Baudžiamoji byla Nr. 1-135-917/2017

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00821-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.13.1.;

(S)

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.;

2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.2.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant A. G., G. G., I. P., S. M., S. V., S. P.,

dalyvaujant prokurorui A. K.,

kaltinamajai N. L., gynėjui advokatui A. M.,

nukentėjusiajai J. Š., jos atstovui advokatui Dainiui Svirinavičiui,

nukentėjusiajai Ž. L., jos atstovui advokatui A. B.,

nukentėjusiesiems A. N., J. M.,

civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ištekėjusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

           Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

N. L. būdama darbdaviu, t.y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (vadove), pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y. žuvo trys žmonės, o būtent dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, būdama atsakinga už visos bendrovės darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino darbų ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, nenustatė priešgaisrinio rėžimo, t.y., neparengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos instrukcijų arba po reorganizacijos neįteisino N. L. individualios įmonės priešgaisrinės saugos instrukcijų galiojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės teisės aktuose nenumatė konkrečių nurodymų, kaip naudoti degius skysčius, draudimų deginti degius skysčius, po įmonės pertvarkymo 2010 metais nevykdė darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, nevykdė darbuotojų periodinių gaisrinės saugos mokymų ir atestavimų, teisės aktuose nenustatė tinkamo etilo alkoholio laikymo ir naudojimų sąlygų įmonėje, neužtikrino tinkamos priešgaisrinės saugos kontrolės, tuo pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 str. 1 d. 5, 6, 13 p., numatančių, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;......organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;....... kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“; LR priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225, priimto 2002-12-05 (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 11 str. 3 d. 1, 6, 15 p., numatančių, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo: užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte ir nustatyti priešgaisrinį režimą jame;.... organizuoti įmonės, įstaigos, organizacijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas;..... nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti“; Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija (Valst. žinios, 2010, Nr. 99-5167) 5 p., numatančio, kad „Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos“, 7 p., numatančio, kad „Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje organizuojami šie valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais: 7.1. įvadinis (bendras); 7.2. periodinis (darbo vietoje); 7.3. papildomas (darbo vietoje)“, 8 p., numatančio, kad „Įvadinis (bendras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti, o periodinis instruktažas darbo vietoje – ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių“, 9 p., numatančio, kad „Papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių“, 10 p., numatančio, kad „Visi instruktažai registruojami gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale“, 12 p., numatančio, kad „Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 63-2873)“ LR sveikatos apsaugos ministro  2006-12-13 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 p., numatančio, kad „Įvairios koncentracijos etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai tirpalai laikomi vėsioje vietoje, hermetiškai užkimštuose stiklo ar metalo induose patalpose, kurių santykinė oro drėgmė turi būti 50–65%“ reikalavimus, be to, ji 2014-07-10 apie 15.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdama 3 kabinete, girdėdama ir matydama, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. P. ir P. L., būdamos neinstruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais bei neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais, ruošiasi neatsargiai ir pavojingai tikrinti plastikinėje talpoje esantį etilo alkoholį, nesiėmė jokių priemonių, kad užkirsti kelią galimam gaisro kilimui, tuo pažeidė LR priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225, priimto 2002-12-05 (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 11 str. 3 d. 15 p., numatančių, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti“, reikalavimus, ko pasekoje, įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas trims žmonėms, t.y., 2014-07-10 apie 15.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. P. ir P. L., būdamos neinstruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais ir neapmokytos tinkamai elgtis su degiais skysčiais, N. L. akivaizdoje, neatsargiai ir pavojingai ugnies pagalbą tikrino plastikinėje talpoje esantį etilo alkoholį, dėl ko kilo gaisras, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. P. patyrė 2B-3° 95% (90% 3°) kūno terminį nudegimą, terminį kvėpavimo takų nudegimą, nuo kurio ji 2014-07-22 mirė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja P. L. patyrė terminį veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir kojų 2B-3 laipsnio nudegimą, apimantį 50% viso kūno paviršiaus, kas komplikavosi sepsiu, sepsiniu šoku, abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, inkstų funkcijos nepakankamumu, nuo ko ji 2014-07-30 mirė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė R. V. patyrė terminį nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3° 52% nudegimą, nuo kurio 2014-07-18 mirė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji N. L. teisiamojo posėdžio metu parodė kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 10 d. apie 14 val. paskambino V. ir paprašė, kad priimtų ją ankščiau laiko, R. V. buvo susitarusi atvykti pirmadienį, tačiau, kaip V. teigė, kad jai atsilaisvino tiltelis. Tuo metu, kai atvyko R. V., ji turėjo klientą L. J. pas save kabinete, todėl paprašė P. L., kad ji palydėtų R. V. į dukros R. P. kabinetą, nes dukra jau buvo baigusi darbą. Pabaigus procedūrą, pasiėmė instrumentus ir nuėjo į kabinetą, kur buvo paguldyta V.. Tuo metu kai atėjo, kabinete buvo R. V.. Ji tiltą jau buvo atidavusi P. L.. Dukra R. P. atėjo paskui ją, dukra jau buvo persirengusi, jau buvo su suknele, atėjo atsisveikinti, ruošėsi važiuoti namo. Dukrai atėjus, ji priėjo prie stalo, R. V. pradėjo girti jos dukrą, kad ji gražiai atrodo, dukra dar gražiai pasisuko, o ji arčiau prieidama prie jos, ėjo prie spintos pasiimti paklotėlių, seilių išsiurbėjo ir beeidama, pakreipus galvą į dešinę pusę, pamatė, kad P. kažką laiko ir sako ‚,dega“. P. L. visa užsiliepsnojo, P. nugara užsiliepsnojo, R. P. slystelėjo, pamatė, kad dukra krenta į ugnį, paskui R. atsidūrė prie lango ir atplėšė langą. Žinau, kad ji pasikabino ant lango turėklų, ant grotų, matė anūkę kitoje pusėje, žiūrinčią į jas, žino, kad norėjo pasakyti: ,,paimk gesintuvą, bet nieko negalėjo pasakyti, kai gaisrą užgesino, pirmiausia išvedė R., o paskui žentas ją išvedė. Jai išėjus kažkas tarpusavyje kalbėjo, kad tikrino spiritą, dukra stovėjo lauke nuoga su kelnaitėmis, rankos buvo kruvinos, matėsi raumenys. P. sėdėjo ant laiptų, o R. V. stovėjo šone su liemenėle ir kelnaitėmis, medicininės pagalbos ilgai laukė, jai ant galvos užpylė vandens. R. P. prašė atsigerti, negali prisiminti, nes šokas buvo didelis, iki šiandien sunku viską prisiminti, tą dieną sugriuvo visas jos gyvenimas. P. L. rankose pamatė ugnį, ji uždegė kažką, jokio pokalbio prieš tai negirdėjo. Ji nebuvo atsisėdusi į kėdę prie R. V., ji stovėjo šalia, bet buvo tik priėjusi. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vienas iš jų skirtas paviršiui, kitas rankų dezinfekcijai, instrumentų dezinfekcijai naudoja kitą tirpalą -  koncentraciją, spiritas jai reikalingas ertmei, nedideliais kiekiais įsigyja iš vaistinės. Tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ spirito turėjo, daugiausia 200 g. Dar ir dabar negali pasakyti, kas ten degė, mano, kad dezinfenktantas, kurį prieš savaitę buvo įsigijus „Higėjoje“. Data, kurią turėjo atvykti R. V. turėjo būti liepos 14 d. Nuėjo iki spintelės, ten tualeto nebuvo, kairėje kabineto pusėje yra spintelė. P. kažką turėjo rankoje, kas degė. Nurodė, kad P. spiritą naudojo, dėl to, kad išėjus į lauką po įvykio girdėjo, kad kalbėjo apie spiritą, bet spiritu vadina ir dezinfekcinius skysčius, jose yra nemažai spirito. Darbuotojus supažindinusi su darbų saugos ir priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis, buvo grįžusi iš kursų 2014 metų sausio mėnesį ir kalbėjosi su darbuotojais apie taisykles, geriant kavą pasakė, kad nepamirštų pasirašyti, bet parašų nėra. Natūroje aiškino kaip reikia elgtis, viskas kaip ir aišku buvo, kaip reikia elgtis. Tiltą R. V. pati padavė P. L., R. V. pati tiltą išsiėmė iš burnos, nes tiltas R. V. atsilaisvino. Žmogus pats gali jį išsiimti. Nematė paties proceso, kaip buvo išimtas tiltas, kai atėjo, tiltas jau buvo išimtas, burnoje pas R. V. tilto nebuvo, ji tilto tą dieną nematė. Tame kabinete buvo staliukas ir spintelė. Nudegė nuo karščio, tiesioginės ugnies negavo. Vilkėjo kostiumines kelnes ir liemenėlę, jokio viršutinio rūbo nebuvo, kaip nusirengė, nepamena. Nudegė dešinę veido pusę, jai iš dešinės pusės sklido karštis. Apkloto nespėjo paimti, kai įvyko gaisras, rankose nieko neturėjo, tik vilkėjo pirštines, pirštinės ją apsaugojo nuo ugnies. Paskui lyg buvo toks kaip sprogimas, rūbų nedaug vilkėjo, negali pasakyti ar jautė drėgmę, nes buvo labai baisu. Ugnis buvo ant grindų, nematė iš kur ta ugnis buvo, negali pasakyti kas ten degė. Nesupranta iš kur nukentėjusieji ištraukė, kad ji R. V. buvo sakiusi, jog: „neik, viskas tuoj užges“, nes ji tuo metu buvo šoko būsenoje ir nieko negalėjo pasakyti. Burnos dezinfekcijai skirtas tirpalas buvo 5 litrų talpos, padėtas ant staliuko, bet jis ir liko nepažeistas, jis įpakuotas su kraneliu. Visada paviršių dezinfekcijai skirti tirpalai stovi ant staliuko paviršiaus, o rankų pakabinta prie muilo, jų talpa apie 1 litrą. Negali pasakyti, kas buvo ir ką dukra ten atsinešė pas save į kabinetą. Ji buvo šoke, sutraukta, nepamena, ar girdėjo sprogimą. Klinikoje niekada nevartojo alkoholio, gal simboliškai ir buvo kada, klinikoje tik pietaudavo, gerdavo kavą, arbatą. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) etilo alkoholio koncentracijos nepamena, yra byloje dokumentai. Jų neskiesdavo. Viskas vyko labai staigiai, kada išgirdo panašų į sprogimą garsą, taip pat negali pasakyti. Mano, jog užsidegė dezinfektantas. Moteris lauke laukiant kalbėjo apie spiritą. Kiekviename dezinfektante yra spirito. Dukra ėjo paskui ją į kabinetą, negirdėjo pokalbio apie spirto tikrinimą. Nematė ar buvo naudojamas degtukas. Mažas kiekis spirito odontologijos klinikoje buvo naudojama, spiritas buvo naudojamas koriozinėms ertmėms ir dezinfekuoti burnos ertmę, buvo naudojamas kaip dezinfekantas. Jei ugnis pasklido grindyse, tai kažkas turėjo išsipilti, dėl to taip ir nurodė. Dalyvavo instruktažuose nuo 2007-sausio mėnesio, per tą laikotarpį instruktavo darbuotojus, buvo darbuotojų pasirašyta. Talpa būna įvairi, dėl to apklausose vis nurodė kitokią talpą, įvykio metu talpa buvo gal 30 ml. Ligoninėje iš nukentėjusiųjų bendravo tik su R. V. vieną kartą, o R. P., Palmyros nematė, pas V. buvo atėjusi, iš V.s šeimos narių pas ją buvo atėję, pokalbiai vyko apie sveikatą. V. sakė: ,,sveik“, pokalbio pobūdis buvo toks. R. V. jau žinojo, kuo baigsis R. P.. Mano, kad V. parodymai buvo tokie, ką ji prisiminė, o ką pasakoja artimieji, tai taip tikrai nebuvo. Paprašė, kad žentas R. pasirūpintų odontologijos klinika, nes buvo daug vandens, paprašė, kad sutvarkytų. R. P. leido pareigūnai sutvarkyti patalpą. Kai mirė R. V., atėjo jos pusseserė V. B. ir pasakė, kad R. V. šeima prašo pinigų laidotuvėms, nurodė, kur pinigai, pusseserė visus paėmė ir nunešė. 2010 metais reorganizuojant individualią N. L. įmonę į UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinio režimo įstatymą perėmė pagal įsakymą, įsakymas buvo notariškai patvirtintas, įsakymas nurodė, kad ji perima visą veiklą, teises ir pareigas. Direktorės įsakymas įteisti visas instrukcijas N. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jomis vadovautis, nepamena ar buvo. Darbuotojus instruktuoja, supažindina su instrukcijomis, kurios priklauso pagal knygelę. Už darbų saugą, už priešgaisrinę apsaugą, už šių reikalavimų vykdymą atsako ji, nes ji yra direktorė. Jos buvo instruktuotos, tik nepasirašė. UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos buvo instruktuotos pagal individualios N. L. įmonės instrukcijas, buvo žodiniai atnaujinta instrukcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjosi apie tai, apie darbo saugos taisykles, atnešė knygutę „Soterus“, išleistą UAB „(duomenys neskelbtini)i“. Instruktažai vyko žodiniai, padavė knygutę su darbo saugos taisyklėmis, „Soterus“ atspausdinta, parašus deda į kitą papkę, po darbo saugo kursų atnešė dokumentus ir davė susipažinti, buvo ir priešgaisriniai, supažindindavo darbuotojus, darbuotojai pasirašė, kad susipažino. Turi pažymėjimą, kad gali supažindinti. Darbuotojai turi susipažinti, kiekvienas turėjo perskaityti ir pasirašyti, dokumentai buvo padėti, instruktažai vyko darbe, kabinete, kas kiek laiko, negali pasakyti, privalėjo pravesti instruktažus, realiai tai darydavo ji. Vyksta pokalbis ir kalba apie tai, kaip reikia sutvarkyti dokumentus, tik ko ji nepadarė, tai parašo nepaėmė. Darbuotojos buvo susipažinusios su priešgaisrinės saugos įsakymu, su darbo saugos instrukcijomis, kurie reglamentuojami, laikytis darbo saugos taisyklių. Buvo parodyta kur yra gesintuvas, kur jis buvo visi žinojo, kaip gesintuvu naudotis yra nupiešta ant gesintuvo, tai visuotinai žinoma, nėra atsakymo ar mokymo naudotis gesintuvu. Ar instruktažus pravesdavo taip, kaip reikalauja darbo saugos taisyklės, negali atsakyti. Ar vesdavo periodinius instruktažus kas 12 mėnesių, negali atsakyti. Instruktažai su darbuotojais buvo atliekami pakalbio forma. Kiekvienai iš darbuotojų buvo duota paskaityti instrukcijas ir buvo taip susipažįstama, jos pačios turėjo susipažinti, buvo prašiusi. Į darbą priimant buvo supažindinti su segtuve esančiais dokumentais. Į mokymus ji ėjo, ar darbuotojams buvo pravedami mokymai ir pagal tuos mokymus testuojami, negali atsakyti. Atestavimo protokolai darbuotojų yra, bet darbuotojų vertinimų nėra. Nežino ar yra darbuotojų testavimo protokolai. Apie kiekius nėra reglamentuota, etilo alkoholio neturėjo. Įmonėje buvo nupirktas dezinfektantas. Nežino, iš kur atsirado talpa su etilo alkoholiu, ten ne jos, kur įvyko įvykis kabinetas, nežino, kas ten yra. Ankščiau klinikoje nebuvo laikomas etilo alkoholis. P. L. dirbo pas ją 8 metus, jos stažas 40 metų, ji buvo patyrusi darbuotoja, nes dirbo su docentu virš 20 metų, jai darbai buvo palikti jos kompetencijai, savo darbą atlikdavo kompetetingai, kruopščiai, atsakingai, buvo darbšti. P. L. turėjo iškrapštyti likutį laikinos plombos R. V.. R. buvo tiltas ant laikinų iškabų, ji, kaip gydytoja, nieko nespėjo padaryti, priėjo ir pamatė, kad R. jau be tilto, įėjus į kabinetą priėjo prie jos, paklausė ir ji pasakė, kad pas P. tiltas, išėjo imti paklotėlių ir siurbėjo. R. V. atėjo į koridorių, padėjėjai pasakė, kad pasodintų R. V., viskas vyko kabinete, kuriame ji sėdėjo su pacientu J.. R. V. atidarė duris pasirodyti, kad atvyko. P. buvo pas ją kabinete, jos paprašė, kad palydėtų R. V. į kitą kabinetą. Kaip V. P. į ranką padavė tiltą, ji nematė. Kai atėjo, P. nugara stovėjo už jos, prie praustuvo ji turėjo valyti tiltą, iš pradžių turi būti įrankiu iškrapštoma, įrankis dezinfekuojamas spiritu, arba etilo alkoholiu, ant staliuko stovi buteliukas, tai jo mažu kiekiu, rankose laikai ir vata dizenfekuoji, niekur nemirkini. (duomenys neskelbtini), 612 jie nenaudojami dezinfekuoti tiltą, šie dezinfektantai naudojami tik paviršiui nuvalyti, darbo staliukui, kėdei, orapučiui, tačiau ne tiems daiktams, kurie dedami į burną. Nematė, ką darė P., galėtų daryti prielaidą, kad buvo pasibaigęs mažas kiekis litrinio dezinfektano, ji atsinešusi norėjo įpilti iš didesnio kiekio į mažesnį, negali pasakyti, kodėl jį padegė. Dezinfektantai yra naudojami prieš klientą, ADK dezinfektantu paviršiai buvo nuvalyti prieš sėdint klientui. Sėdint kėdėje jie nebuvo reikalingi. V. nematė, ji parodė, kad ji tilto neturi. Priėjus matė, kad R. V. neturėjo tilto, tai gal dėl to V. davė parodymus, kad ji apžiūrėjo dantis. Ji dar nebuvo pasiruošusi darbo vietos, ėjo paimti apklotėlio. Padėjėja valė tiltą, turėjo naudoti instrumentą, turėjo išimti medžiagą ir išplauti, galima ir vandeniu, bet nematė, ką P. darė. Tilto valymui dezinfektantai ADK tirpalai nenaudojami. Jos dukra atėjo paskui ją, nuėjo į priekį, tada V. pradėjo jos dukrą girti, ji tuo metu žiūrėjo į dukrą, o ką P. veikė, nematė, nes ji stovėjo nugara, palaukė, kol pagyrė jos dukrą, ėjo prie spintos. R. P. norėjo išeiti, o  R. V. pasakė: ,,palauk dar pasisukinėk“. Nuo durų, kai įeini į kabinetą, dešinėje yra praustuvas, kairėje – stalelis, gydytojo kėdė, o lango dešinėje, kairėje pusėje spintelės, dešinėje spintelė su  staleliu, telefonas - dešinėje, einant link spintos, dukra prie staliuko ėjo paimti telefono, ką veikė P., nematė. Mažas kabinetas, girdėjo, ką sakė V. ir R.. P. nieko nesakė, ėjo prie spintelės, atsigręžė į dešinę pusę ir pamatė ugnį, užsidegusią L., ji ranką buvo atmetusi, kažkas rankoje degė, R. P. buvo tarpe tarp L. ir jos. Kai L. nugara užsidegė, ji išbėgo iš kabineto. Ugnį pamatė, kad P. L. užsidegė, visa liepsnojo, jai atrodė, kad užsidegė jos nugara, ją apėmė ugnis. Servetėles nespėjo paimti, tik priėjo, viskas vyko labai greitai, sekundę turbūt viskas vyko. Jokios talpos ant stalo, kaip atėjo į kabinetą, nematė, nežiūrėjo, ką P. veikė tuo metu, kai ji atėjo. Paskutinį kartą kai buvo tame kabinete, jokios talpos nematė, žiūrėjo į Ritos pusę, kol ji ten buvo, P. nebuvo atsitraukusi iš tos pusės. Nematė, ką P. L. daro, pokalbio tarp jos ir Palmyros nebuvo. Gal kalbėjo prieš jai ateinat apie tikrinimą. Gaisras kilo, kai ji buvo kabinete. Jos rankas atkabino ir išvedė žentas, lauke buvo gausybė žmonių, pirmiausiai žiūrėjo į R. P., jos rankos buvo kruvinos, R. P. prašė atsigerti, jai padavė vandens ir likusį vandenį iš ąsotėlio užpylė jai ant galvos. R. stovėjo priekyje ir klausė R. ar veidas labai nudegė, po gaisro buvo sunku žodį ištarti, kai sutraukė, negalėjo nieko pasakyti, R. jai nieko nesakė, ji su vyru bendravo. P. sėdėjo ant laiptų, ji nieko nesakė, R. V. nieko nepasakojo, ji taip pat buvo dešinėje pusėje nuo laipto. Visos nukentėjusiosios buvo šoko būsenoje. Girdėjo lauke, kad spiritas buvo tikrinamas, bet kas sakė, negali pasakyti, ten vyko chaosas, R. P. galėjo žodį pasakyti, bet negali pasakyti, kad ji ką sakė, nes negirdėjo. Kabinete buvo tik jos keturios, niekas iš pašalinių negalėjo matyti, kas ten vyko. Negali pasakyti, kas tam chaose ką kalbėjo, negali pasakyti, kas ten degė. R. P. kalbėjo su vyru, klausė, ar labai apdegė veidą. Įvykio metu rega nebuvo sutrikusi, ji tik užsimerkė. Nežinojo, kas degė, dėlto ir nepaminėjo spirito, akcentavo, nes parodymuose parašė, kad spiritas. Dokumentacija buhalterinė, administracinė, buvo jos kabinete spintelėse. Jos kabinetas didysis Nr. 2. Ji buvo atsakinga už darbų  ir priešgaisrinę saugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija yra išlikusi. Priešgaisrinės saugos instrukcijos buvo, bet pavadinimas nebuvo pakeistas, kadangi reorganizuojant perėmė instrukcijas iš individualios įmonės, nebuvo perrašytos instrukcijos. Kaip naudoti degius skysčius, draudimas deginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip tokio būtinumo nebuvo, kartais turi uždegti liepsnelę, kad pakaitinti instrumentus. Instrukcijos nebuvo pasirašytos. Etilo alkoholio naudojimo ir laikymo sąlygų nebuvo. Priešgaisrinės saugos kontrolę kaip kontroliuoti, negali pasakyti. Įvyko nelaimingas atsitikimas, ji tikrai negalėjo pasakyti kaip galėjo užkirsti kelią. Nebuvo priežasčių, dėl ko tą dieną nebūtų buvę galima dirbti. Tą dieną labai buvo karšta lauke, kabinete nebuvo vėdinimo priemonių, tai buvo vėsiausias kabinetas, langai buvo uždaryti. Negali pasakyti, kokia buvo kabineto temperatūra. R. P. nieko nedarė, o ką darė P., negali pasakyti, nes nematė. Ji neturi savo versijos dėl įvykio. Apie spirito įsigijimą nėra duomenų, nes įsigyta vaistinėse, reikėdavo laukti kol išrašys sąskaitą faktūrą, tai nebuvo pateikta, nes buvo perkama mažais kiekiais. Su V. vaikais piktumų nėra. Kai bendravo su R. V., su ja susišnekėjo, bet neilgai bendravo. R. V. gulėjo lovoje. Civilinį ieškinį turi draudimas kompensuoti, nes jų įmonė apsidraudusi, tačiau reikia nurodyti, kad nelaimingas atsitikimas, apdrausta suma 50 tūkstančių litų. Labiausiai nukentėjusi šioje situacijoje jaučiasi ji pati, nes palaidojo savo dukrą, anūkė liko našlaitė, ji pati – invalidė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Turtas, kuris yra suvaržytas, yra išlikęs, aparatūra parduota, bet ją nuomoja iš to asmens, aparatūros  savininkas - jos sesuo Z. V., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji iki šios dienos yra įmonės direktorė. Ji neturėjo lėšų už ką remontuoti įrangą, ji buvo sugedusi. Po įvykio buvo parduota, po įvykio viskas ir pasikeitė, neturėjo už ką gyventi. Apie 6 tūkstančius litų įranga parduota, įrangai 8 metai, įranga neveikianti, yra dokumentai surašyti, pridėtas aktas, kokia vertė, pagal tą aktą ir pardavė. Negali pasakyti, kas buvo tikrinama, kaltininkas - žmogus stovėjęs prie kriauklės, t.y. P. L.. Jos dukra R. P. paslydo ant plytelių ir matė kaip krenta į ugnį, kaip ji slystelėjo, nematė, ten akmens masės plytelės, kai jos šlapios, būna slidu, o kas ten buvo papilta, nežino, kabinetas nebuvo plautas, paslysti galima buvo ant kažko. Negali pasakyti, kas galėjo sprogti, nes buvo užsimerkusi, stovėjo nugara į V. ir ugnį, praustuvas yra nišoje, praėjo pro jį, buvo atsisukusi į dešinę pusę, kūnas buvo nugara, o galvą tik pasuko. R. P. buvo prieš V., pacientas buvo kitame kabinete, pacientas gaisro metu sėdėjo kabinete paliktas vienas, išėjusi, duris uždarė, jo žmona sėdėjo jos kabinete, jie nematė įvykio. Tarp R. V. ir kriauklės buvo pora metrų. Ji netupėjo kampe, kai kilo gaisras, ji dukros išgelbėti negalėjo, negirdėjo kaip R. V. pasakojo, ji su R. V. vaikų pasakojimais nesutinka, asmeninio pobūdžio pykčių neturi, su R. V. pykčių nebuvo. Gaisro metu buvo ištikta šoko, prieš gaisrą dirbo normaliai, net minties negalėjo kilti, kad taip gali atsitikti. Negali atsiminti to, ko nesakė, pokalbio tarp jos ir Palmyros nebuvo. R. P. ir jos kabinetus skiria koridorius. Nepamena, kad būtų sakiusi pokalbio metu su J. Š., kad ją dabar užtampys per teismus. V. į odontologijos kliniką „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų liepos 10 dieną atvyko prisitvirtinti tiltą laikinai arba nuolatinai, paprastai už tokią procedūra pinigų neima. Tokia paslauga, kaip tilto tvirtinimas yra įmonės paslaugų kainyne. Paslaugų aprašai buvo įmonėje, odontologijos rūmai išleido. Protokolus, kuriais turi vadovautis įmonės darbuotojai yra išleisti, darbuotojai yra supažindinti pasirašytinai. R. V. paslaugos nesuteikė. R. V. buvo pasodinta tik kėdėje, bet jai procedūra dar nebuvo pradėta. Klientui J., išeidama pas R. V., uždėjo ant danties masę, Juknevičius nuėjo pas kolegę ir masės perteklių jam išėmė, šalia už jos kabineto durų yra kabinetas, kuris taip pat teikia odontologijos paslaugas. Dezinfekciniu skysčiu nusiplovė rankas kabinete, kuriame buvo Juknevičius, pradėdama dirbti būtų dar kartą dezinfekavusi rankas  kabinete, kuriame buvo V.. Spiritą perka vaistinėje, receptą išrašė ir nusipirko, etilo spirito buvo ir celsijaus spirito įsigijo receptu, pati jį išsirašė, žino reglamentuotą tvarką spirito pirkimo, įsigijo pagal receptą, nereikia vaistinės informuoti, kiek planuoja pirkti, grynais pinigais pirko, neprisimena kurioje vaistinėje pirko spiritą. Pareigybinės instrukcijos buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. P. L. buvo supažindinta su instrumentatorės pareigybinėmis instrukcijomis ir pasirašė. P. L. iš padėjėjų perėjo į instrumentatorius. P. L. darbai nepasikeitė, pareigybės buvo pakeistos, nes išėjo į pensiją, kad nereikėtų pratęsti licenzijos, nutarė, kad P. L. bus instrumentatorė. Didelės talpos dezinfektantai laikomi vonios kambaryje spintoje. Perpilstymus iš didesnės taros į smulkesnę tarą atliko P. L.. Jos ir jos dukros kabinete buvo tik mažos taros dezinfektantai. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dezinfektantai - bakeliai gamintojų pakavimo, negali pasakyti ar panašūs į vandens tarą, bakeliai skirtingos formos. Liepos 10 d. ligoninėje po įvykio pas R. V. nebuvo, pirmas pokalbis tarp jos ir R. V. įvyko kai perkėlė į pirmą skyrių. Odontologijos klinikoje galima gerti kavą, nes tai yra poilsio vieta. Tiltą darė UAB  „Dentavita“, turi galiojančią sutartį su šia įmone, sąskaita taip pat turėjo būti. Klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ spirito niekam nėra pardavusi.

L. Papildomai 2014-11-10 apklausos metu N. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, įvykio metu, jos kabinete, buvo klientas J. su žmona J.. Kitame kabinete buvo ji, pacientė R. V. ir padėjėja P. L.. Poilsio kambaryje R. P., R. P. ir J. T.. Taip pat su R. P. buvo atvykusios ir jos anūkė V. P. ir P. pažįstamų duktė I.. Vaikų, kilusio gaisro metu, klinikoje nebuvo, jos žaidė parke esančioje žaidimų aikštelėje, (duomenys neskelbtini) aikštėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos darbai buvo vykdomi 2014 m. birželio mėn., tikslios dienos neprisimena, darbai buvo vykdomi jiems atostogaujant. Darbų vadovas yra T. G.. 2014-07-10 apie 14 val., T. G. dar su dviem vyrais buvo atvykęs į bendrovę, apžiūrėjo radiatorius visoje klinikoje ir išvyko. Jokių santechnikos darbų jie tą dieną neatlikinėjo. Vandens tiekimas į klinikos patalpas nutrauktas nebuvo. Kabineto darbinės spintelės stalčiuje tiek pas ją, tiek pas dukterį R. laikoma po degtukų dėžutę. Degtukai reikalingi instrumentų pakaitinimui bei, kad nuimti gutaperčos (plombavimo medžiaga kanalui plombuoti) likučius. Nurodo, kad asmeniškai ji nerūko, degtukų ir žiebtuvėlių su savimi nesinešioja. Taip pat nurodo, kad yra nerūkantys R. P., R. P., J. T., P. L. bei R. V.. Odontologijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nerūkoma. Juknevičius sėdėjo paciento kėdėje, o J. sėdėjo kabinete ant sofos. Įvykio metu klinikoje vanduo atjungtas nebuvo. Ji yra odontologų rūmų narys. Kadangi R. V. buvo uždėtas tiltas ant laikinos medžiagos, kuris R. V. teigimu atsilaisvino, N. L. turėjo patikrinti kodėl ir tada nuspręsti ką daryti toliau. Tačiau dėl kilusio gaisro apžiūrėti pacientės nespėjo ir jokių procedūrų neatliko. R. V. sėdėjo paciento kėdėje, veidu į lango pusę. N. L. padėjo dirbti instrumentatorė P. L.. Į kabinetą, kuriame buvo pacientė R. V. su asistente P. L., paskui ją atėjo ir jos duktė R. P.. Ji nuėjo pasiimti telefono nuo staliuko, stovinčio kabineto gale dešiniame kampe.  Gaisras kilo virš spintelės su praustuvu ir kriaukle. N. L. nudegė 30 proc. kūno, t.y. dešinę veido pusę, dešinę ausį, nosį, burną, visą nugarą, kairės ir dešinės rankų žastus. R. P. gaisro metu paslydo ir krito ant grindų į degančią ugnį, tada ji užsimerkė. Vėliau lauke matė, kad yra apdegęs visas jos kūnas. N. L. visų pirma pamatė užsidegus P. L. drabužius ir ji išbėgo iš kabineto. Po to pamatė krentančią į ugnį savo dukterį. Nuo ko kilo gaisras, nežino, nes nematė. Gali spėti, kad galėjo užsidegti dezinfekcinės medžiagos. Pas ją odontologijos klinikoje yra naudojamos dezinfekcinės medžiagos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tame kabinete prie paciento kėdės ant darbinio staliuko turėjo būti 10-20 ml. talpos stiklinis buteliukas su spitrintu kamščiu. Ar prieš gaisrą jis buvo ant darbinio staliuko nepastebėjo. Spiritas naudojamas danties ertmių ir protezų dezinfekavimui. Kabinete, kuriame vyko gaisras didelės koncentracijos etilo alkoholio nebuvo. Visas dezinfekcines priemones, spiritą, kitas odontologijai reikalingas medžiagas įsigydavo įvairiose firmose, kurios prekiauja minėtomis priemonėmis. O spiritą nedideliais kiekiais įsigydavo įvairiose vaistinėse. Spiritą įsigydavom pagal receptą. Visos prekės, išskyrus spiritą, buvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Spirito neapskaitydavo dėl atitinkamai mažų sumų, nes jo perkamas kiekis buvo mažas (5 t., b.l. 147-148).

