Administracinė byla Nr. eAS-483-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01707-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Latvijos įmonės AS Piletilevi Group atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Latvijos įmonės AS Piletilevi Group skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas Latvijos įmonė AS Piletilevi Group (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 1S-55 „Dėl AS Piletilevi Group 2022 m. balandžio 7 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria Konkurencijos taryba atsisakė panaikinti Susijungimų priežiūros grupės 2022 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (2.41Mr-46)6V-402 (toliau – ir Raštas) 39 punkto b ir c papunkčius, ir įpareigoti Konkurencijos tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 7 d. pateiktą skundą; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki sprendimo byloje pagal pareiškėjo skundą įsiteisėjimo sustabdyti Rašto 39 punkto b ir c papunkčių dalių, ta apimtimi, kuria prašoma pateikti elektroninę korespondenciją, galiojimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. (nurodyti 2021 m. laikytini rašymo apsirikimu) gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo Latvijos įmonės AS Piletilevi Group skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies taikymo, administracinės procedūros metu surašomų dokumentų kiekio ir jų sukeliamų pasekmių aspektais, ir nustatė, kad Konkurencijos tarybai nusprendus taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą bei pareiškėjui pateikus pranešimą apie koncentraciją, Konkurencijos tarybos Raštu nurodyta pareiškėjui pateikti informaciją.
Teismas nustatė, kad skundu iš esmės ginčijama, jog Susijungimų priežiūros grupė Rašte netinkamai suformulavo pareiškėjui įpareigojimus dėl informacijos pateikimo, nagrinėjant pareiškėjo pranešimą apie koncentraciją. Pareiškėjas, gavęs Raštą, kreipėsi į Susijungimų priežiūros grupės pareigūnus, siekdamas pasitikslinti įpareigojimų turinį, susirašinėjo šiais klausimais su įgaliotais pareigūnais elektroniniu paštu. Pareiškėjui kilę neaiškumai dėl Rašto 23–34 punktuose prašomos pateikti informacijos buvo patikslinti pareiškėjo ir įgaliotų pareigūnų 2022 m. balandžio 6, 12, 13 dienomis vykusio elektroninio susirašinėjimo metu. Nepaisant formuluočių dėl informacijos pateikimo pareiškėjas, kaip koncentracijos prašymo procedūros dalyvis, turi teises teikti informaciją, ją tikslinti ir pan.
Vertindamas Nutarimo turinį, teismas nustatė, kad juo priimtas sprendimas yra susijęs su procedūrinio pobūdžio klausimais, teikiant informaciją Konkurencijos tarybai ir iš esmės nedaro įtakos pareiškėjo teisėms pradėtoje koncentracijos procedūroje. Nutarime nėra pasisakoma ar sprendžiama dėl pareiškėjo teisių, pareigų ir jų apimties, poveikio pareiškėjo teisiniam statusui. Surinktų įrodymų leistinumo klausimas sprendžiamas koncentracijos procedūros eigoje ir priimant galutinį sprendimą, kurį taip pat pareiškėjas, nesutinkantis su galutinėmis koncentracijos priežiūros procedūros išvadomis, turi teisę skųsti. Teismas vertino, kad Nutarimas neužkerta kelio kelti ir vertinti pareiškėjo keliamus klausimus Konkurencijos tarybai priėmus galutinį sprendimą koncentracijos priežiūros procedūros metu. Teismas sprendė, kad Nutarimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, bylinėjimasis procedūros pradėjimo metu vertinamojo pobūdžio aspektais, kurie gali būti sprendžiami koncentracijos procedūros metu, tik trukdys tinkamai ir savalaikiai atlikti koncentracijos priežiūros procedūrą, todėl pagal savo pobūdį skunde teismui formuluojamas ginčas (Nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 32 str. procedūros metu) nepriskirtinas prie individualių administracinių aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nepriėmęs pareiškėjo skundo, teismas nesprendė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas Latvijos įmonė AS Piletilevi Group atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį bei skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Susijungimų priežiūros grupė Rašte nustatė pareiškėjui privalomą reikalavimą pateikti elektroninę korespondenciją, kurio nenumato koncentracijų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, t. y. teismas neįvertino, kad Rašte keliamas reikalavimas yra iš esmės neteisėtas ir jį nustatydama Konkurencijos taryba piktnaudžiavo teise. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi aplinkybėmis dėl Rašto 23–34 punktuose nustatytų įpareigojimų ir galimybės dėl jų tikslintis, tačiau šie teismo motyvai neturi nieko bendro su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku.
Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino Konkurencijos tarybos priimto Nutarimo turinį ir apimtį, todėl iš esmės klaidingai nusprendė, kad Nutarimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Raštas nustato pareiškėjui privalomą įpareigojimą pateikti elektroninę korespondenciją, todėl Raštu yra keičiama pareiškėjo pareigų apimtis (anksčiau tokios pareigos pareiškėjas neturėjo) bei daroma įtaka pareiškėjo interesams, pažeidžiant pareiškėjo ir jo darbuotojų teisę į privatumą, susirašinėjimų slaptumą, kuri yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjo inicijuoto ginčo objektas yra, be kita ko, tai, ar Konkurencijos taryba apskritai turi teisę gauti elektroninę korespondenciją koncentracijos nagrinėjimo metu, kai Konkurencijos įstatymas pažeidimo nagrinėjimo procedūros atveju elektroninei korespondencijai peržiūrėti ir paimti nustato reikalavimą gauti teismo sankciją, o ir pati Konkurencijos tarybos teisė yra suformuluota aiškiau. Todėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo atveju Konkurencijos taryba, turėdama teismo sankciją, pati ateina pasiimti elektroninės korespondencijos į ūkio subjekto patalpas, o nagrinėjamo ginčo atveju pats ūkio subjektas yra įpareigojamas atrinkti ir pateikti elektroninę korespondenciją, jam grasinant reikšmingomis baudomis.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas gali neturėti teisės kvestionuoti šį neteisėtą Konkurencijos tarybos įpareigojimą. Konkurencijos tarybai leidus vykdyti koncentraciją, toks sprendimas pareiškėjui būtų palankus ir pareiškėjui nebus tikslinga inicijuoti teisminį ginčą vien dėl to, kad apgintų savo teises ir teisėtus interesus dėl neteisėto Konkurencijos tarybos reikalavimo pateikti elektroninę korespondenciją. Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 daliai ir 13 straipsniui, nes užkerta kelią ginčyti neteisėtą Konkurencijos tarybos įpareigojimą.
Pareiškėjas teigia, jog teismas vadovavosi teismų praktika, kuri neatitinka nagrinėtinos situacijos (buvo remtasi išaiškinimais pateiktais bylose, kuriose nagrinėjami institucijų siūlymai ir pan.), neatsižvelgė ir į tai, kad administracinių teismų praktikoje, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio nuostatas, yra pripažįstama, kad pareigūnų veiksmų apskundimas yra specialiai reglamentuota išankstinė neteisminė ginčų sprendimų tvarka, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-249-822/2015; 2014 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1000/2014; 2020 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-822/2020) suponuoja, kad šioje byloje keliamas ginčas sukelia teisines pasekmes bei turėtų būti nagrinėjamas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad skundžiama teismo nutartimi užkertamas kelias pareiškėjui ginčyti tiesioginį ir akivaizdžiai žalingą įtaką jo konstitucinėms teisės turintį Nutarimą.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Nutarimas nėra individualus administracinis aktas, nes Nutarimo požymiai patvirtina, kad juo yra nustatoma vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia, kuri yra privaloma konkrečiam asmeniui – pareiškėjui. Tai reiškia, kad Nutarimas turėtų būti laikomas administraciniu sprendimu, kuris gali būti skundžiamas administraciniams teismams bei sukelia teisines pasekmes.