Byla Nr. AN2-152-497/2020

                  Proceso Nr.: 4-68-3-04156-2019-9

  Procesinio sprendimo kategorijos:  

 (S)

  7.8; 21.11.10. 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus  2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį ir nubaustas 120 Eur bauda bei įpareigotas nukentėjusiajai A. M. atlyginti padarytą 40 Eur dydžio žalą,

  n u s t a t ė :

1.       R. M. nubaustas  už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.27 val., sugadino (pradūrė) automobilio Audi A2, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, dešinės pusės galinio rato padangą. Dėl įvykio automobilio naudotojai A. M. padaryta 40 Eur žala. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs R. M. skundą dėl 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, jį atmetė. Teismas sprendė, kad priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, R. M. kaltė yra įrodyta, tačiau patikslino priimtą nutarimą nurodydamas, kad R. M. privalo atlyginti ne 40 Eur dydžio, o 39 Eur žalą, bei iš R. M. priteisė nukentėjusiosios A. M. naudai jos patirtas proceso išlaidas – 200 Eur.

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pradėtą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma:

3.1 teismas rėmėsi vieninteliu byloje esančiu įrodymu - filmuota medžiaga, kuri nėra informatyvi ir atmetė logišką apelianto paaiškinimą. Teismui nekilo abejonių kodėl apeliantas palieka  automobilį vidury įvažiavimo, taip užtverdamas įvažiavimą kitiems automobiliams į namo kiemą, palieka automobilį su įjungtomis lempomis ir atidarytomis salono durimis, ko pasėkoje yra apšviečiamas automobilio salonas ir skleidžiamas garsas, kas taip pat gali sukelti papildomą aplinkinių gyventojų dėmesį. Kyla klausimas kam reikėjo R. M. įvažiuoti į kiemą turint blogų siekių, jeigu tai jis galėjo padaryti pastatęs mašiną kitur ir į vietą ateiti pėsčiomis, juolab, kad į kiemą galima patekti iš kitos pastato pusės apeinant filmavimo kamerą. 

3.2        Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas negalėjo atsakyti kaip nustatė, kad padanga buvo pradurta, nurodė, kad tyrimo metu nebuvo atliktas eksperimentas, kuris būtų padėjęs nustatyti ar R. M. galėjo nueiti išlipęs iš automobilio per 17 sekundžių, kodėl R. M. maršrutas eina pro automobilio priekinę dalį, jeigu einant palei sieną jis būtų mažiau matomas, atstumas būtų trumpesnis, o ir atsidurtų tiesiai prie automobilio galinės padangos. Taip pat nieks nesiaiškino ar padanga negalėjo būti pradurta eksploatuojant  automobilį.

3.3         Skunde teigiama, kad  proceso metu buvo bandoma teismo atkreipti dėmesį ir į pačią automobilio padangą, joje atsiradusią skylę, jos vietą padangoje. Pirma, akivaizdu, kad pjūvis yra vientisas, be jokių papildomų pjovimų, didelis vizualiai apie 3 cm. Logiškai mąstant, kuo didesnis padangoje esantis pjūvis tuo žmogui reikia didesnių fizinių pastangų tą pjūvį padaryti, todėl duriant padangą logiškiau ją durti siauresniu daiktu, tai peiliu ar yla, kad reikėtų mažiau fizinės jėgos. Toks platus dūris aiškiai prieštarauja paprastai logikai ir iš asmens pareikalautų žymiai didesnių fizinių jėgų padarant dūrį, atitinkamai ir įrankis turėtų būti didesnis, o tai vėl sudarytų asmeniui tam tikrų nepatogumų. Antra, pjūvis yra pačiame padangos viršuje prie protektoriaus, kur padanga yra storesnė, todėl ją pradurti sudėtingiau, o taip pat atsiranda galimybė, kad duriant padangą gali ranka nuslysti, ko pasėkoje galima gauti traumą, logiškai mąstant padangą durti geriausiai šono viduryje, kur ir guma plonesnė ir galimybės rankai nuslysti nėra.