Papildomai 2015-08-27 apklausos metu N. L. parodė, kad atsakomybė, numatyta už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus, o už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą tokia atsakomybė nenumatyta. Be to, nustatyti formalūs pažeidimai neturi priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, ką pripažino ir ekspertai. Mano, kad negali ir neturi būti tokių taisyklių kuriose būtų nurodyta, kaip pvz. draudžiama vairuotojui tikrinti kuro likutį pasišviečiant degtuku, ar kaip šiuo atveju tokiu pat būdu tikrinti degaus skysčio degumą. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeisti paprasti elementarūs buitiniai reikalavimai, kurie negali būti sureglamentuoti instrukcijomis. Taip pat mano, kad dėl LR SAM 2006-12-13 įsakymo nesilaikymo yra įtariama nepagrįstai, kadangi juo reglamentuojamas vaistinių preparatų laikymas sveikatos priežiūros įstaigose, o šioje byloje užsidegti galėjo tik dezifektantai, kurie nepriskiriami vaistiniams preparatams, be to jie naudojami ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir kirpyklose, kituose viešojo maitinimo įstaigose, ir panašiai. Dezinfektantus laiko gamintojo pakuotėse, kas, jos manymu, yra saugiausia, be to niekas nebūtų pasikeitę, jei skystis būtų laikomas metaliniame ar stikliniame inde – jis lygiai taip pat būtų išsipylęs iš jų, o stiklinis indas kritimo metu būtų dužęs ir degimo plotas būtų dar didesnis, t.y. šioje situacijoje taip pat nėra priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir pasekmių. Nuo 1978 m. dirbu gydytoja-odontologe. 1994 m. įkūrė savo individualią įmonę. 2010 m. individuali N. L. įmonė buvo reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore ir tapo. 2006 m. N. L. įmonėje pradėjo dirbti jos dukra R. P., duktė dirbo gydytoja-odontologe. Nuo 2006 m. šioje individualioje įmonėje įsidarbino P. L., kuri dirbo odontologo padėjėja, o nuo 2011 m. ji dirbo instrumentatore. Įmonėje taip pat dirba J. V., kuri dirba buhaltere, maždaug nuo 2006 m. Daugiau darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Kuomet į darbovietę buvo priimtos R. P. ir P. L., po kurio laiko jos buvo supažindintos su darbo saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimais. Tokių tiesioginių įsakymų, kurie reglamentuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinę saugą nebuvo, tačiau yra įsakymas pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima iš N. L. individualios įmonės visą veiklą ir įsipareigojimus. Kiek pamena, darbuotojų instruktavimo tvarka buvo nustatyta individualioje įmonėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją perėmė. P. L. ir R. P. buvo instruktuotos 2007 metais. Be to, ji, kaip darbdavė, kas penkis metu turi praeiti mokymus dėl darbų saugos ir priešgaisrinės apsaugos darbe taisyklių, tai padarė 2013 metų gruodžio mėnesį, o 2014 m. sausio mėn. apie tai instruktavo žodžiu darbuotojas. Kaip mato iš turimų paimtų dokumentų kopijų, parašus ko gero paimti pamiršo. Be to, jų veikla nėra susijusi su sudėtingais gamybiniais procesais, sprogiomis ypatingai degiomis medžiagomis, todėl mano, kad toks dažnas instruktavimas yra nebūtinas. Be to norėtų atkreipti dėmesį, kad P. L. turi stažo apie 40 metų, darbo patirtis didelė, dirbusi įvairiose įstaigose, todėl turėjo gerai išmanyti savo darbą. Konkretaus įsakymo, kuriuo buvo suteikta teisinė galia N. L. įmonės teisėms aktams dėl instruktavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nebuvo, buvo bendras apie kurį jau paminėjo aukščiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje didesnėse patalpose spiritas nebuvo naudojamas. Tačiau didesnėse talpose buvo naudojami įvairūs dezinfektantai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholis (rankoms, paviršiams bei instrumentams dezinfekuoti). Taip pat buvo naudojamas salicilo spiritas, kuris buvo  įgyjamas vaistinėse nedideliuose buteliukuose talpose nuo 50-200 ml. Ką P. L. turėjo rankose ir ką darė nematė, nes į ją ji stovėjo nugara, daro prielaidą, kad galėjo užsidegti kažkuris iš dezinfektantų, nes daugiau kokių nors degių skysčių neturėjo būti, kaip galėjo užsidegti paaiškinti negali. iš bylos medžiagos jai žinoma, kad galėjo būti bandoma patikrinti ar skystis degus (5 t., b.l. 160-163).

Nors kaltinamoji N. L. savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, apžiūrų protokolais, aktais, kita rašytine teisiamojo posėdžio metu ištirta ir išnagrinėta baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąją, susipažino, kai jos mama - R. V. apdegė. Tuo metu kai viskas įvyko, ji atostogavo Latvijos paplūdimyje, rado daug praleistų skambučių iš J. M.. J. M. pranešė, kad mama R. V. yra Kauno klinikų reanimacijoje, kad jos kūnas stipriai apdegęs. Paskambino į Kauno klinikų informaciją paklausti, kaip mamos būklė, gydytoja nurodė, kad R. V. yra apdegus 50 procentų kūno ir jos būklė bloga, bet stabili. Baigus pokalbį su medike, paskambino savo broliui A. N., pranešė apie susidariusią situaciją, paprašė, kad nuvažiuotų į Kauno klinikas. Kai atvyko į Kauno klinikas, neleido apžiūrėti mamos, nes vyko perrišimas, atėjo trečią valandą, būklė buvo stabili, mamai buvo užbintuotos rankos ir kojos, ant jos veido, krūtinės bei pilvo nudegimų nebuvo matyti. Tada mamos paklausė, kas atsitiko, kaip čia taip įvyko, kad yra tokioje būklėje. Mama pasakė, kad ji atvyko pas N. L. protezuotis dantų, kad jai sėdint kėdėje vyko procedūra, buvo išimtas tiltas, kad galima būtų protezuoti, ir ji išgirdo tos klinikos dviejų darbuotojų pokalbį, tai yra seselės P. ir N. L. dukros R. P., kaip jos kalbėjo, kad reikia išdezinfekuoti tiltą ir kad jos nežinojo ar tas spiritas geras. Mama neįvardino, kuri taip pasakė, bet darbuotojos kalbėjosi, kad reikia pabandyti, ar tai tikrai spiritas, kai mama atsisuko, pamatė ugnį ir kaip abi darbuotojos vėdina, gesina. Mama pasakė, kad ji šoko iš kėdės ir sakė, kad čia gaisras, daktarė N. L. pasakė, kad viskas čia gerai ir mama atsisėdo atgal į kėdę, tada įvyko sprogimas, mama pamatė daug ugnies, pajuto, kad buvo šlapia, bėgo pro duris, jos visos degė. Mama sakė pajuto sprogimą ir po sprogimo sušlapo jos drabužiai. R. P. mamą gesino, padėjo jai nusirengti, mama išbėgo į lauką. Mama pasakojo, kad kelnės sušlapo po sprogimo, o daugiau neprisimena, būtent kelnės jai labai stipriai užsidegė, palaidinė buvo iš lino tai greičiausiai ją apsaugojo natūrali medžiaga. R. P., padėjo gesinti, apipurškė greičiausiai gesintuvu  ir rūbai užgeso. Mama pasakojo, kad ji pagis, kad nereikalaus jokios atsakomybės už tą įvykį, dėl to, kad mano mama girdėjo, kaip kalba medikai, kad R. P. nėra šansų išgyventi, mama sakė, kad sudeginus savo vaiką, nėra didesnės bausmės - gyventi. Mamos paklausė ar visus parodymus davė, mama pasakė, kad ji ne viską pasakė, nes nenorėjo, kad kiltų N. atsakomybė. Mamą apklausė du policijos pareigūnai, policijos pareigūnų dar paklausė, ar taip galima, juk ji po narkozės, praėjo tik viena diena po įvykio. Jie atsakė, kad taip, nes tai yra labai svarbu, jie mamą apklausė dalyvaujant seselei. Mama ne visą tiesą pasakė policijos pareigūnams, dėl to, kad ji visą gyvenimą, tikėjo, kad tiesa - ne tai, ką sakai, bet ką išgyveni, jauti, mama iš gailesčio nepasakė visko, nes žinojo, kas grės N. L.. Prieš šį įvykį du metai mama panašioje situacijoje gyveno, nes jai buvo diagnozuota liga - sisteminė sarkiodozė, mama gyveno tokiame pojūtyje, kad gali ją prarasti. Mama N. L. išgyvenimus priėmė kaip savo. Mama minėjo, kad N. L. buvo atėjusi pas mamą aplankyti. Vieną dieną jos mamą laikė reanimacijoje, vėliau perkėlė į kitą skyrių, mama ir N. L. stacionare gulėjo šalia. Atėjus pas mamą, mama pasakė, kad kalbėjo su N. L., mama N. L. laikė savo drauge, mama sakė, kad iš N. L. pusės buvo kalba, kad viską išgyvens kartu, kad laikykis, kad padės, neliks skolinga. Dėl ko N. L. sakė, kad padės, gal dėl gydymo, mano, kad kritinėje situacijoje N. L. suvokė, kad ji yra kalta, taip iš savo mamos suvokė, mama taip sakė. Konkrečiai sumų nebuvo nurodyta N. L., bet tą savaitę ėjo pokalbiai, tame aukšte, visi buvo paguldyti šalia vienas kitų, visi geranoriškai ir draugiškai į tą situaciją žiūrėjo ir vieni kitiems padėjo. Visi tikėjo, kad mama tikrai išgyvens, jos būklė buvo stabili, visi kalbėjo apie tai, kad važiuos į sanatoriją, pagrinde kalba ėjo apie tai, kad visi pasveiks, N. L. sesuo atnešdavo jos mamai homeopatinių žirniukų, kad stiprinti imunitetą, pagalba ėjo iš tos pusės, priešiškumo nebuvo. Kai pamatė R. P., jam labai dėkojo, kad jis gesino mamą, mama tuo metu R. P. paklausė, kur yra jos dantys, nes jai tai buvo svarbu, nes ji buvo susimokėjusi už juos, mama tikrai tikėjo, kad išgyvens. Mama R. P. prašė nuvažiuoti į odontologijos kliniką ir suieškoti jos dantis, R. mamos dantų nerado, bes sakė, kad turi antspaudus ir, kad padarys naujus, palinkėjo mamai greičiau sveikti. Kiek laiko mama gydėsi dantis pas N. L., negali pasakyti, bet ilgai, gal pora metų buvo jos klientė. Dantų tvarkymo procedūra buvo tęstinė, paskutinį mėnesį mama į kliniką važinėjo ištisai. Civilinį ieškinį palaiko pilnoje apimtyje. Pinigų sumos, kuri padėtų susivokti, nėra tokios, nėra įmanoma nurodyti sumos, kuri atpirktų tai, kad žmogus, nuėjęs pas gydytojus, gali numirti. Nori pabrėžti, kad prieš tris metus jai buvo pripažinta sunki liga, jos mamos dėka, galėjo leisti gydytis ir neiti į darbą, jos mama buvo geriausia draugė, ji turėjo savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, auditorė buvo, mama buvo autoritetas, pavyzdys kaip reikia sveikai gyventi, kaip dirbti, mama padėjo vaikus auginti, jos vienam vaikui 13 metų, kitam - 4 metukai. Vaikai po įvykio lankėsi pas psichologus, dukrai, kuriai dabar 13 metų, iki dabai yra sunku, ji dar dabar labai išgyvena, visus savaitgalius vaikai leido Birštone pas mamą. Sisteminė sarkoidozė yra liga, kai turi būti nulinis stresas, reikia gerai maitintis, ilsėtis, ko pasekoje, ji nedirbo, vyras ir mama jai leido tai daryti. Jos mama buvo pasistačiusi namą, turėjo tuo metu pasiėmusi 80 tūkstančių paskolą, save pilnai išsilaikė ir padėjo jai. Ji perėmė visą mamos turą, po mamos mirties moka paskolą. Po šio įvykio vėl kreipėsi į medikus, nes tuo metu buvo didžiausias šokas jos gyvenime, kreipėsi dėl fizinės būklės, tačiau šis šokas neatnaujino buvusios ligos. Savo civilinį ieškinį pilnai palaiko. Mama pasakė, kad tai buvo vandens plastiko butelis, didelės talpos - 5 litrų, iš mamos pasakojimo suprato, kad ta talpa, kuri išsiliejo, buvo vandens plastikinis butelis mėlynas, kaip „Žalia giria“ vizualiai atrodytų. Mama pasakė, kad seselė P. su R. P. prie kriauklės tą spiritą tikrino, mama akimis to nematė, bet girdėjo, taip pat paminėjo, kad išpiltas kažkoks kiekis spirito buvo padegtas, o kai mama atsisuko, pamatė, kad nuverstas butelis, bėga skystis, buvo sekundžių reikalas, ugnis greitai pasklido po kabinetą. Nori paminėti, kad viena mamos draugė, po vieno apsilankymo pas N. L. kabinete, pasakė, kad į tokią landynę, netvarką daugiau neis, kaip ten viskas neprofesionalu, tada mamos paklausė, ar ji taip nemano, bet mama pasakė, kad jai ten fainai, gali savotiškai atsipalaiduoti, mama net yra minėjusi, kad vaišinosi alkoholiu, nežino, prieš procedūrą ar po jos. Gal visas personalas vartojo alkoholį, nejautė to spirito kvapo. Bet kad tą dieną būtent personalas būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, mama neminėjo, ji tik daro prielaidą. Kai vyko spirito tikrinimas, mama sėdėjo į spintelę šonu. Mama išsižiojusi sėdėjo kėdėje, tuo metu girdėjo, kad reikia spiritą patikrinti, tada atsisuko ir pamatė, kad dega spintelė, ir kad tos dvi darbuotojos mojuoja, gesina tą garsą, mama jau tuo metu pagalvojo, kad gaisras ir kad reikia bėgti, bet N. L. ją sulaikė, tada viskas vyko labai greitai, išgirdo sprogimą, pamatė išbėgusį spiritą ir kad viskas dega. Mama girdėjo, kad įvardijo jį spiritu ir ji iš to nusprendė, kad ten spiritas. Su N. kalbėjo po įvykio, gal po mėnesio, po laidotuvių buvo atvykusi į klinikas, N. vis dar gydėsi, kabinete buvo dar vienas asmuo, gal jos draugė, bandė su N. susitarti, kad šio proceso nebūtų, siūlė jai kompensuoti jų patirtas išlaidas ir susitaikyti, N. L. nesutiko, dėl ko, nežino, gal ji nesijautė kalta. Kai dar mama buvo gyva, ji kalbėjo su N. daug kartų, nes jos tame pačiame aukšte gulėjo. N. palata buvo šalia mamos, ir visą laiką užeidavau pas ją, paklausdavo, gal ko reikia, žiūrėjo į visus, kaip į nukentėjusiuosius. N. paklausė, kodėl taip įvyko, o ji pasakė, kad buvo išsirinkusi pačią kvalifikuočiausią darbuotoją (turėjo omenyje L.) ir kaip ji taip galėjo pasielgti, daugiau apie pačias aplinkybes N. su ja nekalbėjo. Su N. apie tuos 4 tūkstančius litų, kurie buvo paduoti, nekalbėjo, ji jai nepaaiškino už ką ir kaip, jai tada negalėjo paskambinti. Paskambino N. pusseserei V. B. ir pasakė, kad mirė mama, paklausė, gal norėtų prisidėti prie mamos laidotuvių, sutiko prie Molo, ji padavė 4 tūkstančius litų, pasakė, kad tik tiek rado pas N. L. namuose ir, kad N. tikrai susisieks ir aptars visas aplinkybes, bet taip ir nesusisiekė. N. L. žinojo jos mamos būklę ir žinojo dėl ko mirė. N. L. nepadėjo darbuotojoms, jų nedrausmino, kiek žino iš mamos pasakojimų. N. L. girdėjo pokalbį apie spirito tikrinimą, kabinetas buvo mažas, tikrai turėjo girdėti. N. L. neprieštaravo kolegėms dėl spirito tikrinimo. Mama turėjo sportininkės reakciją, ji greitai sureagavo, kad reikia bėgti, bet N. L. mamą sulaikė ir pasakė, kad čia spiritas ir spiritas greitai išgaruos. Nežino, ar taip ir ankščiau buvo tikrinamas spiritas, mama nesakė, apie tai nebuvo kalbos. Mamos draugė, kuri pasakė, kad N. L. odontologijos klinika - landynė, galės teismui pateikti jos duomenis. Mama pasakojo, kad mama galvojo, jog R. P. ėjo degtukų, nes seselė stovėjo prie kriauklės, o  R. P. praėjo pro mamą, mama dar pasakojo, kad ji pagyrė R. P. kojas. Mamai daktaras pasakė, kad Jums labiausiai pasisekė, kad kitoms, tai yra P. L. ir R. P. išgyventi nėra šansų. Jos mama įsivaizdavo pagal savo moralę, pagal savo gyvenimo suvokimą, kad bausmės ne vien teismo paskirtos, bet tai su kokias įvykiais turi gyventi, ir, kad N. L. jau gavo savo bausmę. N. L. tuo metu laikė save kalta, ir tai buvo priežastys dėl ko mama nedavė visų parodymų. N. jos neatsiprašė, nesakė, kad yra kalta.  Bet mano, kad per pirmą susitikimą su N. L., kai buvo kalbėta apie išgyvenimą kartu, kad kartu su N. važiuos į sanatoriją, kad N. jai padės, tokį N. L. elgesį vertina kaip kaltės prisipažinimą. Mama absoliučiai visada buvo sąmoninga, dar seselės paklausė, ar ją gali apklausinėti pareigūnai ar tokia gera jos būklė. Kadangi buvo išėjusi sakinys tezė, kad reikia patikrinti ar spiritas yra geras, kas davė mintį, kad reikia jį padegti, mama neminėjo, bet mama suprato, kad R. P. eina paimti degtukų, nes kabinete jų nebuvo. Ji nurodė jai aplinkybes ne per vieną pokalbį, bet per kelis pokalbius. Suprato, kad gaisras kilo būtent dėl to, kad buvo neprofesionali tara, pakuotė su etikete, kad tai buvo chemikalas, kad ten buvo kaip vandens butelis didelės talpos, talpa - kaip Žalios giros. Mama apie įvykį papasakojo jos broliui, tetai, savo draugei, taip pat personalui tos klinikos. Mamos daktaras, seselės galėjo žinoti įvykio aplinkybes. Ji nežino, ar medikai žino. Medikai pasakė, kad žaizdos yra atvirtos, yra galimybė užsikrėsti, todėl mama lankė tik ji, brolis, teta ir mamos draugė. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

              Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino J. Š. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad R. V., yra jos mama. Jos draugė N. L. dirbo stomatologe stomatologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame kabinete stomatologe dirbo ir N. L. duktė R. P.. Žino, kad šiame stomatologijos kabinete dirbo sesele, kurios jokių anketinių duomenų nežino, žino tik, kad iš dirbančiųjų šiame stomatologijos kabinete ji yra vyriausia pagal amžių. Kiek žino, tai šis stomatologijos kabinetas priklauso R. P., nors to pilnai tvirtinti negali. 2014-07-10 apie 15.00 val., R. V. savo automobiliu išvažiavo į šį stomatologijos kabinetą taisytis dantų. Tos pačios dienos vakare iš Kauno klinikų buvo pranešta, kad jos motina su viso kūno nudegimais paguldyta gydymui į Kauno klinikas. Šiuo metu ji yra gydoma nudegimų ir plastinės chirurgijos skyriuje. Lankydama šioje gydymo įstaigoje savo motiną R. V., iš jos sužinojo, kad 2014-07-10 jai atvykus taisytis dantų į šį stomatologijos kabinetą ir sėdint stomatologijos kabinete, ji girdėjo, kaip jai už nugaros stovinčios dvi šio kabineto darbuotojos, kurios, tiksliai jos mama neįvardijo, tarpusavyje kalbėjo apie tai, kad spiritu reikia išdezinfekuoti dantų tiltą. Mama girdėjo, kaip jos tarpusavyje šnekėdamos suabejojo, ar skystis, kuriuo dezinfekuoja dantų tiltą, yra spiritas, ar ne, todėl viena iš jų pasakė, kad reikia eiti atsinešti degtukų ir patikrinti, ar tai spiritas. Vėliau mama išgirdo jas sakant „tai tikrai spiritas“ ir netrukus išgirdo keistą triukšmą, atsisuko atgal, t.y., į tą pusę, kur stovėjo šios darbuotojos ir pamatė ant kriauklės apvirtusį plastikinį indą, kurio talpos neįvardijo ir kurio skystis buvo išsipylęs ant kriauklės bei spintelės, ir kad šis skystis dega. Mama pradėjo šaukti, kad gaisras ir reikia bėgti, o abi darbuotojos, t.y. seselė ir R. P. kažkokiais skudurais pradėjo gesinti ugnį. Tuo metu daktarė N. L. sėdėjo prie mamos, šalia stomatologijos kėdės. Netrukus mama išgirdo sprogimo garsą ir pamatė, kaip ant kabineto sienų ir grindų pradėjo plisti ugnis, pajuto, kad ir jos rūbai šlapi, kurie netrukus taip pat užsidegė. Tuomet motina išbėgo į koridorių, kuriame ją gesintuvu ėmė gesinti R. P. vyras, kuris buvo jos atvažiavęs parsivežti iš darbo. Mama pasakojo, kad vėliau N. L. jai sakė, jog kilus gaisrui, ji nusirengė savo viršutinius rūbus ir atsitūpė į patalpos kampą, sakė, kad ir R. P. bei seselė buvo nusirengusios savo viršutinius rūbus ir jais gesino ugnį (4 t., b.l. 50-51).

Papildomai 2014-08-08 apklausos metu liudytoja J. Š. parodė, kad 2014-07-10 vakare, apie 18-19 val., tiksliai laiko nurodyti negali, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos mamos sesuo - J. M., kuri pranešė, kad jos mama R. V. yra Kauno klinikų reanimacijoje, kad jos kūnas stipriai apdegęs. J. jokių įvykio aplinkybių nepasakė. Kadangi pati tuo metu atostogavo Latvijoje, ji iškart paskambino į Kauno klinikų informaciją paklausti kaip jos mamos būklė. Jai gydytoja nurodė, kad R. V. yra apdegusi 50 procentų kūno ir jos būklė bloga, bet stabili. Baigus pokalbį su medike ji iškart paskambino savo broliui A. N., jam pranešė apie susidariusią situaciją, jo paprašė, kad nuvažiuotų į Kauno klinikas. Tos pačios dienos vakare apie 20-20.30 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. V., ji bandė atkalbėti nevažiuoti į Lietuvą, kad jaučiasi ne taip blogai. Jai atsakė, kad jau susidėjo daiktus ir kad ją aplankys sekančią dieną. Apie jos apdegimo aplinkybes tuomet nieko telefonu nekalbėjo. 2014-07-11 apie 16 val., J. S. atėjo aplankyti savo mamos į Kauno klinikas. Mamai buvo užbintuotos rankos ir kojos, ant jos veido, krūtinės bei pilvo nudegimų nebuvo matyti. Kadangi prieš tai pas mamą matė atėjusius policijos tyrėjus, paklausė ar ją apklausinėjo. Ji atsakė teigiamai. Tada paklausė, ar ji pasakė visą tiesą, kaip iš tikrųjų buvo. R. V. tada atsakė, kad pareigūnams ji nieko nesakė, nes, jos manymu, odontologijos klinikos direktorė N. L. jau ir taip sulaukė atpildo iš aukščiau. R. V. iš gydytojų buvo sužinojusi, kad N. duktė R. P. yra kritinės būklės ir kad ji neišgyvens. Dėl šių priežasčių R. V. teigė nenorinti apsunkinti N. L. teisinės padėties, kadangi jai ir taip yra labai sunku. Vėliau jai R. V. papasakojo, kad 2014-07-10 apie 15 val., ji atvyko į N. L. kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidėti dantų. N. L. mamą priėmus į kabinetą ir pasodinus į kėdę, prieš cementuojant dantis, juos N. L. padėjėja, kaip vėliau sužinojo vardu P., turėjo dezinfekuoti. Tuomet į kabinetą atėjo ir N. L. duktė R. P.. Mama papasakojo, kad moterys suabejojo, kad talpoje esantis skystis yra tikrai spiritas ir sumanė skystį padegti. Konkrečiai kuri iš darbuotojų sugalvojo padegti talpoje buvusį skystį, jai mama nesakė. Ji minėjo, kad N. duktė R. P. iš kabineto ėjo paimti degtukų, mama sakė, kad R.i pro ją praeinant, mama pagyrė gražias jos kojas. Ar R. P. buvo išėjusi iš kabineto ar ne, mama jai neminėjo, ji pasakė, kad netrukus po to, ji pamatė didelę liepsną, sklindančią nuo spintelės su kriaukle. Kas galėjo papilti skysčio į kriauklę ir kas tą skystį galėjo uždegti, R. V. nesakė, kaip suprato, ji pati to nematė. Mama sakė, kad R. su P. bandė degančią ugnį gesinti kažkuo daužydamos, kuo konkrečiai nesakė. Mama pasakojo, kad pamačiusi ugnį ji norėjo iš patalpos išbėgti, bet N. L. ją nuramino, kad jos darbuotojos ugnį užgesins, mama iš kabineto neišbėgo. Mama pasakė, kad už kelių sekundžių išgirdo sprogimą ir pamatė, kad dega siena ir durys, sakė, kad užsidegė labai greitai. Mama sakė, kad pasijuto esanti šlapia, kad jos drabužiai po sprogimo sušlapo. Mama sakė, kad tuomet ji greitai pakilo nuo kėdės ir puolė pro degančias duris, jai išbėgus pamatė degančius savo drabužius, sakė, kad stipriai degė jos bridžai, o ji rankomis juos bandė gesinti. Ką tuo metu darė kitos kabinete buvę moterys mama teigė nemačiusi, ji bandė gesinti savo drabužius. Mama nurodė, kad netrukus prie jos pribėgo R. P. ir gesintuvo pagalba jos drabužius užgesino. 2014-07-14 ryte jai būnant Kauno klinikose, jos mama gydytojams išvežus į perrišimus, ji užėjo pas N. L. į palatą. N. L. jai pasakojo apie savo dukterį, jos jaunystę ir sukurtą šeimą. Taip pat N. L. dėl apdegusios R. V. sakė, kad ji išsirinko pačią kvalifikuočiausią padėjėją P., ir N. žodžiais „kaip ji galėjo taip padaryti“, ji suprato, kad dėl kilusio gaisro klinikoje ji kaltina savo padėjėją Palmirą. Apie tai dėl ko jos klinikoje kilo gaisras N. L. jai nieko nepasakojo (4 t., b.l. 52).

Papildomai 2014-10-03 apklausos metu liudytoja J. Š. parodė, kad 2014-07-10 R. V. į odontologijos kliniką „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) atvyko dėvėdama raudonos spalvos verstos „Riekel“ batelius, mūvėjo, baltus bridžus ir lininę baltos spalvos palaidinę. Buvo su rankiniu laikrodžiu ir papuošalais. Taip pat su savimi turėjo odinę tamsiai rudos spalvos rankinę, pavadinimo nežino, su joje esančiais mamos asmeniniais daiktais bei mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, pavadinimo neatsimena, juodame odiniame dėkle. 2014-07-10 vakare jos broliui A. N. LSMUL Kauno klinikose medikai grąžino mamos asmeninius daiktus, t.y. rankinę su visais joje esančiais asmeniniais daiktais, mobiliojo ryšio telefoną, rankinį laikrodį, bei baltos spalvos liemenėlę. Kitų drabužių bei batų niekas nei mamai nei artimiesiems negrąžino ir jų likimas neaiškus. Rankinėje buvo drėgna R. V. liemenėlė, apie tai jai pasakojo mamos sesuo J. M. nurodė, kad vėliau mamos liemenėlę ji išdžiovino. Taip pat 2014-07-10 vakare jai paskambino jos brolis A. N., kuris pasakė, kad mamos prašymu buvo nuvykęs iki (duomenys neskelbtini), paimti mamai priklausančio automobilio, kur pamatė, kad R. P. tvarkosi kartu su kitais asmenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose. Brolis patikslino, kad R. P., buvo su guminėmis apsauginėmis pirštinėmis ir iš odontologijos patalpų nešė šiukšlių maišus. Liudytoja pabrėžė, kad kuomet jos atėjo aplankyti į Kauno klinikas, ji neturėjo kairės pusės viršutinių kramtomųjų dantų. R. V. yra sakiusi, kad kuomet jos aplankyti užėjo R. P., ji jo paprašė surasti jos pagamintus dantis, kuriuos mamai turėjo klinikoje pricementuoti, tačiau dėl sukelto gaisro to padaryti nespėjo. Iš mamos tapo žinoma, kad R. P. yra dantų technikas ir jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia minėtas paslaugas. Sekančią dieną po to, kai mama paprašė savo dantų, kokia tai buvo diena dabar neatsimena, R. P. vėl atėjo pas jos mamą į palatą, tuomet jai girdint pasakė, kad mamai paruoštų dantų nėra. R. P. taip pat nurodė, kad jis turi padaręs dantų antspaudus ir kuomet tik mama pasveiks, jis jai pagamins naujus dantis. R. V. buvo nuolatinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė, kad toje odontologijos klinikoje mama dantis taisėsi mažiausiai 4 metus. Nori pabrėžti, kad galimai 2014-07-13 ar 14 d., ji buvo aplankyti Kauno klinikose N. L.. Jai būnant pas N. L. palatoje į ją įėjo R. P., kuris pasakė N. „mano akimis tu ten dirbti negalėsi, nes ten kraupus vaizdas, nors mes viską ten sutvarkėme ir išvalėme“. Ji tuo metu R. paklausė ar ten dar galima patekti į tą vietą, jis atsakė teigiamai. 2014-07-18 mirus R. V., ji buvo susitikusi su buvusia mamos bendradarbe ir N. L. pussesere V. B. prie prekybos centro „Molas“, kur ji padavė 4000 (keturis tūkstančius) litų. Ji teigė, kad pinigai duodami mamos laidotuvėms, kad juos davė N. L.. V. B. pasakė, kad mamos laidotuvės kainuos apie 15000 litų ir kad ši suma yra kaip dalinė kompensacija už nesuteiktą paslaugą, t.y. už mamai neįstatytus dantis. V. B. pasakė, kad vėliau N. L. atsiskaitys, kad tik tokią sumą ji rado pas N. L. namuose. Apie tai, kad gavo pinigus, jokių dokumentų, raštų nepasirašė (t. 4, b.l. 54).

Nukentėjusysis A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją iš matymo pažįsta, ją yra matęs vieną kartą ligoninėje, kai gulėjo mama. Datos nepasakys, bet vakare sesuo J. Š. paskambino ir pasakė, kad mama R. V. yra ligoninėje, kad važiuotų kuo greičiau į ligoninę, susirastų tetą, nes teta J. M. jau ten yra. Išsikvietė taksi ir važiavo į klinikas, susitiko ten su teta ir kartu ieškojo skyriaus, kur mama paguldyta. Jiems leido su mama pasimatyti. Mama buvo sąmoninga, normaliai bendravo, sklandžiai kalbėjo, rišliai. Jis ir jo teta J. M. paklausinėjo, kas ir kaip atsitiko. Mama buvo paguldyta šalia kardiologijos skyriaus, buvo šalia jos ir kiti asmenys paguldyti, jis ir jo teta J. M. stovėjo šalia gulinčios mamos R. V. ir mama pasakojo, kas nutiko. Mama sakė, kad įvyko gaisras, kad nuėjo tvarkytis dantis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančią Vilijampolėje. Mama tuo metu sakė, kad būtent N. L., pasakė patikrinti spiritą, pasakė „patikrinkit mano geriausiai klientei, ar tai tikrai spiritas“. Jos sugalvojo uždegti, degtukų neturėjo, R. P. nuėjo paimti degtukų ar žiebtuvėlio, tuos degtukus ar žiebtuvėlį uždegė, ko pasekoje vyko gaisras. Kas padegė, nepamena, ką sakė mama. Mama sakė, kad skystis buvo plastikiniame vandens bambalyje. Mama pasakė, kad tai buvo plastikinis vandens bambalis 5 litrų talpos su mėlynu kamšteliu ar krašteliu. Kaip mama pasakojo, kad betikrinant spiritą, viskas ėmė stipriai liepsnoti. P. ir R. atšoko nuo to stalo, nes užsidegė stalviršis, nes jos pasiliejo ant to stalviršio spiritą ir uždegė, seselė P. ir R. pradėjo gesinti. Mama sakė, kad ji norėjo eiti, bet N. mamai sakė, palauk, tuoj viskas užges. Mama pasako, kad lyg tą bambalį užkabino ir jis ar tai sprogo, sakė, kad buvo garsas „pokšt“ ir viskas pradėjo degti. Mama sakė buvo sprogimo garsas ir mama pajuto šlapumo jausmą, pasižiūrėjo į duris, jos visos degė kaip fakelai ir per duris turėjo bėgti. R. P. vyras mamą padėjo gesinti. Jis su mama nelabai kalbėjo ta tema, nes pats yra įmonės vadovas ir į tokius neapdairius dalykus žiūri savotiškai. Mamos atvažiuodavo aplankyti tik vakare, nes dieną dirbo. Su seserimi J. Š. susiskambindavo. J. Š. pasakė, kad buvo tyrėjai, kad apklausė mamą, kad ji ne viską papasakojo. Kai atvažiuodavo vakare aplankyti, su mama kalbėdavo apie kitus reikalus. Mama tvarkė jo įmonės veiklą, jis turi įmonę UAB „Tvora tau“ ir individualią veiklą. Mama buvo stipri specialistė, ji padėdavo, tvarkė buhalteriją. Jo ir mamos dvasinis ryšys - patys stipriausi santykiai vaiko ir mamos, mamos auklėjimo būdas buvo toks, kad jie buvo laisvi, bet kiekvieną savaitgalį vyko pas mamą į Birštoną. Mamos netekties pinigų suma negali įkainoti, jis nenori net galvoti apie šiuos įvykius, blokuoja, jam, kaip įmonės vadovui, nesuvokiama kaip tai gali nutikti, kai jis apie įvykį galvoja, jį išsekina. Kiekvieną dieną su mama bendravo, ji buvo fiziškai stipri, jis pats yra tinklininkas, čia buvo mamos sportas. Jis – optimistas, tikėjo, kad viskas bus gerai. Kai primą kartą atvažiavo su J. M., tai buvo įvykio data, iškarto po įvykio, mama viską nupasakojo, kaip ten kas, kur automobilis stovėjo, nes jis važiavo automobilio pasiimti, su teta buvo įdomu kaip ten viskas vyko. Nuvykus paimti automobilio, tai gaisravietė buvo tvarkoma gal R. P. vyro, o ne policijos pareigūnų. Gydytojai  jam atidavė mamos daiktus tą patį vakarą, po įvykio, ligoninėje. Raktai nuo namų ir pakabukas buvo apsilydę. Tašę padavė J. M.. Kvapo neužfiksavo. Su Mama daug nešnekėjo apie N. L.. Mama N. L. laikė drauge, jos bendravo draugiškai ir gerai sutardavo. Mama sakė: ,,nesikiškite, aš savaip susitvarkysiu“, sakė: ,,aš žinau, ką sakau, žiūrėkite save“. Su kaltinamąja kalbėjo po įvykio, bet buvo trumpas pokalbis. Mamos draugė, kuri parekomendavo mamai šią odontologijos kliniką, pasakė, kad N. L. nori su juo pasikalbėti, jis užėjo pas N. L.. Kaltinamoji pasakė, kad atsiprašo, kad taip įvyko, už ką ji jo atsiprašė, nežino, asmeniškai pažiūrėjo į N. L. ir viskas, daugiau nekalbėjo. Mano, jog N. L. yra kalta dėl šio įvykio. Apie seselę Palmyrą visai nieko nežino, kaip suprato, jos vykdė nurodymus. Kiek pamena, mama sakė, kad N. L. liepė patikrinti ar čia tikrai spiritas, nes čia geriausia jos klientė, reikia gerai dezinfekuoti. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

              Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino A. N. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-07-10 apie 19 val., tiksliai valandų nurodyti negali, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sesuo J. Š., kuri pasakė, kad jų mama R. V. apdegė odontologijos klinikoje ir kad yra išvežta į Kauno klinikas. Ji pasakė, kad jis vyktų į klinikas, kur jau yra nuvykusi ir teta J. M.. Jam iškart taksi automobiliu nuvykus į Kauno klinikas, ten sutiko ir tetą Jolantą, su kuria ieškojo, kur paguldyta jo mama. R. V. buvo paguldyta į kardiologijos skyriaus reanimaciją, buvo sąmoninga, su ja buvo galima bendrauti. R. V. jiems papasakojo, kad 2014-07-10 apie pietus ji atėjo į N. L. odontologijos kliniką taisytis dantų. Ji pasakojo, kad direktorei N. L. asistavo darbuotoja P., jos kitų duomenų nenurodė. Ji parodė, kad kuomet N. L. padavė savo asistentei P.i dezinfekuoti naujai dedamą dantų protezą, pati N. L. pasakė savo asistentėms P. ir dukteriai R. patikrinti, ar 5 litrų plastmasinėje talpoje esantis skystis tikrai yra spiritas. Ji pasakojo, kad N. L. duktė nuėjo į kitą patalpą iš kur paėmė degtukus ar žiebtuvėlį. Kuri konkrečiai moteris, ar R., ar P. uždegė skystį, R. V. nesakė, ji tik minėjo, kad moterys bandė padegti vatos gabaliuką. Mama sakė, kad vata labai stipriai degė, tuomet, jos teigimu, netyčia buvo išpiltas 5 litrų talpos bakelis su degiu skysčiu. Kas iš bakelio netyčia išpylė spiritą, mama neminėjo arba jis to gerai neatsimena. Iš jos pasakojimo suprato, kad moterys bandė degantį spiritą gesinti, kuo tiksliai moterys gesino ugnį, tiksliai neprisimena, ar jam tai sakė, neatsimena. Taip pat iš mamos pasakojimo tiksliai nesuprato, kur buvo padėtas bakelis su spiritu, t.y. ar jis buvo padėtas ant grindų ar ant spintelės. R. V. teigimu, kuomet iš bakelio išsiliejo spiritas, jis taip pat užsidegė ir jai nusisukus, įvyko sprogimas, tuomet užsidegė jos drabužiai ties nugara. Mama sakė, kad pamatė degančias kabineto duris, o kadangi langai buvo grotuoti ir kito išėjimo nebuvo, ji bėgo pro tas degančias duris. R. V. sakė, kad jos drabužiai degė, ji bandė juos nusiimti. Ją pradėjo gesinti gretimoje patalpoje buvęs vyras, jo duomenų nežino, ji sakė, kad tas vyras ją gesino gesintuvo putomis. Minėtam vyrui užgesinus jos drabužius, jis puolė gesinti kitų patalpoje buvusių moterų. Ji sakė, kad po to buvo atvykusi greitoji med. pagalba, kuri gaisro metu apdegusias moteris ir ją pačią išvežė į Kauno klinikas. Su pačia N. L. apie šį įvykį kalbėjo vieną kartą, galimai 2014-07-11 ar 12 d., vakare, jis buvo nuėjęs pas ją į palatą. Ji atsiprašė dėl to kas įvyko, jokių aplinkybių nepasakojo. Apie gaisro kilimo priežastį jam yra žinoma iš jo mamos R. V.. Nurodė, kad jo mama 2014-07-18 mirė, todėl prašo byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu (t. 4, b.l. 190).

Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino jos klasiokė V. B. ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, kad stipriai apdegė jos sesuo ir yra Kauno klinikų reanimacijoje. Nuvažiavo į Kauno klinikas, paskambino J. Š., nes pasakė, kad jai neprisiskambina ir ieškojo, kur paguldyta sesuo, tada atvažiavo A. N., jie susitiko, kartu ieškojo, kur paguldyta sesuo. Nuėjo prie bendros reanimacijos, R. P. pasakė, kad mama - kardiologijos skyriuje ir atidavė sesers automobilio raktus. Juos įleido į palatą, sesuo buvo sąmoninga, buvo apibintuota, rankos buvo apibintuotos visiškai, kojos buvo apklotos su paklode, bet irgi buvo subintuotos, sesuo rišliai kalbėjo buvo sąmoninga, apsidžiaugė, kad jie atvažiavo, buvo nustebusi, kad taip viskas įvyko. R. V. pasakojo, kad ji sėdėjo kėdėje, o N. L. buvo šalia, išėmusi tiltą N. padavė seselei, kad dezinfekuotų spiritu, jos sugalvojo patikrinti, ar ten yra spiritas, truputį papylė ant stalviršio ir padegė, bet kažkuri, sukdamasi užkabino bambalį, bambalys nukrito, sprogo, viskas degė. Sesei užsidegė kojos, sesuo jas gesino rankomis, todėl ir rankos užsidegė, o R. puolė gesinti sesę. Su N. L. keliais žodžiais persimetė ligoninėje. Sesuo labai humaniškas žmogus, ji džiaugėsi, kad liko gyva. Sesuo sakė, kad N. ir taip jau yra nubausta, nes N. dukra neišgyvens. Sesuo, jei būtų galėjusi, tai būtų pati padėjusi. Sesuo R. P. klausė, ką jai sakyti tyrėjams, R. P. pasakė, kad sakytų, jog nieko nematė. Suprato, kad sesuo nepasakė tyrėjams, kaip viskas buvo. Sesuo manė, jog įvyko nelaimingas atitikimas, kad nėra kaltų. Daugiau nieko R. V. su R. P. šalia jos nekalbėjo, lankė R. V. dažnai, jos detaliai neklausinėjo, svarbiausia, kad ji buvo gyva. Jos mirtis jai buvo netikėta, net minties nebuvo, kad taip gali nutikti. Civilinį ieškinį pilnai palaiko. R. V. -vienintelė sesuo, artimiausias žmogus, tėvai palaidoti, sesuo buvo pagrindinis ramstis, abi neturėjo vyrų, iki šiol negali patikėti, kad jos nebėra, tai buvo didelė netektis. Suprato iš sesers elgesio, kad ji nesakė tyrėjams tiesos, sesė pasakė, kad nenori pasakoti. Klausė sesės, ką ji sakė tyrėjams, ji sakė, kad tyrėjams pasakė, kad nieko nematė, kad buvo nugara užsisukusi. R. P. buvo atėjęs į palatą ne pirmą dieną. Mano, jog N. odontologijos klinika buvo kaip klubas, bet ten lankėsi tik pažįstami, dantis tvarko gerai, bet procesas ilgas, dantis tvarkydavo ne vienam pacientui, o iš karto keliems. Ji pati dantų klinikoje gėrė likerio, padaryto iš spirito, iš to medicininio spirito, kokioje talpoje buvo spiritas, nematė. Taip suprato, kad likeris buvo N. namų gamybos. Dėl dantų taisymo kokybės pretenzijų neturėjo. Medicininių talpų ji nematė. Apie porą metų pas N. klinikoje nesilankė. Kai odontologijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi, dirbo tas pats personalas. N. L. tuo metu, kai ji taisėsi dantis, buvo direktorė. Likerį gėrė kartu su N. L. klinikoje. N. L. pažinojo gal 10 metų, susipažino, kai dalyvavo N. L. pusseserės gimtadienyje. Gal kokią 3 dieną po nelaimės sesuo pasakė, kad tyrėjui parodymus davė, kad sėdėjo nusisukus ir nematė, o jiems sakė, kad darbuotojos tikrino spiritą. Pamena, kad sesė pasakė, kad jos sugalvojo patikrinti, ar ten geras spiritas.

              Nukentėjusioji Ž. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 10 d. 22 val. jai paskambino iš mamos telefono ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir mama yra reanimacijoje. Dirbo tada naktinėje pamainoje administratore viešbutyje, paliko savo pamainą ir išvyko į ligoninę. Pamatė mamą – P. L. be sąmonės. Pasikalbėti nebuvo galimybės. Atvyko į Kauno klinikas, kardiologijos reanimacijos skyrių. Nebuvo gydytojo, personalas nėjo į kalbas, sakė, kad stipriai apdegęs žmogus, sunki būklė, daugiau informacijos nebuvo. Paskambinus kitą dieną gydytoja nekalbėjo. Sužinojo kažkiek iš P., kad gelbėjo moterį, daugiau sužinojo iš spaudos, televizijos. Ligoninė išdavė mamos daiktus. Buvo mamos švarkas, rankinukas, dokumentai, raktai. Švarkas buvo šlapias supelijęs, surūgęs. Buvo drėgmės, pelėsio kvapas. Rankinukas, kiti daiktai buvo normalūs. Rankinukas liko, o švarką išmetė. Po to, kai mama pateko į ligoninę, su N. L. neteko bendrauti. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su niekuo neteko bendrauti. Su P. susitiko ligoninėje. Pirmą kartą matė tą žmogų. Ar jis pirmas priėjo prie jos, neatsimena. Jo žmona gulėjo per kelias palatas. Ji su juo šnekėjo per mamos telefoną. Telefoną jam atidavė su rankinuku. Telefoną jai atidavė anksčiau. Kai atėjo į reanimaciją, jai atidavė mamos telefoną ir piniginę, o rankinuką ir švarką pasiėmė po kelių dienų, gal trečią ar ketvirtą dieną. Telefone rado daktarės L. telefoną, klausė, kas atsitiko. R. R. telefoną, paskambino, atsiliepė R. P., klausė, kas atsitiko. Susitiko prie laukiamojo reanimacijoje. Jis papasakojo, klausė, kaip mama. P. nesiūlė atlygio. Nesiūlė jis pabendrauti su L.. Mama nepasakojo, kokias pareigas atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Mama buvo L. padėjėja, asistuodavo šalia paciento. Ji pati yra mačiusi, laukdavo mamos. Ji valydavo kliniką, tvarkydavo, grindis plaudavo. Mama yra pasakojusi ir apie spiritą, apie kurį teigiama, kad nebuvo. Jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir buvo naudojamas. Gali tai teigti drąsiai ir atsakingai, nes tikrai žino. Mama nekonkretizuodavo, ką darydavo su tuo spiritu.  Tikrai jo būdavo ir ne po 200 mililitrų buvo. Buvo butelys, teko daktarę vežti su juo namo. Buvo ne buteliukas. Veždama namo klausė, ką švęs. Nejautė kvapo, bet taip nusprendė, kad ten spiritas. Atėjus į ligoninę, mama buvo komoje, su ja nebendravo. Mama išdirbo 22 metus odontologijos srityje. Kompetencija jos buvo gera, ji yra dirbusi ir pas gydytoją Jonaitį. Išdirbo pas jį ilgai. Jis yra išleidęs knygą, kurioje minėjo savo padėjėją, dėkojo mamai už kruopštumą, sąžiningumą. Mama neminėjo, kad klinikoje dirbo P.. Mama pasakojo, kad spiritu dezinfekuodavo įrankius. Vakare jungdavo autoklavą. Sakydavo mama parvažiavusi vakare, kad reikia paskambinti daktariukei, kad išjungtų autoklavą. Mama nesinešiojo į darbą degtukų, žiebtuvėlio. Mama nepasakojo konkrečiai, kaip dezinfekuodavo įrankius. Nematė, kaip daktarė pasiima butelį. Nematė, kad darbe naudojamas spiritas. Laukdavo mamos laukiamajame ant sofos, girdėdavo, kaip sakydavo mamai: ,,paruošk tą ir tą“. Negirdėjo pasakymo, kad reikia dezinfekuoti. Laukė mamos gal du, tris kartus. Mama ilgai dirbo pas L., gal 8 metus. Būdavo, kad laukdavo mamos automobilyje. Klausė Polujnskio, kas įvyko, jis sakė, kad nežino kas įvyko, kad įvyko sprogimas ir nukentėjo žmonės. P. nesakė dėl ko įvyko gaisras. Su V. dukra nekalbėjo apie įvykį tuo metu, nes jos nepažinojo. Su L. neteko kalbėti apie įvykį. Vėliau neteko irgi kalbėti. Turtinė žala, tai yra laidojimo išlaidos, neturtinė žala – nemano, ar tai galima įvertinti pinigais. Vežė daktarę L. ir mamą į namus. Buvo laikas, kai daktarė buvo praradusi teises dėl administracinio teisės pažeidimo. Ar tai buvo tas pats spiritas, kuris buvo klinikoje, nežino. Žinojo, kad buvo spiritas ir buvo naudojamas. Kam buvo naudojamas, kokiais kiekiais, nežino. Spirito tokiais kiekiais nepardavinėja. Nebuvo specifinis vaistinis indas. Buvo spirito litro ar pusantro litro butelis. Dezinfekcinio skysčio nematė. Mama yra pasakojusi apie klientų skundus. Mama, kadangi dirbo su Jonaičiu, tai galėjo palyginti, kaip dirba gydytoja L. ir kaip Jonaitis. Sakė, kad skiriasi  kaip diena ir naktis. Docentą vadintų diena. Kai kalba eina apie daktarę, tai turi mintyje L.. Nežino ar aptarnaudavo L. vienu metu kelis asmenis. Dirbdavo mama ilgai, pacientų būdavo. Mama nebuvo minėjusi savo pareigų, kas yra instrumentatorė, nežino. Mama asistavo gydytojai, vykdydavo gydytojos nurodymus, ką reikia daryti, ką sumaišyti, valydavo kliniką. Nežino, ar tai buvo jos pareiga, ji tiesiog dirbdavo. Apie spirito perpardavinėjimą klinikoje neteko girdėti. Iš mamos neteko girdėti apie spirito pardavimą. Apie įsigijimą spirito nekonkretizavo. Mama minėjo apie klinikos remontą. Mama atėjo į darbą ketvirtadienį liepos 10 dieną po atostogų, buvo minėjusi, kad daktarė dirbo antradienį, o mama nėjo antradienį į darbą, o liepos 10 dieną  turėjo būti keičiama šildymo sistema. Ar vanduo buvo atjungtas, nežino. Daktarė duodavo nurodymus, ką atnešti, ką sumaišyti. Taip yra girdėjusi. Jos mama sutarė su gydytoja gerai. Sakydavo, kad reikia daktariukei pietus nunešti, kad pavargsta, ilgai dirba. Mamai buvo paskutinė darbo diena, ruošėsi pasakyti daktarei, kad užtenka, kad pavargo. Sakė, kad užteks jai dirbti, kad geriau jos vaiką prižiūrėtų. Mama antradienį, ketvirtadienį eidavo pas daktarę, vaiką prižiūrėdavo vyras. Atsiliepė moteris, nežino kas ji tokia, neprisistatė. Mama sakė, kad L. aprūpindavo spiritu kitus gydytojus. Negali pasakyti konkrečiai, kad nesilaikė tvarkos. Namuose buvo tik viena darbo sutartis, daugiau dokumentų nebuvo. Iš L. nusipirko spirito darytis likeriukui. Nesakė ikiteisminio tyrimo metu, niekas jos neklausė. Pirko litrą už 18 litų. Ji nuėjo į kitą kabinetą ir įpylė spirito į butelį nuo mineralinio. Pylė iš kitos talpos. Koks spirito stiprumas nežino, buvo geras, medicininis spiritas. Tai buvo 2013 metais, kai lankėsi pas ją. Pavaišino ją, sakė jai, kad likeriukas skanus, pasiūlė, kad gali parduoti spirito, kad galės pati pasidaryti. Viskas vyko klinikoje. Buvo poilsio kambaryje, o atnešė iš to kambario, kur vyko gaisras. Pirko vieną kartą, labai geras spiritas.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad P. L. yra jos mama. 2014-07-10 vakare apie 22 val., į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris ir pranešė, kad jos mama P. L. į Kauno klinikas buvo pristatyta iš odontologijos kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo instrumentatore. Kiek laiko ji dirbo šiame kabinete tiksliai nežino. Kokie darbai įėjo į jos mamos pareigas tiksliai nežino, niekuomet nesigilino. P. L. buvo paguldyta gydymui ir gydyta iki šiol Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuje, todėl su ja kalbėti nėra galimybės. Yra apgedę 50 % P. L. kūno paviršiaus. Kas nutiko 2014-07-10 odontologijos kabinete nežino ir nenutuokia. Žino, kad po šio įvykio į Kauno klinikas su viso kūno nudegimais taip pat buvo paguldytos dvi šio odontologijos kabineto darbuotojos ir viena pacientė (t. 5, b.l. 16-17).

Papildomai liudytoja Ž. L. parodė, kad 2014-07-10 apie 22 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną iš mamos P. L. telefono paskambino nepažįstama moteris, kuri nurodė, kad jos mama P. yra Kauno klinikose, kad darbe įvyko nelaimė. Konkrečiai kas atsitiko pas jos mamą darbe moteris nieko neminėjo. Ji maždaug už 10-15 minučių iš savo darbovietės nuvyko į Kauno klinikas sužinoti, kas atsitiko mamai ir kokia jos būklė. Sužinojo, kad P. L. buvo paguldyta kardiologijos reanimacijos skyriuje, jos būklė buvo kritinė. Mamą gydę gydytojai pasakė, kad odontologijos klinikoje kilo gaisras, kad P. L. apdegė visą kūną. Taip pat medikai padavė informacinį lapelį apie Kauno klinikose esančius jos daiktus. Nurodė, kad jos daiktus iš Klinikų ji paėmė 2014-07-13 ar 14 dieną. Jai buvo pateiktas mamos darbinis žalios spalvos švarkas, kuris buvo įdėtas į baltos spalvos polietileninį maišą. Švarkas buvo šlapias, surūgęs, nuo jo sklido pelėsių tvaikas. Jokio specifinio kvapo nuo jo nesijautė, jis nebuvo apdegęs ar išsilydęs. Švarko kišenėse jokių daiktų nebuvo. Tą pačią dieną ji minėtą švarką išmetė į prie savo namų esantį šiukšlių konteinerį. Taip pat Kauno klinikose jai buvo pateikta mamos rankinė su joje esančiais asmeniniais daiktais, pinigine, mobiliojo ryšio telefonu. Rankinė ir joje buvę daiktai buvo be jokių sugadinimo žymių, neapdegę, neapsilydę. Nuo rankinės ir joje buvusių daiktų jokio specifinio kvapo nesijautė. 2014-07-11 ryte, tiksliai valandų ji neprisimena, suradusi savo mamos užrašuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. mobiliojo telefono numerį, juo iš savo telefono skambino sužinoti, kas atsitiko odontologijos klinikoje. Direktorės telefonu atsiliepė moteris, kurios iš balso nepažino. Ji paklausė kas nutiko klinikoje, moteris atsakė, kad N. L. taip pat yra apdegusi ir yra gydoma Kauno klinikose, todėl kalbėti negali. Moteris pasakė, kad yra klinikose šalia nukentėjusios N. L.. Fone girdėjo galimai N. L. balsą, tačiau ji telefonu nekalbėjo ir apie įvykį jai nei viena moteris nieko nepasakojo. Apie gaisrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji sužinojo iš spaudos, todėl paaiškinti daugiau neturi ką. P. L. buvo nerūkanti. Degtukų ar žiebtuvėlio su savimi nesinešiojo. Be gydytojo nurodymo mama jokių veiksmų neatlikdavo. Mama jai anksčiau buvo pasakojusi, kad klinikoje įrankiams dezinfekuoti dienos eigoje buvo naudojamas spiritas. Nakties metu buvo naudojamas „autoklavas“, t.y., prietaisas, į kurį buvo sudedami medicininiai įrankiai, kurie apdorojami aukštos temperatūros pagrindu, naudojant elektrą. Mamos teigimu, direktorei N. L. taupant elektrą bei dienos metu būnant daug klientų ir esant būtinumui dezinfekuoti daug medicininių įrankių, buvo naudojamas spiritas. Mama jai buvo sakiusi, kad odontologijos klinikoje spirito visada būdavo, tačiau iš kur jis būdavo gaunamas mama man niekad nesakė. Mama jai buvo minėjusi, kad spiritas galėjo būti 90 laipsnių, tačiau kokiose talpose jis buvo laikomas bei kurioje konkrečiai vietoje nežino. Pati asmeniškai ji tų talpų nemačiusi, tai žino iš mamos pasakojimų. Taip pat mama buvo sakiusi, kad N. L. spirito parūpindavo ir kitiems medikams odontologams, tačiau kam konkrečiai ji nesakė. Mama buvo pasakojusi, kad klinikoje nebuvo griežtai laikomasi higienos reikalavimų, nebuvo nupirktų specialių įrankiams laikyti talpų (t. 5, b.l. 50-51).

Liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną teko būti L. klinikoje, užsiima šildymo sistemos renovacija. Buvo vienas iš užsakymų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną darbai nebuvo vykdomi, buvo vykdomas pridavimas atliktų darbų. Negali patvirtinti, ar tai buvo 2014 m. liepos 10 diena. Tuo metu susitiko su daugiabučio pastato šildymo sistemos  prižiūrėtojais, aprodė atliktus darbus, pakeistus šildymo prietaisus. Praėjo visus kabinetus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir išnuomotą kabinetą. Prižiūrėtojas turėjo pastabų, atsisėdo koridoriuje. Iš įmonės buvo vienas ir buvo su prižiūrėtoju I. I.. Apžiūrėjo visus kabinetus, atsisėdo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje ant suolo ir įvyko tada gaisras. Iš kabineto priešais suolą pradėjo veržtis dūmai. Pro durų apačią pradėjo sklisti dūmai. To kabineto, kur įvyko gaisras, durys buvo uždarytos. Ten kažkokie garsai buvo, buvo pašnekesiai. Jis buvo įsigilinęs į projektą ir nekreipė dėmesio į aplinką. Buvo pretenzija ir nekreipė dėmesio į aplinką. Pokalbį nutraukė, kai pamatė liepsną. Su I. pašoko nuo suolo ir puolė prie lauko durų. Tada pasigirdo moteriški balsai, kad: ,,degam, degam“. Buvo prie įėjimo į dušo kambarį, tada puolė į tą kambarį, paėmė rankšluostį, apsisuko delną, nes pamatė išbėgančią degančią moterį. Ji išbėgo iš degančio kabineto ir nubėgo į  nuomojamą kambarį. Moteriškės degė batai, kelnės. Jai padėjo nusimauti degančias kelnes. Ji buvo ir atsigulusi. Jai gulinčiai padėjo nusimauti kelnes. Tai vyko nuomojamam kabinete. Tada prasidėjo tiršti dūmai iš degančio kabineto, koridorius užsipildė dūmais. Išėjo ta moteris, kuriai padėjo nusivilkti rūbus, jis irgi išėjo į lauką ir pamatė prisiglaudusias prie lango grotų L. ir dukrą. Moterys buvo išsigandusios, buvo dvi moterys L. ir jos dukra R.. Jos buvo labai išsigandusios, prisispaudusios prie lango grotų, ar ką kalbėjo, negali pasakyti. Kada jos išėjo iš kabineto, nematė. Kažkuriuo momentu pamatė kitą moterį, ne tą, kuriai padėjo. Paskui pasipainiojo vaikinas, kuris buvo įpuolęs į vidų. Bandė įeiti į vidų, bet nieko neišėjo. Buvo tiršti dūmai, labai graužė gerklę. Dūmai turėjo specifinį kvapą. To vaikino, kuris padėjo, nematė teisme tarp kviečiamų asmenų. Bandė grįžti į patalpas, nepavyko, tada grįžo į automobilį, pasiėmė gesintuvą, pamatė tuos degančius nusiautus batus, juos užgesino, pabandė eiti į patalpas, bet nieko nesimatė. Ta moteris, kuriai padėjo, buvo 50-60 metų. Ta moteris priekyje jo išėjo į gatvę ir laukė greitosios pagalbos. R. ir L. išeinančių nematė. Matė atvykstančią greitąją. Moteris, kurios nepažįsta, ne ta, kuriai padėjo, buvo apdegusiu veidu, plaukais, nekalbėjo, vaikščiojo pirmyn atgal. Bandė užeiti į kabinetą. Kai ėjo su gesintuvu, ją sutiko koridoriuje. Jos negesino su gesintuvu. Su ja prasilenkė koridoriuje. Nematė koridoriuje degančios, matė jau apdegusį veidą. Moteris, kuriai padėjo, nebendravo su juo, gal dėl apsinuoginusios dalies, ji tik sakė, greičiau į automobilį. R.i išėjus į lauką, jis turėjo gesintuvą, ji pakėlusi rankas prašė gesinti. Pasakė, kad negalima. Liepsnos  ant R. nebuvo. Jos buvo plaukai apdegę, krūtinė. Kas iškvietė medikus, nežino. Dėl ko kilo gaisras, neturi nuomonės. Neatrodė labai rimta, kas galėjo klinikoje degti. Buvo apdegusios tuo metu R. L. ir tos dvi moterys. Tuo metu rekonstrukcijos darbai buvo baigti, buvo pridavimas. Vandens tiekimas nebuvo nutrauktas. Kur gaisras įvyko, ten dirbo R.. Jis buvo įvykio vietoje, iki tol, kol pajudėjo gaisrininkų automobilis. Jie pradėjo skirstytis ir jis išvažiavo. Nuo dūmų jį labai troškino. Nukentėjusiąsias  išvežė, kol dar buvo įvykio vietoje, ar išvežė ar bent susodino į automobilį. Dėl ko įvyko gaisras, neklausė. Bandė kalbinti L., matė, kad ji šoke. Ji buvo visa nesava, nereagavo, žiūrėjo į vieną pusę. Ta moteris, kuriai padėjo, nekalbėjo apie įvykį. R. kalbėjo visai normaliai, sakė: ,,atneškit vandens, gerti noriu“. Nekreipė dėmesio ar moterys kalbėjosi su kitais. Sėdėjo prieš R. kabinetą, vartė projektą, kalbėjo, buvo įsigilinę į darbą. Atsisėdo ir nevaikščiojo. Kiek laiko užtruko iki gaisro, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar kas buvo išėję iš to kabineto. Galbūt matė, kai atvyko medikai. Matė, kaip gaisrininkai atvažiavo. Greitoji, kiek atsimena atvažiavo keliais kartais. Labai greitai po ugnies pliūpsnio pro duris jis atsisukęs pamatė degančią moterį. Iki pasirodant ugnies pliūpsniui, kažkas kabinete kalbėjo, jis buvo susikaupęs savo reikalais ir nekreipė dėmesio. Degantį žmogų teko matyti pirmą kartą. Ant jos kelnių buvo nedidelė liepsna, bespalvė, neryški. Nebuvo ryškiai išreikšta. Degė jos kelnės, batai. Liepsnos spalva buvo ne raudona, gal atspalvį turėjo, nebuvo ryški spalva. Degė rūbai, degė apatinė rūbų dalis - kelnės ir batai. Kelnės buvo baltos. Negali pasakyti ar degė visas plotas, degė nugarinė dalis. Kol ji stovėjo ir sukosi, bandė su rankšluosčiu gesinti. Ji atsigulė ant pilvo, bandė gesinti nugarinę dalį. Degė jos kelnės. Kalba apie apatinę kūno dalį. Rankšluostis buvo labai mažas. Iš jo buvo mažai naudos, gesinti nesisekė. Batai degė, buvo sportiniai batai. Buvo baltas chalatas. Degė tik apatinė dalis. Nieko nesakė, gesino ir tiek. Negali pasakyti, kas mažiau degė. Bandė gesinti didžiausią plotą, ar žemiau degė, negali pasakyti. Negali pasakyti apie degimo intensyvumą. Apie tai iš pradžių negalvojo. Kaip supranta, pirmiausiai gesino seselę, ji buvo su baltais rūbais. Jos nepažįsta, pirmą kartą matė ir kitą moterį matė pirmą kartą. Žinojo Rasą ir gydytoją. Gesino iš tų dviejų jaunesnę moterį. Gesino kelnes, buvo baltos kelnės, buvo plonas audeklas. Kelnės nesilydė. Tam kabinete kur vyko gaisras, buvo praustuvė. Skaitė laikraščiuose, kad buvo užsuktas vanduo. Jei nebūtų vandens, tai L. būtų skambinusi ir sakiusi, kad nėra vandens. To nebuvo, todėl daro prielaidą, kad vanduo buvo. Šildymo sistemą užsuka ir atsuka šildymo sistemos prižiūrėtojas. Tą dieną dėl jų atliekamų darbų vanduo nebuvo užsuktas. Buvo ten pilna dūmų, ten kur buvo praustuvas, iš kur buvo galima pasiimti vandens. Į  tą patalpą, kur degė, nebuvo įėjęs, buvo iki jos priropojęs, bet patekti ten nebuvo įmanoma. Kas dega, nematė, buvo pilna dūmų. Po įvykio buvo nuvažiavęs tik rudenį. Kai šliaužė palei žemę, buvo tirštų dūmų. Spalva dūmų buvo šviesi. Gesintuvas iš patalpos buvo kito vyro rankose. Ar dūmai turėjo kvapą, negali išskirti. Buvo aitrus kvapas. Ant rūbų buvo ne didelė liepsna, tik liepsnelė. Tai dienai darbai buvo pabaigti, buvo darbų pridavimas. Nebuvo surašytas aktas tą dieną, nes prižiūrėtojas turėjo priekaištų. Sprogimo negirdėjo prieš prasidedant gaisrui. Kai gesino pirmą moterį, niekas jos negesino, nieko daugiau nebuvo. Kai išėjo iš tualeto ar bėgant į tualetą, pamatė nubėgančią moterį į tą nuomojamą kabinetą, o išbėgo iš degančio R. kabineto. Kuriuo momentu ją pamatė, neatsimena, ar kai bėgo rankšluosčio, ar kai jau pasiėmė. P. su gesintuvu pamatė vėliau, jau išėjus iš nuomojamo kabineto. I. išpuolė į lauką ir jo nematė. Kai gesino moterį, nieko nematė. Antrą moterį pamatė, kai išėjo į lauką,  kai bandė sugrįžti, pamatė koridoriuje. Ar L. ir dukra buvo kabinete, kai pamatė antrą moterį, neatsimena. Nematė tokio momento, kad P. naudotų gesintuvą. Tuo momentu apie gesintuvą negalvojo, žinojo, kad yra rankšluostis prie praustuvės. Nebuvo minčių, kad palikti degančią moterį ir ieškoti gesintuvo.

              Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. nepažįsta, jos nematė anksčiau. Dirba ,,Mano būstas“, šilumininku - santechniku. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ - jo darbovietė. Juos iškvietė patikrinti ar teisingai atjungta šildymo sistema (duomenys neskelbtini). Su Ilginiu nuvyko pažiūrėti ar teisingai atjungta. Apžiūrėjo. Į kelis kabinetus įėjo, keli kabinetai buvo remontuojami. Ten įsikūręs odontologijos kabinetas. Į kuriuos kabinetus įėjo, apžiūrėjo, kurių neapžiūrėjo, laukė, nes buvo pacientai. Į kabinetus ėjo su I. ir su meistru, kuris atjunginėjo, tai tas pats žmogus, kuris šiandien buvo. Pavardės nežino, ar G.. Atjungta buvo normaliai, pastabų neatsimena. I. su G. kažkokius reikalus aptarinėjo. Buvo užsiėmę. Jis išėjo iš patalpų, jie liko koridoriuje, žiūrėjo brėžinius. Išėjo į lauką, nes buvo pacientės. Buvo tą dieną labai karšta. Nelijo, buvo apie 30 laipsnių. Išėjo į lauką, nuėjo prie savo mašinos, maždaug 50 metrų, rūkė lauke. Užtruko penkias minutes lauke. Atgal ėjo pas meistrą, išgirdo kaip riksmą, pakėlė akis, pamatė, kad verčiasi dūmai pro langą iš pirmo aukšto. Pamatė stovinčias moteriškes prie grotų. Kaip ir liepsna buvo, tamsūs dūmai. Kvapo nejautė. Dvi moterys buvo prie lango, galima sakyti stovėjo ant lango, o kita stovėjo šalia prie lango. Moterų nepažįsta. Prisiminė, kad automobilyje yra gesintuvas, nubėgo paimti gesintuvo. Atbėgo su gesintuvu prie pastato, lange matė dvi moteris, dvi stovėjo ant palangės užsilipusios, o kita stovėjo šalia. Jos stovėjo kambario viduje. Ar matė atvirą liepsną, nepasakys. Liepsnos nesimatė, matėsi dūmai, spalva tamsi. Gal pilki. Spalvos nepamena. Specifinio kvapo nejuto. Iš patalpų išbėgo žmonių, negirdėjo nieko apie gaisro priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

              Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino G. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, 08.00 val. atėjus į savo darbovietę UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ meistras I. I. pasakė, kad dienos metu kartu su juo reikės vykti adresu (duomenys neskelbtini) į pastate įsikūrusią odontologijos kliniką apžiūrėti šildymo sistemos atjungimo darbus. Kas vykdė rekonstrukcijos darbus nežino, nurodyti negali. Po pietų, tiksliai valandų dabar neatsimena, su I. I. nuvykus į objektą jame nustatė nedidelius trūkumus. Meistras I. I. kartu su darbų vykdytoju, jo jokių duomenų nežino, odontologijos klinikos bendrame koridoriuje paėmę šildymo sistemos rekonstrukcijos projektą aiškinosi, kaip pašalinti trūkumus. Apžiūrint patalpas odontologo kabinete matė keletą nepažįstamų moterų. Apskritai jis pirmą kartą buvo minėtame objekte, nei bendrovės direktorės nei kitų darbuotojų nepažįsta. Nurodė, kad I. I. su darbų vykdytoju aiškinantis dėl trūkumų pašalinimo, iš objekto išėjo į (duomenys neskelbtini) tę, nuėjo iki savo automobilio, kur pasiėmė užrūkyti. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) maždaug 20-30 metrų nuo odontologijos klinikos. Parūkius ir grįžtant atgal link klinikos išgirdo moterų riksmus, o atėjus arčiau pro atidarytą odontologijos klinikos pirmo aukšto langą pamatė atvirą liepsną. Į lango metalines grotas matė rankomis įsikibusias dvi moteris, kurios šaukė „gelbėkit“. Šių moterų nepažįsta, viena buvo apie 30 metų amžiaus, kita apie 50 metų amžiaus. Netrukus pro lauko duris išbėgo ir meistras I. I. su darbų vykdytoju. Tada pats nubėgo iki savo automobilio, kur paėmė gesintuvą ir grįžęs pro grotuotą langą juo bandė gesinti ugnį. Minėtos dvi moterys taip ir stovėjo įsikibę į metalines grotas. Atviros liepsnos kabinete nebematė, iš kabineto veržėsi dūmai. Būnant prie klinikos girdėjo, kaip kažkas iš žmonių kvietė ugniagesius gelbėtojus. Pats į klinikos vidų nėjo, dėl ko viduje kilo gaisras nežino, nurodyti negali. (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į kliniką durų matė tris gaisre nukentėjusias moteris. Ar buvo daugiau nukentėjusių asmenų nežino, nurodyti negali. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai puolė į patalpas gesinti gaisro. Minėtas nukentėjusias moteris atvykusi greitoji med. pagalba išvežė į ligoninę. Tik vėliau iš spaudos sužinojo, kad nuo sužalojimų minėto gaisro metu mirė trys moterys (t. 5, b.l. 101).

