Nr. 1K-74-495-2011
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.1.16.1.2.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė,
sekretoriaujant Daivai
Sutkaitienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui
Jancevičiui,
gynėjai adv. Jurgitai Karvelei,
teismo posėdyje
išnagrinėjusi kaltinamojo A. J. gynėjos adv. J. Karvelės
skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarties,
kuria A. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo
terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-02-02,
n u s t a t ė:
A. J. kaltinamas tuo, kad jis 2009-08-19 apie 13.30 val. (duomenys
neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nesuvaldė savo
vairuojamo automobilio VW Golf, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. A. C. ir A. M. papriekaištavus, kad
važinėja neblaivus, jis įžūliais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams
papurškė A. C. ir A. M. į akis
ašarinių dujų bei kumščiu sudavė A. M. į veidą, tuo
padarydamas A. C. pirmojo laipsnio dešinio skruosto ir
dešinės plaštakos cheminį nudegimą, o A. M. - dešinio
peties, ausies, skruosto, dešinės plaštakos cheminius nudegimus ir kairės pusės
antro viršutinio danties išnirimą. Tokiu būdu A. J. nežymiai
sutrikdė A. C. ir A. M. sveikatą ir
sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką,
numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šioje byloje 2010-05-28
prokuroro nutarimu A. J. buvo pripažintas įtariamuoju ir
paskelbta paieška. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d.
nutartimi įtariamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė –
suėmimas. 2011-01-16 A. J. buvo sulaikytas Lietuvos
Respublikos BPK 140 str. tvarka. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio
18 d. nutartimi palikta galioti 2010 m. birželio 18 d. teismo nutartis paskirti
A. J. kardomąją priemonę – suėmimą – ir nustatytas suėmimo
terminas 15 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 18 d. Trakų
rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi A. J. pratęstas
kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą
skaičiuojant nuo 2011-02-02.
Kaltinamojo gynėja skundu
prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-02 nutartį. Gynėjos
nuomone, kardomoji priemonė – suėmimas jos ginamajam yra pratęsta nepagrįstai
ir pažeidžiant LR BPK reikalavimus. Gynėja skunde nurodo, jog A.
J. yra teisiamas pirmą kartą, jis kaltinamas
nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, todėl net teismui nusprendus priimti
apkaltinamąjį nuosprendį, būtų pagrindas taikyti LR BK 55 str. ir skirti su
laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Tačiau
nepaisant šios aplinkybės, Trakų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dar
iki teismo suimti A. J. net
trims mėnesiams, sudarydamas situaciją, kuomet jos ginamajam iki teismo (tai
yra esant nekaltam) paskiriami didesni apribojimai, nei galimai būsima paskirta
bausmė. Tokia situacija, gynėjos įsitikinimu, yra visiškai neteisinga, neprotinga
ir neadekvati, aiškiai per griežtai apribojanti A. J. teises.
Skundžiama
teismo nutartimi, gynėjos nuomone, yra pažeidžiamas ir proporcingumo principas,
kadangi suėmimas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai,
kokio nusikaltimo padarymu yra kaltinamas jos ginamasis. Laisvės atėmimas yra
maksimalus asmens teisių suvaržymas, dėl ko A. J. patiria maksimalius paribojimus, socialinę izoliaciją,
praranda galimybę dirbti, bendrauti su artimaisiais.
Trakų
rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teismų praktikos, nurodytos 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą”.
Nutarimo l punkte nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą, privalo vykdyti LR
Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir skirti kardomąjį kalinimą tik tuomet,
kai BPK 119 str. numatytų tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Gi
šiuo atveju, gynėjos įsitikinimu, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas
(tokių kaip rašytinio pasižadėjimo neišvykti ar užstato) būtų pakankamas,
siekiant užtikrinti A. J. dalyvavimą
procese.
Trakų
rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą.
