Civilinė byla Nr. e3K-3-483-403/2017

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00291-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Feliksynas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Feliksynas“ dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti namo remonto darbus be gretimo sklypo savininko sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo D. D. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl neypatingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstravimo.
2. Ieškovas prašė pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti namo remontą.
3. Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 19/100 dalių namo (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB „Feliksynas“ priklauso gretimas sklypas (duomenys neskelbtini).
4. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2012 m. birželio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame užfiksuota, kad nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. vasaros atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai, pietrytinėje dalyje padidinti priestato išorės matmenys; pastato išorinė siena yra arčiau nei 3 m nuo atsakovės sklypo ribos; ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento ir gretimo sklypo savininko sutikimo. Šio savavališkos statybos akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. liepos 26 d. yra padaryta žyma, kad atlikta savavališka statyba.
5. 2016 m. sausio 29 d. ieškovas per Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarę J. D. atsakovei išsiuntė pareiškimą, kuriuo siūlė susitikti notarės kontoroje ir duoti sutikimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsakovė atsisakė duoti sutikimą.
6. Ieškovas nurodė, kad nepadarė statybą reglamentuojančių įstatymų pažeidimų, kurie neleistų jam atlikti namo remonto darbų – apšiltinti sienų, nepažeidė atsakovės turtinių ar neturtinių interesų. Ieškovo atliktas namo apšiltinimas laikomas paprastuoju remontu pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nes nekeistos pastato konstrukcijos, nepadidintas faktinis naudingasis namo plotas, tik apšiltinta esamo priestato siena 25 cm dujų silikato blokeliais (išorinė siena sumūryta viena eile iš silikatinių plytų). 
7. Abstraktus atsakovės prieštaravimas negali paneigti ieškovo teisės remontuoti jam nuosavybės teise priklausančio turto savo nuožiūra. Namo apšiltinimas, dėl kurio sumažėjo atstumas tarp namo sienos ir atsakovės sklypo ribos, jokiais būdais netrukdo atsakovei verstis savo verslu, t. y. komercinių patalpų nuoma ir viešbučio veikla. Atsakovės veiksmai užkerta kelią įteisinti remonto darbus ir gauti statybą užbaigiančius dokumentus, o įrašas Nekilnojamojo turto registre sumažina galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą, nes nurodyta, kad pastatas yra su statybos trūkumais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino.
9. Teismas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 11 d. surašė ieškovui savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, kad jis savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), padidindamas (perstatydamas) pietrytinėje gyvenamojo namo dalyje priestatą (priestato ilgis – 7,83 m, plotis – 4,94 m, aukštis 2,90/3,40 m), bet neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento; Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. liepos 12 d. pateikė ieškovui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 12 d., t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; A. S. prašymu terminas buvo pratęstas iki 2013 m. balandžio 2 d.; 2013 m. birželio 4 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte nurodyta, kad reikalavimas neįvykdytas; Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu įpareigojo ieškovą per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka projektinius dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigojo per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius; 2016 m. sausio 29 d. ieškovas išsiuntė per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą atsakovei UAB „Feliksynas“ pareiškimą pasirašyti sutikimą, leidžiantį kreiptis dėl pastato – gyvenamojo namo – statybos (rekonstrukcijos), nesilaikant įstatyme nustatyto 3 metrų atstumo iki atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos; atsakovė sutikimo nepasirašė; 2016 m. vasario 22 d. atsakovė nurodė, kad ieškovas gyvenamojo namo priestate įrengė katilinę, kūrenamą kietuoju kuru, sklindantys dūmai blogina verslo sąlygas, nes trukdo atsakovės sklype pastatytų svečių namų gyventojų poilsiui.