Liudytoja – M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo susijusi su šiuo įvykiu tik tiek, kiek tai lietė jos tarnybines pareigas. Būnant darbo vietoje gavo pranešimą, kad vyksta gaisras (duomenys neskelbtini). Į gaisro vietą išvyko gaisrinės cisternos, tada vyko lokalizavimas, jai pranešė, kad reikalingi inspektoriai, tyrėjai, nes yra nukentėjusiųjų. Ją nuvežė vairuotojas, grįžo atgal pats, o ji grįžo su gaisrinės cisterna. Nuvykusi į įvykio vietą matė, kad buvo aptverta teritorija STOP juosta, stovėjo greitosios automobilis ir jau buvo įvykio pati pabaiga, nes nukentėjusiosios jau buvo vežamos. Atvyko į pačią pabaigą, matė tik vienus neštuvus, kiek nukentėjusiųjų buvo, nežino. Į patį odontologijos kabinetą užėjus buvo, nes turėjo nustatyti gaisro kilimo vietą. Užėjus į odontologijos kliniką, koridoriumi pateko į kitą koridorių, tada nuėjo į kabinetą, kuriame kilo gaisras. Spėja, kad jame kilo gaisras, nes ten vyko visas degimas, kitose patalpose buvo tik terminio pobūdžio požymių, atsimena, kad kituose kabinetuose mėtėsi pačių nukentėjusiųjų daiktai. Atvykus į patį kabinetą, kuriame buvo gaisro židinys, užėjus per to kabineto duris, po dešine puse buvo kriauklė su spintele ir ant grindų prie kriauklės tas degimas vyko. Gaisro židinys prie kriauklės, ten buvo nustatyta didžiausia tikimybė, nes nuo ten ėjo gaisro plitimas. Vadovaujasi apverstos piramidės principu, ieško, kur tas židinys, nes nuo terminių požymių gaisras kyla ir plečiasi. Tai jos, kaip specialistės nuomonė, kad kriauklė yra gaisro židinys, ir tai yra keista. Pasirodė, kad ta vieta gaisrui kilti yra neįprasta, ir nebuvo priežasčių gaisrui kilti. Kad prie kriauklės kiltų gaisras, jie dėl šios aplinkybės kelia versijas dėl neatsargaus ar tyčinio padegimo. Jų išvados pasitvirtino, kad tai nėra techninio pobūdžio gaisro kilimo priežastis ir nėra savaiminė priežastis. Įvykio vietą pati apžiūrėjo, o kas surašė įvykio apžiūros protokolą, tiksliai negali pasakyti. Buvo tik nuspręsta, kad policija turi tęsti tyrimą toliau. Su ugniagesiais bendravo šiek tiek, tik su tais, kurie gesino gaisrą. Ugniagesiai pasakojo tai, kad jie buvo sukrėsti tokio vaizdo, ką jie rado įvykio vietoje. Sakė, kad rado nukentėjusiais moteris, kad jos buvo tiek daug apdegusios, kad jiems trūko žodžių. Pačius ugniagesius šokiravo tai, kad pačios ugnies nebuvo daug, o žmonėms nuostoliai buvo maksimalūs. Jos darbo stažas daugiau nei 10 metų. Tai buvo nedidelis gaisras, ir kaip specialistė gali pasakyti, kad kaip tas gaisras išsiplėtė, tai turėjo būti lengvai garuojančios arba labai degios medžiagos. Apžiūrint įvykio vietą, tik parodė policijai, kokius daiktus paimti ir pažiūrėti, tai buvo plastikinės, apsilydžiusios talpos su skysčių likučiais. Taros buvo apdegusios, apsilydžiusios, atviros. Specifinis kvapas jautėsi. Tas kvapas rodė, kad tai nėra vanduo ir kėlė abejonių dėl jo sudėties, turėjo būti ištirtas. Tas kvapas sukėlė įtarimų, kad tai gali būti degus skystis. Ar ant tos taros buvo etikečių ar ženklų, neatsimena, bet viskas buvo nufotografuota ir perduota tyrėjui. Apžiūrėdama įvykio vietą ieškojo užsidegimo šaltinio, tačiau jis nebuvo rastas. Užsidegimo šaltinio sąvoka yra tai vieta, kur galėjo kilti gaisras, vieta, kur yra plastikiniai indai, įvairios pakuotės, degūs daiktai. Visos tos vietos, medžiagos, daiktai buvo perrinkti ir buvo ieškoma degtukų žiebtuvėlių, tačiau tokių nerado. Dėl blogos elektros instaliacijos, tai buvo tikrinama ši versija. Be to ir įvykio vietoje buvo nutiektas elektros laidas po kriaukle, bet ten nebuvo jokių gaisro kilimo požymių, jų nerasta, izoliacinės medžiagos buvo tik apdegusios. Tas laidas buvo paveiktas ugnies poveikio iš šalies. Policijos tyrėjų irgi buvo ta pati aplinkybė nurodyta. Buvo patikrinta elektros instaliacijos versija, tačiau ši versija buvo atmesta. Kitus kabinetus pažiūrėjo ir ten kriauklėje buvo apdegusių plaukų, apdegęs batas ir kelnės su raktais kišenėje. Batas ir bridžai buvo moteriški. Mano, kad kūno vietas žmogus nudegti turėjo radus tokius daiktus, tačiau negali pasakyti, nes nematė tų moterų. Mano, kad moterys buvo su prisilydžiusiais ar pridegusiais drabužiais. Gaisro židinio vietoje buvo apdegę kriauklės durelės, šiukšlių dėžė, virš lango buvo apdegę, laikrodis ant sienos buvo apsilydęs ir ant grindų visos sumestos medžiagos, rankšluosčiai. Jeigu gaisras išplinta, tai jis plinta aukštyn ir ugnis būna į viršų ir į šonus. Ant grotų buvo žmogaus odos liekanos. Tas židinys buvo prie durų ir spintelės, puse metro atstumu. Grindų danga buvo plytelės, ir ant grindų degių medžiagų nebuvo, nes būtų galima kelti tada versiją, kad ugnis galėjo atsirasti iš spintelės. Gaisro židinys buvo nustatytas virš grindų, lyg tai būtų ore. Kad toks židinys atsirastų, reikia degių medžiagų ir uždegimo šaltinio. Gaisro kilimo aktą supildė. Atvykus policijos pareigūnams, buvo aptverta teritorija STOP juosta. Kai įėjo į kabinetą, kur buvo gaisro židinys, tuo metu kabinete buvo 1-2 ugniagesiai ir jau buvo langas pradarytas, vyko lokalizacija. Policijos kabinete nebuvo. Kai atėjo ir nustatė gaisro židinį, spintelės durys buvo praviros. Ant grindų buvo daugiau negu dvi talpos, trys tai tikrai. Visas talpas apžiūrėjo, viena iš jų buvo užsukta ir buvo parašyta – distiliuotas vanduo. Dvi talpos buvo apdegusios, kuriose buvo skysčio likučiai. Talpa buvo neskaidrios plastmasės, balkšvos spalvos ir apsilydžiusiais kraštais, pagrindas buvo stačiakampis ar keturkampis. Visas talpas išuostė. Specifinis kvapas jautėsi iš balkšvos taros. Taros spalvos nustatyti neįmanoma, kai buvo degimas. Kokia buvo talpa, taip pat negali nusakyti, nes nuo karšio keičiasi viskas. Negali pasakyti, ar talpa buvo stora ar plona. Degimo metu, degimo produktai nusvyra ant atvirų paviršių. Visi uždaryti paviršiai, kurie yra atsukti į gaisro židinį, aprūksta, lieka švarūs tie, kurie nusisukę nuo gaisro židinio. Tikrina, kurie paviršiai buvo atviri, kurie uždaryti. Gaisro kilimo metu durelės buvo atidarytos. Laidas, kuris padėtas ant kriauklės, jį nukirpo tyrimui. O prieš tai laidas buvo apsuktas aplink kriauklės kanalizacijos vamzdį ir patikrino dėl elektros instaliacijos, tačiau dėl trumpo sujungimo buvo atmesta priežastis. Buvo rozetė, o po ja - šiukšlių dėžė, kuri buvo apdegusi. Tartum ore vyko gaisras, todėl sako, nes nuvalius grindų paviršių nebuvo rasta didelių plytelių pažeidimų, nei spalvos pakitimų, nieko. Pradžioje buvo pagalvota, kodėl ne ant grindų. 28 – 32 foto lentelėje ant sienos nudegimas, pasirodė keistas, nes durys gaisro kilimo metu turėjo būti uždarytos. Už įrangos esančio degimo priežasties nepavyko nustatyti, nes nebuvo jokių degių medžiagų. Buvo kitas žmogus, kuris sakė, kad yra nukentėjusios sutuoktinis, o tos moterys lakstė. Ant sienos nudegimas galimai galėjo atsirasti nuo žmogaus. Baudžiamosios bylos 19 lape esančios taros kvapas buvo specifinis, ją rado ant grindų ir jos šonas buvo prakiuręs. Paėmė tą tarą ir padėjo nuo grindų ant stalviršio. Paties skysčio spalva buvo drungna, buvo skaidru, bet ant dugno matėsi nuosėdų. Nebuvo ryškios spalvos. Per lango grotas buvo pilamas vanduo, nuo kurio viskas buvo šlapia. Specifinį kvapą siejo su degiomis medžiagomis, kvapas neturėjo to kvapo, koks būdingas naftos produktams, benzinui, kurui, žibalui. Mėlyna spalva būna, kai dega spiritas, spirito spalva būna net ir nematoma, todėl atsitinka nelaimės, nes kepant dešreles žmonės nemato liepsnos ir nudega. Teismui pagarsinus T. G. ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus (8 t., b.l. 66-70), ji parodė, kad tai - ne naftos produktas buvo, o ar spiritų ar acetonų grupei priklauso, negali atsakyti. Buityje naudojami valikliai, skiedikliai gali būti ir spirito ir acetono pagrindo. Pagal kvapą ir garavimą skiriasi greitis, užsidegimo temperatūra ir liepsnos aukštis kitoks būna. Negali nurodyti, koks kvapas, kurį jautė iš talpos, nes ta medžiaga turėjo būti šaltai laikoma ir išvežta į ekspertizę. Suprato, kad tai - ne naftos produktas. Tą talpą padėjo ir apžiūrinėjo, šonas buvo apdegęs, viršutinė dalis buvo kiaurymė, ne apie tą vietą kalba, kur dangteliui užsukti. Talpa buvo netinkama, nes ji nesandari. Kai atėjo policijos atstovas, sprendė klausimą, kaip tą skystį supakuoti, kad būtų vertingas tyrimui, todėl įpylė į stiklinį indą. Kokia buvo skylės anga taroje, neatsimena. Skylė galėjo atsirasti ir iš indo vidaus jį išpučiant. Jeigu papuola į vidų ugnies sūkurys, tai išplečia ir išsprogdina indą. Visų galimų ugnies šaltinių ieškojo, tai - medžiagos kurios gali reaguoti tarpusavyje. Iš kur atsirado ugnis, išvadą gali padaryti, kad ugnis atsirado taip, kad ugnis buvo uždegta. Technines priemones atmetė. Cheminių medžiagų ieškojo. Tai turėjo būti žmogaus rankų darbas. Yra baigusi VGTU gaisrinės saugos, bakalauro laipsnį. Dirba daugiau nei 10 metų šioje srityje, vėliau kėlė kvalifikaciją. Su degiomis medžiagomis gaisrų teko turėti ir anksčiau. Kai pamatė šį įvykį, kažko panašaus ar turėjo, negali atsakyti, nors yra praktika, tačiau kiekvieną kartą viskas skirtingai. Visada ieško ar yra techninių priežasčių, jeigu nėra techninių priežasčių, tada ieško kitų priežasčių, tos priežastys turi savo pavadinimą, kiek žmogus įtakoja užsidegimą. Gamtos veiksniai įtakos šiuo atveju neturėjo. Rinko talpas ir viską. Peržiūrinėjo kiekvieną degėsį ir talpas. Buvo vandens talpa, kuri nebuvo apsilydžiusi. Tarsi ore gaisro židinys galėjo būti. Talpa buvo ant grindų. Kai buvo uždegtas gaisras, tai galėjo būti uždegama ir talpa, kuri galėjo būti ant spintelės krašto arba kažkas ją laikė. Jeigu būtų pati talpa uždegama ar nebūtų įvykęs sprogimas, turi būti temperatūra tinkama, garavimas. Jeigu įmestų degtuką į negaruojamą skystį, gali būti, kad jis ir užges. Žmones paprastai aptaško degus skystis, kadangi negalėjo nustatyti, kas tai per skystis, tai prašė specialistų to tyrimo ir tyrimą atliko specialistai. Tyrimo išvadų nematė. Ar odontologai naudoja kažkokias specialias priemones ar skysčius, nežino. Dantų technikas buvo koridoriuje šalia tos patalpos. O ar jis buvo iki jai atvykus, nežino. Kai atvyko, policijos dar nebuvo. Matė greitosios medicinos pagalbos automobilius ir kad aptverta STOP juosta. Tą kambarį, kur vyko gaisras, pati surado. Jie - tai ji ir ugniagesiai. Ar uždaroje patalpoje galima tikrinti skysčio degumą, sunku atsakyti, nors bendrosios taisyklės numatė, kad yra privaloma laikytis ir kitų taisyklių, vengti veiksmų, nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir jam išplisti. Įvykio metu šį nuostata galiojo. Tą diena oras buvo gražus, atsimena, kad nukentėjusioji buvo su gražia vasariška suknele. Ar tam kabinete buvo vėdinimo sistema, tai langas buvo atidarytas, bet jis galėjo būti atidarytas ir po įvykio. Ieškojo visų uždegimo priemonių, ieškojo degtukų dėžučių ir kitų priemonių. Kartais lieka degtukų dėžučių, bet šiuo atveju nerado. Būna net ir žiebtuvėlio degios medžiagos randamos. Būna žiebtuvėlio metaliukai su angliuku lieka, bet šito irgi nerado, nors ieškojo. Ar tikrino, ar buvo vanduo kriauklėje, tai neatsakys, nes ar vanduo bėgo, ar ne, šiuo konkrečiu atveju nepamena. Fotonuotraukas darė, kiek darė, jų kiekio negali atsakyti. Fotonuotraukų buvo tiek, kiek reikšmingiausia įvykio aplinkybėms tirti. Kiek reikia degaus skysčio, kad apdegtų trys žmonės ir apdegtų jų rūbai ir patalpos? Tai yra atliekami skaičiavimai ir galima būtų suskaičiuoti, bet kokį poveikį tai turės žmonėms, negalima pasakyti. Spirito degimo greičio negali įvardinti. Policijos pareigūnas paėmė talpas tyrimui, tai buvo ta talpa, kuri užfiksuota fotonuotraukoje. Tara nebuvo tinkama eksportuoti, todėl skystį perpylė į tinkamą. Kur tie tyrimai toliau eina, nežino. Iš kabineto neišėjo, ekspertas atvyko pats vienas, viską susipakavo ir pasidėjo į savo automobilį. Savo išėjimo neatsimena. Pareigūnai davė leidimus ar užrakinti, ar dar signalizaciją priduoti, neatsimena. Kas užplombavo duris, nematė. Talpa, kuri buvo apsilydžiusi ir kurioje buvo skysčio mėginių, tai etiketė buvo susiraičiusi dėl to jie su ekspertu neturėjo minčių, kas tai galėjo būti. Užpylus ant stalo paviršiaus 50 g spirito, praktiškai neturės jokių padarinių, nes ilgesniam degimui reikalingas didesnis kiekis degios medžiagos. Kokios buvo spintelės pagaminimo medžiagos, negali atsakyti. Uždegus 50 g stiklinį butelį, kad jis sprogtų, nelabai tikėtina. Reikia, kad ugnis plėstųsi, o stikliniame inde nebūtų kur plėstis. Nėra tikėtina, jog mažo buteliuko kiekis, sukeltų gaisrą. Peržiūrėjus daiktus, kiekvieno daikto negali įvertinti, nes kiekvieno daikto neaprašė, bet daiktai ir visa įvykio vieta buvo fotogrofuojama. Jos fotonuotraukos buvo darytos spalvotos, jos buvo įkeltos į CD. CD liko pas tyrėją. Ar įformino tai, kad paliko CD pas tyrėją, neatsimena. Degių medžiagų charakteristikos yra surašytos žinyne. Žinynus turi tik ekspertai. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, ji atvykusi saugojo gaisro vietą, nes jau buvo daug aplinkybių pakeista gesinant gaisrą. Kol įvykio vieta neapžiūrėta, ar plombuojama, negali atsakyti, pareigūnai turi užtikrinti patalpos saugumą, kad būtų surinkti įrodymai. Etilo alkoholis priskiriamas alkoholiui ir labai degiam skysčiui, dėl koncentracijų reikia kreiptis į ekspertus, nes jis neturi žinyno. Spiritai priskiriami labai degiam skysčiui. Jeigu talpoje yra skystis, kuris garuoja, kuris yra labai degus, tai skystis neturi tos jėgos jam reikia išsiplėsti, paprastai plečiasi garai. Reikia sąlygų susidarymo, garų daugiau nereikia. Šio eksperimento negali patvirtinti. Statinis krūvis būna įsielektrinus dviems medžiagoms, kuris gali duoti kibirkštį. Tas degus skystis, kuris degė įvykio vietoje, ar galėjo užsidegti nuo statinio krūvio įvykio vietoje pagalvoti apie tai, kad trintis ar reaguoti į tai, tai negali pasakyti. Ar skystis galėjo užsidegti ne nuo atviro, o nuo statinio krūvio kaip kibirkštis, irgi negali atsakyti. Toje vietoje, kas galėtų duoti statinį krūvį, tai nerado tokio objekto. Būna techninės priežastys, o kitos gali būti gamtinės, žmogaus veika. Statinis krūvis priskiriama prie savaiminių priežasčių. Tai galėjo būti žmoginis faktorius, nors iki galo nebuvo aišku. Lieka prie savo parodymų. Priežasčių statiniam krūviui nerado. Uždegus etilo alkoholį. Dega ne pats alkoholis, o dega jo garai. Kai papili skystį, dega jo paviršius, dega skysčio garai. Degimo atžvilgiu liepsna yra tam tikrame aukštyje, kai medžiaga degi, tai pirma užsidega garai. Tara išorėje buvo šlapia, nes viskas buvo šlapia nuo gaisrininkų vandens. Apžiūra buvo sudėtinga, nes viskas buvo šlapia. Nepasakys kokioje formoje buvo talpa. Daiktus stengiasi apsaugoti nuo išorinių poveikių. Miltelių į talpą galėjo patekti, nes nebuvo sandari.

Liudytojas A. R. parodė, jog dirba greitosios medicinos pagalboje, iš 2014-07-10 metų įvykio atsimena tik tai, kad atvažiavę į įvykio vietą rado kelias nukentėjusias moteris ir jos buvo lauke. Tai buvo dvi moterys. Nudegimai buvo tokie, jog priekinis kūno paviršius buvo nudegęs. Viena moteris buvo apie 35-36 metų, o kita moteris vyresnė per 60 metų. Moterys buvo sąmoningos. Moterys sakė, kad kenčia stiprų skausmą, buvo matyti iš apžiūrų, kad buvo apdegusios rankos, veidas, krūtinė, pilvas, visas priekinis paviršius. Moterys sakė, kad dirbo kabinete ir bandė pažiūrėti kokios kokybės yra spiritas. Moterys sakė, kad truputį užpylė ir padegė indą, o indas sprogo ir pasidarė liepsna. Moterys buvo beveik nuogos. Oda nusilupusi, apdegusi, buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, suleisti nuo skausmo vaistai, lašelinė prijungta, deguonis buvo tiekiamas, buvo kelios pagalbos ir nekentėjusiosios buvo nugabentos į klinikas. Apie spiritą kalbėjo jauna moteris, gydytoja. Sakė, kad pačios padarė klaidą. Per daug išpylė spirito, taip sake jauna moteris. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Į įvykio vietą vyko ne vienas, buvo tryse. Buvo arčiausia greitoji pagalba, todėl gavus kvietimą nuvažiavo. Pranešė, kad yra gaisras odontologiniame kabinete. Atvykę rado ir priešgaisrinės ekipažą. Atvažiavus pristatė dvi moteris ir supildė kortelę. Tada įvedė moteris į automobilį ir apžiūrėjo. Pirma apžiūrėjo jaunesnę, nes ji buvo daugiau nudegusi, pas jaunesnę moterį balsas buvo užkimęs, tai reiškia, kad kvėpavimo takams buvo padaryti dideli pažeidimai, buvo blogai. Pasakė, kad odontologijos kabinete įvyko sprogimas. Daugiau kalbėti negalėjo, nes blogai jautėsi. Jauna moteris pasakė, kad pasielgė ne labai protingai, sakė, kad sprogimas buvo kabinete, kad išpylė spirito ant paviršiaus ir bandė uždegti tariamą spiritą, taip sakė jaunesnė moteris. Ta jaunesnė moteris prisistatė, kad yra gydytoja – odontologė. Vyresnė moteris  spėja,  kad buvo pacientė arba darbuotoja. O vyresnė moteris daugiau tylėjo, sakė, kad jai yra labai stiprus skausmas, apie įvykį nieko nesakė. Abi buvo sąmojingos. Atvyko per 7 min. Iš kur gautas spiritas, nepasakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Medicininę kortelę pildė su pavardėmis. Vieną moterį nuvežė patys į ligoninę, o kita moteris buvo perduota kitai brigadai. Jos buvo sąmoningos ir atsakinėjo tiesą. Jos nekliedėjo. Nukentėjusiosios moterys nesiginčijo dėl pateiktų klausimų. Tai, kad padegė spiritą, pirmoji pasakė jaunesnioji moteris. Po to vyresnė pasakė, kad tai buvo klaida. O kad buvo sprogimas, pasakė jaunesnė moteris.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo A. R. parodymus, kur jis parodė, kad dirba VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotyje, medicinos gydytoju. 2014-07-10 15.19 val. greitosios med. pagalbos stotyje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje vyksta gaisras, kad yra keletas gaisre nukentėjusių asmenų. 15.27 val. jų brigadai Nr. „18“ nuvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) pastato matė atvykusius ugniagesius gelbėtojus. Prie klinikos matė, kaip suprato, gaisre nukentėjusias tris moteris: dvi iš jų, kurios nukentėjo daugiausiai, buvo palydėtos iki jų greitosios medicinos pagalbos, ekipažo. Tai - P. L. ir R. P.. Moterys buvo sąmoningos. R. P. dėvėjo tik apatinėmis kelnaitėmis, jai diagnuozuotas daugybinis kūno nudegimas su šoko reiškiniais. R. P. buvo suleisti nuskausminamieji vaistai - morfijus, ant kūno nudegimo vietų dėti nudegiminiai tvarsčiai, skirtas deguonis ir pastatyta lašelinė su fiziologiniu skysčiu. P. L. buvo diagnozuoti daugybiniai kūno nudegimai, jai taip pat buvo suleisti nuskausminamieji vaistai-morfijus, ant kūno nudegimo vietų dėti nudegiminiai tvarsčiai, skirtas deguonis ir pastatyta lašelinė su fiziologiniu skysčiu. Paklausus moterų, kas atsitiko, dėl ko pastate kilo gaisras, abi nukentėjusios moterys sakė, kad odontologijos kabinete buvo bandyta padegti spiritą, tikslu patikrinti ar jis geros kokybės. Iš pradžių P. L., o vėliau ir R. P. kalbėjo, kad prieš tai odontologijos klinikoje buvo gautas nekokybiškas spiritas, dėl to buvo nuspręsta patikrinti naujai atvežto spirito kokybę. Konkrečiai kas bandė uždegti degų skystį, moterys neminėjo, taip pat neminėjo, iš kur galėjo būti atvežtas spiritas bei kokiais kiekiais. Atvykus brigadai Nr. „08“ P. L. buvo perduota jų tolimesnei priežiūrai ir transportavimui į gydymo įstaigą, o R. P. į LSMUL Kauno klinikas transportavo jų greitosios medicinos pagalbos brigada. Kitoms gaisre nukentėjusios moterims pagalbos neteikė (t. 5, b.l. 88).

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje, skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste. Kai atvyko, jų brigada buvo trečia, ten jau stovėjo du greitosios pagalbos automobiliai. Buvo iškviesti dėl medicinos priemonių teikimo. Reikėjo daugiau pagalbos, ten buvo moteris, apdegusi visą kūną, padėjo teikti pagalbą nukentėjusiesiems. Gaisre buvo nukentėjusiųjų žmonių. Vieną iš žmonių vežė ji, bet tai buvo moteris. Automobilyje buvo dvi pacientės: viena apdegusi visą kūną, kita nudegusi nugarą ir ji sėdėjo. Mažiau nudegusią moterį pasiėmė į savo reanimobilį. Tai buvo odontologijos kabineto darbuotoja. Apie įvykį sakė tiek, kad kilo gaisras, kažkas su spiritu buvo pabandyta patikrinti, ar spiritas, kaip jis dega. Buvo uždegtas degtukas ir kilo gaisras. Mano, jog vežė N. L.. Jeigu paskaitytų, gal suprastų teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė viską geriau, nes buvo viskas šviežia. Su kitomis nebendravo, tik matė moterį, kuri buvo nudegusi daug kūno, ji buvo medikė - padėjėja. Iš medikų tarpusavyje sudarė situaciją, kaip, kas, ką girdėjo. Bet, kad užsidegė spiritas, papasakojo N. L.. Ji buvo nusivilkusi viršutinį rūbą. Kaip buvo padegtas spiritas, kokiu būdu, tokio dalyko nesakė. Ji susidarė iš kitų medikų vaizdą, kaip tas įvykis įvyko, kaip kas, ką sakė. Šis iškvietimas nebuvo eilinis iškvietimas. Dirba 27 metus savo darbe. Vaistus, kuriuos davė N. L., tai buvo natrio chloridas, kuris neturi įtakos sąmonei, ir morfinas – jis gali kažkiek slopinti žmogų. N. L. įvykio metu nenorėjo atsakinėti į klausimus. Ar N. L. savininkė, ar ne, nesuprato, suprato, kad ji - gydytoja. Suprato, kad medikė, gydytoja, ne pacientė. Mediko pavardė, kuris buvo kartu, tai buvo gyd. A. R.. Iš pradžių manė, kad dėl streso, skausmo nenori atsakyti į klausimus. Paskui, kad gal atsakinga kaip medikė ir nenorėjo atsakyti. Abejonės netikėti N. L. neturėjo. Supranta, kaip vyksta spirito uždegimo mechanizmas. Kokiu būdu pacientas nudegė, esmės nesudaro, kadangi matė padarinius, visos nukentėjusiosios buvo nuskausmintos po įvykio, kadangi esmė yra šalinti skausmą. Automobilyje jau buvo teikiama pagalba, ji tik prisijungė. Teikiant skubiąją pagalbą traumos esmines priežastis reikalinga žinoti. Šaldyti vandeniu net neturi galimybės, tik šaltu kompresu šaldyti ir anestetikais mažinti skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos J. G. parodymus, kur ji parodė, kad dirba VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste. 2014-07-10 15.19 val. greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kad yra daug nukentėjusių gaisre asmenų. 15.34 val. jų brigadai Nr. „19“ nuvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini), pastato matė atvykusius ugniagesius gelbėtojus, taip pat greitosios pagalbos automobilius. Atviros ugnies pastate nematė, suprato, kad gaisras yra užgesintas. Nukentėjusios moterys buvo kituose greitosios medicinos pagalbos automobiliuose, kur joms buvo teikiama pirmoji medicinos pagalba. Jiems atvykus greitosios medicinos pagalbos gydytoja L. B. iš brigados Nr. „01“ perdavė pacientę N. L.. N. L. pati atėjo į jų greitosios medicinos pagalbos automobilį, kaip suprato, ji buvo mažiausiai nukentėjusi nuo gaisro padarinių. N. L. skundėsi stipriu skausmu, nenorėjo atsakinėti į užduodamus klausimus. N. L. konstatuoti veido, kaklo, krūtinės ląstos, nugaros ir abiejų rankų nudegimai. Ant nudegimo vietų dėti nudegiminiai tvarsčiai, nuskausminta morfinu į veną, buvo lašinamas natrio chlorido tirpalas į veną. Jai paklausus, nuo ko patalpoje kilo gaisras, N. L. nurodė, kad odontologijos klinikoje gaisras kilo nuo užsidegusio spirito, kurį, jos teigimu, uždegė odontologo padėjėja, kurios vardo ir pavardės N. L. nenurodė. N. L. pasakė, kad spiritą padėjėja uždegė tikslu patikrinti ar spiritas yra kokybiškas. Suprato, kad spiritas turėjo būti naudojamas kaip dezinfekatorius, tačiau ką konkrečiai norėjo spiritu dezinfekuoti, nežino, to moteris nenurodė. Iš N. L. pasakojimo suprato, kad padėjėjai uždegus spiritą, sprogo indas su jame buvusiu spiritu, po sprogimo kilo gaisras, užsidegė visa patalpa bei joje buvę žmonės. Konkrečiai kur buvo indas su spiritu bei kurioje vietoje buvo padegtas spiritas, N. L. neminėjo. Kadangi gaisro metu viso nukentėjo keturios moterys, suprato, kad jos buvo ir nukentėjo būtent odontologo kabinete sprogus indui su skysčiu. Ji pati odontologijos kabinete nebuvo, suteikus pirmąją medicininę pagalbą N. L. ją nuvežė į VšĮ LSMUL Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių. Kitoms gaisre nukentėjusios moterims pagalbos neteikė (t. 5, b.l. 85).

Liudytojas I. I. parodė, kad kaltinamąją N. L. iš matymo pažįsta. Giminystės ryšiais su kaltinamąja nesaistomas. Pykčių neturi, noro apkalbėti nėra. Šiuo metu niekur nedirba. 2014-07 mėn. dirbo pastatų priežiūros tarnyboje. Atsimena, kad butas buvo odontologijos klinika, turėjo dokumentus, kad atsijungti sistemą, šildymo ir karšto vandens priežiūrą. Dirbo darbų vykdytoju, jam priklausė šito namo sistemos priežiūra. Kadangi buvo gauti dokumentai atsijungti karštam vandeniui, susirado rangovą, pasirašė perdavimo sutartį, kad jie atsakingi darbų metu. Pasikvietė to namo techniką, kuris tiesiogiai vykdė santechniką. Sutartu laiku ten nuvyko. Pradėjo apžiūrinėti, buvo nepaslėpti darbai, viskas matėsi. Įėjimas buvo vienas, apžiūrėjo koridorių, vamzdžiai atjungti buvo, pažiūrėjo taškus, atjungimus. Dešinėje pusėje buvo kitas kambariukas, ten įėjo apžiūrėti, apšnekėjo viską. Po to, kirtę koridorių, nuėjo į kabinetą priešais apžiūrėti, nišos buvo blogai iškirstos. Galvojo eiti dar į kitą kambarį ir einant į jį ten kažkas suriko, kad dega. Tik akimirka, buvo baisus ūžesys. Tik baisus ūžesys buvo. G. stovėjo pirmas, po to jis ir dar kažkas pasakė, „kas čia tas dujas atsuko“. Ėjo iš to kambario, koridoriuje ir iš to pirmo kambario per durų apačią ėjo liepsna į koridorių, liepsna buvo melsva spalva. Galvojo, kad tai - dujos. Išėjo ir bandė skambinti pagalbai, bet pasimetė ir ne tuo numeriu skambino, kažkas pasakė, kad jau paskambino į gaisrinę. G. M. atsinešė gesintuvą. Iš lauko matėsi grotos, kad jauna moteris ten be rūbų ant palangės užlipus, bandė atidaryti langus, bet liepsna neleido. Tame kambaryje jau nesimatė, liepsnos nebuvo, viskas buvo pasibaigę. Viskas įvyko greit. Prie lango grotų vieną moterį matė. Bet kiek teko girdėti, ten jos dvi buvo. Pats tik vieną moterį atsimena. Tik koridoriuje ateinant matė moterį koridoriuje. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Sprogimo garso negirdėjo. Buvo ne priešais liepsną, kokie keturi žingsniai nuo liepsnos. Neprisimena ar tas pats asmuo sakė. Moteriškas balsas pasakė. Vyriško balso nebuvo. Nežino iš kokio kabineto sklido pasakymas.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo I. I. parodymus, kur jis parodė, kad 2014 m. pavasarį, tiksliai mėnesio neprisimena, MB „Šildymo sistemos“ vadovas T. G. buvo atvykęs į UAB „Pastatų priežiūros tarnybą“ su šildymo sistemos rekonstrukcijos projektu adresu (duomenys neskelbtini), suderinimui, kaip būtų atliekami rekonstrukcijos darbai. Suderinimas įvyko, T. G. pagal priėmimo-perdavimo aktą buvo perduoti (duomenys neskelbtini), šilumos punkto įrenginiai, kad jo bendrovė atsako už įrenginių būklę. 2014 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, jam paskambino T. G. ir pasakė, kad rekonstrukcijos darbai yra atlikti ir derino su juo, kada būtų įvertintas darbų atitikimas projektui. 2014 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, praėjus keletui dienų po T. G. skambučio, su juo susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) pastato. Kartu su juo į objektą vyko UAB „Pastatų priežiūros tarnybos“ santechnikas-šilumininkas G. M.. Minėtu adresu su G. M. nuvyko apie 15val. bei sulaukę T. G. apžiūrėjo objekto šildymo sistemą. Apžiūrėjus odontologijos klinikos, pavadinimo dabar neatsimena, patalpas buvo nustatyti kai kurių darbų neatitikimai projektui. Su T. G. būnant minėtų patalpų koridoriuje bei išeidinėjant išgirdo ūžesį, sklindantį iš odontologo kabineto, esančio koridoriaus dešinėje. Ūžesys priminė degančios litavimo lempos garsą. Staiga pro minėto kabineto uždarytų durų apačią pamatė melsvos spalvos liepsną, kuri veržėsi į koridoriaus pusę. Tada iš minėtos klinikos patalpų greitai išėjo į (duomenys neskelbtini). Jam išėjus iš patalpų iš lauko pusės matė pro langą degantį kabinetą. Langus pravėrė kabinete buvę dvi moterys, tačiau pro langą jos išlipti negalėjo dėl ant langų uždėtų metalinių grotų, jos tiesiog liko rankomis įsitvėrę į grotas. Šių moterų nepažįsta, viena buvo apie 30-35 metų amžiaus, kita vyresnė, apie 50-55 metų amžiaus. T. G. nubėgo iki savo automobilio, bei iš jo paėmęs gesintuvą įbėgo į patalpas. G. M. taip pat iš savo automobilio buvo paėmęs gesintuvą, kuriuo purškė per langą į klinikos patalpas. Pats iš savo mobiliojo ryšio telefono, skambino pagalbos telefonu, tačiau prisiskambinti nepavyko, nes galimai surinko ne tą numerį. Tačiau netrukus iš pašalinių nepažįstamų žmonių išgirdo, kad pagalba jau iškviesta. Pats į klinikos vidų nėjo, dėl ko viduje kilo gaisras nežino, nurodyti negali. (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į kliniką durų matė dvi gaisre nukentėjusias moteris. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai puolė į patalpas gesinti gaisro. Minėtoms  nukentėjusioms moterims atvykę medikai teikė pirmąją med. pagalbą. Vėliau iš spaudos sužinojo, kad minėto gaisro metu nuo sužalojimų ligoninėje mirė trys moterys. Odontologijos klinikos darbuotojų nepažinojo, tik iš matymo žinojo vadovę N. L. (t. 5, b.l. 102).

