Civilinė byla Nr. 3K-3-106-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05909-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Transtira“ ir „Autoverslas“ dėl neteisėtai laikomų daiktų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Kanados įmonė „Empire Housing Moving Co“, Vokietijos įmonė „Fair Trade GmbH“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų, patirtų už procesinio dokumento parengimą, atlygintinumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Transtira“ nedelsiant grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, neteisėtai laikomus atsakovės patalpose; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę UAB „Transtira“ grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, atgabentus į Vilnių pagal konosamentą Nr. 6453-2-E-61676; priteisė iš atsakovės UAB „Transtira“ ieškovui 386 Lt (111,79 Eur) ir valstybei 130 Lt (37,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atmetė ieškovo reikalavimą atsakovei UAB „Autoverslas“ dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; leido skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Transtira“ įpareigota grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, atgabentus į Vilnių pagal konosamentą Nr. 6453-2-E-61676.
4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Transtira“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą.
5. Ieškovas 2015 m. balandžio 16 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas priteisti jam iš atsakovės UAB „Trastira“ 2500 Lt (724,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateiktą sąskaitą faktūrą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 2 d. papildoma nutartimi atmetė ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
7. Kolegija, įvertinusi CPK 88 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015, nurodytus išaiškinimus, sprendė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu tokios išlaidos negali būti priteisiamos.
8. Prašydamas priteisti teisinės pagalbos išlaidas, ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė B. M. firmos 2014 m. gegužės 26 sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą. Ieškovo nurodytos išlaidos, kolegijos vertinimu, nepriskirtinos nei prie atstovavimo išlaidų (nes nėra susijusios su advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba), nei prie kitų, su bylinėjimusi susijusių išlaidų, todėl jam nepriteistinos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo papildomos nutarties dalį, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti jam iš atsakovės UAB „Trastira“ 724,05 Eur išlaidas už suteiktas procesinių dokumentų parengimo paslaugas; priteisti žyminį mokestį už kasacinio skundo pateikimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015. Šios ir nagrinėjamos bylų aplinkybės netapačios. Minėtoje kasacinio teismo byloje fiziniam asmeniui atstovavo juridinis asmuo, neturintis teisės atstovauti fiziniams asmenims teisme. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo atstovaujamas B. M. individualios įmonės ir neprašė teismo priteisti išlaidų už atstovavimą atlyginimo, o prašė priteisti kitas pagrįstas ir būtinas išlaidas, susijusias su procesinio dokumento projekto parengimu. Išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą).
2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, kurioje pripažįstama, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, taip pat ir juridinis, vykdantis teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar jos yra būtinos ir racionalios, ar pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. konsultacija Nr. A3-127; Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-321-544/2008; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2439-640/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-148-123/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-564-524/2014; kt.).
3. Iš ieškovo pateiktų sąskaitos ir jos apmokėjimo kvito matyti, kad B. M. individuali įmonė ieškovui suteikė tik atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo, o ne atstovavimo paslaugas, atsiliepimą pasirašė ir teismui pateikė pats ieškovas. Todėl teismas nepagrįstai ieškovo išlaidų priteisimo klausimą sprendė vadovaudamasis atstovavimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis (CPK 55, 56 straipsniai). Procesinių dokumentų rengimas nėra atstovavimas, todėl dėl šių dokumentų parengimo patirtos išlaidos nėra priskiriamos prie atstovavimo išlaidų. Ieškovas visiškai pagrįstai prašo iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė pagrįstai ir teisėtai įsigydamas procesinių dokumentų parengimo paslaugas iš B. M. individualios įmonės, atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą turi atitikti tam tikrus imperatyviuosius civilinio proceso įstatymo reikalavimus, todėl jam parengti yra reikalingos teisinės žinios. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi teisinių žinių, todėl jo prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos.
4. Kai teisines paslaugas suteikia kiti juridiniai asmenys, dėl tokių paslaugų suteikimo patirtų išlaidų dydžiai nėra reglamentuojami, tačiau jų dydis turėtų būti vertintinas atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įvertinus ginčo pobūdį, bylos apimtį, specialiųjų žinių reikalingumą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydis yra racionalus, o išlaidos buvo būtinos. Ginčo pobūdis buvo gana sudėtingas, turintis tarptautinį elementą, todėl prašoma priteisti suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Byloje yra įrodymai, pagrindžiantys šių išlaidų realumą, – sąskaita ir pinigų sumokėjimo kvitas. Kadangi prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas buvo būtinos, racionalios, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, tai šias išlaidas būtų pagrindas priskirti prie būtinų ir pagrįstų, susijusių su bylos nagrinėjimu išlaidų, t. y. prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10. Atsakovė UAB „Transtira“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo papildomą nutartį, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad jei įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas, tai ir išlaidų už procesinių dokumentų rengimą atlyginimo galima reikalauti, jei procesinius dokumentus rengė asmuo, patenkantis į CPK 56 straipsnyje nustatytą asmenų sąrašą, galintis atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Nors B. M. individuali įmonė neatstovavo ieškovui teisme, tačiau jo pavedimu atliko procesinio dokumento rengimą. Pagal CPK 110 straipsnį procesinį dokumentą rengia dalyvaujantys byloje asmenys arba atstovai pagal įstatymą, kurie atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus (CPK 54 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju procesinį dokumentą rengė B. M. individuali įmonė, kuri nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems suteikta teisė rengti procesinius dokumentus, nes procesinį dokumentą rengiant ji nebuvo ieškovo atstovė.
11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaidų, patirtų už procesinio dokumento parengimą, kai tokį dokumentą rengė ne advokatas ar advokato padėjėjas, atlygintinumo

12. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis.
13. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje.
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant šias proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju kasatorius prašo priteisti jam išlaidų, susijusių su procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) projekto rengimu, atlyginimą. Šias procesinio dokumento rengimo paslaugas jam suteikė B. M. individuali įmonė, kuri bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kasatoriui neatstovavo. Ši įmonė, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą. Kasatorius šios aplinkybės neginčija, nurodo, kad įmonė suteikė kitokias, ne atstovavimo paslaugas. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos, taip pat kasaciniam teismams kartu su kasaciniu skundu kasatorius nepateikė jokios su B. M. individualia įmone sudarytos sutarties dėl teisinių ar kokių nors kitokių paslaugų teikimo, kurios pagrindu jam galėjo būti suteiktos minėtos paslaugos ir atsirastų pareiga už jas atlyginti.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo,  paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Todėl nors nagrinėjamu atveju su B. M. individualia įmone nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis ir įmonė kasatoriui neatstovavo teismo posėdžiuose, tai nekeičia tarp kasatoriaus ir minėtos įmonės atsiradusių santykių kvalifikavimo, todėl teisiškai nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad sprendžiant prašomų priteisti išlaidų atlygintinumo klausimą neturi būti vadovaujamasi atstovavimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis.
19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika ir nenustačiusi teisinio pagrindo jos keisti, atsižvelgdama į tai, kad atlyginimas už procesinio dokumento (jo projekto) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, sprendžia, jog kasatoriaus B. M. individualiai įmonei sumokėtas atlyginimas nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti jam priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pagrįstai papildoma nutartimi atmetė kasatoriaus prašymą priteisti šių išlaidų atlyginimą.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 2, 4 dalys). Kasatorius nepagrįstai remiasi precedentinės galios neturinčiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. konsultacija Nr. A3-127 ir apygardos teismų nutartimis, priimtomis iki nutarties 14 ir 16 punktuose nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo, dėl to šie kasatoriaus argumentai atmetami.
21. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl papildoma nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. papildomą nutartį nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Donatas Šernas