3.4                Teismo posėdžio metu apklausta tyrėja N. G., nurodė, kad priimdama sprendimą vadovavosi byloje surinkta medžiaga ir vaizdo įrašu, daugiau pasakyti apie bylą tyrėja nieko negalėjo, kas rodo jog byla buvo tirta atsainiai. Institucija šiuo atveju jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. M. sugadino (pradūrė) padangą, nepateikė ir nubaudė asmenį dėl administracinio nusižengimo padarymo iš esmės vien tik vadovaujantis policijos pareigūnų subjektyviu vertinimu apie pradurtą padangą. 

3.5        Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Taip pat pažymima, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

4.       Atsiliepimu į skundą Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį.

5.       Nukentėjusioji A. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti R. M. skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. M. nebuvo žinoma apie esamas vaizdo kameras. R. M. paaiškinimai, kad jis atvyko aplankyti vaiko yra melagingi. Tokiu metu vaikas jau miega, R. M. dėl susitikimo su vaiku įprastai skambina jai, tą dieną jis jai neskambino. R. M. pateikta versija, kad jis paliko automobilį važiuojamoje dalyje, nes užsidegus šviesai, manė, kad kažkas išeina ir taip tikėjosi patekti į rakinamą laiptinę, nepagrįsta, nes laiptinės iš tos vietos nesimato, be to laiptinėje yra dar dvi rakinamos durys, taigi jis įėjęs prieiti prie buto vis tiek negalėtų. R. M. teiginiai, kad padanga galėjo būti pažeista automobilio eksploatacijos metu taip pat nepagrįsti, nes jai parvažiavus automobiliu jokių pažeidimų nebuvo. Jos automobilio padangos iki šio įvykio buvo pradurtos jau du kartus, R. M. jai yra grasinęs, kad ji nespės jų keisti. Dėl šių įvykių ji niekur nesikreipė, todėl R. M. jautėsi nebaudžiamas. Taip pat atsiliepimu prašoma priteisti dėl A. M. skundo nagrinėjimo patirtas proceso išlaidas –300 Eur.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. 

7.       Apeliantas skundu ginčija administracinio nusižengimo padarymą, tačiau aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje surinktais įrodymais sprendžia, kad R. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą , numatytą ANK 115 straipsnyje yra visiškai įrodyta.

8.       Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas savo priimdamas skundžiamą nutartį išimtinai rėmėsi tik byloje esančiu vaizdo įrašu, kuris yra neinformatyvus. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismo posėdyje, siekiant nustatyti tiesą byloje,  buvo apklausti tiek pats R. M., tiek nukentėjusioji bei policijos pareigūnai. Vaizdo įrašas buvo vertinamas visumoje su teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais bei kitais bylos duomenimis.

9.       R. M. teigimu jis prie A. M. namų atvažiavo tikslu aplankyti savo vaiką, automobilį važiuojamoje dalyje su įjungtomis šviesomis ir durelėmis paliko, kadangi pamatė jog laiptinėje užsidegė šviesa ir manė, kad kažkas išeis, todėl skubėjo į laiptinę, nes laiptinės durys yra rakinamos. Iš laiptinės niekas neišėjo, todėl jis grįžo į automobilį ir išvažiavo.  Savo pirminiame paaiškinime, jis nurodė, kad prie A. M. namų atvyksta tikslu susitikti su vaiku, ar lankėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasakyti negalėjo. Apklausta A. M. parodė, kad prieš susitinkant su vaiku R. M. jai skambindavo, tą dieną jis neskambino. R. M. yra žinoma, kad vaikas miegoti eina 21 val., taigi 21.30 val. jis jau miegojo. Taip pat parodė, kad jei ir M. būtų patekęs į laiptinėje, tai yra dar dvi durys, pro kurias jis negalėtų praeiti. R. M. jai ne kartą yra grasinęs subadyti padangas, iki šio įvykio padangos buvo pradurtos du kartus. Apklaustas policijos pareigūnas P. R. parodė, kad R. M. apklausiamas paaiškinimą davė sunkiai, negalėjo pasakyti ar buvo, ar ne nustatytą dieną prie A. M. namų, peržiūrėjęs vaizdo įrašą į užduotus klausimus kokiu tikslu atvyko, kodėl automobilį paliko vidury važiuojamosios dalies  ir užtrukęs keliolika sekundžių išvyko, neatsakė. 

