00 val., todėl atsiprašo pareigūno už sudarytą nepatogumą. Vadovaujantis BVK 142 straipsniu, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimas nebuvo įstatymų nustatytais terminais apskųstas Kalėjimų departamentui. Darytina išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes, kaip minėta, terminas apskųsti teisės aktą, kuriuo skirta nuobauda, pasibaigė, o pareiškėjas neginčijo ir šioje administracinėje byloje neprašė atnaujinti skundo padavimo termino. Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie pagal pareiškėją kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudą, nes nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-1062/2019, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1901-520/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u s p r e n d ė :

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                              Natalja Zelionkienė