Liudytoja J. V. parodė, kad pykčių kaltinamajai, noro apklabėti, skolų nėra. 2014-07 dirbo buhaltere, veda buhalterinę apskaitą. Tvarko namuose apskaitą, pačioje įmonėje būdavo retai, jai dokumentus atveždavo į namus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė - N. L.. Apie 2014-07-10 įvykį sužinojo 10 d. apie 23:00 val. Paskambino N., iš pradžių nesuprato, kas atsitiko. N. L. kalbėjo labai nerišliai, buvo susijaudinusi, prašė, kad ji melstųsi. Po to, pradėjo kalbėti, kad kilo gaisras. Sakė, kad bloga R. situacija, kad R. nudegė 90 proc. kūno. Važiavo N. aplankyti apie 7 val. ryte penktadienį. Įvykis įvyko ketvirtadienį. N. butų nepažinusi, jeigu būtų nežinojusi, kad tai jos palata. N. kalbėjo nerišliai, buvo  neadekvati. Lankė N. dar sekmadienį ir dar po savaitės buvo jos aplankyti. Bendrauti su ja neleido, nes ji buvo ne tik fiziškai sužalota, bet ir dvasiškai. Visi buvo sukrėsti. N. L. net neklausė, kodėl kilo gaisras. Kažką minėjo pirmą vakarą, kad užsidegė dezinfektantas. Ne ta būsena buvo, kad klausinėti tokių dalykų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Įmonės pirkimo dokumentus originalus atidavė tyrimo metu. Dezinfektantai buvo perkami pagal higienos normas. Buvo perkama tas, kas sąrašuose patvirtinta. Žino, kad buvo nupirkta nauja partija dezinfektantų. Etilo alkoholio ar buvo, nežino. Ji yra tos įmonės buhalterė, kiekvieną mėnesį vykdo savo pareigas. N. L. nebuvo labai griežta vadovė, ji gerbė kitus žmones. Primą vakarą N. L. paskambinusi jai pasakė, kad užsidegė dezinfektantas, kad kilo gaisras. Ji nežino, kaip atrodo dezinfektantas, mato tik dokumentus. N. L. kalbėjo apie Rasą, labai baisu prarasti savo vaiką. N. neklausė, kokia jos sveikatos būklė. Pokalbis truko, gal kokias 5 min. Vėliau, aplankius ją ligoninėje bendravo akis į akį. Ji buvo viena palatoje. Gal kokią valandą bendravo. Kalbėjo apie bet ką. Apie Rasą daug kalbėjo. Paskui sekmadienį buvo ir dar kitą savaitgalį. O po to jos būsena buvo tokia, kad nebendravo. Kasos pajamų orderį išrašo direktorė. Kai išrašydavo kasos pajamų orderį, gaudavo pinigus. Sąskaitos - faktūros reikėdavo žmogui. Kasos aparato neturėjo. Už paskutinį mėnesį pirminius dokumentus gavo. Liepos pradžioje visos darbuotojos buvo atostogose, todėl tą dieną nebuvo pajamų, jau mėnuo buvo pasibaigęs. Liepos mėnesio 10 d. pirminiai dokumentai buvo išrašyti, darbo grafikai atiduoti Sodrai, o pirminiai buhalteriniai dokumentai paduoti tyrėjai. Dar pateikinėjo darbo inspekcijai kopijas. Kam atidavė originalus, neprisimena. Liepos mėn. 10 d. pirminius dokumentus ar gavo, neprisimena. Sąskaitas – faktūras sumavo. Nėra labai daug sąskaitų – faktūrų ir didelių pozicijų 3-4 pozicijos. Etilo alkoholį būtų pastebėjusi. Etilo alkoholio pirkimo įmonėje nebuvo. Visi pirminiai dokumentai buvo atiduoti. Dėl prekių įsigijimo pateikdavo visus dokumentus  N. L., nes metų gale reikia žiūrėti ar nėra skolų. Reikia su tiekėjais ž derinti, kad gauti sąskaitas. Jeigu būtų etilo alkoholio, tai būtų atsiminusi, nes jos klausė. Tą paskutinį laikotarpį tikrai nebuvo pirkta. Darbo saugos dokumentai buvo kabinete. Kai lankė N. L., jokių dokumentų pas ją nesivežė. Ilgalaikio turto įmonėje nėra. Buvo odontologinė įranga. Odontologinė įranga - ilgalaikė. Jeigu turtas naudojamas ilgiau nei metus, tai laikomas ilgalaikiu turtu. Antroji kėdė per gaisrą nukentėjo, įranga buvo parduota. Parduota prieš du metus, tiksliai nepasakys kada. Tai buvo likutinės vertės turtas. Turtas, pagal panaudos sutartį. Įranga parduota, bet naudojama pagal panaudos sutartį, tokia šiuo metu įmonės veikla. Įmonės turtas šiuo metu pagal panaudos sutartį gal 5000 litų. Ta įranga jau nebuvo nauja, jau ant nusidėvėjimo ribos. Inventorizaciją atlikdavo. Daug niekada nebuvo nieko perkama. Buvo perkama tiek, kiek susinaudoja. Metų eigoje direktorius priima sprendimą, tada daroma inventorizacija. Įranga, kuri buvo parduota, nebuvo techniškai tvarkinga. Kas remontavo įrangą, nežino. Už stomatologinės įrangos remontą nebuvo jokių sąskaitų.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, giminystės ryšio, pykčių, noro apkalbėti nėra. Parodė, kad yra pareigūnas, dirba Kauno AVPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, tyrėju. Vyko į gautą iškvietimą, iš dalies pamena įvykį. Buvo gautas iškvietimas dėl gaisro (duomenys neskelbtini). Kokie buvo specialistai, pavardžių nepasakys, bet dalyvavo kriminalinės tarnybos specialistai ir priešgaisrinės specialistas. Pamatė aprūkusias patalpas, daug apdegusių stomatologijos daiktų. Kituose kabinetuose mėtėsi apdegę drabužiai, grindys išmuštos buvo. Įvykio metu buvo paimti reikšmingi tyrimui daiktai. Buvo paimta eilė daiktų, tame tarpe ir drabužių likučių ir daiktų, kuriuose tara buvo plastikinė, apdegusi, paimtų iš stomatologijos kabineto. Visų daiktų nežino. Kai išvyko iš įvykio vietos, ar durys buvo užplombuotos, tiksliai nepamena, atrodo, kad nebuvo, nes darbuotojas ar administratorius buvo ir klausė ar bus galima tvarkytis. Tuo metu, įvykio vietoje būnant buvo nustatyta, kad du žmonės lengvai nukentėję. Iš medikų buvo išgirsta ir pasakyta, kad išvežė 2-3 žmones galimai apsinuodijusius smalkėmis, išvežė į klinikas. Nebuvo rimto pagrindo plombuoti patalpų ir stabdyti veiklą. Vyriškis paprašė, kad neplombuoti, kad greičiau galėtų susitvarkyti ir toliau vykdyti veiklą. Kai atvyko, medikai jau buvo išvežę nukentėjusiuosius, viena greitoji buvo likusi. Nukentėjusiųjų jau nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau nurodė ir geriau atsiminė aplinkybes. Gal nebuvo tuo metu paklaustas ar neužfiksavo atsakymo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apžiūros metu gaisro kilimo vieta buvo stomatologijos kabinete, įėjus po dešine puse, kur daugiausia apdegusių daiktų buvo, prie kriauklės. Kilo klausimų ar ten kilo gaisro židinys, ar būtent dėl kažkokių skysčių užsidegė. Elektros lizdas buvo įdomiai apdegęs. Tai, kiek prisimena, turėjo būti užfiksuota apžiūros protokole, tiksliai negali atsakyti. Talpa buvo plastikinė, apdegusi, šviesios spalvos, stačiakampio formos. Atrodo ne visiškai permatoma, matinė, bet šviesi, balkšva. Stiklas būna baltai tonuotas, pridėjus ranką matėsi siluetas, bet kiaurai nepermatomas. Jei nebūtų apsilydžiusi, tai būtų galima pasakyti, kad kažkoks bakelis stačiakampio formos, su skysčiais kažkokiais, viršuje užsukamas. Kanistro nebuvo, kelių litrų talpos, buvo viršus ar šonas apdegęs. Talpa buvo gal 2-5 litrų. Ar buvo skysčio toje talpoje, nepamena. Pats uostė ir sklido aitrus kvapas, kaip būtų degaus skysčių ar spiritinio pagrindo, dėl to ir ji buvo išimta, kad kilo įtarimas. Visur patalpoje jautėsi degus skysčio kvapas. Ar liko etiketės likučių, nepamena. To darbuotojo veido, kuris sakė greičiau susitvarkyti, nepamena. Su kuo bendrauja, nustatė iš dokumentų. Nepasakys kuo prisistatė, bet ne medikas buvo. Iš talpos ėjo galimai spiritinis kvapas. Ar tai buvo to skysčio likučiai ar pėdsakai, nepamena. Stiprus kvapas iš kabineto priminė panašų kvapą kaip iš tos talpos. Kaip degaus skysčio, ne benzino, bet galimai spirito, nekvepinto dantų skalavimo skysčio, ar dezinfekcinio skysčio. Tas darbuotojas aiškino, kad jis, kilus gaisrui, buvo poilsio kambaryje ar virtuvėlėje, išgirdo šauksmus, bėgančius darbuotojus, padėjo gesinti gaisrą. Jis pats pirminius įvykio apžiūros veiksmus atlikinėjo, daugiau jokių veiksmų neatlikinėjo. Pirminius veiksmus atliko. Nei su vienu nebendravo. Į tas patalpas vėliau nebuvo sugrįžęs. Specialistas iš pažeistos taros skystį į stiklinį indą perpylė. Ta stiklinė tara nesudužo ir buvo pristatyta tyrimui. Už perpylimą nebuvo atsakingas, bet visus daiktus supakavo ir pristatė, jis tik vadovavo įvykio vietos apžiūrai. Visi tyrimai kartu su bylos medžiaga keliavo į komisariatą. Tuos mėginius kas parvežė, nepamena, nes kartais važiuoja vienu automobiliu, kartais atskirais automobiliais. Parodymai, teikti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Kombinuota spalva, šiam momentui negali tiksliai pasakyti, bet buvo balkšvos spalvos, ne visai baltos spalvos. Jis jautė tą kvapą, sklindantį iš talpos. Dabar prisimena, kad uostė, nes ir patalpoje buvo tas kvapas. Papildomos apklausos metu netiksliai nurodė. Tas kvapas buvo panašus tam foniniam kvapui, kuris buvo patalpoje. Patalpoje buvo ir degėsių kvapas, bet buvo būtent skysčio kvapas. Sprogusios talpos bendro pobūdžio požymius žino, šiuo atveju buvo gaisras, talpa buvo apsilydžiusi, ji nebuvo išdraskyta. Buvo apsilydžiusi ir nesandari, kiaura. O kamštelis ar jo šonas buvo išsilydęs, tiksliai nepamena. Kamščio nepamena. Ar anga aklina, nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo V. K. parodymus, kur jis parodė, kad 2014-07-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) odontologijos kabinete ant spintelės su kriaukle buvo rasta termiškai paveikta plastikinė talpa skaidrios spalvos, kurios viršutinė dalis buvo galimai balkšvos spalvos. Minėta talpa buvo apsilydžiusi, joje buvo skysčio. Iš minėtos talpos Kauno apskr. VPK specialistas į 0,5 litro stiklinę tarą supylė minėto skysčio likučius, kiek tiksliai mililitrų nežino, nurodyti negali. Koks tai buvo skystis taip pat pasakyti negali, jo neuostė. Minėta plastikinė talpa buvo deformuota, todėl jos pirminės formos bei tūrio nurodyti negali. Ar be apsilydymo talpoje buvo kitų pažeidimų neprisimena, neįsidėmėjo, etiketės ar jos liekanų ant apsilydžiusios talpos nebuvo. Minėta plastikinė talpa buvo vientisa, požymių, kad talpa būtų sprogusi nepastebėjo (t. 5, b.l. 76).

Liudytoja J. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos buvusi gydytoja - odontologė. Su ja sieja tik tarnybiniai reikalai. Šiuo metu jokių ryšių nepalaiko. Giminystės ryšiais nesaistoma, pykčių, noro apkalbėti nėra. Tą dieną turėjo vykti pas R. tvarkytis dantų, atvažiavo, susitvarkė ir įvyko nelaimė. Sėdėjo poilsio kambaryje su R. P. ir R. P.. R. jau buvo baigusi darbą ir nuėjo pasiimti savo telefono į savo kabinetą. Nuėjo, buvo kelios sekundės pasiimti. Ir buvo triukšmas, tai buvo triukšmas - klyksmas. Tada su R. P. atsistojo žiūrėti, kas vyksta. R. pirmas, tada jis iš paskos. Pamatė išbėgančią R.. Ji šaukė ,,gelbėkite, mano kojos dega“. Atsimena, kad greitai iš kambariuko pasiėmė rankšluostuką, bet R. P. paėmė gesintuvą ir užpurškė ant nugriuvusios R.. Tada išėjo į kiemą. Ugnies nematė, buvo R. kabineto durys. Nebuvo gaisro, tik dūmai buvo. Ji tuos dūmus lauke matė. Pokštelėjimą kažkokį girdėjo. Stovėjo koridoriuje ir sakė, kad eis žiūrėti, tada mergaitė atbėgo iš lauko. Mergytei buvo nepilnai 7 metai. Ji ją išsinešė. Mergaitė sakė, kad jos mama dega, o ji jai atsakė: ,,V., negali eiti“. Su V. paėjo atokiau nuo pastato, į kitą gatvės pusę. Iš tos vietos prieigos, kabineto duris matė. Langus matė. Languose matė R. ir N., jos buvo įsitvėrusios į grotas. Dūmus matė, jie buvo viduje. Kieme buvo daug žmonių, visi būriavosi. R. V. buvo kieme, ji buvo be drabužių, buvo labai raudonos kojos, be kelnių buvo. Rūbų ant R. buvo, tik apatinis trikotažas: kelnaitės, liemenėlė. Labai raudonas kojas iš priekinės pusės matė. N. ir R. padėjo išeiti R. P., iš pradžių išvedė R., po to N.. R. su kelnaitėmis buvo, kai ją išvedė, o N. buvo su liemenėle ir su gydytojos kelnėmis. Nukentėjusiųjų asmenų buvo R., N., R. ir P.. P. buvo irgi su žalsvos spalvos kelnėmis ir liemenėlė. Nukentėjusiosios jautėsi baisiai. Mano, kad gaisrinę ir greitąją iškvietė R.. Galvojo skambinti, bet R. sakė, kad jau iškvietė ir kažkas iš žmonių sakė, kad jau iškvietė. P. veidas buvo apdegęs, N. buvo apdegusi nugarą, veidą, o R. visa buvo apdegusi. R. pasimetusi vaikščiojo, sakė: ,,prašau, užgesinkit, nes aš degu“. Nubėgo vandens, tada R. atsigėrė to vandens ir pasakė užpilti jai ant nugaros, ji užpylė. Stomatologiniame kabinete tą dieną ji pasiliko, nes R. turėjo paskutinį pacientą ir pakvietė pietų, pasakė, kad darys higieną apie gerą pusvalandį, kad palauktų, ir tryse, t.y. su V., važiuos visos pietų. Ji dirbo savo kabinete. Iš pradžių buvo viena kambariuke, po to atvažiavo R. P., R. vyras. R. jau buvo pabaigusi darbą. Su R. jie pasidarė kavos, nes ji laukė. Kas kavos pasiūlė, neatsimena, abu gėrė kavą. R. atėjo su mediko drabužiais ir persirengė. Kai kavą gėrė, ji persirengė tame poilsio kambaryje. Kavą gėrė tryse, labai trumpai. Atėjo persirengė ir pasiliko. Išgėrė R. kavą ir pasakė: ,,pasiimsiu telefoną“, nes paliko jį krautis kabinete. Ji tik vieną kartą išėjo. Tame poilsio kambaryje ne pirmą kartą buvo, ji - pastovi klientė. Kada reikdavo tvarkytis dantis, tada ir būdavo. Ar tame poilsio kambaryje buvo kvepiančių žvakių, nežino. Ji pati nematė, nerūko. Niekas nerūko iš tos klinikos, P. nėra mačiusi rūkančios. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ viduje niekas nerūko, nematė. Koridoriuje ar dar buvo žmonių, nematė. Kai gėrė kavą, vandens buvo, nes ji išplovė savo puoduką. Savo rankinuką paliko R. kabinete. Kai gėrė kavą, rankinukas buvo R. kabinete. Baigus tvarkyti dantis, atėjo žmogus, kuriam reikėjo daryti higieną. Jos ir R. rankinukas buvo kabinete. Po įvykio su kitomis nukentėjusiomis nekalbėjo. Dėl ko kilo gaisras, niekas nekalbėjo po šio įvykio. Patalpų tvarkyme dalyvavo. Tvarkė tą kabinetą. Viskas šlapia labai buvo, viską ėmė ir metė į šiukšlių maišus. R. policijos pareigūnų paklausė ar galima tvarkyti. Patys draugiškai pasiūlė ar reikia pagalbos. Ji išvyko iš įvykio vietos, ten dar buvo policijos pareigūnai. Išvažiavus namo su V., ligoninėje R. pasakė, kad jis važiuos, kad reiks sutvarkyti kliniką, kad signalizacija neveikia ar kažkas. Nesitarė kelintą valandą. Vaiką nusivežė pas save. Po to ji važiavo į ligoninę, ne iš karto. Klinikoje susitarė, nes ji pati atvažiavo į Kauno klinikas. Ji pati klinikose pasisiūlė padėti. Ne iš karto, nes buvo klinikose, buvo svarbiausia nukentėjusiųjų sveikata, N. ir P. buvo palatose. Tame tvarkyme dalyvavo ji, R. ir dar kažkas. Tose patalpose žiebtuvėlių, degtukų ji nematė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, teisingai nurodė parodymus. Pacientė nebuvo, nes neturi problemų. Po gaisro nesitvarkė dantų. Santykiai visada buvo kaip pacientės, gydėsi ten nemažai metų, kai R. baigė odontologijos studijas, tada tapo R. paciente, susidraugavo su R. ir šeimomis. R. pašarvojime, laidotuvėse dalyvavo, kalbų apie gaisrą negirdėjo. Su R. ar N. prieš išvežant nespėjo pakalbėti. Ji su V. stovėjo kieme, Viltė - R. dukra. Už kiek laiko nuvyko į klinikas, jau vakare, gal po kokių 4 valandų. R. buvo reanimacijoje, o pas N. irgi nieko neleido. Į ligoninę kiekvieną dieną važiavo, bet niekas neįleido. Jai niekas nieko neaiškino apie gaisrą. R. skambino, jis pasakė į kokią ligoninę važiuoti. Patalpų tvarkyti važiavo tą patį ar kitą vakarą, nepamena. Patalpa buvo užrakinta, raktus turėjo R.. Tamsu buvo, kai atvažiavo tvarkyti. Šviesa degė. Nežino kas pasirūpino maišais. Ji tvarkė tik R. kabinetą. Su R. nieko nešnekėjo, sakė tik, kad R. būklė labai bloga. Kvapą kažkokį jautė, tai buvo tik degėsių kvapas. Kodėl neklausė N., kas buvo tame kabinete, nes ji neturėjo galimybės to jos paklausti. Ji tik klausdavo, kaip jaučiasi R.. Ligoninėje neteko nei su R., nei su N. pašnekėti. Pirmą kartą N. pamačiau tik bažnyčioje per laidotuves. Sutvarkė greitai, maždaug iki vienos valandos užtruko tvarkymas. Viskas buvo šlapia, viską nuo žemės dėjo į šiukšlių maišus, išplovė grindis, sienoms nieko nebuvo, sienų nereikėjo valyti. Plovė grindis ir rinko šiukšles. Buteliukai, medicininiai dalykai, tamponai, popierinės servetėlės, košė buvo, viskas šlapia, į maišus sudėjo ir išplovė viską. R. dirbo dantų techniku, tačiau dirbo ne pas N.. Kai atėjo į procedūrą, ėjo į kabinetą, prie kriauklės nieko nebuvo, buvo du skysčiai dezinfektavimo, muilas, kažko neįprasto nepastebėjo. Ant grindų kibiro ar 5 l taros nepastebėjo. Tą dieną, kai R. dirbo, tai ji viena dirbo, bet P. buvo jau atėjusi, P. buvo po atostogų. Kai taisydavo dantis, kažkokio spirito nebuvo, jai visada užšaldydavo, o pašalinių kvapų nebuvo. Pašalinių asmenų nebuvo. Atėjo dukra iš kiemo ir pasakė, kad jos mama dega. Ji atėjo iš kiemo, nes su mergaite žaidė parkelyje ant sūpynių. Ji nežino, kaip mergaitė sužinojo. Ji įbėgo ir sako: ,,mano mama dega“. Ji čiupo mergaitę ir perbėgo į kitą gatvės pusę. Neįprastos taros 3-5 l talpose nematė, išskyrus tą vandenį - praplovimo skystį, tada atsinešdavo didesnės taros, kad išpilti, gal iš N. kabineto atsinešdavo. Iš didesnės taros pildavo į tą, kur kabinete. Audi A6 automobilis ne jos. Su R. automobiliu važiavo. Jos automobilis M. T. gesinti R., paėmė rankšluostį, bet R. pasakė trauktis, jis paėmė gesintuvą. R. išbėgo, o P. bėgo tiesiai į N. kabinetą. Po to lauke jis ją pamatė. Kai degė Ritos kelnės, tai nedidelė liepsna buvo, ji griuvo ant grindų ir mosikavosi. Ten taip greitai viskas vyko, ji net nespėjo užmesti to rankšluosčio, ji jį tik užmojo, o R. liepė pasitraukti. Higieną jau buvo padariusi. Ji atėjo kai pabaigė darbą į poilsio kabinetą. Tvarkydama kabinetą degtukų ir žiebtuvėlių nerado. Įrangos vežti remontuoti neteko.

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo žmonos mama. Uošvė. Jis - jos žentas. Ryšiai su ja geri. Sutinka duoti parodymus. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Tą dieną apie 14.30 val. užsuko pas žmoną R. P. į darbą atsigerti kavos, buvo vienas. Nuėjo į poilsio kambarį, ten buvo J. T. - šeimos draugė. R., kai baigė darbą, prisijungė, atsigėrė kavos, po to nuėjo pasiimti telefono iš darbo kabineto. Jai išėjus, pasigirdo moterų riksmai iš kabineto. Atsidarė R. darbo kabineto durys ir pirma išbėgo P. arba R., tiksliai neatsimena, bet R. bėgo ir krito ant durų, kad gesinti kojas, o kita, t.y. seselė P.  perbėgo į kitą kabinetą, nusiėmęs maikę bandė gesinti R. kojas. Tada J. perdavė. Bėgo į kabinetą gesintuvo, suradęs gesintuvą, purškė ant kojų, iš kažkur gavo antrą gesintuvą, išvedė Rasą į lauką. Į kabintą nėjo, užgesinus gaisrą ėjo į lauką. Purškė gesintuvu tiesiai į kabinetą pro praviras duris. Iš kabineto matė daug dūmų, buvo ir ugnies. R. buvo prie lango, paėmė ją už rankos. N. L. buvo šalia, užlipusi ant palangės ir įsikibusi už grotų. Tuo metu, kai įėjo, jau nebuvo ugnies. Rasą išvedė į kiemą, tada N. paėmė. N. buvo labai įsikabinusi į grotas, šoko būsenoje. Jai pasakė, kad gaisro nebėra ir išvedė ją. Kas iškvietė gaisrinę, nežino. 112 skambino. Poilsio kambaryje gėrė kavą tryse: J., jis ir R.. R. buvo pabaigusi darbus, nusiėmusi chalatą, nes turėjo kažkur su J. važiuoti. Buvo su vasarine suknele. Ji išėjo iš poilsio kambario, paliko rankinę ir telefoną darbo kabinete. Nuo to momento, kai išėjo iš poilsio kambario iki triukšmo, užtruko gal minutę. Triukšmas, tai - moterų klyksmas. Kažkokių specifinių garsų negirdėjo. Nepamena, ar juto kvapą. Su J. kartu išėjo iš poilsio kambario ir matė išbėgančias moteris. Ar yra J., nepamena, nematė. Kai nusivilko maikę, abu puolė gesinti. Ar J. T. turėjo dar kažkokias priemones gesinimui, negali pasakyti. Gesintuvas buvo koridoriuje, dešinėje pusėje, prie durų įėjimo. O kitą gesintuvą kažkas įmetė iš lauko. Koridoriumi iš lauko joks žmogus neatėjo. Dukra, kiek žino, buvo lauke, ją kažkas sulaikė. Dukros nematė. Ar matė ant Ritos ar P. ugnies požymius, negali pasakyti, nes buvo šoke, R. pati rankomis daužė savo kojas. Įbėgus jautėsi kaitra. Ar matėsi liepsnos liežuviai, negali pasakyti, nes buvo juodi dūmai. Į kabineto vidų nebuvo įėjęs, atsitūpęs ant žemės purškė gesintuvą. Užgesino gaisrą. Kai įėjo į patalpą, kur daugiausia buvo dūmų ar kažko, ant žemės buvo daug popierinių rankšluosčių. Ant įėjimo daugiausiai buvo, smilko popieriniai rankšluosčiai. Išvedus moteris į lauką, ar su jomis vyko pokalbis, negali pasakyti, neatsimena, nes atvažiavo gaisrinė. Apdegusios buvo 4 moterys. Jas visas išvežė. Ligoninėje lankė visas moteris. Bendrauti su N. ir R. pavyko. Dėl ko kilo gaisras, N. pasakė, kad kažką darė seselė P.. Po įvykio buvo klinikoje, jį apklausė policijos pareigūnai, kriminalistai. Į klinikas važiavo pats, neatsimena kokiu transportu. T. A. žmonos automobiliu važiavo. Ar vienas ar su kažkuo važiavo, nepamena. Kai atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, poilsio kambaryje buvo J.. Ar R. jau buvo ar po to atėjo, neatsimena. Kad žmona persirengė, pastebėjo, kai ėjo gerti kavos. Nepamena, ar ji buvo su chalatu, jai atėjo. Jam atėjus žmona tik vieną kartą buvo išėjusi iš kabineto. Kai išgirdo riksmus, nepamena ar matė kitus žmones, nežino, nes pats buvo šoko būsenoje. Antrą gesintuvą kažkas įrideno. Gal rėkė, kad gesintuvas baigėsi. Duris atidarė iš vidaus arba R., arba P. išbėgdamos. Dėl ko kilo gaisras, neklausė, nesidomėjo, nes žmonos nebesugrąžins. Ar klausė policijos dėl tvarkymo, tai gaisrininkai patys klausė ar jie viską sutvarkys, nes buvo vientisa masė. Kriminalistai, tyrėjai sakė, kad gali tvarkytis, jie tik pasiėmė, ką jiems reikėjo. Betvarkant, viskas nuo žemės buvo šluojama ir metama. Ant praustuvės buvo kartoninė dėžė ir ji buvo palikta. Tą patį vakarą atrodo tvarkė. Iniciatyvos nebuvo, neleido nei R. aplankyti, visi šoko būsenoje buvo, kas, ką gali padėti, nesitikėjo, nuvažiavo ir sutvarkė viską. Jis, žmona, darbuotojai buvo nerūkantys. Tose patalpose dažnai būdavo. Degtukų, žiebtuvėlių nematė. Bet mano, jog pas kiekvieną stalčiuje turėtų būti. Jis - dantų technikas, pas juos stalčiuose tokie dalykai yra. Jis pats UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Darbiniais santykiais niekada nebuvo saistomas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Bandė įjungti elektrą, tos gręžimo mašinos šnypštė, siurblys įsijungė, kėdės elektra varomos, tos mašinos lempa įsijungė. Elektros srovė buvo. Pareigūnui neprisistatė darbuotoju. Nekalbėjo su pareigūnu. Jis klausė pareigūno, ar galima tvarkyti patalpas. Kai užgesino kabinetą, kabinete nežiūrėjo, kas galėjo degti. Dantų technikas turi įrankį, kaip uždegti kažką, atliekant darbus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dantų technikas nedirbo, kas ten dirbo, nežino. Tose patalpose nebuvo žmogaus, priimto dirbti dantų techniku. Nebuvo tokių daiktų. Kokie įrenginiai jo žmonos darbo stalčiuose, nežino, kas pas ją stalčiuose ir kas pas kitas yra, nežino. Žiebtuvėlių, degtukų neteko matyti pas darbuotojus. Prašymo, kad patikrinti skystį uždegant, nebuvo. Dantų tiltą ne jis pagamino J. V.. Kaukė priešgaisrinė signalizacija. Dantis surasti prašė R. V., jai pasakė, kad jų nerado. Įmonė, kurioje dirbo, nebuvo sudariusi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutarties, nes jis buvo studentas. Po gaisro tose patalpose kiek dar buvo, negali pakyti, nes ir krata buvo, ir policija buvo. Tą vakarą, kodėl taip greitai reikėjo sutvarkyti, gal dėl to, kad nebuvo draudimo to nedaryti, ir niekas nesitikėjo tokių pasekmių. Kad N. L. turėtų plastikinėje taroje spirito, jam nėra žinoma. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi mano, jog N. L. nekalta. Bylos duomenys jam žinomos iš gautų dokumentų, nemažai jų yra gavęs kaip nukentėjusysis. Kaip nukentėjusysis visą bylą turi. Gal tik ekspertizės dokumentai visi. Nežino, kokie ten dokumentai. Kad kalta seselė, tokie duomenys jam žinomi, atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju, R. sakė, kad ir N., kad P. kažką darė prie kriauklės, atsisakė į šį klausimą atsakyti. Dirba dantų techniku nuo 2015 m. pavasario. Dantų protezams naudojami karšti dezinfekuoti garai. Su N. L. po įvykio bendravo kaip ir anksčiau. Kabineto įranga taip ir likusi tame kabinete. Su ta įranga niekas nedirba. Fiziškai matyti, kaip nukrito, negalėjo, neteisingai nurodyta. Matė degančią P.. Ji nubėgo į kitą kabinetą. Nematė, kas nutiko su ja vėliau. Liepsna buvo geltonos spalvos ugnis. Liepsnos ir dūmai matėsi. Degančių drabužių nepašalino. Gal batai, neatsimena. Tiesiogiai gesino, gelbėjo žmones. Gaisro židinys ėjo nuo grindų į viršų. Tiesiai prieš duris. Rasą ir N. išvedė, P. jau buvo lauke, o R. irgi buvo lauke. Tai teisingos aplinkybės. Su sutuoktine gyveno atskirai nuo N. L.. Įvykio metu atskirai gyveno. Mergaitei gimus, gyveno kartu. Prieš įvykį, iki gaisro, atskirai gyveno 6,5 metų. Kiekvieną dieną telefonu kalbėjosi su N. L., dažnai matydavosi. N. L. ir jo šeimos namų ūkiai buvo vedami atskirai. Kai atsidarė durys, tiesė ranką R.,  ji įkrito į balą kažkokio skysčio, toje baloje apdegė, po to sakė R., kad ateik, bet ji neatėjo, tai taip jis nesakė. Kad tiesė ranką, o ji įkrito į balą, to nesakė, jis jos nematė, jis ją matė per langą.             

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo R. P. parodymus, kur jis parodė, kad 2014-07-10 apie 14.30 val., jis atvyko pas savo uošvę ir pas savo sutuoktinę R. P. į jų darbovietę, stomatologijos kabinetą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagalbinėse- buitinėse stomatologijos klinikos patalpose, geriant kavą, apie 15.00 val., R. P. išgirdo moterų šauksmą ir išbėgo į klinikos koridorių, pamatė išbėgančias iš kabineto dvi degančias moteris. Viena jų įbėgo į kitą kabinetą, o kita- į koridorių ir nukrito. Pamatęs, kad dega drabužiai, jis pašalino degančius drabužius, griebė gesintuvą ir ėmė gesinti moteris ir gaisro židinį, kuris buvo kabinete. R. P. teigia, kad nukentėjusias moteris išvedė į lauką. Paskambino telefono numeriu 112 ir jam operatorė pranešė, kad apie įvykį jiems yra žinoma (t. 5, b.l. 62).