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl Nutarimo skundžiamumo spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas vadovaujasi Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 21 straipsniu ir teigia, jog šis teisinis reglamentavimas suteikia teisę Konkurencijos tarybai gauti plataus pobūdžio informaciją (duomenis, dokumentus), kuriuose yra ir specialių kategorijų informacijos (komercinių paslapčių, asmens duomenų), reikalingą sprendimui dėl koncentracijos priimti. Vien dėl tokio procedūrinio prašymo (reikalavimo) pareiškėjas nepatiria kažkokių išskirtinių ar tuo labiau neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nepateikė konkrečių ir specialių argumentų, kurie paaiškintų ir pagrįstų, kaip konkrečiai Konkurencijos tarybos prašymas pateikti informaciją ir tokį prašymą patvirtinantis Nutarimas yra nepagrįstas, paveikiantis ir (ar) pažeidžiantis pareiškėjo teises. Vien tik abstraktūs teiginiai, neva taip bus atskleidžiami darbuotojų asmens duomenys, jų asmeninis susirašinėjimas, nėra pakankami inicijuojant tokio pobūdžio teisminį ginčą ir siekiant realaus asmens teisių ir teisėtų interesų apgynimo. Atsakovas pažymi, kad Konkurencijos taryba pareiškėjo prašo pateikti darbinio pobūdžio el. susirašinėjimą apie sandorį, todėl labai abejotina, kad vien tokios informacijos pateikimas savaime pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Net jeigu darbinio pobūdžio el. susirašinėjime apie sandorį ir būtų itin jautrios informacijos (pvz., duomenų apie konkrečiam asmeniui mokėtas motinystės pašalpas, asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą), pareiškėjas galėtų apie tai informuoti Konkurencijos tarybą ir, pavyzdžiui, pateikti vien tik darbinio el. susirašinėjimo apie sandorį išrašą be jautrios informacijos. Vis dėlto, pareiškėjas nei Konkurencijos tarybai, nei teismui neįvardija, kokią itin jautrią informaciją jis yra įpareigotas pateikti, kad vien pats savaime tokios informacijos pateikimas prieštarauja pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Tikimybė, kad kažkokia jautri informacija gali būti prašomoje pateikti informacijoje, nesudaro pagrindo teigti, kad pats įpareigojimas ją pateikti (ir jį patvirtinantis Nutarimas) turi (neigiamų) pasekmių pareiškėjui ir. kad jo teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimas būtent tokiu bendru argumentu turėtų būti vertinamas šioje ginčo stadijoje.
Atsakovas nurodo, kad teismo sankcija (leidimas) reikalinga, siekiant patekti į ūkio subjektų patalpas ir peržiūrėti įvairius tyrimui reikalingus dokumentus (informaciją), kurie dar nėra aiškiai identifikuoti ir žinomi, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais prašant el. susirašinėjimo yra reikalinga teismo sankcija. Jeigu pareiškėjas mano, kad Konkurencijos tarybos reikalavimo vykdymas sukelia jam žalos, jis savo teises gali ginti kreipdamasis dėl Konkurencijos tarybos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Todėl nelaikytina, kad pareiškėjo teisė į teismą buvo pažeista. Atsakovo vertinimu tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde atmeta galimybę skųsti Konkurencijos tarybos veiksmus, renkant informaciją koncentracijos priežiūros procedūros metu, jeigu Konkurencijos taryba išduoda leidimą koncentracijai, t. y. priima pareiškėjui palankų sprendimą, leidžia abejoti jo argumentais dėl jo teisių tariamo pažeidimo. Toks teisių pažeidimas turėtų egzistuoti ir pareiškėjas turėtų būtų suinteresuotas jį ginti nepriklausomai nuo to, ar Konkurencijos taryba priima, jo vertinimu, jam palankų galutinį sprendimą dėl koncentracijos.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra deklaratyvaus pobūdžio, susijęs vien tik su atitinkamų Konkurencijos įstatymo nuostatų turinio išaiškinimu, tačiau ne su realiu pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Latvijos įmonės AS Piletilevi Group skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, jog Nutarimas yra susijęs su procedūrinio pobūdžio klausimais, teikiant informaciją Konkurencijos tarybai ir iš esmės nedaro įtakos pareiškėjo teisėms pradėtoje koncentracijos procedūroje. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog Susijungimų priežiūros grupė Rašte nustatė pareiškėjui privalomą reikalavimą pateikti elektroninę korespondenciją, todėl keičiama jo pareigų apimtis bei daroma įtaka pareiškėjo interesams, pažeidžiant pareiškėjo ir jo darbuotojų teisę į privatumą, susirašinėjimų slaptumą.
Teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).
Byloje nustatyta, kad Konkurencijos tarybai nusprendus taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą bei pareiškėjui pateikus pranešimą apie koncentraciją, Konkurencijos tarybos Susijungimų priežiūros grupė Raštu nurodė pareiškėjui, be kita ko, pateikti: bet kokius elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų ir valdybos, direktorių valdybos, stebėtojų tarybos, akcininkų, įmonių vadovų, kuriuose aptariamas pranešime nagrinėjamas sandoris (39 p. b p.); bet kokios (įskaitant vidinėms reikmėms, įmonių darbuotojų, konsultantų ar kitų asmenų parengtos) analizės, ataskaitos, studijos, tyrimai ir kiti bet kokios rūšies ir (ar) formos dokumentai (taip pat ir el. susirašinėjimai tarp atsakingų įmonės darbuotojų), kuriais remiantis ir / arba kuriuose vertinama arba analizuojama koncentracija: pagrindinės jos priežastys, verslo perėmimas ir tolimesnės veiklos perspektyvos, planuojami veiksmai po sandorio ir pan., rinkos dalys, konkurencijos sąlygos, konkurentai (esami ir potencialūs), pardavimo augimo ar plėtros galimybės perėmus verslą, plėtros galimybės kitose (ar susijusiose) produktų ar geografinėse rinkose galimybės ir (arba) bendrosios rinkos sąlygos, taip pat bet kokios formos dokumentus, kuriuose analizuojamos galimybės pirkti kitas įmones, veikiančias su koncentracija susijusiose rinkose Lietuvoje (39 p. c p.).
Pareiškėjas 2022 m. balandžio 7 d. pateikė Konkurencijos tarybai skundą dėl pareigūnų veiksmų. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje inter alia (be kita ko, įskaitant) įtvirtinta, jog teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės, Nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 7 d. skundą, nurodė jo apskundimo tvarką, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos arba nuo jo paskelbimo Konkurencijos Tarybos tinklalapyje www.kt.gov.lt dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šioje byloje inicijavo ginčą dėl jo 2022 m. balandžio 7 d. skundo, kuriame kėlė Rašto 39 punkto b ir c papunkčių teisėtumo klausimą (teisės aktai nesuteikia teisės reikalauti pateikti el. susirašinėjimo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo tikslu, nėra procedūros, kaip šį įpareigojimą įgyvendinti, nėra pareiškėjo, trečiųjų asmenų bei konkrečių elektroninėje komunikacijoje dalyvavusių fizinių asmenų teisių apsaugos garantijų, reikalavimai per daug abstraktūs ir neapibrėžti, įpareigojimo formuluotė suponuoja, jog turi būti pateikiama informacija, kurią saugo kliento ir advokato santykio konfidencialumas), netinkamo išnagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba reikalauja iš pareiškėjo pateikti jautrią, tikėtina, ir su kitų asmenų teisių apsauga, susijusią informaciją, todėl toks Rašto 39 punkto b ir c papunkčiuose išdėstytas įpareigojimas gali turėti įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs, kad pareiškėjas prašo panaikinti jam teisinių pasekmių nesukeliantį Nutarimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi skundžiamoje nutartyje išdėstyti teisiniai argumentai, kurių pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, negali būti pagrindas atsisakyti pradėti administracinės bylos teiseną. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra galimybių vienareikšmiškai spręsti, ar pareiškėjo skundžiamas Nutarimas negali būti administracinės bylos dalyku. Tai turėtų būti įvertinta nagrinėjant ginčą iš esmės.
Pažymėtina ir tai, jog Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina ūkio subjektų teisę skųsti Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmus jos atliekamų procedūrų metu, Konkurencijos taryba tokį pareiškėjo skundą priėmė, nagrinėjo ir pasisakė dėl jo pagrįstumo. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog toks Konkurencijos tarybos sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Latvijos įmonės AS Piletilevi Group atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Latvijos įmonės AS Piletilevi Group skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Gintaras Kryževičius
Veslava Ruskan