10. Teismo nustatyta ir tai, kad atstumas nuo pastato sienos iki gyvenamojo namo sklypo ribos yra 2,50 m; antstolė A. R.-Ž. 2016 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą; Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio 2016 m. birželio 14 d. rašte, adresuotame UAB „Feliksynas“, nurodyta, kad 2016 m. birželio 7, 8, 9, 10, 13 ir 14 dienomis nuvykus patikrinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestate įrengtos katilinės gyventojų nerasta, todėl nebuvo galimybės patekti į patalpų vidų; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 14 d. atsakovei UAB „Feliksynas“ skirtame rašte nurodyta, kad prašymų gauti priestato (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą neužregistruota, neišduotas statybą leidžiantis dokumentas; Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2016 m. liepos 7 d. rašte nurodyta, kad patikrinimo vietoje metu fakto apie statybinių ar kitų atliekų deginimą neužfiksuota, nustatyta, kad gyvenamasis namas šildomas kietuoju kuru, kieme laikomos medienos atraižos; 2016 m. birželio 2 d. rašte agentūra nurodė, kad vasarą katilas nekūrenamas ir nėra galimybės paimti mėginį.
11. Atsakovė atsisakymą duoti sutikimą grindžia tuo, kad ji dėl ieškovo atliktos priestato – katilinės rekonstrukcijos patiria nepatogumų (dėl katilinėje įrengto kietojo kuro katilo išleidžiamų į aplinką dūmų). Teismas įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad byloje neįrodytas netinkamas katilinės eksploatavimas. Kitų priežasčių, kaip yra pažeidžiami atsakovės interesai, nenurodyta.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dėl sutikimo į atsakovę kreipėsi dar iki tol, kol antstolė pradėjo vykdymo veiksmus pagal Palangos miesto 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Teismas nesivadovavo atsakovės nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010), nes iš esmės skiriasi bylų situacija (pirmiau nurodytoje byloje sprendžiama dėl naujo statinio statybos). Šioje byloje ieškovas atliko pastato rekonstrukciją (priestatas buvo jau 1992 m. birželio 1 d. parengtame plane, jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ginčo dėl to tarp šalių nebuvo). Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų pažeidęs kokius nors atsakovės interesus.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovės sutikimas leisti ieškovui kreiptis dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus dar negarantuoja savavališkos statybos įteisinimo fakto, tik suteikia ieškovui galimybę pateikti įgaliotai institucijai tokius dokumentus.
14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu įpareigojo ieškovą parengti projektinius dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; šis sprendimas įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti antstoliui, tačiau jis nesusijęs su nagrinėjama byla (šis sprendimas – dėl savavališkos statybos teisinių padarinių pašalinimo). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad statybos leidimas tik suteikia teisę pateikti dokumentus įgaliotai institucijai. Atsakovės argumentus dėl Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytų terminų, jų pratęsimo galimybės kolegija taip pat pripažino nesusijusiais su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
16. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turi pareigą įrodyti, jog yra neleistinas poveikis jos žemės sklypui. Kolegija nepatvirtino atsakovės teiginio, kad dėl ieškovo katilinės naudojimo daroma žala jos sklypui. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė dėjo pastangas įteisinti statybas. Iš naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų kolegija nustatė, kad ieškovas dar iki antstolės veiksmų pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų pastato rekonstrukcijai įteisinti.
17. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovo padarytas pažeidimas yra nedidelis, atsakovė neįrodė, jog ši rekonstrukcija pažeidžia jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, interesus, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai davė ieškovui sutikimą be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Feliksynas“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas prašo gretimo sklypo savininko sutikimo įteisinti pastato, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl savavališkos statybos teisinių padarinių šalinimo turi būti nugriautas, rekonstrukciją. Atsakovė daro išvadą, kad įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui asmuo nebegali prašyti sutikimo įteisinti pastato rekonstrukciją. Teismai neatsižvelgė ir į Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje bei Teritorijų planavimo ir  statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnyje nustatytus terminus. Šiems terminams pasibaigus, nebėra galimybės jų pratęsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; kt.).
2. Gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas yra vienas iš dokumentų, kurį turi pateikti savininkas, nesilaikantis įstatyme nustatyto minimalaus atstumo ribos. Tačiau atsakovė nesutinka, kad ji turi duoti sutikimą, t. y. pripažinti ieškovui teisę pažeisti imperatyviąsias normas.