Papildomai 2014-08-07 apklausos metu liudytojas R. P. parodė, kad 2014-07-10 apie 14.30 val., jis atvyko į odontologijos kliniką UAB (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo jo sutuoktinė R. P. bei jo anyta N. L.. Jis atvyko į kliniką atsigerti kavos. Atvykus klinikoje  buvo atvykusi jų šeimos draugė J. T., taip pat buvo jo 6 metų duktė V., sutuoktinė R. P.. Klinikoje matė ir savo anytą N. L. bei jos klientę R., jos pavardės neprisimena. Jis buvo poilsio kambaryje, kartu su juo buvo J. T. su kuria gėrė kavą. Baigus darbą į poilsio kabinetą atėjo ir sutuoktinė R., kuri persirengė drabužius bei prisijungė prie su J. gerti kavos. Duktė V. žaidė (duomenys neskelbtini) esančioje vaikų žaidimo aikštelėje. Jie su J. ir R. gėrė kavą, kalbėjosi. Apie 15.10 val. sutuoktinė R. pasakė, kad eina pasiimti savo rankinės ir mobiliojo ryšio telefono, kurį buvo palikusi savo darbo kabinete. R. iš poilsio kambario išėjus jame liko dviese su J. T.. Po kelių minučių išgirdo iš koridoriaus pusės sklindančius moterų klyksmus, staigiai pašoko nuo kėdės ir išbėgo į koridorių. Tuomet pamatė iš sutuoktinės R. kabineto išbėgančią klientę R., ji šaukė „gelbėkit“, degė jos apatinė drabužių dalis, galimai bridžai ar kelnės. R. parkrito koridoriuje ant grindų, pradėjo ristis ant grindų mėgindama užgesinti degančius savo drabužius. Netrukus iš degančio sutuoktinės kabineto pamatė išbėgančią P., ji degė nuo kojų iki galvos. Kuomet iš kabineto išbėgo P., pro praviras kabineto duris bandė įbėgti į degančią patalpą, tačiau nuo didelės kaitros jam to padaryti nepavyko. Pro liepsnas matė, kad jo sutuoktinė R. bei anyta N. stovėjo kabineto gale prie lango, jos abi buvo rankomis įsikibę į metalines apsaugines langų grotas. R. šaukė, kad ji šoktų pas jį, tačiau į jo žodžius sutuoktinė nereagavo. Į koridorių iš degančios patalpos pradėjus veržtis juodiems dūmams, jis išbėgo prie pastato išėjimo durų, kur įkvėpė oro, ant galvos užsidėjo marškinėlius ir vėl grįžo atgal į koridorių, kur netoli išėjimo durų prie sienos stovėjo gesintuvas. Tuomet paėmė gesintuvą ir prabėgdamas užpurškė gesintuvo miltelių ant R., R. drabužiai užgeso. Tuomet staigiai puolė į degantį sutuoktinės kabinetą, pradėjo purkšti gesintuvu į ugnies pusę ties spintele su praustuvu bei į sutuoktinės R. bei anytos N. pusę. Jam užgesinus gaisrą iš kabineto išvedė R. į kiemą. Po to bėgo atgal į R. kabinetą iš kurio išvedė į kiemą N. L., kuri buvo šoko būsenoje. Kuomet į kiemą sugrįžo su anytą, iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino pagalbos telefonu „112“, tačiau jam buvo pranešta, kad apie įvykį jau yra pranešta. Išėjus į kiemą jame matė darbuotoją P., ji sėdėjo ant laiptų, jos kūnas buvo apdegęs. Kas užgesino P., nežino, nematė. Taip pat kieme stovėjo stipriai kūną apdegusi jo žmona R., bei klientė R.. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, jie dar užpurškė patalpoje smilkstančius daiktus. Atvykus greitajai med. pagalbai nukentėjusioms moterims buvo teikiama med. pagalba bei jos buvo vežamos į Kauno klinikas. Kadangi jam buvo pranešta, kad turi atvykti operatyvinė grupė, jis kartu su žmona į ligoninę nevyko, laukė atvykstant pareigūnų. Pareigūnams atlikus įvykio vietos apžiūrą bei paėmus tyrimams reikalingus objektus jie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų išvyko. Prieš išvykstant pareigūnams paklausė, ar gali tvarkyti apdegusias ir aplietas klinikos patalpas, pasakė, kad dėl aplietų grindų nebūtų trumpo jungimosi ir vėl patalpos neužsidegtų. Pareigūnai jam tvarkyti patalpas leido. Išvykus operatyvinei grupei jis nuvažiavo į Kauno klinikas, kur sužinojo, kad jo  žmona R. P. yra reanimacijoje, ji sunkios būklės. Taip pat reanimacijoje gulėjo ir P., kurios būklė buvo taip pat labai sunki. Ar tada buvo užėjęs į anytos palatą dabar neatsimena, kuomet sužinojo, kad žmona reanimacijoje buvo šoke. Kuomet 2014-07-10 vakare išvažiavo iš Kauno klinikų nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur rastus sudegusių drabužių liekanas, popierius sudėjo į maišus ir išmetė į šiukšlių konteinerį. Grindis išvalė. Dėl kokių priežasčių kilo gaisras UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nežino. Vėliau lankant ligoninėje N. L., ji pasakė, kad ugnis staiga kilo nuo to pusės, kur kabinete prie spintelės su praustuvu stovėjo P.. Ką tuo metu galėjo daryti P. N. nieko nesakė, jis  neklausė. Šiuo metu būti pripažintas nukentėjusiuoju atsisakė (t. 5, b.l. 64-65).

Papildomai 2014-11-10 apklausos metu liudytojas R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose be jo dar buvo J. T., R. P., R., jos pavardės neprisimena, P. bei N. L.. Kilusio gaisro metu jis kartu su J. T. buvo poilsio kambaryje, o kitos išvardintos moterys buvo jo žmonos darbo kabinete. Ar kitame darbo kabinete, kur dirbo N. L., buvo kokių nors asmenų nurodyti negali, jis daugiau jokių asmenų klinikoje nematė. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi kokie nors santechnikos darbai nurodyti negali, nežino. Vandens tiekimas į klinikos patalpas nutrauktas nebuvo. Kur klinikoje buvo laikomi degtukai, žiebtuvėliai nežino, nurodyti negali. Nurodo, kas asmeniškai jis nerūko, degtukų ir žiebtuvėlių su savimi nesinešioja. Jo sutuoktinė taip pat nerūkė, nerūko ir N. L. bei J. T.. Nėra matęs rūkant ir P.. Apie tai, ar galėjo rūkyti R. nurodyti negali, nes nežino. Odontologijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra matęs rūkant nei vieno žmogaus. Jis iš policijos pareigūnų, kurie buvo įvykio vietoje gavo žodinį leidimą sutvarkyti klinikos patalpas. Pareigūnų pavardžių nežino, nurodyti negali. Kiek prisimena, tą patį vakarą jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas padedant J. T., galimai ir jos vyrui Ž., R. B., taip pat N. kaimynams, jų vardų ir pavardžių nežino, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio neprisimena, bei galimai ir kitiems asmenims jie patalpas sutvarkė, sudegusius, apdegusius daiktus išmetė į (duomenys neskelbtini) šalimai klinikos esantį šiukšlių konteinerį. Visus daiktus išmetė kaip nereikalingus, sudegusius ir tyrimui nereikšmingus daiktus, nes manė, kad policijos pareigūnai tyrimui reikšmės turinčius daiktus ar objektus paėmė. Be jo išvardintų asmenų klinikos koridoriuje kitų asmenų nematė. Kuomet išgirdo moterų šauksmus ir jam išėjus iš poilsio kambario iš žmonos kabineto išbėgo klientė R., degė jos drabužiai apatinėje kūno dalyje. Iškart paskui R. išbėgo ir P., degė jos drabužiai viršutinėje kūno dalyje. Taip pat pro duris pamatė degantį stomatologijos kabinetą, kuriame buvo R. P. ir N. L.. R. drabužius bandė užgesinti savo marškinėliais, jam tai padaryti nepavyko, jis savo marškinėlius padavė J. T., o pats nubėgo ieškoti gesintuvo, kurį radęs koridoriuje užpurškė miltelių ant Ritos kojų ir ugnį užgesino. R. drabužių nerengė, jau vėliau kieme ją matė stovint su kelnaitėmis. Kur buvo padėtos R. kelnės nurodyti negali. Prieš gaisrą jo žmona ar kitas asmuo iš jo neprašė degtukų ar žiebtuvėlio. Elektros tiekimą į kliniką atjungė jis pats, nuspaudęs automatinį mygtuką skydinėje į padėtį „OFF“. Iš ugniagesių gelbėtojų draudimo vėliau elektrą įjungti nebuvo, todėl vėliau elektrą įjungė. Kabinete, kuriame kilo gaisras, elektrą buvo įjungęs keletui sekundžių, girdėjo, kad suveikė stomatologinės kedės siurblys ir iškart po to minėtam kabinetui elektros tiekimą išjungė. Kuomet tvarkė patalpas naudojomės koridoriaus bei kitų patalpų šviesomis. Patalpas nusprendė sutvarkyti pats, nes pareigūnų jam buvo leista jas tvarkyti. Raktus nuo klinikos rado pačioje klinikoje, tai galėjo būti tiek jo žmonos, tiek N. L. raktai, nes jis pats savo raktų nuo klinikos durų neturiu. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekad nedirbo. Galimai kitą dieną po įvykio jam būnant Kauno klinikose buvo užėjęs pas R. V. į palatą, buvo pasiteirauti, kaip jos sveikata. Apie įvykio aplinkybes tada su R. nieko nekalbėjo. Galimai R. jo tada klausė ar jis nerado klinikoje jos dantų protezo. Jai atsakė, kad nerado. Kitos kalbos apie protezą su R. nebuvo. Su J. Š. kalbėjosi Kauno klinikose apie nudegusių moterų sveikatos būklę, ji jam dėkojo už išgelbėtą jos mamos gyvybę. Ar su J. Š. kalbėjosi apie klinikoje kilusio gaisro aplinkybes dabar neprisimena. Klinikoje buvo naudojami muilai rankoms plauti, kurie laikomi prie kriauklės, taip pat rankų dezinfekavimo skysčiai rankoms dezinfekuoti, kurie laikomi šalia muilo talpų. Taip pat atskiroje talpoje galimai 1-1,5 litro talpos, kuri yra įpakuota į kartoninę dėžutę su kraneliu buvo laikomas burnos skalavimo skystis, pavadinimo neatsimenu, ant dėžės buvo gamyklinė etiketė. Kokie dar konkrečiai skysčiai buvo laikomi klinikoje nurodyti negaliu. Ar etilo alkoholis bei spiritas galėjo būti klinikoje jis tiksliai nurodyti negali, nes nežino (t. 5, b.l. 67-68).

Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, tik žino, kad ji daktarė, asmeniškai jos nepažįsta. Giminystės ryšio, noro apkalbėti, pykčių nėra. Papasakoti gali tik tiek, kiek girdėjo iš R. V.. Jos su R. žaidė tinklinį, daug keliavo kartu. Draugiški santykiai jas siejo. Tai buvo ketvirtadienis, vakare vakarieniavo prekybos centre ,,Savas“, ji sakė, kad važiuos pas stomatologę, turės laisvą savaitgalį. Sakė, kad stomatologinio kabineto aplinka nelabai, bet daktarės malonios. Ji nuėjo į turgų vaisių pirkti. Ir nuvažiavo į stomatologinį. Apie 7-8 val. ryte išgirdo skambutį, balsas buvo duslus, ji pasakė ,,J., man atsitiko nelaimė, aš apdegiau“. Sakė, kad guli klinikose, kad labai apdegusi. Ji gulėjo kardiologiniame skyriuje, reanimacijoje nebuvo vietos. Jos neįleido ten. Po to perkėlė į apdegimų skyrių, jos bendravo, ir ji jai papasakojo, kaip buvo. Sakė, kad ji sėdėjo kėdėje ir prireikė kažką dezinfekuoti, dantis ar ką, pasakė, kad moteris prie kriauklės, pavardžių nežino, paėmė didelės talpos indą, o kita moteris pasakė, kad nejaučia kvapo ir ar tai tinkamas kvapas. Tada pasakė: ,,papilk į kriauklę ir žinosi, dega ar ne.“ Ji galvojo, kad tai - spiritas, kas daugiau gali degti. Pasakė, kad pamatė, jog ugnis kriauklėje, tada bėgo, puolė, o jos pasakė: ,,sėsk į kėdę atgal, mes tuoj užgesinsime“. Ji visą savaitę lankė R., jai sakė, kad trūko trijų žingsnių ir palaukti kol užgesins, klausė, kodėl grįžo į kėdę. Jaudinasi labai, šitas įvykis yra labai skaudus jai. Išleido draugę į stomatologijos kabinetą ir praardo žmogų. Kai ji grįžo į kėdę, ji atsisėdo ir pasakė, kad išgirdo garsą, tada staigiai per visą kambarį ugnis ir per tą ugnį puolė prie durų. Bet išgirdo garsą, tas indas išsprūdo iš rankų ir užsidegė kambarys. Ji bėgo per ugnį. Ji sakė, kad išbėgo į koridorių, jaunos daktarės vyras apipurškė ją gesintuvu, jis greit susiorientavo ir apipurškė ją putomis. R. sakė, kad nedaug apdegė, kad tas daktarės vyras ją užgesino. Šias aplinkybes pasakojo R. V.. Kai ji pasakojo, ji buvo aiškios būklės, jos sąmonė buvo pilna iki paskutinės dienos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Sakė, kad buvo trys žmonės kabinete be jos. Gal ir sakė jai vardus tų žmonių, bet ji nepamena. Buvo daktarė, daktarytė ir sesutė, tai yra trys moterys. Vyrukas buvo už durų, koridoriuje. Jo nebuvo kabinete. Skystis užsidegė, sakė, kad jai ruošėsi kažką dezinfekuoti burnoje. Kas padegė skystį, kuo padegė, nežino jų vardų ir tiksliai, kas, ką darė nežino. Gesinti gaisrą bandė taip, kad pradėjo vėduoti su kažkuo, išsigando visos. Sakė, kad ne vandenį atsuko, o mosikavo su kažkuo. Kas paprašė atsisėsti į kėdę, nežino. Pasakė: ,,sėsk, nebijok, tuoj užgesinsime“. R. V. buvo apsirengusi palaidinę natūralaus mezgimo, sakė, krūtinę mažai apdegė, nes buvo natūrali. Sportbačiai, bridžai buvo šviesūs. Kas labiausiai nudegė, tai matė, kad rankos ir kojos nudegė iki kelių. Ji pati padėdavo pasisukti jai klinikose, pakilnoti tas kojas, kad lengviau būtų. Kai kilo gaisras, žino tik tiek, kad išsprūdo indas iš rankų, ji nieko nebesakė, šoko per duris pro tą ugnį. Išsprūdo indas iš rankos ir krito ant žemės, pasipylė ugnis ant žemės, išsipylė viskas ant žemės.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos J. V. parodymus, kur ji parodė, kad 2014-07-11 apie 7-8 val. ryte jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugė R., jos balsas buvo pridusęs, ji pasakė, kad jai atsitiko didelė nelaimė. Pradėjus klausinėti, kas jai atsitiko, R. pasakė, kad ji stipriai apdegė ir kad yra Kauno klinikose. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Tada pati nuvažiavo į Kauno klinikas, sužinojo, kad R. V. guli kardiologinio skyriaus reanimacijoje. Gydytojai su drauge pasimatyti neleido. Vėliau iš Ritos dukters Jurgitos sužinojo, kad jos mama perkelta į plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių. Todėl ji 2014 m. liepos 12 ar tai 13 d. nuvažiavo į Kauno klinikas aplankyti savo draugės R. V.. R. tuomet papasakojo, kad 2014-07-10 apie pietus ji nuvyko į Vilijampolėje esantį odontologijos kabinetą. Kur R. taisėsi dantis nežinojo, klinikos adreso ji neminėjo. R. anksčiau buvo pasakojusi apie minėtos klinikos darbuotojas, ji džiaugėsi tų odontologių kvalifikuotu darbu. R. klinikose sakė, kad odontologijos klinikoje jai buvo paruoštas dantų protezavimas. Draugė R. minėjo, kad kabinete, kur jai turėjo būti taisomi dantys be jos buvo vyresnė odontologė, jos vardo ir pavardės nežino, minėtos moters duktė, kurios taip pat duomenų nežino bei odontologo padėjėja, jos duomenų taip pat nežino. R. sakė, kad jai sėdint kėdėje ir ruošiantis dantų protezų pricementavimui, kažkuri iš moterų, pauosčiusi bakelyje buvusį skystį pasakė, kad nesijaučia jokio skysčio specifinio kvapo. R. teigimu, tuomet moterys, kuri konkrečiai nenurodė, nusprendė patikrinti ar skystis degus ir jį nusprendė uždegti. R. nurodė, kad moterys, kurios konkrečiai nenurodė, papylė bakelyje buvusio skysčio į kriauklę ir jį uždegė. Kuri konkrečiai iš darbuotojų uždegė skystį ir kuom R. nesakė. Kokia buvo to bakelio talpa, koks toje talpoje buvo skystis R. nepasakė. R. nurodė, kad minėtoms darbuotojoms uždegus į kriauklę papiltą skystį jis užsidegė. R. teigė, jo tuomet kai pamatė kriauklėje degančią ugnį ji pakilo nuo kėdės ir norėjo iš kabineto išbėgti, tačiau kabineto darbuotojos ją nuramino, kad ugnį tuojau užgesins. R. nesakė, kuom konkrečiai moterys gesino kriauklėje papiltą degų skystį, ji teigė, kad moterys bandė ugnį gesinti kažkuo „vėduodamos“. R. teigimu po moterų mėginimo ugnį gesinti ji išgirdo garsą lyg būtų kas sprogę, ji pasakė, kad ugnis akimirksniu išplito po visą kabinetą. R. minėjo, kad labai išsigando ir bėgo pro degančias duris į koridorių, tuomet, jos teigimu, pradėjo degti jos drabužiai. R. V. minėjo, kad jai degančiais rūbais išbėgus į koridorių joje buvęs vyras paėmė gesintuvą ir ėmė ją gesinti. R. nurodė, kad užgesinęs jos rūbus minėtas vyras puolė į degantį kabinetą gesinti kitų jame buvusių moterų. Iš Ritos pasakojimo suprato, kad jos drabužius užgesinęs vyras buvo jaunos odontologės vyras, kuris koridoriuje laukė žmonos. Apie gaisro kilimo priežastį jai yra žinoma iš jos draugės R. V., kitų aplinkybių nežino. Kur įvyko nelaimė nežino, odontologijos kabinete dirbančių moterų nepažįsta. Iš Ritos dukters Jurgitos sužinojo, kad R. V. 2014-07-18 mirė (t. 5, b.l. 72).

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios N. L. asmeniškai nepažįsta. Dirbo greitojoje pagalboje, kuri atvyko į įvykio vietą ir teko teikti pagalbą nukentėjusiems žmonėms ir tuo pačiu kaltinamajai. Tai tik tarnybiniai reikalai. 2014 m. liepos mėn. dirbo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje reanimacijos brigadoje gydytoja. Prisimena, kad buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), kad kilo gaisras ir atvyko antra brigada, pirma brigada buvo atvykusi iš Šilainių. Kai atvyko, perėmė vadovavimą. Iš pastato matė, kad dūmai kyla. Pastate jie nebuvo. Kai atvyko, moteris ėjo su apatiniais rūbais, ji ją perdavė savo komandai. Įvertinus, kad ji pakankamai stabili, jai reikėjo įvertinti situaciją ar nereikia kitame automobilyje pagalbos, pamatė, kad ten pakankamai personalo, grįžo į savo automobilį. Tada perėmė moterį, kuri buvo atėjusi pati. Jai teikė pagalbą. Paskui atėjo dar viena moteris - N. L., jos buvo dvi jų automobilyje, kadangi anai reikėjo daugiau pagalbos, o N. L. buvo stabili ir nebuvo ypatingų dalykų, dėl kurių reikėtų ypatingos pagalbos, todėl rūpinosi kita paciente. Ji buvo sąmojinga, orientuota, buvo nemaži nudegimo plotai ir teikėm jai pagalbą. Buvusių moterų, jos medicinos pagalbos ekipaže priežasčių dėl gaisro, tai tam laiko, klausti neturėjo. N. L. minėjo vardą ,,R.“ ir dėl jos pergyveno, o tų visų smulkmenų, kas vyko, tiesiog tada nebuvo, kada aiškintis. Suprato, kad buvo gaisras, o dėl ko kilo gaisras, nežino. Viena moteris buvo N. L., o kita, kiek prisimena, kad iš savo gyvenimo suprato, kad ji kažkur matyta. Suprato, kad ji - sportuojantis žmogus. Ji maždaug 50 su virš metų. Duomenis surašė visus, bet dabar atgaminti negali. Pagal nudegimo pobūdį, tai buvo dideli plotai ir pobūdis toks pat, kad kaip ant žmogaus būna kažkas užpilama, ne atskiros vietos, o kaip kažkas užpilama ir užsiliepsnoja visas žmogus. N. L. sveikatos būklė būklė buvo bloga, jai buvo didelis stresas. Aplinkoje orientavosi. Vaistai, kurie galėjo sukelti sąmonės sutrikimus, nebuvo duodami. Buvo tik nuskausminamieji vaistai, o tie vaistai negali sukelti nuovokos praradimą. Ji save kontroliavo. Iš jos papildomos informacijos negavo, ji tik jaudinosi dėl R.. R. V. buvo labiau nudegusi. Jos stažas 34 m., man teko susidurti praktikoje su apdegusiais, ne taip dažnai, bet šiuo atveju buvo sunkus nudegimas. Negali atsakyti ar skiriasi žaizdos apdegimo, nuo ko būtent nudega žmogus. Tik gali pasakyti, kad nudegimas pasekmė įvykusio sprogimo ir žmogų apipylus skysčiu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama geriau atsiminė aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos L. B. parodymus, kur ji parodė, kad dirba VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotyje, gydytoja. 2014-07-10d. 15.19 val. greitosios med. pagalbos stotyje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) esančioje odontologijos klinikoje kilo gaisras, kad pastate yra keletas nukentėjusių asmenų. 15.30val. jų brigadai Nr.„01“ nuvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) pastato matė atvykusius ugniagesius gelbėtojus, taip pat vieną greitosios med. pagalbos automobilį. Atviros ugnies (duomenys neskelbtini) pastate nebuvo, iš pastato pro duris veržėsi juodi dūmai, matė, kad pastato viduje dirbo ugniagesiai gelbėtojai. Vienas ugniagesys gelbėtojas, kurio jokių duomenų nežino, iki jų GMP ekipažo palydėjo dvi nukentėjusias moteris, kaip vėliau sužinojo-N. L. ir L. V.. Abiem moterims diagnozuoti didelio ploto kūno nudegimai. Moterys sąmoningos, orientuotos. N. L. ir L. V. buvo uždėti priešnudegiminiai geliniai tvarsčiai, leidžiami nuskausminamieji- morfijus. Taip pat moterims tiektas deguonis per deguonies kaukes. Moterų paklausus, kas atsitiko, dėl ko pastate kilo gaisras, L. V. atsakė, kad kažkas sprogo. Konkrečiai kas sprogo nei L. V. nei N. L. nesakė, tačiau pagal nukentėjusiųjų nudegimo pobūdį suprato, kad turėjo užsidegti degus skystis. N. L. vis kartojo vardą „R.“, suprato, kad gaisro metu galėjo nukentėti jos artimas žmogus. Kadangi dirbo reanimobilyje bei turėjo įvertinti kitų gaisro metu nukentėjusių asmenų būklę, jis nuėjo iki GMP ekipažo Nr. 18, kuriame dirbo gydytojas A. R.. Minėtame ekipaže buvo teikiama medicininė pagalba dviem gaisre nukentėjusioms moterims, jų duomenų nežino. Kadangi jo pagalbos gydytojui nereikėjo, pagalba moterims buvo teikiama, todėl grįžo atgal į savo ekipažą. Atvykus GMP brigadai Nr. 19 pacientė N. L. buvo perduota bendruomenės slaugytojai J. G.. Jų ekipažas skubos tvarka transportavo nukentėjusiąją L. V. į VšĮ LSMUL Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių (t. 5, b.l. 87).

Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną ji budėjo skubios pagalbos skyriuje, kaip rezidentė ir atvežė dvi sunkiai apdegusias moteris. Jų asmenybių nežinojo, skubėjo suteikti skubiąją pagalbą, kadangi buvo daug apdegusios, buvo nuskausmintos. Dirbo ne viena, su brigada, o vėliau priėmimo skyriuje, kai sutvarkė dvi, tai po to teko dar dvi apžiūrėti, N. L. ir dar vieną pacientę. Su N. L. ir su kita pavyko susikalbėti. N. L. sakė, kad kilo gaisras, sakė, kad užsidegė spiritas. Apžiūrėjo, įvertino jos būklę, o kita pacientė negalėjo atsakyti, tik sakė, kad įvyko gaisras. N. L., aiškindama aplinkybes, buvo patyrusi išgyvenimą, ji drebėjo, bet ji buvo sąmoninga, suvokė viską. Antroji moteris buvo apie 40-50 metų, sąmoninga, kalbanti. Su N. L. pristatyta moteris sakė, kad buvo pacientė ir tvarkė jai dantis, sakė, kad įvyko gaisras, kai sėdėjo stomatologijos kėdėje. N. L. buvo nedegusi nugarą, pečius. Sakė, kad N. L. stovėjo prie lango, nes negalėjo išeiti iš kabineto. Greitosios personalas sakė, kad tą pačią dieną N. L. apie sprogimą nekalbėjo, nesakė kaip užsidegė, nedetalizavo, tik sakė, kad užsidegė spiritas. Parodymus davė tyrėjams. Ikiteisminio tyrimo metu pavardes man pasakė tyrėja, aš juos atsimenu tik kaip pacientus, pavardžių neatsimenu. R. V. ar ta kita moteris buvo, tai atsimintų tik pagal kūno sužalojimus. Medicinines korteles, dviejų sunkiausiai apdegusių neaprašinėjo. Pavardės atsirado vėliau. Ambulatorinę kortelę ji pildė, pavardes abiem pildė. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, bet pavardžių niekada nežinojo. Tos pavardės atsirado sulyginus medicininius dokumentus. Šnekėjo apie keturis asmenis, pildė dviejų asmenų formas 025A, dviejų moterų pavardes žinojo pagal korteles, pavardės sutapo. Tą dieną dirbo vyresnioji chirurgijos rezidentė, chirurgijos skyriuje. Jeigu ta moteris, kuri nudegė kojas, tai R. V. taip ir N. L. pildė.

Liudytojas E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno klinikų plastinės chirurgijos gydytoju. Kaltinamąją N. L. prisimena kaip pacientę. Giminystės ryšiais, draugystės ryšiais nesaistomas, pykčių, noro apklabėti nėra. 2014-07-10 budėjo Kauno klinikose kaip plastikos chirurgas ir budėjimo metu į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių iš gaisro buvo pristatyti nukentėję asmenys. Prieš 9 ar 10 mėnesių buvo pas jį atvykusi tyrėja, bendravo ir peržiūrėjo visus dokumentus ligos istorijų, pateikė dėl šitos bylos savo raštiškus parodymus ir norėtų, kad teismas vadovautųsi tais parodymais. N. L. būklė buvo sąmoninga, ji patyrė 30 procentų kūno nudegimo, buvo gilūs ir paviršinai nudegimai, būklė buvo stabili. Tai priežastis turėjo būti kontaktas su liepsna, dėl ko kilo liepsna, tai kažkas turėjo užsidegti, sprogti. Kokia N. L. būklė, tai pirmu laikotarpiu sunku nustatyti būklę, nors buvo sąmojinga, orientuota aplinkoje, suprato kur papuolė, bet stipriausiai nukentėjo N. L. dukra. R. P. nurodė, kad sprogo. Šiam momentui to neatsimena, bet reikia vadovautis jo parodymais, tie parodymai buvo surašyti iš ligos išrašų, taip ir nurodė, kad priežastis nukentėję gaisro metu, dėl tam tikros priežasties. Įrašė tai, ką žinojo. Sakė, sprogo spirito talpa, tai tą ir įrašė. Jis tyrėjai dėstė iš ligos istorijos. Toje ligos istorijoje yra tie žodžiai. Ar abi pacientės tą patį sakė, šito nepasakys. Ligos istorija - ne jo atsiminimai, tai turėjo teisę ligos istorijas nagrinėti ir tuo vadovaujantis surašyti parodymai. Kai ją apklausinėjo tyrėja, tai esmę įvykio atsimena, bet koks pokalbis buvo su pacientais, neatsimena. Parodymų šaltinis buvo ligos istorija ir prisiminimai. Tuo metu prisiminė geriau. Kai pildė ligos istoriją, tai pildė bendro išsilavinimo, buvo neeilinis įvykis. Ta dokumentinė dalis buvo užpildyta labai greitai, nes pacientai buvo išskirstyti, nebuvo vietų centrinėje reanimacijoje, 3-4 val. laikotarpyje nuo stacionarizavimo buvo supildyti dokumentai. Kas buvo šnekama priėmimo skyriuje, kai puolė, kas nurodyta ligos istorijose, tai kai bendrauja su pacientu, tai konkrečiu atveju konkrečių įrašų nebuvo parašyta priėmimo skyriuje. Pakeičiami rūbai, surašoma, kas yra svarbu iš klinikinės taktikos pasirikinimo, nudegimo žemėlapis sudaromas, kiek ir kokio kūno nudegimai, paskui tvarstoma. Tą dieną buvo viskas greitai surašyta. Į reanimaciją paskyrė gydymą, o dokumentai vėluoja visada. Pagal nudegimo plotą, kiek skysčio degaus užpurkšta, tai į tokį klausimą negali atsakyti, jeigu gaisras uždaroje patalpoje, tai priklauso nuo ekspozicijoje esančių daiktų, kaip sprogsta dujos, apie kiekį jis pasakyti negali.             

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo E. Z. parodymus, kur jis parodė, kad 2014-07-10 darbo metu į LSMUL KK SPC buvo pristatyti keturi pacientai, apie kuriuos iš anksto buvo informuota greitosios med. pagalbos per klinikų informacinę. 15:53 val. buvo pristatyta pacientė R. P., 15:54 val. buvo pristatyta P. L., 16:00 val. buvo pristatyta pacientė R. V., 16:01 val. N. L.. Pirminė informacija apie sužalojimo aplinkybes buvo gauta iš greitosios medicinos tarnybos darbuotojų, bei pacienčių –R. P. bei N. L.. Įvykio aplinkybės tiek R. P., tiek N. L. buvo įvardintos jų pačių, kad sprogo spirito talpa, nuo kurio kilo gaisras odontologijos kabinete. Pacientės patyrė nudegimus gaisro metu apie tai yra jo pažymėta gydymo stacionare ligos istorijoje Jam pačiam kaip klinikos gydytojui teko bendrauti su pacientėmis N. L. ir R. P.. Pacientė R. P. įvardino kad nudegė po talpos su spiritu sprogimui. Kokio dydžio tai talpa galėjo būti tokios informacijos neturi. Duomenys apie pacientę P. L. buvo gauti iš greitosios med. pagalbos, kad nudegė sprogus spirto talpai patalpoje, apie ką pats ir pažymėjo ligos anamnezėje, nes P. L. kalbėti negalėjo (buvo intubuota reanimacijoje). Duomenys apie R. V. buvo gauti iš greitosios med. Pagalbos (t. 5, b.l. 90-93).

