Civilinė byla Nr. e2-6788-845/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00323-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.2.3.2.;3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ecoservice projektai“ 2347,19 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri įvykio metu buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, 2024 m. kovo 19 d. įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis apskaičiavo minėtai transporto priemonei padarytus nuostolius pagal remonto sąmatą ir išmokėjo draudėjui 2347,19 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, automobilis buvo apgadintas dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė 2024 m. liepos 23 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.
Atsakovė UAB „Ecoservice projektai“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime neginčijo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog jos darbuotojo vairuojama kelio valymo transporto priemonė valydama kelią įvykio metu pravažiavo pro ieškovės draustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nesutinka su ieškovės argumentais, jog atliekant kelio valymo darbus galėjo būti apgadinta minėta transporto priemonė. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų; tarp įvykio metu atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl ieškovės reikalavimai atlyginti žala yra nepagrįsti ir atmestini
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 2347,19 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkinamas visiškai
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir G. M. (draudėjo) buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2025 m. kovo 1 d. buvo apdrausta draudėjo transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta ieškovės drausta transporto priemonė. Draudėjas telefonu informavo ieškovę, nurodydamas, jog gatves valantis automobilis apgadino jo stovintį automobilį. Byloje esanti policijos pažyma patvirtina aplinkybes, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrame veiklos skyriuje buvo registruotas minėtas įvykis. Transporto priemonių draudimo taisyklių pagrindu ieškovei, kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudikei, pripažinus 2024 m. kovo 19 d. įvyki draudžiamuoju, atsirado pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė, remiantis UAB „Departus“ pateikta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, išmokėjo draudėjui 2347,19 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė 2024 m. liepos 23 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ieškovė įstatymo numatyta tvarka turi pagal CK 6.1015 regreso teisę į atsakovę, nes atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Pareikštose pretenzijose buvo prašoma pervesti 2347,19 Eur sumą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau atsakovė patirtos žalos neatlygino.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
Nagrinėjamu atveju šalys ginčijasi iš esmės dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo. Ieškovė įrodinėja, jog už žalą, padarytą 2024 m. kovo 19 d. draudiminio įvykio metu transporto priemonei (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakinga atsakovė.
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2025 m. kovo 1 d. buvo ieškovės apdrausta. Draudėjas pranešė ieškovei apie įvykį ir padarytą žalą apdraustam turtui, t. y. kad stovintis automobilis apgadintas akmenukais nuo pravažiuojančios kelio valymo transporto priemonės; įvykis registruotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrame veiklos skyriuje. Ieškovė pateikė teismui UAB „Departus“ Audatex sistemos sudarytą remonto sąmatą, kurioje nurodyta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darbų remonto kaina 2347,19 Eur (su PVM). Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti ginčo transporto priemonės būklė (apgadinimai). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė (atsakinga už žalos atlyginimą draudikė) 2024 m. liepos 22 d. žalos administravimo byloje Nr. CLT3331651 priėmė sprendimą atlyginti 2347,19 Eur sumą, pripažinusi įvykį draudžiamuoju. 2024 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1050683, AB SEB Bankas, patvirtina, kad iš ieškovės banko sąskaitos į G. M. banko sąskaitą buvo pervesta 2347,19 Eur. Kilusią žalą ir jos padarymo mechanizmą patvirtina tiek minėti rašytiniai įrodymai, tiek teismui pateiktos ieškovės fotonuotraukos.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė tinkamai neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės kaltę dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo faktinės aplinkybės, kad jos darbuotojas įvykusio įvykio metu su atsakovei priklausančia transporto priemone atliko kelio valymo darbus ir pravažiavo pro ieškovės draustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčią (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime paaiškino, jog transporto priemonei valant kelią iš esmės nėra galimybės nuo žemės pakelti akmenukų taip, kad šie būtų neįtraukti į transporto priemonėje esančią vakuuminę angą, o skrietų į šalia esančius objektus; net jeigu būtų tokia teorinė galimybė, akmenukai nuo žemės galėtų pakilti tik labai nežymiai. Atsakovė nurodytus argumentus iš esmės grindė pateiktais video įrašais ir aplinkybėmis, jog kitų, šalia stovėjusių automobilių savininkai dėl transporto priemonių apgadinimų nesikreipė, be to, iš byloje pateikto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrame veiklos skyriaus rašto matyti, kad dėl eismo įvykio nebuvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.
Kaip minėta, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.
Nagrinėjamu atveju, susipažinus su atsakovės pateiktų video įrašų turiniu, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina byloje jau nustatytas aplinkybes, jog atsakovės darbuotojo vairuojama transporto priemonė įvykio metu pravažiavo pro apdraustą ieškovės transporto priemonę, tačiau pateikti video įrašai nepatvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apgadinta. Pažymėtina, kad video įrašai nėra informatyvūs iki tokio laipsnio, jog paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės poziciją, jog jos kaltę šalina aplinkybė, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio įvykio nebuvo pradėta (nutraukta). Pažymėtina, kad civiliniame ir administraciniame procese, asmens veiksmai yra vertinami skirtingais aspektais. Nors yra priimtas nutarimas nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, pabrėžtina, kad ši aplinkybė per se neatima ieškovės teisės kreiptis civilinio proceso tvarka ir įrodinėti atsakovės atsakomybės sąlygų pagal civilinio proceso kodekse numatytas taisykles. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisė, ir tik teismas gali vertinti asmens pateiktus įrodymus, t. y. nagrinėjamu atveju, teismo nesaisto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrame veiklos skyriuje priimtame nutarime padarytos išvados ir vertinimai, nes kaip minėta, teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi civilinio proceso ir civilinės teisės įstatymais.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė neorganizavo ir nevykdė gatvių valymo darbų taip, kad išvengtų bet kokios galimos žalos gatvėje stovinčioms transporto priemonėms. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo dėti maksimalias pastangas tokio pobūdžio situacijoms išvengti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
Atsakovė, kaip verslininkė, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai tuo požiūriu, jog atlikdama kelio valymo darbus, neužtikrino, kad jai priklausanti transporto priemonė atliktų minėtus darbus, taip, kad nepadarytų žalos kitoms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju žala yra akivaizdi, buvo apgadinta transporto priemonė. Atsakovės veika suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi atsakovė netinkamai organizavo (vykdė) darbus, atsakovės neteisėta veika pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys – dėl atsakovės netinkamo gatvės valymo organizavimo (vykdymo) buvo apgadinta transporto priemonė.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčija ir nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir atlygintą žalą už automobilio sugadinimą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 2347,19 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Taigi CK 6.210 straipsnyje įtvirtinti procesinių palūkanų dydžiai, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Nagrinėjamu atveju bylos šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio bei įstatymų, kuriuos taikys apskaičiuodamos palūkanas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įstatyme nustatytas 6 proc. procesines palūkanas.
Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2347,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. sausio 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė įrodymus apie 455,93 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 53 Eur žyminis mokestis ir 402,93 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 455,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė (procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje neaktualus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“, j. a. k. 144128180, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai 2347,19 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 19 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2347,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 28 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,93 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 93 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Le Huede