10.       Aukštesnysis teismas dar kartą įvertinęs byloje sutrinktus duomenis sprendžia kad R. M. parodymai yra paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina tai, kad R. M. versiją, kuri išdėstyta apeliaciniame skunde pateikė tik teismo posėdžio metu.  Iš liudytojo P. R. parodymų matyti, kad net ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą jis nenurodė , kad buvo atvykęs aplankyti vaiko, kodėl paliko vidury kelio stovėti automobilį. Tai leidžia daryti išvadą, kad ši R. M. versija susiformavo vėliau, bandant išvengti administracinės atsakomybės.

11.       Apelianto veiksmus, kai jis atvažiavęs palieka automobilį kelio važiuojamosios dalies viduryje su įjungtomis šviesomis, išlipa palikęs atvertas dureles, nueina nukentėjusiosios automobilio kryptimi ir netrukus grįžta ir išvažiuoja galima paaiškinti tik siekiu kuo greičiau išvykti iš vietos.  Tai, kad apeliantas teigia, jog turėdamas blogų tikslų jis būtų automobilį palikęs kitoje vietoje ir į kiemą atėjęs per kitą įėjimą aukštesniojo teismo manymu tik patvirtina tai, kad jam nebuvo žinoma apie įrengtas filmavimo kameras. Abejones kelia ir tai, kad turint tikslą aplankyti vaiką, specialiai to atvykus, tačiau nepavykus įeiti į laiptinę, R. M. šio sumanymo apskritai atsisakė. 

12.       Nepagrįsti ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kodėl nebuvo atliekami eksperimentai, nustatyti per kiek laiko buvo galima nueiti iki automobilio ir iki laiptinės, ar padanga negalėjo būti pradurta eksploatacijos metu. Apklausiamas liudytojas P. R. teismo posėdžio metu pateikė pradurtos padangos nuotraukas, parodė, kad atvykus į vietą buvo akivaizdu, kad padanga prapjauta, tą nukentėjusiajai patvirtino ir autoserviso darbuotojai, keitę sugadintą padangą. Kad padanga negalėjo būti pažeista automobilio eksploatacijos metu patvirtino  ir nukentėjusioji, kuri parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. grįžus ir pastačiusi automobilį jo padangos buvo sveikos.

13.       Apelianto teiginiai, kad padangą pradurti viršuje yra sudėtingiau, nes toje vietoje ji storesnė, o taip pat atsiranda galimybė, kad duriant padangą gali ranka nuslysti, ko pasėkoje galima gauti traumą, todėl logiškai mąstant padangą durti geriausiai šono viduryje, kur ir guma yra plonesnė, deklaratyvūs, šie teiginiai nei patvirtina R. M. versiją nei paneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias R. M. kaltę, todėl apie juos plačiau nepasisakoma.

14.       Nukentėjusioji A. M. atsiliepime į R. M. skundą prašo priteisti patirtas proceso išlaidas. Nukentėjusiosios pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui R. Mikulskui už dokumento parengimą yra sumokėjusi 300 Eur.  Teismas šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jas mažina. Atsiliepimo pateikimas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra privalomas. Nukentėjusiajai dokumentą parengė advokatas, kuris ją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybėms jam žinomos.  Nukentėjusiajai  padaryta žala tesiekia 39 Eur, o byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,  todėl teismas sprendžia, kad 300 Eur išlaidos teisinei pagalbai gauti, atsižvelgiant ir į nukentėjusiajai administraciniu teisės nusižengimu padarytos žalos dydį akivaizdžiai per didelės, todėl mažinamos iki 50 Eur.

15.       Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

R. M. apeliacinį skundą atmesti . 

Iš R. M. A. M. naudai priteisti 50 Eur už patirtas išlaidas teisinei pagalbai gauti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

           Teisėjas                                                 Audrius Cininas