Liudytojas E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją N. L. pažįsta, sieja darbiniai dalykai. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Išvadas ir aplinkybes nustatė pagal liudytojų parodymus, su kuriais teko bendrauti ir kalbėti apie įvykį. Buvo analizuojama ekspertų medžiaga, ikiteisminio tyrimo duomenys, liudytojų apklausos protokolai ir neoficialūs pokalbiai su ugniagesių tarnybos asmenimis. Kadangi yra dirbęs priešgaisrinėje tarnyboje ir M. K. pažįsta, todėl bandė paklausti, kokios smulkesnės įvykio aplinkybės. Akte rašė, kad L. paėmė skysčio talpą ir atsuko, mano, kad jo tiriamoje medžiagoje yra paimta medžiaga, kurioje pasakyta, kad būtent L. taip darė. Jeigu taip parašė, tai buvo pagrindo taip rašyti. Kad būtent L. paėmė taros talpą, atsuko, išpylė, tai tų konkrečių duomenų nerado, mano, kad čia tiesiog dėliodamas aplinkybes iš keleto paaiškinimų, tiesiog loginio mąstymo būdu padarė tokias išvadas. Kadangi ji stovėjo prie kriauklės, degimas buvo prie kriauklės, todėl mano, kad ji ir padegė. Konkrečiai jis to nenustatė. L. nurodyta todėl, kad pagal aplinkybes buvo nustatyta, kad P. buvo pietų pertrauka ir į kabinetą, pagal vyro parodymus, ji buvo užėjus tik paimti telefono, turėjo su šeima išvažiuoti pietauti. Mano, jog L. darbinės funkcijos atitinka tą darbą. Tai pagalbiniai darbai: išvalyti įrankius, paduoti kažką. P. buvo daktarė. Prie kriauklės stovėjo P. ir L.. L. dirbo ir padėjo daktarei N. L. atlikti procedūrą pacientei, o P. tik užleido savo kabinetą tuo momentu. Buvo vykdoma procedūra, o L. dalyvavo padėdama daktarei. Kad būtent L. atliko šiuos veiksmus, jis tokių duomenų neturi. Tyrimo metu buvo ypatingai mažai duomenų atkurti situaciją, kalbėti apie garantuotą tikslumą nėra įmanoma. Jo tikslas buvo pasižiūrėti ar šioje situacijoje nebuvo darbų saugos teisės aktų pažeidimų. Ar gaisro pradžios mechanizmas atkurtas. Jis dirbo priešgaisrinėje apsaugoje eilę metų ir yra tekę dalyvauti gaisrų gesinime bei jų tyrime, todėl iš bendros praktikos bandė sudėlioti visą eiliškumą šio įvykio. Duomenys, kad buvo sprogimas, bei paaiškinimai byloje, rodo, kad buvo didelis garsas, kaip ir sprogimas. Šiuos duomenis paėmė iš paaiškinimų. Kad baloje pargriuvo P., šituos duomenis minėjo N. L. savo paaiškinime, kad dukra paslydo ir įkrito į degančio skysčio balą. Jis dėliojo viską iš paaiškinimų. N. L. minėjo, kad ji pamatė pirmiausiai degančią L. nugarą ir pamatė, kaip ji išbėga per duris, kadangi ji stovėjo arčiausiai durų, o pacientė sėdėjo paciento kėdėje, todėl logiška manyti, kad pirma išbėgo L., po to V., o P. vyras taip pat paminėjo šiuos duomenis savo parodymuose. Mano, kad įvykio dalyvio paaiškinimai turėtų būti tikslesni, negu žmogaus nedalyvavusio įvykyje. Jam yra tekę susidurti, kai didelio streso būklėje žmogus negali adekvačiai atkartoti. Kaltinamosios N. L. bei P. parodymai yra tikslesni, nes jie ten buvo ir matė visą situaciją. Atsižvelgiant į 2 tomą bylos lapą 163, kažkas minėjo, kad L. sėdėjo jau išbėgusi. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) -skysčiai. Bandė sugretinti, prašė buhalterės sąskaitų pirkimo, ten buvo nurodyti dezinfekciniai skysčiai, tai- staiga užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai, būtent tokio skysčio talpos būna 5 litrų. Rėmėsi įvairiais duomenimis, viena iš jų ikiteisminio tyrimo duomenys, bet jis irgi domėjosi, bandė suprasti, kaip tai galėjo įvykti. Tyrimų, koks ten buvo skystis, neatliko, tai neįeina į jo kompetenciją. Ar pasikeistų išvada, jei žinotų, kad ten nedezinfekcinis skystis, tai akto aplinkybės ir priežastys gali keistis, paskyrus papildomą tyrimą. Tai loginių minčių seka. Tyrimo metu gavo paaiškinimus ir teko bendrauti, aiškinantis įvykio aplinkybes. Gavo paaiškinimus. N. L. paaiškinimus ne jis surašė 2 tome, bylos lape 167. Darbo inspekcijoje, tokius paaiškinimus paima tiriantis inspektorius, tuo metu tai buvo jo pareiga. Buhalterė perdavė N. L. paaiškinimus, todėl, kad niekaip nebuvo galima susitikti su kaltinamąja dėl jos sveikatos būklės, o laikas ėjo, terminai, todėl jis taip nusprendė. Buvo pateikta forma buhalterei ir buvo paprašyta, kad paaiškintų situaciją. Buhalterė surašė paaiškinimus. Blanką jis padavė buhalterei. Čia nėra kažkokio neatitikimo. Buhalterė - tai vienintelis žmogus, su kuriuo buvo galima fiziškai kontaktuoti. Ar buhalterė paėmė paaiškinimą, nežino, svarbu, kad jis gavo paaiškinimą, yra parašas. Blanko formą jis pateikė buhalterei ir paprašė, kad esant galimybei, N. L. užpildytų. Su N. L. jis vieną kartą bendravo, bet tai buvo prieš pat akto surašymą. N. L. procesinis statusas jam buvo žinomas. Apie N. L. būklę, jis kalbėjo su kaltinamąja telefonu ir jam sakė, kad ji ligoninėje, kad blogai jaučiasi ir negali priimti jo dėl to paaiškinimo. Tai nebuvo eilinė situacija darbo inspekcijai. Šiuo atveju pas N. L. vykti manė, kad galėtų, bet kadangi keletą kartų jam pasakė, kad negali su juo susitikti ir kalbėti, pamanė, kad įmonės buhalterė dažniau kontaktuoja su N. L. ir jos paprašė, kad jai perduotų. Jis ieškojo kontaktų su įmonės darbuotoju, kad pateiktų įmonės dokumentaciją, kurią galėtų išanalizuoti, buhalterė vienintelė kažką žinojo, todėl per buhalterę vyko bendravimas. Jis po to dar vieno paaiškinimo prašė su konkrečiais klausimais ir jam pateikė. Kartu su P. dalyvavo kratoje, buvo išimti reikalingi dokumentai, pradinė stadija buvo nulinė, nežinojo, kur ieškoti. Buhalterė sakė, kad turi būti klinikoje, tada kreipėsi į tyrėjus ir pasakė, kad negali atlikti tyrimo, tik išėmus dokumentus ir kratoje dalyvavo P., susitarė, kad jis atvyktų į inspekciją ir pateiktų paaiškinimus, kadangi jis sužinojo apie Tavgenienę, pasikvietė ją. Ž. L. buvo pateikusi paaiškinimą. M. K. įvardino skystį, tačiau kokį, negali pasakyti, nes tai buvo pokalbis telefonu ir per tiek laiko neatsimena, ką kalbėjo. Tiesiog kalbėjo apie situaciją. Ar M. K. nurodė, kad tai buvo dezinfekcinis skystis. Bendravo su greitosios pagalbos medikais. Jis buvo užklausęs pažymos, neatsimena, gal telefonu su jais bendravo. Į L. darbines funkcijas neįėjo uždegti ar tikrinti skystį. Tai - priešgaisrinių taisyklių pažeidimas. L. tai darė savo iniciatyva. Paaiškinimuose nėra parašyta, kad kažkas liepė jai uždegti, o uždegimas įvyko, todėl mano, jog savo iniciatyva. Kad L. uždegė žinoma, nes ji stovėjo prie kriauklės ir ten gaisro kilimo židinys. Įvardinti, kas šalia jos ar už nugaros buvo, negali pasakyti, ten buvo ir P. toje patalpoje. P. negalėjo uždegti nes ji ruošėsi išeiti, kai ruošiasi išeiti žmogus, tai neima kitų darbų. Uždegti skystį, tai nėra darbinė funkcija, tai pažeidimas. Kalbant apie L. pareigines funkcijas, paminėjo, kad kaip instrumentatorės pareiginių funkcijų nebuvo, iš pradžių buvo L. individuali įmonė, o po to tapo UAB ir dokumentacija pasilikusi kaip individualios įmonės, o L. pareigų kitas pavadinimas pasikeitė, tokios kaip instrumentatorės nebuvo, negalėjo nustatyti, kokias funkcijas turėjo atlikti pasikeitus į A. D. sakė, kad L. valydavo patalpas, instrumentus dezinfekuodavo. Iš esmės, L. buvo daktarės padėjėja, yra tokių atvejų, kada padėjėjai daro viską, ką pasako. Dėl saugos, šiuo atveju niekur nebuvo pasakyta. Tai nebuvo nustatyta, kas nurodyta akte, tai loginio mąstymo išvada. Aktas yra pagrįstas, išvados pagrįstos. Teismas negalėtų vadovautis jo aktu, kadangi tai ne ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos. Žiebtuvėlis ar degtukas, kaip atsirado, tai jam atrodo gaisrinio tyrimo centro medžiagoje tai yra nurodyta. Mano, kad įvykio vieta buvo prastai apžiūrėta ir daug ko nebuvo rasta. Nenustatė, kad žiebtuvėlis ar degtukas, tai gaisrinių išvada, kurią jis pacitavo. Gaisro kilimo mechanizmo prielaidos ar išvada yra kategoriška, jis nėra ekspertas ir neturi tokio statuso, tai vadinasi viskas, kas yra akte yra jo subjektyvi išvada, jis galėjo ir suklysti. Parodė, kad vertinant paaiškinimus po streso būna būklė, kad ja negalima remtis ir šiuo atveju vadovaujantis N. L. paaiškinimais jos suinteresuotumą bylos baigtimi ar vertino, tai yra jo tikslas tyrimo nustatyti ar pažeisti darbo saugos teisiniai dokumentai, visą kitą, kad ir aplinkybių aprašymas gali būti netikslus. Jo tikslas ištirti, kiek pažeista darbų sauga, tyrimo metu vadovaujasi klasifikatoriais, priežasties negali priimti, rėmėsi gaisriniu tyrimu atlikta medžiaga, ekspertų išvada, kur parašyta, kad yra cituojama iš tų ekspertinių gautų dokumentų. Jis negali išvados priežasties sugalvoti iš kažkur, jeigu jo klasifikatoriuje nurodyta, tai taip ir rašo, remiasi ekspertų išvada. Buhalterė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atnešė paaiškinimus. Ne jo pareiga įspėti asmenis melagingų parodymų davimą, jis nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pažymą pateikė tada, kada galėjo. Klausimus pateikė raštu, rašė raštą dėl klausimų. Adresavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo buhalterė. Su N. L., po akto surašymo, teko vieną kartą bendrauti, ar po, ar iki akto surašymo, neatsimena, kada bendravo. Greičiausiai iki akto surašymo bendravo telefonu ir vieną kartą buvo susitikę. Ar po akto surašymo buvo bendrauta, negali atsakyti. Aktai buvo siunčiami, šiuo atveju įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. N. L.. Telefonu pateikė kitus klausimus po dviejų mėnesių, todėl klausimų nėra byloje. Rėmėsi parodymais. Tikslinti yra ikiteisminio tyrimo tyrėjo pareiga, o ne jo. Yra terminai, kada aktas gali būti apskųstas, šiuo atveju nebuvo apskųsta. Įmonėje, kas nustato pareigas, tai įmonės vadovas, dažniausiai tai būna pareigybės aprašymas. Pareiginių visų instrukcijų užsiklausė. Jį domino nukentėjusių žmonių pareiginės instrukcijos, vadovo, padėjėjo, gydytojo. L. pareigybė buvo įrašyta instrumentatorė, akte buvo įrašyta, kad būtent L. buvo instrumentatorė, o kita - padėjėjo nuostatus gavo, o instrumentatorės negavo, nes jų nebuvo. Įmonės pakeitimas nedaro didelės reikšmės. Asmuo dirba tai, kas nurodyta darbo sutartyje. Gavo instrukciją, už ką odontologas atsako ir ką dirba, tai gavo instrukciją. Darbo tvarkos taisyklių prašė ir tai tūrėtų būti nurodyta jo akte. Tose taisyklėse tūrėtų būti nurodyta įmonės struktūra, kokios pareigybės įmonėje. Praktikoje pasitaiko, kad nesant direktorei, buhalterė eina direktorės pareigas. Buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir matė N. L. parašą. Vizualiai palygino parašus ir nusprendė, kad čia N. L. parašas. Atlikdamas tyrimą tikrino, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ periodiškai instruktuojama apie priešgaisrinius dalykus, patikrino žurnalą ir buvo konstatuota, kad ne visai laikomasi terminų, instruktavimai nebuvo atlikti. Nesupažindinta su naudojimusi cheminėmis medžiagomis, neapmokyta, nebuvo instruktuoti perkėlus į kitą darbą. Periodiniai instruktavimai buvo, L. žurnalai priešgaisrinės saugos buvo užvesti, kai reorganizavosi, tai patiekė raštą, būtent kur siuntė, tai į mokesčių inspekciją, kad teises ir pareigas perima UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ar buvo vykdomi periodiniai instruktavimai priešgaisrinės apsaugos taisyklių laikymo instruktavimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, greičiausiai jų nebuvo. Tas žurnalas yra, bet nėra parašų. Kai dalyvavo kratoje, ėmė dokumentus. Dokumentai, kurie buvo pateikti vėliau, nėra atšviesti. 2007 m. darbuotojų nėra parašų ant periodiškai priešgaisrinių taisyklių, tai įmonės vadovas sustato tvarką to instruktavimo ir jis tvarką nustato. Darbų saugą nustato įmonės vadovas nuo 2012 m., o prieš tai, prieš 2012 m. poįstatyminiu aktu buvo nustatyta tvarka, kas 12 mėn. Po 2012 m. nebuvo parašų, todėl tai traktuojama kaip bu darbo saugos pažeidimai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ instrukcijos, įsakymai nebuvo pateikti, nes buvo ant žurnalo rašyta individuali L. įmonė, o kai kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ anspaudas. Lietuvos Respublikos tvarka kaip įmonė turi nusistatyti darbų saugos instrukciją užtikrinančių darbų saugą, tai jis nenorėtų atsakyti į šitą klausimą, nenorėtų suklysti, kadangi jų veiklą reglamentuoja apie 500 aktų, negali jų mintinai atsiminti. Tiriant įvykį turėtų būti gaunamas įsakymas, potvarkis ar kitas teisės aktas, kuris patvirtintų senos įmonės instrukcijų galiojimą naujoje įmonėje, o tokio negavo. Jam kilo klausimų, buhalterė sakė, kad siuntė mokesčių inspekcijai. Pagal teisės aktus, tūrėtų būti visi žurnalai, instrukcijos perdarytos ir pasirašyta, įvardintas būtent to konkretaus ūkio subjekto. Pati įmonės veikla nepasikeitė, pasikeitė tik teisinis įmonės statusas. Vadovas nesikeitė. Su kaltinamąja buvo kalbėta apie situaciją. Tai - vienintelė liudytoja, kuri galėjo paliudyti, kas atsitiko. Kada buvo su ja susitikęs, neatsimena. Ne ligoninėje susitiko, ir ne jo darbe. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susitiko. Kai pasitikslino aplinkybes, kodėl nesurašė protokolo ar kažkokio akto, nežino, aiškinant aplinkybes ir rašant aktą, reikia suprasti tas aplinkybes, kaip dabar nepaaiškėjo, tai jos nėra tikslios. Kodėl nefiksavo, kai ėmė paaiškinimą, tai kas liečia laiką, negali įvardinti, kad šitą paaiškinimą jam perdavė į rankas, ar gavo kitu būdu. Gal tuo susitikimu gavo paaiškinimą. Daro prielaidą, kad paaiškinimą perdavė buhalterė. Kokiu laiku paaiškinimas buvo paimtas, negali atsakyti, tai įvyko ir tiek. Kodėl bendraujant su N. L. tiesiogiai dėl darbinių reikalų neėmė paaiškinimo, nefiksavo, tai fiksuota gal ir buvo, tai tiesiog buvo toks padrikas ir sudėlioti viską į sklandų paaiškinimą, kažkoks juodraštis, tai be abejo tūrėjo būti. Tuo momentu N. L. buvo po traumos, važinėjo į perrišimus, apie perrišimus jam sakė buhalterė. N. L. buvo kviesta pas jį, bet ji neatvyko, tada jis važiavo tarnybiniu tikslu, bet dėl darbo patirties stygiaus, to neužfiksavo. Renka priežastis ir vadovaujasi ATPK. 

Iš 2014-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvada Nr. M668/14(02) nustatyta, kad R. V. mirties priežastis yra terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas. R. V. konstatuotas terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas išsivystė gaisro metu. Nudegimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tapo mirties priežaastimi (b.t. 4 b.l. 38-42).

Iš 2015-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. Mp668/14(02) nustatyta, kad R. V. detaliai įvertinti tikslią dantų būklę bei įvertinti suteiktą stomatologinių paslaugų kokybę teismo medicinos kompetencijos nepakanka. Sprendžiant pagal nudegimo plotų vyravimą kojose, sėdmenyse bei plaštakose taip pat apatinėje juosmens dalyje, galima teigti, kad didžiausia tikimybė, jog R. V. terminius nudegimus patyrė stovėdama, t.y., jos kūnui esant vertikalioje padėtyje. R. V. mirties priežastis yra terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas. R. V. apie 8 paras iki mirties gydyta stacionare perrišimais su  medicininiais tepalais, todėl bet kokia „degaus šaltinio“ paieškaa beprasmė (b.t. 4 b.l. 45-47).

Iš 2014-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. M682/14(02) nustatyta, kad R. P. mirties priežastis yra 2B-3o 95% kūno terminis nudegimas, terminis kvėpavimo takų nudegimas. Konstatuotas nudegimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.t. 5 b.l. 59-61).

Iš 2015-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. M710/14(02) nustatyta, kad P. L. mirties priežastis – terminis veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir kojų 2B-3 laipsnio nudegimas, apimantis 50% viso kūno paviršiaus. Tai komplikavosi sepsiu, septiniu šoku, abopusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, inkstų funkcijos nepakankamumu. Tokio pobūdžio ir apimties nudegimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 5 b.l. 12-15).

Iš 2014-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. G2247/14 (02) nustatyta, kad N. L. konstatuoti terminis IIA-IIB-III laipsnio veido, kaklo, abiejų rankų, nugaros ir juosmens nudegimai, apimantys 30 % viso kūno paviršiaus, padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytų aplinkybių metu bei laiku, t.y. 2014-07-10. Tokio laipsnio ir apimties nudegimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 5 b.l. 186).

Iš 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Kauno apsk. PGV VPPS vyr. specialistei M. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad gaisro židinio zona yra prie kabineto durų, kabineto viduje, labiau dešinėje pusėje, šioje vietoje yra kriauklės spintelė. Spintelės durys apdegusios iš vidinės pusės apatinėje dalyje, kitos mažiau apdegusios. Ant grindų ir apdegusiame inde juntamas kvapas būdingas spiritui. Spintelėje yra elektros laidas su maitinimo bloku, įjungtas į elektros tinklą, laidas paveiktas termiškai, apdegusi laido izoliacija, trumpo jungimo požymių nesimato. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – atviras pašalinis ugnies šaltinis, kurį galėjo įtakoti žmogaus veikla ar elektros srovės impulsas. Apžiūros metu paimta: iš kabineto nuo spintelės laidas su maitinimo blokeliu ir bespalvio skysčio pavyzdys. Iš kabineto nuo grindų paimti šlapio popieriaus pavyzdžiai. (b.t. 1 b.l. 11-19).

Iš 2014-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizių skyriaus vyriausiajam specialistui M. J.. Pagal jo paaiškinimus - pagal išlikusius degimo požymius daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra odontologijos kabinete prie įėjimo-išėjimo (prie kriauklės). Pagal papildomoje įvykio vietos apžiūroje dalyvaujančių asmenų parodymus daroma išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra pašalinis atviros ugnies šaltinis. (b.t. 1 b.l. 21-32).

Iš 2014-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta: dvi rozetės (b.t. 1 b.l. 33-39).

Iš  2014-11-26 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta: du plastikiniai buteliai su purkštukais, po 1 ltr. talpos, vienas plastikinis butelis su užrašu ant jo ADK -611 su puse butelio skaidraus skysčio, kitas plastikinis butelis su užrašu ADK- 612, kuriame matyti apie trečdalį skaidraus skysčio. (b.t. 1 b.l. 40-44).

Iš 2014-08-18 specialisto išvados Nr. 11-1883 (14) nustatyta, kad ant tirti pateiktų apdegusio popieriaus gniužulo ir apdegusio laido degių skysčių pėdsakų nėra. Tirti pateiktas skysčio pavyzdys stiklainyje yra degus skystis - etilo alkoholio skystis, kurio etilo alkoholio procentinė tūrio koncentracija yra 44 %. (b.t. 1 b.l. 50-51). 

Iš 2015-02-11 specialisto išvados Nr. 11-2900 (14), 11-3002 (14) nustatyta, kad tirti pateiktame stiklainyje esantis skystis yra denatūruoto etanolio ( komponentai yra rektifikuotas etanolis ir su denatūruojančiais priedais –propan-2-oliu ir tretbutanoliu) ir vandens mišinys. Jame etanolio tūrio procentinė koncentracija yra 44+-5%, propan-2-olio 1, 2+-0,3%. Jokių kitų medžiagų šiame mišinyje nenustatyta. Šis skystis nėra dezifekantas (duomenys neskelbtini) ar dezifekantas ADK -612. Tirti pateiktuose buteliuose su etiketėmis dezifekantas (duomenys neskelbtini) ir dezifekantas ADK -612 esantis skystis yra vanduo (b.t. 1 b.l. 60-62).

Iš 2014-08-14 specialisto išvados Nr. 11-2033(14) nustatyta, kad tirti pateiktoje laido atkarpoje su maitinimo bloku ir rozetėse trumpajam jungimui būdingų požymių nėra. Tirti  pateikta laido atkarpa  su maitinimo bloku gaisro metu buvo paveikta gaisro šilumos (b.t. 1 b.l. 74-75).

Iš 2014-10-03 daiktų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. Š. pateikė savo mamai R. V. priklaususius daiktus - rankinį laikrodį ir moterišką rankinę (b.t. 1 b.l. 63).

Iš 2015-01-05 specialisto išvados Nr. 11-2733(14) nustatyta, kad ant tirti pateiktų laikrodžio ir rankinės degių skysčių pėdsakų nėra (b.t. 1 b.l. 67-69).

Iš 2014-07-10 Kauno apsk. PGV akto, dėl kilusio gaisro nustatyta, kad 2014-07-10 gaisro, kilusio adresu (duomenys neskelbtini) metu apdegė kriauklės spintelė, popieriai, įvairūs indai, aprūko ir termiškai paveiktos patalpos. Gaisro priežastis – atviras pašalinis ugnies šaltinis (b.t. 1 b.l. 77).

Iš 2014-10-08 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 35-7(SI) nustatyta, kad gaisro židinio zona apima praustuvą su po juo įrengta spintele, šalimais esantį grindų plotą ir dalį įėjimo durų, esančius odontologijos klinikos “(duomenys neskelbtini)” kabinete Nr. 3. Gaisras odontologijos klinikos UAB “(duomenys neskelbtini)” kabinete Nr. 3 kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Gaisras kilo degtuku ar žiebtuvėliu uždegus lengvai užsiliepsnojantį skystį (skysčio ar jo pagrindu pagamintų produktų garus), t.y. uždegimo šaltiniu buvo degtuko arba žiebtuvėlio liepsna. Uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį gaisro kilimą, sukėlė (įžiebė liepsną degtuku ar žiebtuvėliu) tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus (b.t. 1 b.l. 82-104).

Iš 2014-11-07 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nustatyta, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys yra: Priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį gaisro kilimą, sukėlė (įžiebė liepsną degtuku ar žiebtuvėliu) tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pažeista UAB “(duomenys neskelbtini)” įvadinės (bendros) priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. PS1 7.7 p. “Nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti gaisrui”. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbuotojai nebuvo pasirašytinai supažindinti su naudojamų labai degių dezifekantų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) saugos duomenų lapais, nebuvo apmokyti darbui su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, P. L. nebuvo periodiškai instruktuota perkėlus ją į kitą darbą (instrumentatorės pareigybę). Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas 6p. ir 13 p. “Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visas su darbu susijusiais aspektais: 6) organizuoja......darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami.......perkeliant į kitą darbą......Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką. 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. (b.t. 2 b.l. 126-127).

Iš 2015-05-11 darbų saugos ir gaisro ekspertizės akto Nr. 11-569 (15); 11-709 (15) nustatyta, kad tiriamuoju atveju UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorei ir gydytojos-odontologės funkcijas vykdžiusiai N. L., gydytojai –odontologei R. P. bei instrumentatorei P. L. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe iš esmės yra gaisras. UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje kilusio gaisro tiesiogine  labiausiai tikėtina  gaisro priežastimi buvo degaus skysčio išliejimas šalia anksčiau veikiančio uždegimo šaltinio poveikio zonoje. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie kokių nors asmeninių apsauginių priemonių, saugančių darbuotojų kūną ir kvėpavimo takus  nuo terminio nudegimo, naudojimą tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdyti LR gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d., 1 ir 6 p. bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2005-02-18 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 64 5 ir 7-11 punktų reikalavimai dėl priešgaisrinės saugos instrukcijų parengimo ir priešgaisrinio režimo nustatymo, dėl darbuotojų priešgaisrinio instruktavimo vykdymo; tikėtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdyti LR gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 6 p. bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 2 p. reikalavimai dėl darbuotojų mokymo ir atestavimo priešgaisrinės saugos klausimais, o taip pat aprašo Vaistinių preaparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-13 įsakymu Nr. V-1051 27 punkto reikalavimas dėl etanolio laikymo metaliniame arba stikliniame inde. Tirti, ar vykdyti tiriamojo įvykio atveju darbai atitiko priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimus, nėra pagrindo, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos instrukcijų. E. N. L. įmonės instrikcijų vykdymas netiriamas, nesant teisinio pagrindo, kad jas galima teisėtai taikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vykdomiems darbams. Tikėtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdytas Vaistinių preaparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimas dėl etanolio laikymo metaliniame arba stikliniame inde. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos kabinete Nr. 3 neatitiko galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų ir todėl įvyko gaistas. UAB “(duomenys neskelbtini)” priešgaisrinės saugos instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos klinikos priešgaisrinis režimas, nebuvimas, klinikos darbuotojų neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio akto 4 išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripažįstamos aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susijusiomis su tiriamojo gaisro kilimu UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje (b.t. 1 b.l. 130-144).

Iš 2015-02-09 specialisto išvados Nr. DM 25(97)/15(01) nustatyta, kad R. V. 2014-05-20 buvo nuimtas keramikos tiltinis protezas, endodontiškai gydyti 24 ir 25 dantys, 2014-06-09 endodontiškai gydytas 23 dantis. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad šios sveikatos priežiūros paslaugos buvo atliktos nepilnai ir nekokybiškai bei jas atlikusios darbuotojos buvo nepakankamai atidžios, dėmesingos, rūpestingos ir kvalifikuotos.  Kiti pateikti klausimai nepriklauso teismo medicinos darbuotojo kompetencijai (b.t. 1 b.l. 159-163).

Iš 2014-11-11 Kauno apsk. PGV viršininko pavaduotojo rašto Nr. 13-2209 nustatyta, kad 2014-07-10 atliekant gaisro gesinimo darbus ir/ar neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos paimlų daiktų Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje (toliau - APGV) nėra. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai priešgaisrinės priežiūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Pagal „Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo“ (patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (toliau - PAGD) direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63) I priedą, odontologijos klinika priskiriama IV grupės objektams. IV grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų statistiką bei kitas aplinkybes, vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus, PAGD pavaldžios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, PAGD pavaldžios įstaigos struktūrinio padalinio, atliekančio valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas, vadovo nuožiūra. Priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai, nereglamentuoja gydymo įstaigoje (odontologijos klinikose) naudojamų preparatų (tame tarpe ir etilo alkoholio) įgijimo ar laikymo tvarkos. Šiai dienai, įrengiant ir eksploatuojant visuomeninės paskirties patalpas, taikomi šie priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aklai; „Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės“, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64, (17 p. Gyvenamuosiuose pastatuose įrengtos visuomeninės patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip RE1 45 atsparumo ugniai perdangomis bei turėti atskirą evakavimo(si) kelią į lauką. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510), Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1 -14 (Žin., 2011, Nr. 8-378) nuostatas. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“ įtvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2010, Nr. 2010, Nr., 99-5167). Priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai, nenumato prievolės tokio pobūdžio odontologijos klinikai pateikti duomenis Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdančiai institucijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo prievolės pateikti dokumentų Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdančiai institucijai ir nebuvo pateikusi. Priešgaisrinės saugos teisės aktuose, nėra reglamentuojamas grotų įrengimas ant pastatų langų (b.t. 1 b.l. 167-168).

Iš 2014-09-17 Všį Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus rašto Nr. MK-271(6.9) nustatyta, kad buvo pateiktos GMP kvietimo kortelių kopijos ir kompaktinis diskas su kvietimo garso įrašais (b.t. 1 b.l. 180).

Iš 2014-09-25 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad šie įrašai buvo apžiūrėti ir padarytos stenogramos (b.t. 1 b.l. 191-192).

Iš 2014-11-10 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininko rašto Nr. 41D(K)-940 nustatyta, kad buvo pateiktos GMP kvietimo garso įrašai (b.t. 1 b.l. 194).

Iš 2014-11-18 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad šie įrašai buvo apžiūrėti ir padarytos stenogramos (b.t. 1 b.l. 191-192).

Iš 2014-07-30 kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)buvo pagal protokole išvardintus dokumentus, buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos dokumentai – 2 segtuvai (b.t. 2 b.l. 54-56 ).

Iš 2014-07-23 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. V. buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (b.t. 2 b.l. 111).

Iš 2015-09-08 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad šie dokumentai buvo apžiūrėti. Paržiūrėjus buhalterinės apskaitos dokumentus, duomenų apie spirito įgijimą nėra (b.t. 2 b.l. 112-115).

Iš 2010-02-24 darbo sutarties Nr. 2 nustatyta, kad R. P. buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja odontologe (b.t. 3 b.l. 31).

Iš 2010-02-24 darbo sutarties Nr. 3 nustatyta, kad P. L. buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrumentatore (b.t. 3 b.l. 124-125).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registracijos žurnalo nustatyta, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos N. L. įmonės įvadiniu instruktažu (b.t. 3 b.l. 44). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos N. L. įmonės instruktažu darbo vietoje (b.t. 3 b.l. 45). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvadinių priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos pagal N. L. įmonės įvadinę (bendrą) priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. PS1 (b.t. 3 b.l. 46). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. nebuvo pasirašytinai instruktuotos nei N. L. įmonėje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje saugiam darbui. (b.t. 2 b.l. 84).

Iš 2010-02-24 darbo sutarties Nr. 1 nustatyta, kad N. L. buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (b.t. 2 b.l. 56).

Iš 2013-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos pažymėjimo Nr. D050033 nustatyta, kad N. L. suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugoas ir sveikatos tarnybos funkcijas (b.t. 2 b.l. 174).

Iš 2013-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos pažymėjimo Nr. 1057 nustatyta, kad N. L. išklausė įmonių, įstaigų ir organizacijos vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą ir išlaikė baigiamąjį egzaminą (b.t. 2 b.l. 175).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Šioje baudžiamojoje byloje iš visų apklaustų liudytojų, tiesiogiai mačiusių patį įvykį ir jame dalyvavusių yra tik kaltinamoji N. L., tačiau dėl jos suinteresuotumo bylos baigtini, teismas kaltinamosios ir kitų apklaustų liudytojų, tame tarpe  - ir nukentėjusiųjų (pastarieji taip pat suinteresuoti atitinkama bylos baigtimi), parodymus vertina visumoje su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, ištirtais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia visų šiame procese apklaustųjų versijas. Be to, teismas, vertindamas tiek kaltinančius, tiek išteisinančius N. L. įrodymus, atsižlegia ir į byloje esančių ištirtų duomenų visumą. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausus visus liudytojus (ir nukentėjusiuosius), nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pastarieji būtų turėję nors tikėtiną norą ar realų pagrindą apkalbėti kaltinamąją ar su kaltinamąją būtų saistomi negrąžintų skolų, pykčių ir pan. praeities (dabarties) saitais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek apklausiant kaltinamąją, tiek apklausiant liudytojus (ir nukentėjusiuosius), teismas dėl jų emocinės būklės apklausose darė pertraukas, sudarydamas galimybę apklausiamiems asmenims nusiraminti (moraline prasme) ir susitelkti į tiriamo įvykio aplinkybes. Kaip tik dėl proceso dalyvių išgyventų didžiulių emocinių įtampų bei patirto streso, tarp visų asmenų duotų parodymų yra tam tikrų neatitikimų, kurių, įvertinus paminėtas priežastis, teismas šios konkrečios bylos kontekste nelaiko esminėmis.

Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. liepos 10 d. apie 15.20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinete Nr.3, (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Tai patvirtina ir 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolas (b.t. 1 b.l. 11-19). Taip pat nėra ginčo byloje ir dėl to, jog paties gaisro kilimo metu paminėtame kabinete buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja-odontologė R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrumentalistė P. L., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl stomatologinių paslaugų suteikimo atvykusi klientė R. V., kuri sėdėjo stomatologinėje kėdėje. Gaisro kilimo židinys buvo nustatytas apžiūros protokolais ir specialistų, jo vieta konstatuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinete Nr. 3, ant spintelės ties praustuvu, kuris tuo metu buvo prie kabineto išėjimo durų. Tai patvirtina 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolas (b.t. 1 b.l. 11-19), 2014-07-22 įvykio vietos apžiūros papildomas protokolas, kuriame nurodoma ne tik paminėtoji gaisro židinio vieta, bet ir  tai, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra pašalinis atviros ugnies šaltinis (b.t. 1 b.l. 21-32), bei 2014-10-08 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 35-7(SI) taip pat nurodoma ne tik, kad gaisro židinio zona apima praustuvą su po juo įrengta spintele, šalimais esantį grindų plotą ir dalį įėjimo durų, esančius odontologijos klinikos “(duomenys neskelbtini)” kabinete Nr. 3. Gaisras odontologijos klinikos UAB “(duomenys neskelbtini)” kabinete Nr. 3 kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Gaisras kilo degtuku ar žiebtuvėliu uždegus lengvai užsiliepsnojantį skystį (skysčio ar jo pagrindu pagamintų produktų garus), t.y. uždegimo šaltiniu buvo degtuko arba žiebtuvėlio liepsna. Uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį gaisro kilimą, sukėlė (įžiebė liepsną degtuku ar žiebtuvėliu) tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus (b.t. 1 b.l. 82-104). Taigi, iš šių paminėtųjų dokumentų paaiškėja ne tik nustatyta tiksli gaisro židinio vieta, bet ir gaisro kilimo priežastis, kurią tapačiai patvirtina ir 2014-11-07 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (b.t. 2 b.l. 126-127). Jame nurodoma, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys yra: Priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį gaisro kilimą, sukėlė (įžiebė liepsną degtuku ar žiebtuvėliu) tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Pažeista UAB “(duomenys neskelbtini)” įvadinės (bendros) priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. PS1 7.7 p. “Nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų kilti ar išsiplėsti gaisrui”. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“. Be to, 2015-05-11 darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktu Nr. 11-569 (15); 11-709 (15) nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje kilusio gaisro tiesiogine labiausiai tikėtina  gaisro priežastimi buvo degaus skysčio išliejimas šalia anksčiau veikiančio uždegimo šaltinio poveikio zonoje. UAB “(duomenys neskelbtini)” priešgaisrinės saugos instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos klinikos priešgaisrinis režimas, nebuvimas, klinikos darbuotojų neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio akto 4 išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripažįstamos aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susijusiomis su tiriamojo gaisro kilimu UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje (b.t. 1 b.l. 130-144).