Teismas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas
užtruko, kadangi A. J. išvyko
iš savo gyvenamosios vietos į užsienį. Tačiau toks teiginys neatitinka
tikrovės, kadangi tuo metu, kai A. J. išvyko į užsienį (2010 m. gegužės mėnesį), jam ne tik
nebuvo pateikti jokie įtarimai, tačiau jis net nebuvo kviečiamas atvykti pas
ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Priešingai - tuo metu A.
J. buvo pateikęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo
nutraukimo, kadangi įvykio metu pats buvo sužalotas ir laikė (bei iki šiol
laiko) save nukentėjusiuoju. A. J. į Jungtinę Karalystę išvyko ne bėgdamas ar slapstydamasis
nuo kokio nors tyrimo, tačiau dėl to, jog susirado ten darbą. Apie jam
reiškiamą įtarimą A. J. sužinojo
jau būdamas Jungtinėje Karalystėje, to neginčija ir kaltinimą palaikantis
prokuroras. Tai, kad A. J. negrįžo
į Lietuvą nedelsiant po to, kai jam tapo žinoma apie pareikštą įtarimą ir
paskelbtą paiešką, nereiškia, kad jis slapstėsi nuo tyrimo. Gynėja sutinka su
tuo, kad jos ginamasis pasielgė neatsakingai, tačiau nesutinka su tuo, jog už
šį klaidingą poelgį jis yra baustinas tokiu ilgu kardomuoju kalinimu ir vien ši
aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog A. J. bėgs ar slapstysis nuo teismo. Gynėja atkreipia dėmesį ir į
tai, kad jos ginamasis į Lietuvą grįžo lėktuvu, nevengdamas dokumentų
patikrinimo ir nesislapstydamas.
Gynėjos įsitikinimu, taip pat nepagrįsti Trakų
rajono apylinkės teismo argumentai, kad A. J. Lietuvoje nėra saistomas jokiais socialiniais ryšiais. Kaip
buvo nurodyta teismo proceso metu, A. J. gyvena su tėvais (kurie buvo atvykę ir į 2011-02-02 teismo
posėdį), su kuriais jį sieja glaudūs ryšiai. Lietuvoje taip pat gyvena du A. J. broliai, su kuriais jis taip
pat artimai bendrauja. Tiek A. J. tėvai, tiek broliai, aktyviai seka šį procesą bei rūpinasi
jos ginamuoju, skatina jį dėti visas pastangas, kad šis procesas kuo greičiau
pasibaigtų.
Gynėja
skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu Trakų rajono apylinkės
teismui buvo pateiktas įrodymas apie tai, kad jos ginamasis dirba Jungtinėje
Karalystėje, kadangi darbo turėjimas yra svarbi aplinkybė skiriant kardomąją
priemonę. Tačiau šiuo atveju teismas tai, jog A. J. dirba, vertino tik tuo atžvilgiu, jog darbo turėjimas
Anglijoje reiškia ryšius užsienyje, taigi galimybę į ten pabėgti. Teismas
visiškai nevertino to, jog A. J. yra dirbantis asmuo, o suėmimas kelia grėsmę darbo
netekimui.
Trakų
rajono apylinkės teismo argumentai, kad A. J. nedalyvavo nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo
bylas nėra reikšmingi darant išvadą dėl to, ar jis gali bėgti, slapstytis nuo
teismo. LR ATPK 272 str. numato, kad byla gali būti išnagrinėta ir nesant
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jeigu jam buvo tinkamai pranešta
apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taigi, A. J. nedalyvavimas administracinės teisės pažeidimo bylų
nagrinėjime nesutrukdė proceso, ir jis turėjo teise pasirinkti, ar dalyvauti
tokios bylos nagrinėjime.
Gynėjos
nuomone, šioje situacijoje, teismui abejojant,
ar jos ginamasis kviečiamas atvyks į teismo posėdį, proporcingiausia ir
protingiausia kardomoji priemonė būtų būtent užstatas. Sumokėjus užstatą, A. J. nebūtų atimta laisvė, o jam
neatvykus į teismo posėdį, užstatas liktų valstybei kaip kompensacija. Gynėja
skunde nurodo, kad A. J. giminės
sutiktų sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą.