3. Atsakovė teigia, kad nors nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 aplinkybių, tačiau teismai turėjo atsižvelgti į nurodomoje byloje padarytus išaiškinimus, nes buvo sprendžiamas aktualus šiai bylai klausimas: ar statyba gali būti pripažinta teisėta, kai statinys statomas nesilaikant statybos reglamentuose nurodytų atstumų iki gretimo sklypo ribos ir nėra kaimyno sutikimo. Minėtoje nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 nurodyta, kad gretimo sklypo savininkas, atsisakantis duoti sutikimą, neprivalo nurodyti savo atsisakymo motyvų, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Taigi atsakovė neprivalėjo aiškinti savo nesutikimo priežasčių. Vis dėlto atsakovė pažymi, kad ieškovas sumontavo savavališkai pastatytame priestate kietojo kuro krosnį ir ilgavamzdį kaminą, nesilaikydamas aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintų „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad teismo sprendimu konstatuota, jog ieškovas savavališkai atliko statybas, taigi pažeidė Statybos įstatymo nuostatas.
4. Atsakovė nesutinka su teismų argumentais, kad ieškovas dėjo pastangas įteisinti statybas. Ieškovo pateikti apeliacinės instancijos teismui dokumentai nesusiję su dokumentais, kurie turi būti pateikti institucijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismai netinkamai ištyrė įrodymus dėl ieškovo aktyvių veiksmų. Ieškovas statybas pradėjo neturėdamas tam reikiamų dokumentų, o nuo 2012 m. birželio mėn., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, iki 2016 m. sausio jis nesiėmė veiksmų. Toks jo elgesys nepateisinamas, tačiau teismai to nevertino.
19. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nors atsakovė akcentuoja, kad Palangos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas turi tik vieną įvykdymo kryptį – nugriauti priestatą, tačiau ignoruoja tai, jog griauti reikia tik priestato dalį, kuri buvo perstatyta atliekant savavališkos statybos veiksmus.
2. Atsakovė be pagrindo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šiose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl termino po savavališkos statybos akto, kurį sudarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pratęsimo. Šioje byloje kilęs klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, o ne dėl termino pratęsimo; byloje nebuvo sprendžiama dėl termino pratęsimo.
3. Atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 metų liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 nagrinėti klausimai niekaip nesusiję su ieškinio šioje byloje reikalavimu. Šioje byloje keliamas reikalavimas, ar galima gauti be gretimo sklypo savininko sutikimo statybą leidžiantį dokumentą, kai yra nukrypta nuo reikalaujamo 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo ribos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007). Šioje byloje ieškovas ne ginčijo atsakovės nesutikimą, bet prašė be jos sutikimo vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus. Teismai priėjo prie išvados, kad atstumo nesilaikymas yra nežymus, nepažeidžiantis atsakovės teisių, todėl, atsakovei nedavus sutikimo, tokį davė teismas. Teismai šioje byloje vadovavosi CK 1.5 straipsnyje nustatytu protingumo kriterijumi.
4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė argumentus, kuriais grindė savo nenorą duoti sutikimą, t. y. priestatas ir jame įrengta katilinė kenkia jos klientų (viešbučio lankytojų) komfortui, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Atsakovė nenurodo jos teises pažeidžiančių aplinkybių, dėl kurių buvimo būtų galima pripažinti, jog teismų sprendimai neteisingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl neypatingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos

20. Statytojo įgyvendinamas privatus interesas turi atitikti viešuosius tikslus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį būtų išsaugotos kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).
21. Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1842 redakcija) 6 straipsnio 2 dalis). Tiek savavališkos statybos akto surašymo, tiek ieškovo kreipimosi į teismą metu galiojusiu aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nustatyti atvejai, kada statinį rekonstruojantis asmuo turi pareigą gauti rašytinį sutikimą. Reglamento 33.2 punkto nuostatoje įvardijama besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų pareiga gauti rašytinį sutikimą, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą nustato).
22. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte, įgyvendinant imperatyvų reikalavimą dėl minimalaus statinio ir sklypo ribos atstumo, nustatyta pareiga statytojui gauti besiribojančių sklypų savininkų rašytinį sutikimą dėl statybos ar rekonstrukcijos, kai statomas pastatas yra arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktas išaiškinimas aktualus dėl naujos statybos teisėtumo, todėl kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, kaip teisės aktuose nustatyta, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija  ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį.
25. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininko ribų, pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias nuostatas ir gretimo sklypo savininko interesus.
26. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas, neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir gretimo sklypo savininko sutikimo, savavališkai rekonstravo gyvenamojo namo priestatą. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu jis buvo įpareigotas per 12 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. parengti įstatyme nustatyta tvarka projekto dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, likviduoti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškiniu šioje byloje siekia pripažinti jam teisę be gretimo sklypo savininko sutikimo rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą, pastatytą ir įregistruotą jau 1992 m. birželio 1 d., esantį mažesniu, nei nustatyta įstatyme, atstumu iki sklypo ribos, kai po rekonstrukcijos atstumas iki sklypo ribos tampa dar mažesnis. Apeliacinės instancijos teismas esminę reikšmę byloje teikė atsakovės nesutikimo priežastims ir jų pagrįstumui įvertinti, todėl padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė savo teiginio, jog dėl ieškovo katilinės naudojimo daroma žala jos sklypui, taip pat to, kad ieškovas nedėjo pastangų įteisinti statybas dar iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog yra neleistinas poveikis jos žemės sklypui.
27. Kaip nurodyta nutarties 23, 24 punktuose cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, gretimo sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo, kai rekonstruojamas statinys, jau esantis mažesniu, nei nustatyta teisės aktuose, atstumu, ir mažinamos esamo atstumo iki sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismas pagal savavališkos statybos aktą nustatė, kad ieškovo priestatas perstatytas padidinant išorės matmenis: įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas (naujus pamatus), ant jų iš mūrinių blokelių pastačius laikančiąją sieną, kuri laiko virš jo esančias stogo konstrukcijas; atstumas  nuo pastato sienos iki gyvenamojo namo sklypo ribos yra 2,5 m, tačiau lyginant su teisės aktuose nustatytu privalomu 3 m atstumu, šis pažeidimas yra nedidelis. Tokios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadai, kad ieškovas siekia parengti projektą ir gauti leidimą tokiam priestatui, kuris dar labiau sumažina atstumą iki sklypo ribos. Esant nustatytiems tokiems faktams atsakovė neprivalo grįsti savo atsisakymo priežasčių, o apeliacinės instancijos teismas – jų vertinti.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 nurodyta ir tai, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių.
29. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas siekia gauti sutikimą rekonstruoti statinį, jau esantį mažesniu, nei teisės aktuose nustatyta, atstumu iki sklypo ribos, dar labiau mažindamas šį atstumą, tai apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, ar byloje nagrinėjamas atvejis priskirtinas tiems išimtiniams atvejams, kai dėl nedidelio nukrypimo nuo teisės aktuose nustatytų atstumų vis dėlto gali būti ginamos rekonstrukciją atliekančio savininko teisės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant ieškinio pagrįstumą neturi teisinės reikšmės argumentai dėl ieškovo katilinės sukeliamų nepatogumų, nes galimybė naudotis katiline nesusijusi su priestato rekonstrukcija, vykdoma mažinant atstumą iki sklypo ribos.
30. Apeliacinės instancijos teismas, perkeldamas atsakovei pareigą įrodyti, kad gretimame žemės sklype vykdoma rekonstrukcija mažinant atstumą iki sklypo ribos, pažeidžia jo kaip žemės sklypo savininko teises, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, ar dėl rekonstrukcijos, dėl kurios prašomas sutikimas, yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė. Pirmiausiai teismas turėjo vertinti, ar statinio rekonstrukcija, apšiltinant ir (ar) sustiprinant į atsakovės sklypo pusę esančią priestato sieną, nėra galima nemažinant atstumo iki sklypo ribos, inter alia, apšiltinant ir (ar) sustiprinant šią sieną iš vidaus pusės, taip pat nustatyti kitas aplinkybes, kurios, vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais, būtinos teisingam bylos išsprendimui.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas gretimo sklypo savininko atsisakymo duoti sutikimą priestato statyboms priežastis, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, taip pat materialiosios teisės normas dėl statytojo teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu, rekonstravimo, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl įvardytų materialiosios teisės normų taikymo. Šie pažeidimai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
32. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės ginčui spręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Kasacinis teismas patyrė 9,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą turės išspręsti bylą pakartotinai išnagrinėjęs teismas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Andžej Maciejevski

              Algirdas Taminskas

              Vincas Verseckas