Teismo posėdžio metu
kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo
gynėjos skundas tenkintinas.
Lietuvos
Respublikos BPK 100 str. 1 d. yra nustatyta, jog baudžiamojo proceso terminai
yra skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus,
neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.
Lietuvos
Respublikos BPK 100 str. 5 d. numato, kad sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų
medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių
taikymo momento. Kai pasibaigia šio Kodekso 127 straipsnyje numatyti laisvės
apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir
tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną. Taigi, ši dalis numato, kad
sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų priemonių taikymo terminų pradžia
skaičiuojama kitaip, nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos
Respublikos BPK 127 str. nuostatas, suėmimo skyrimo ar pratęsimo terminai
skaičiuojami dienomis ir mėnesiais. Suėmimo skyrimo ar pratęsimo terminų
skaičiavimo pabaigos tvarka atskirai nenumatyta, todėl juos skaičiuojant,
taikytinos Lietuvos Respublikos BPK 100 str. 2 ir 3 dalyse numatytos procesinių
terminų pabaigos skaičiavimo nuostatos. BPK 100 str. 2 d. numato, kad dienomis
skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-28
prokuroro nutarimu A. J. buvo pripažintas įtariamuoju ir
paskelbta paieška. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d.
nutartimi įtariamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė –
suėmimas. A. J. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka
buvo sulaikytas 2011-01-16. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d.
nutartimi palikta galioti 2010 m. birželio 18 d. teismo nutartis paskirti A. J. kardomąją priemonę – suėmimą – ir nustatytas suėmimo
terminas 15 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 18 d. Taigi,
nustatytas paskirto suėmimo 15 dienų terminas baigėsi 2011 m. vasario 1 d.
24.00 val. Tuo tarpu Trakų rajono apylinkės teismas klausimą dėl kardomosios
priemonės – suėmimo kaltinamajam A. J. pratęsimo
išnagrinėjo (teismo posėdis vyko 2011-02-02 13.50 val.) ir kardomosios
priemonės – suėmimo taikymo terminą pratęsė 2011 m. vasario 2 d. nutartimi,
kuria A. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo
terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-02-02.
Esant tokioms
aplinkybėms konstatuotina, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 2
d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. J. suėmimo
terminą, kai procesinės prievartos priemonės taikymo terminas jau buvo
pasibaigęs, pažeidė įstatymus. Akivaizdu, kad pasibaigus procesinės prievartos
priemonės taikymo terminui klausimas dėl šio termino pratęsimo negali būti
sprendžiamas. Teismas šiuo atveju galėjo iš naujo spręsti kardomosios priemonės
– suėmimo paskyrimo A. J. klausimą bendra tvarka. Dėl šios
priežasties skundžiama nutartis neteisėta. Išvardinti Baudžiamojo proceso
kodekso pažeidimai yra esminiai, apeliacine tvarka skundą nagrinėjantis teismas
jų ištaisyti negali, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d.
nutartis, kuria A. J. suėmimo terminas pratęstas trims
mėnesiams, naikintina.
Kadangi
skundžiama nutartis naikintina dėl padaryto esminio Baudžiamojo proceso kodekso
pažeidimo, apygardos teismas netikrina ir nepasisako dėl skundžiamų suėmimo
termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų.
Taip pat
atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir galimai egzistuojant Lietuvos Respublikos
BPK 122 str. numatytiems suėmimo paskyrimo pagrindams ir sąlygoms, skundą
nagrinėjantis teismas negalėtų kaltinamajam paskirti suėmimo, kadangi to daryti
neleidžia įstatymas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos BPK 119-122 str. ir 130 str.,
n u t a r i a:
kaltinamojo A. J. gynėjos skundą tenkinti.
Panaikinti Trakų
rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį, kuria A.
J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį
terminą skaičiuojant nuo 2011-02-02.
Kaltinamąjį A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys
neskelbtini), paleisti nedelsiant iš suėmimo.
Nutartis
galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Daiva
Pranytė – Zalieckienė