Tai, kad gaisro kilimo priežastimi buvo neatsargus etilo alkoholio (spirito) skiedinio uždegimas, patvirtina visa eilė baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, kurie išanalizuojami žemiau. O būtent: 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad ant grindų ir apdegusiame inde juntamas kvapas būdingas spiritui, paimtas iš kabineto  išsilydžiusioje talpoje buvęs skysčio pavyzdys, kuris pateiktas ištyrimui (b.t. 1 b.l. 11-19). 2014-10-08 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 35-7(SI) nustatyta, kad gaisras kilo degtuku ar žiebtuvėliu uždegus lengvai užsiliepsnojantį skystį (skysčio ar jo pagrindu pagamintų produktų garus), t.y. uždegimo šaltiniu buvo degtuko arba žiebtuvėlio liepsna. Uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį gaisro kilimą, sukėlė (įžiebė liepsną degtuku ar žiebtuvėliu) tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs žmogus (b.t. 1 b.l. 82-104). 2015-05-11 darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktu Nr. 11-569 (15); 11-709 (15) nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje kilusio gaisro tiesiogine  labiausiai tikėtina  gaisro priežastimi buvo degaus skysčio išliejimas šalia anksčiau veikiančio uždegimo šaltinio poveikio zonoje. (b.t. 1 b.l. 130-144). 2014-08-18 specialisto išvada Nr. 11-1883 (14) nustatyta, kad 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolu paimto ir tirti pateikto skysčio pavyzdys stiklainyje yra degus skystis - etilo alkoholio skystis, kurio etilo alkoholio procentinė tūrio koncentracija yra 44 %. (b.t. 1 b.l. 50-51).  Iš 2015-02-11 specialisto išvada Nr. 11-2900 (14), 11-3002 (14) nustatyta, kad tirti pateiktame stiklainyje esantis skystis yra denatūruoto etanolio ( komponentai yra rektifikuotas etanolis ir su denatūruojančiais priedais –propan-2-oliu ir tretbutanoliu) ir vandens mišinys. Jame etanolio tūrio procentinė koncentracija yra 44+-5%, propan-2-olio 1, 2+-0,3%. Jokių kitų medžiagų šiame mišinyje nenustatyta. Šis skystis nėra dezifekantas (duomenys neskelbtini) ar dezifekantas ADK -612. Tirti pateiktuose buteliuose su etiketėmis dezifekantas (duomenys neskelbtini) ir dezifekantas ADK -612 esantis skystis yra vanduo (b.t. 1 b.l. 60-62).Virš išvardijamų duomenų visuma teismas konstatuoja, jog gaisro kilimo priežastis buvo ne kaltinamosios N. L. parodymuose bei VDI specialisto nelaimingo atsitikimo darbe aktuose nurodoma iškelta versija - dezifekanto (duomenys neskelbtini) ar dezifekanto ADK -612 uždegimas, o tikroji gaisro priežastis – itin degaus, lakaus skysčio - etilo alkoholio (spirito) neatsargus uždegimas. Paminėtąją gaisro priežastį nurodė ir visa eilė teisme apklaustų liudytojų. Liudytojas I. I. teisme apklausiamas patvirtino, būdamas UAB“(duomenys neskelbtini)“ patalpose prie odontologijos kabineto, išgirdo iš jo sklindantį ūžesį, pro kabineto durų apačią pamatė melsvos spalvos liepsną. Liudytojas V. K. nurodė, kad iš įvykio vietos paėmus apsilydžiusią talpą, kurios viduje buvo skysčio, iš šios talpos sklido galimai spirito kvapas. Kabinete buvo toks pat kvapas. Kvapas buvo ne benzino, o degaus skysčio kaip spiritas. Liudytoja M. K. parodė, kad nustatė gaisro židinį prie kriauklės. Tai jos, kaip specialistės nuomone, kad kriauklė yra gaisro židinys, ir tai yra keista. Pasirodė, kad ta vieta gaisrui kilti yra neįprasta, ir nebuvo priežasčių gaisrui kilti. Kad prie kriauklės kiltų gaisras, jie dėl šios aplinkybės kelia versijas dėl neatsargaus ar tyčinio padegimo. Jų išvados pasitvirtino, kad tai nėra techninio pobūdžio gaisro kilimo priežastis ir nėra savaiminė priežastis. Kabinete taros buvo apdegusios, apsilydžiusios, atviros, specifinis kvapas jautėsi. Tas kvapas rodė, kad tai nėra vanduo ir kėlė abejonių dėl jo sudėties, turėjo būti ištirtas. Tas kvapas sukėlė įtarimų, kad tai gali būti degus skystis. Visos tos vietos, medžiagos, daiktai buvo perrinkti ir buvo ieškoma degtukų žiebtuvėlių, tačiau tokių nerado. Visas rastas talpas išuostė. Specifinis kvapas jautėsi iš balkšvos taros. Kokia buvo talpa, taip pat negali nusakyti, nes nuo karšio keičiasi viskas. Tartum ore vyko gaisras. Specifinį kvapą siejo su degiomis medžiagomis, kvapas neturėjo to kvapo, koks būdingas naftos produktams, benzinui, kurui, žibalui. Mėlyna spalva būna, kai dega spiritas, spirito spalva būna net ir nematoma. Talpa, kuri buvo apsilydžiusi ir kurioje buvo skysčio mėginių, tai etiketė buvo susiraičiusi dėl to jie su ekspertu neturėjo minčių, kas tai galėjo būti. Nebuvo požymių, kad indas būtų sprogęs.

Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojo I. I. parodymais, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu tik tikrino su liudytoju T. G. pastato šildymo sistemos atliktus darbus, taip pat nėra priežasčių netikėti V. K. ir M. K. parodymais, nes jie yra pareigūnai, kurie  taip pat į gaisrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko vykdyti savo darbines funkcijas. Be to, šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, nekintantys nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip seka iš ištirtų įrodymų, tiek pirminiuose medicininiuose įrašuose, tiek greitąją medicininę pagalbą teikusių gydytojų – liudytojų J. G., L. B., A. R., E. Z., J. A. parodymuose iš esmės tapačiai nurodomos aplinkybės, kad 2014-07-10 į Kauno akademines klinikas buvo pristatytos keturios gaisre apdegusios moterys: R. P., P. L., R. V., N. L.. Paminėtos nukentėjusios moterys, jų tarpe ir N. L. (tai nurodė liudytoja J. G.), minėjo, jog odontologijos kabinete gaisras kilo uždegus spiritą tikrinant, ar jis yra geros kokybės, spirito talpa sprogo. Teismas neturi priežasčių netikėti ir šių liudytojų - J. G., L. B., A. R., E. Z., J. A. – parodymais, kadangi jie taip pat su byloje nagrinėjamu įvykiu yra susiję tik tarnybiniais reikalais, t.y. kaip gydytojai teikė medicininę pagalbą, todėl yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, o jų parodymai yra tarpusavyje sutampantys ir vieni kitus nuosekliai papildantys. Be to, ši paminėtoji informacija yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose, o būtent: LSMUL VšĮ Kauno klinikos gydymo stacionare istorijose Nr. A-3983900/2014 (N. L.), Nr.A-3983920/2014 (R. V.), Nr. A-3983870/2014 (R. P.), Nr. A-3983827/2014 (P. L.). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent paminėtieji nešališki liudytojai gavo pačią pirminę informaciją apie gaisro kilimą bei jo priežastis iš tiesiogiai pačiame įvykyje dalyvavusių ir viską mačiusių moterų. Logiškai mąstant, tuojau pat po šio įvykio kilimo, nei viena iš gaisre nukentėjusiųjų keturių moterų - R. P., P. L., R. V., N. L.,  neturėjo nei tikslo, nei laiko, nei fizinių jėgų meluoti ar kitaip  klaidinti jas gelbėjusius gydytojus dėl tikrosios gaisro kilimo priežasties ir jų pačių patirtų sužalojimų. Deja, gaisro pasekmės buvo pragaištingos, nes dėl gaisro metu patirtų nudegimų trys iš keturių moterų mirė, ir tai patvirtina byloje esančios specialistų išvados. 2014-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvada Nr. M668/14(02) nustatyta, kad R. V. mirties priežastis yra terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas. R. V. konstatuotas terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas išsivystė gaisro metu. Nudegimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tapo mirties priežastimi (b.t. 4 b.l. 38-42).   2014-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvada Nr. M682/14(02) nustatyta, kad R. P. mirties priežastis yra 2B-3o 95% kūno terminis nudegimas, terminis kvėpavimo takų nudegimas. Konstatuotas nudegimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.t. 5 b.l. 59-61). 2015-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvada Nr. M710/14(02) nustatyta, kad P. L. mirties priežastis – terminis veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir kojų 2B-3 laipsnio nudegimas, apimantis 50% viso kūno paviršiaus. Tai komplikavosi sepsiu, septiniu šoku, abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, inkstų funkcijos nepakankamumu. Tokio pobūdžio ir apimties nudegimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 5 b.l. 12-15). Atkreiptinas dėmesys šioje byloje, kad kaltinamoji N. L. taip pat patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą - 2014-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvada Nr. G2247/14 (02) nustatyta, kad N. L. konstatuoti terminis IIA-IIB-III laipsnio veido, kaklo, abiejų rankų, nugaros ir juosmens nudegimai, apimantys 30 % viso kūno paviršiaus, padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytų aplinkybių metu bei laiku, t.y. 2014-07-10. Tokio laipsnio ir apimties nudegimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 5 b.l. 186). Kalbant būtent apie kaltinamosios patirtus sužalojimus ir jų lokalizaciją bei mastą, darytina pagrįsta išvada, jog N. L. tiesioginį kontaktą su ugnimi patyrė pirmiausiai iš priekio, tačiau jos sužalojimo pobūdis, lyginant su trimis sukentėjusiomis gaisro aukomis, yra lengviausias, kas rodo, kad ji nebuvo gaisro židiniui priskiriamoje kabineto teritorijoje, o tik itin arti jo. Kaip seka iš virš analizuojamų specialisto išvadų, sunkiausius sužalojimus patyrė P. L. ir R. P., ką patvirtina ir į įvykį atvykę medikai, ir tuo metu buvę liudytojai R. P. bei J. T.. Iš to darytina išvada, jog ir patį gaisrą savo neatsargiais veiksmais galėjo sukelti R. P. ar P. L. arba abi kartu, kadangi kaltinamoji ir R. V., kurios patyrė mažesnius sužalojimus, buvo sąlyginai toliau nuo gaisro židinio.  Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pasitelkus specialistų pagalbą, nei teisme nebuvo nustatyta, kuri būtent iš paminėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sukėlė gaisrą stomatologiniame kabinete (šiuo konkrečiu atveju R. V. kandidatūra atmestina, kadangi ji buvo klientė ir sėdėjo stomatologinėje kėdėje). Kaip seka iš pirminių pačios R. V. parodymų, 2014-07-11 apie 15.00 val. ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinete sėdėjo stomatologinėje kėdėje, nes jai turėjo pricementuoti dantų tiltą. Gydytoja N. L. apžiūrėjo R. V. dantis, kabinete dar buvo kartu ir N. L. duktė R. P. bei stomatologės asistentė. Netrukus išgirdo šauksmą ir pastebėjo, kad liepsnoja dešinėje pusėje, jos atžvilgiu stovėjęs įrankių stalviršis, iš karto po to užsiliepsnojo grindys. R. V. staigiai pakilo iš stomatologinės kėdės ir bėgo išėjimo link, jautė, kad užsidegė jos kelnės. Išėjusi iš kabineto, pradėjo vandeniu gesinti savo baltos spalvos kelnes, jai taip pat padėjo vienas vyras, kuris laukė už durų, šio žmogaus ji nepažįsta. Jis ją gesino su kažkokiais skudurais. Pažymėtina, kad R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik vieną kartą ir jos parodymai akivaizdžiai nėra išsamūs, bet ikiteisminio tyrimo metu ji daugiau apklausta nebuvo, nes neilgai trukus mirė ligoninėje. Tačiau R. V. apie visą įvykį ir jo detales itin plačiai papasakojo ligoninėje ją lankiusiems žmonėms - savo dukrai J. Š., sūnui A. N., seseriai J. M., draugei J. V.. Kaip matyti iš J. Š., A. N., J. M. giminystės ryšių bei R. V. artimų santykių su J. V., duotų parodymų, paminėtieji asmenys tik perpasakojo R. V. jiems perduotus ir gaisro metu patirtus pastarosios išgyvenimus, visi šie paminėtieji asmenys saistomi glaudžiais saitais, todėl teismas tiki jų parodymais tiek, kiek jie sutampa su jau aukščiau ištirtais įrodymais šioje byloje, ir patvirtina ar paneigia faktines bylos aplinkybes. Iš J. Š., A. N., J. M., R. V. duotų parodymų seka, jog R. V. jiems papasakojo apie tai, kad 2014-07-10 apie 15 val. ji atvyko į N. L. kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidėti dantų. N. L. mamą priėmus į kabinetą ir pasodinus į kėdę, prieš cementuojant dantis, juos N. L. padėjėja, kaip vėliau sužinojo vardu P., turėjo dezinfekuoti. Tuomet į kabinetą atėjo ir N. L. duktė R. P.. R. V. papasakojo, kad moterys suabejojo, kad talpoje esantis skystis yra tikrai spiritas ir sumanė skystį padegti. Konkrečiai kuri iš darbuotojų sugalvojo padegti talpoje buvusį skystį R. V. nesakė. Anot A. N. parodymų, tai padaryti nurodė N. L., o vėliau netyčia buvo išpiltas 5 litrų talpos bakelis su spiritu. Netrukus po to, R. V. pamatė didelę liepsną, sklindančią nuo spintelės su kriaukle. Kas galėjo papilti skysčio į kriauklę ir kas tą skystį galėjo uždegti R. V. nesakė. R. V. sakė, kad R. su P. pirmiausiai bandė degančią ugnį gesinti kažkuo daužydamos ją, kuo konkrečiai nesakė. Pamačiusi ugnį R. V. norėjo iš patalpos išbėgti, bet N. L. ją nuramino, kad jos darbuotojos ugnį užgesins, R. V. iš kabineto neišbėgo, o už trumpo laiko išgirdo sprogimą ir pamatė, kad dega siena ir durys, sakė, kad tada jau viskas užsidegė labai greitai. R. V. pasijuto esanti šlapia, kad jos drabužiai po sprogimo sušlapo. Tuomet ji greitai pakilo nuo kėdės ir puolė pro degančias duris, jai išbėgus pamatė degančius savo drabužius, sakė, kad stipriai degė jos bridžai, o ji rankomis juos bandė gesinti. Netrukus prie jos pribėgo R. P. ir gesintuvo pagalba jos drabužius užgesino. Analizuojant J. Š., A. N., J. M., J. V. parodymus, duotus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, lyginant juos tarpusavyje bei su kitais byloje ištirtais įrodymais, akivaizdu, kad tiek J. Š., tiek A. N., tiek J. M.,  tiek J. V. parodymai iš esmės atitinka byloje jau aukščiau nustatytas aplinkybes dėl gaisro kilimo vietos, priežasties, plitimo stomatologiniame kabinete, jame buvusių asmenų. Šie proceso dalyviai negalėjo vienodai išgalvoti įvykio aplinkybes, nes būtent tokią informaciją apie gaisrą jiems suteikė pati gaisrą realiai mačiusiusi – R. V.. Yra paminėtų liudytojų parodymuose ir nežymių neatitikimų, tačiau jie nelaikytini esminiais, kurie keistų visą įvykį, be to, visi nepašalinti prieštaravimai šalintini kaltinamosios naudai. Tačiau paminėtieji liudytojai nuosekliai, papildydami vienas kitą bei paties įvykio aplinkybes nurodė, kad gaisras, iš R. V. žodžių, kilo ant kriauklės su praustuvu tuo metu, kai stomatologiniame kabinete buvo tikrinama spirito, esančio nemažoje plastikinėje talpoje, kokybė jį uždegant, tikrino R. P. ar P. L.. Visa tai girdėjo, matė ir stebėjo N. L., taip pat įvykio metu buvusi tame pačiame kabinete. Tai, kad N. L. darbe stomatologijos kabinete naudojo būtent spiritą, patvirtina ir Ž. L. duoti parodymai.

Tačiau kaltinamoji nurodo kiek kitokias įvykio aplinkybes. N. L. parodymai taip vertinami tiek, kiek jie sutampa su bylos aplinkybėmis ir neprieštarauja ištirtų įrodymų visumai. O N. L. parodymai nesutampa su ištirtais kitais įrodymais dalyje dėl to, kas iš asmenų ir kuriose būtent vietose pačiame stomatologiniame kabinete buvo.  Tai, kad prie gaisro kilimo vietos arčiausiai buvo R. P. ir P. L. – jau aptarta aukščiau ištirtuose įrodymuose, todėl N. L. parodymai šioje dalyje atmestini. Nors kaltinamoji N. L. nurodė, kad matė, kaip dega P. L. drabužiai nugaros srityje ir nematė, ką ši laikė rankose, tačiau iš jau išanalizuotų specialisto išvadų seka, kad P. L. nudegimų nugaros srityje nepatyrė. Nors kaltinamoji nurodė, kad užsidegus P. L. drabužiams, ši iš kabineto netrukus išbėgo, o ką darė tuo metu stomatologo kėdėje buvusi R. V., kaltinamoji teigė nemačiusi. Tačiau jau anksčiau ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad iš stomatologinio kabineto pirmoji išbėgo būtent R. V., ką patvirtino pati R. V., tai nurodė ir liudytojai J. S., A. N., J. M., J. V., R. P., J. T., T. I.. Be to, nors N. L. teigė, jog gaisras kilo per itin trumpą laiko tarpą, tačiau tokie teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. R. V. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip gydytoja stomatologė N. L. turėjo apžiūrėti atvykusią pacientę, nustatyti, kokio realaus gydymo ar paslaugų jau reikia, nustatyti atliktinų darbų eiliškumą ir pradėti pačius darbus, t.y. išimti iš pacientės burnos tiltą, jį dezinfekuoti ir t.t. Šiems veiksmas atlikti reikia pakankamai laiko. Dėl paminėtų aplinkybių R. V. artimiesiems papasakota įvykio eiga iš esmės atitinka buvusią situaciją, t.y. N. L. ją apžiūrėjo, išėmė tiltą, padavė jį instrumentatorei P. L. išdezinfekuoti, ši gi išimtą tiltą nusinešė prie kriauklės, paėmė talpą su skysčiu (etilo alkoholio skiediniu), tuomet P. L., R. P. ir N. L. iškilo abejonių dėl to spirito kokybės, po ko P. L. ar R. P. arba abi kartu, pamėgino spirito kokybę patikrinti jo šiek tiek uždegant, nuo ko vėliau ir kilo gaisras. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pats mėginimas patikrinti spirito kokybę jį uždegant, sukėlė gaisrą, kurį pamačiusi R. V. ketino išbėgti iš kabineto, tačiau ją sulaikė ir nuramino pati N. L., bet darbuotojoms kažkuo mosuojant ir taip mėginant užgesinti ugnį, įvyko sprogimas ir viskas aplinkui užsidegė. Šios aplinkybės rodo, kad gaisras nuo R. V. įėjimo į stomatologinį kabinetą momento  neįvyko akimirksniu, kaip kad nurodo N. L., be to, patvirtina ir faktą, jo kaltinamoji tikrai žinojo, kad R. P. ir P. L. šiuo konkrečiu atveju dezinfekavimui naudojo būtent spiritą. Iš virš nustatytų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog N. L. žinojo, suprato ir girdėjo, kad dvi jos įmonės darbuotojos – P. L. ir R. P. ketina patikrinti dezinfekavimui naudojamo spirito kokybę atvira ugnimi – jį uždegant, tačiau to nei uždraudė, nei sustabdė nuo tokių veiksmų atlikimo, t.y. neprieštaravo tokiam spirito tikrinimo būdui, kaip jo atviras uždegimas, ir nesiėmė jokių kitų priemonių tokiems darbuotojų veiksmas užkirsti. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia 2014-11-07 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 išdėstomas įvykio aplinkybes, jog gaisro kilimo metu prie spintelės su praustuvu stovėjo tik P. L.. Šį aktą surašęs ir teisme liudytoju apklaustas VDI inspektorius E. Š. patvirtino, kad jis neturėjo tokių duomenų, kurie pagrįstų tokias jo akte padarytas paminėtų aplinkybių išvadas, nes buvo tik jo paties loginio mąstymo eiga nustatinėjamos aplinkybės, tas pats pasakytina ir apie dezinfektantų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padegimus, R. P. nukritimą į degančio skysčio balą ir pirmosios P. L. išbėgimą iš kabineto. E. Š. nurodė, kad tai buvo pirmasis jo tokio pobūdžio tyrimas, jam trūko darbo patirties, trūko informacijos, todėl teismas negali vadovautis akte nurodytomis aplinkybėmis, kurios ką tik buvo paminėtos. 

Įvykio metu N. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tai patvirtina  2010-02-24 darbo sutartis Nr. 1 (2 t., b.l. 56). 2010-02-24 darbo sutartimi Nr. 2 nustatyta, kad R. P. buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja odontologe (b.t. 3 b.l. 31). 2010-02-24 darbo sutartimi Nr. 3 nustatyta, kad P. L. buvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrumentatore (b.t. 3 b.l. 124-125). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos N. L. įmonės įvadiniu instruktažu (b.t. 3 b.l. 44). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos N. L. įmonės instruktažu darbo vietoje (b.t. 3 b.l. 45). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvadinių priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. pasirašytinai buvo instruktuotos pagal N. L. įmonės įvadinę (bendrą) priešgaisrinės saugos instrukciją Nr. PS1 (b.t. 3 b.l. 46). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo matyti, kad R. P., P. L. nebuvo pasirašytinai instruktuotos nei N. L. įmonėje, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje saugiam darbui. (b.t. 2 b.l. 84). Iš 2013-12-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos pažymėjimo Nr. D050033 matyti, kad N. L. suteikta teisė vykdyti įmonės darbuotojų saugoas ir sveikatos tarnybos funkcijas (b.t. 2 b.l. 174). Iš 2013-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos pažymėjimo Nr. 1057 matyti, kad N. L. išklausė įmonių, įstaigų ir organizacijos vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą ir išlaikė baigiamąjį egzaminą (b.t. 2 b.l. 175). Iš šių bei kitų byloje esančių dokumentų seka, kad reorganizavus N. L. individualią įmonę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. L. savo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparengė jokių priešgaisrinė saugos ir darbų saugos instrukcijų (byloje yra tik N. L. įmonės instrukcijos). Ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateiktas koks nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymas apie galiojimą N. L. IĮ buvusių paminėto pobūdžio instrukcijų, tačiau naujos darbo sutartys  su P. L. ir R. P. buvo sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurta nauja pareigybė – instrumentatorės (P. L.), tačiau šios pareigybės pareiginiai nuostatai parengti nebuvo, jos darbo vietos profesinė rizika nevertinta. Šie faktai nurodomi ir 2014-11-07 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. Iš 2015-05-11 darbų saugos ir gaisro ekspertizės akto Nr. 11-569 (15); 11-709 (15) nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdyti LR gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d., 1 ir 6 p. bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2005-02-18 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 64 5 ir 7-11 punktų reikalavimai dėl priešgaisrinės saugos instrukcijų parengimo ir priešgaisrinio režimo nustatymo, dėl darbuotojų priešgaisrinio instruktavimo vykdymo; tikėtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdyti LR gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 6 p. bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 2 p. reikalavimai dėl darbuotojų mokymo ir atestavimo priešgaisrinės saugos klausimais, o taip pat aprašo Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-13 įsakymu Nr. V-1051 27 punkto reikalavimas dėl etanolio laikymo metaliniame arba stikliniame inde. Tirti, ar vykdyti tiriamojo įvykio atveju darbai atitiko priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimus, nėra pagrindo, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos instrukcijų. E. N. L. įmonės instrukcijų vykdymas netiriamas, nesant teisinio pagrindo, kad jas galima teisėtai taikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vykdomiems darbams. Tikėtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įvykdytas Vaistinių preaparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimas dėl etanolio laikymo metaliniame arba stikliniame inde. UAB “(duomenys neskelbtini)” priešgaisrinės saugos instrukcijų, kuriomis būtų nustatytas odontologijos klinikos priešgaisrinis režimas, nebuvimas, klinikos darbuotojų neinstruktavimas priešgaisrinės saugos klausimais, sudarantys šio akto 4 išvadoje nurodytų teisės aktų nevykdymą, pripažįstamos aplinkybėmis, tikėtina, priežastiniu ryšiu susijusiomis su tiriamojo gaisro kilimu UAB “(duomenys neskelbtini)” odontologijos klinikoje (b.t. 1 b.l. 130-144). Taigi, N. L. tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ji neparengė konkrečių nurodymų (instrukcijų) , kaip naudoti degius skysčius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priešgaisrinės saugos instrukcijų, tuo N. L. pažeidė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 5 punktą. Be to, N. L. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ne tik, kad nebuvo parengusi priešgaisrinę, darbų saugą , darbo su degiais skysčiais naudojimosi instrukcijų, bet ir realiai nevykdė ir nefiksavo dokumentuose savo darbuotojams  instruktavimo nei priešgaisrinės saugos srityje, nei saugos ir sveikatos srityse. Šiais veiksmais N. L. kaip direktorė pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punktą, Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 12 punktą.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo N. L. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore N. L. girdėdama, matydama ir pilnai suvokdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. P. ir P. L., kurios nebuvo instruktuotos priešgaisrinės saugos instruktažais, neapmokytos dėl darbo su degiais skysčiais, tuo metu stomatologinėje kėdėje sėdint R. V., ketina itin neatsargiu ir pavojingu būdu patikrinti plastikinėje talpoje esančio etilo alkoholio kokybę, tačiau nesiėmė jokių būtinų priemonių ir nedavė darbuotojoms jokių nurodymų galimam gaisro kilimui išvengti, nei žodžiu, nei judesiu nesustabdė P. L. ir R. P. nuo jų atliekamų veiksmų, nors tam turėjo realią galimybę, dėl ko stomatologiniame kabinete įvykio nelaimingas atsitikimas darbe – kilo gaisras, ir atsirado sunkių padarinių - nuo gaisro metu patirtų sunkių sveikatos sutrikdymų mirė R. V., R. P., P. L.. Kaip įstaigos direktorė, N. L. nesilaikė jau aukščiau aptartų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatų bei Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimų. Be šių įstatymų pažeidimų nebūtų ir virš įvardinto mirtino nelaimingo atsitikimo, sukėlusio tokias sunkias pasekmes – trijų žmonių mirtis, šį priežastinį ryšį patvirtina ir 2015-05-11 darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktas Nr. 11-569 (15); 11-709 (15). Pažymėtina, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų , t.y. R. P. ar P. L., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės veiksmai. Tai nustatyta ir jau paminėtuoju 2015-05-11 darbų saugos ir gaisro ekspertizės aktu Nr. 11-569 (15); 11-709 (15), ir 2014-11-07 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, iš kurio seka, kad nustatytos dvi šio įvykio priežastys: 1) darbuotojų padarytas priešgaisrinės saugos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas; 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Pastarieji ištirti dokumentai rodo, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmai sukeliant gaisrą, tiek ir pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės  neveikimas, pasireiškęs tinkamų uždarosios akcinės bendrovės vidaus tvarkos aktų nesukūrimu, darbuotojų neinstruktavimu ir savalaikiu jų nemokymu bei kelio neatsakingiems darbuotojų veiksmams su pašaliniu ugnies šaltiniu ir itin degiu skysčiu neužkirtimas, buvo analizuojamo nelaimingo atsitikimo priežastimi.

Darbuotojų sauga ir sveikata (darbų sauga) - tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos arba planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Taigi, darbų saugos akiratin patenka ir priešgaisrinę saugą ir priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai, apimantys itin specifinę sritį.

Pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla darbdaviui ar jo įgaliotas asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Jau aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu N. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, atsakinga šioje bendrovėje tiek už priešgaisrinę, tiek už darbų saugą. Įvertinus aukščiau teismo nustatytų bylos aplinkybių visumą,  N. L. įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Įstatymai (LR BPK 109 str., 111 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 3 d.) nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens reikalauti žalos atlyginimo  ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (LR CK 6.264 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2717,89 Lt (787,33 eurų) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už gydymo paslaugas (b.t. 4 b.l. 20). Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. L. pripažinus kalta dėl  nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. pateikė 200000 Lt (57937,42 eurų). civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.t. 4 b.l. 55-58). Ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad  dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų didelių nudegimų, jos motina R. V. buvo paguldyta į ligoninę, o vėliau – mirė. Matydama motinos patiriamas kančias ligoninėje, nukentėjusioji nuo tada išgyvena didelį psichologinį stresą, įtampą ir emocinį skausmą. Mama visada buvo labai gyvybinga, itin geros sportinės formos moteris. Su motina visada siejo itin glaudus ryšys, nes motina kiek tik galėdama padėjo materialiai, o taip pat visada padėjo prižiūrėti vaikus (anūkus), visais rūpinosi. Netikėta mamos mirtis nukentėjusiąją labai sukrėtė. Mamos paskutinis noras buvo, kad ji su broliu A. N. kaip nors išlaikytų mamos namą Birštone, kuris pirktas už banko suteiktą paskolą. Motinos praradimas sukėlė labai didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį stresą, sumažėjo bendravimo galimybės, apėmė tuštuma. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. Š. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 57924 eurų analogiškais motyvais, 6115,46 eurų turtinės žalos atlyginimo ir teisinių išlaidų priteisimo solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b.l.151-181). Dalyje dėl turtinės žalos nurodoma, kad tokią sumą sudaro motinos laidojimo paslaugos bei pateikiami laidojimo išlaidas patvirtinantys dokumentai. Dėl teisinių paslaugų patirtų išlaidų bendroje 3883,12 eurų sumoje taip pat pateikiami tai patvirtinantys dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs A. N. pateikė 200000 Lt (57937,42 eurų) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.t. 4 b.l. 192-194). Ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjęs prarado motiną R. V. gaisro metu. Motina visada buvo sveika ir energinga, gyvenimu besidžiaugianti moteris, su kuria jį siejo labai stiprūs ryšiai, glaudūs nuolatiniai santykiai. Matydamos motinos kančias ligoninėje dėl nudegimų, pats išgyveno didelį psichologinį stresą, įtampą, emocinį skausmą. Motinos netikėta mirtis labai sukrėtė, nes prarado visam laikui itin artimą ir mylimą žmogų. Dėl to patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, sumažėjo bendravimo galimybės, apėmė tuštuma. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs A. N. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 57924 eurų atlyginimo priteisimo analogiškais motyvais solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b.l.146-150).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. pateikė 50000 Lt (14484,35 eurų) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.t. 5 b.l. 1-3). Ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad prarado seserį R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusio gaisro metu. Matė ligoninėje dėl didelių nudegimų paguldytos sesers R. V. fizines bei emocines kančias ir blogėjančią jos sveikatą, dėl ko ir pati patyrė didelį psichologinį stresą, įtampą, emocinį skausmą. Su seserimi nuolat bendravo, ji buvo vienintelė sesuo, jų tėvas ir motina yra mirę. Sesers netikėta mirtis labai stipriai sukrėtė, dėl to patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, emocinę įtampą, nenorą bendrauti su žmonėmis. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 14481 eurų atlyginimo priteisimo analogiškais motyvais solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b.l.141-145).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. L. pateikė 30000 eurų neturtinei ir 3359,62 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.t. 5 b.l. 22-33).  Ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad Ž. L. prarado motiną P. L., su kuria ją siejo labai artimi, glaudūs dvasiniai ir emociniai ryšiai, kartu gyveno, dalinosi buities darbais ir rūpesčiais. Mama buvo artimiausias žmogus ir paguoda gyvenime. Motinos itin skaudi netektis įtakos visą likusį jos gyvenimą. Matydama ligoninėje dėl nudegimų paguldytą mamą, kuri kentėjo didelius skausmus, ir pati išgyveno didelį psichologinį stresą, įtampą ir emocinį sukrėtimą. Po mamos laidotuvių buvo gilioje depresijoje, vartojo vaistus, niekaip negali atsigauti po tokio praradimo Ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nurodo, kad motinos P. L. laidotuvės jai kainavo bendroje sumoje 3359,62 eurus bei prideda išlaidas patvirtinančius dokumentus dėl karsto, laidojimo rūbų, laidojimo paslaugų, laidojimo duobės, gėlių vainikų, paminklo, gedulingų pietų apmokėjimo  dokumentus.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta R. P., P. L., R. V. sveikata, dėl ko jos mirė, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš 2014-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. M668/14(02) matyti, kad R. V. mirties priežastis yra terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas. R. V. konstatuotas terminis nugaros, sėdmenų, apatinių ir viršutinių galūnių 2A-2B-3o 52% nudegimas išsivystė gaisro metu. Nudegimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tapo mirties priežastimi (b.t. 4 b.l. 38-42). Iš 2014-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. M682/14(02) matyti, kad R. P. mirties priežastis yra 2B-3o 95% kūno terminis nudegimas, terminis kvėpavimo takų nudegimas. Konstatuotas nudegimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.t. 5 b.l. 59-61). Iš 2015-08-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. M710/14(02) matyti, kad P. L. mirties priežastis – terminis veido, kaklo, krūtinės, abiejų rankų ir kojų 2B-3 laipsnio nudegimas, apimantis 50% viso kūno paviršiaus. Tai komplikavosi sepsiu, septiniu šoku, abipusiu plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, inkstų funkcijos nepakankamumu. Tokio pobūdžio ir apimties nudegimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 5 b.l. 12-15). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. kaltų veiksmų dėl kilusio gaisro, P. L., R. P., R. V. patyrė nudegimus ir dideles kančias ligoninėje, kurias matė jų artimieji, t.y. J. Š., A. N., J. M., Ž. L. ir dėl to šie jautė  didelius dvasinius išgyvenimus. Asmens sveikata, o tuo labiau - gyvybė, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.

Šioje vietoje pabrėžtina, kad ir pati kaltinamoji įvykio metu išgyveno skaudžią netektį – žuvo jos duktė R. P., ir pati kaltinamoji patyrė kūno sužalojimus. Tai matyti iš 2014-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno poskyrio specialisto išvados Nr. G2247/14 (02), kad N. L. konstatuoti terminis IIA-IIB-III laipsnio veido, kaklo, abiejų rankų, nugaros ir juosmens nudegimai, apimantys 30 % viso kūno paviršiaus, padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytų aplinkybių metu bei laiku, t.y. 2014-07-10. Tokio laipsnio ir apimties nudegimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. 5 b.l. 186). Kaip matyti iš pateiktų teismui N. L. dokumentų, nuo 2015-12-07 iki 2016-06-10 jai  nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (7 t., b.l. 101).

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-507/2016, Nr. 2K-11-648/2017, 2K-126-693/2017 ir kt. ).

Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006). Žmogaus gyvybė yra neatkuriama, demokratinių šalių teisėje ji pripažįstama aukščiausia vertybe. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-119/2009).

Teismas įvertina faktines bylos aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatinis kapitalas  10000Lt (2896,87 eurų) steigėja ir vienintelė akcininkė yra N. L., kuri pati yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė (2 t., b.l. 17-48). Taip pat teismas atsižvelgia  ir į tai, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų , t.y. R. P. ar P. L. rizikingas elgesys, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. veiksmai (neveikimas) ( CK 6.250 str. 2 d.), tai netaikytina R. V.. Šioje byloje nustatyta, kad R. P. ir P. L. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu, savo darbo vietoje atlikdamos darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, suponuoja darbdavio pareigą (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorės N. L.) garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą.

Be to, teismo manymu, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, motinos ir vaikų tarpusavio ryšys yra stipresnis ir ši netektis yra žymiai skaudesnė (J. Š., A. N., Ž. L. atveju), nei sesei negrįžtamai netekti sesers (J. M. atveju). Teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju vaikai (J. Š., A. N., Ž. L.) yra jau visiškai suaugę, savarankiški, jiems nereikalingas išlaikymas.

Bylos duomenimis, kaltinamoji nuo pat tyrimo pradžios kaltės nepripažino. Ji yra riboto darbingumo, garbaus amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamosios amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbines pozicijas, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kitų civiliniams ieškiniams išspręsti reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nukentėjusios J. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jos naudai priteistina 16000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo, 6115,46 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 3883,12 eurų teisinių išlaidų priteisimo solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir jo naudai priteistina suma yra 16000 eurų solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas; nukentėjusios J. M. pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir jos naudai priteistina suma yra 5000 eurų solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; nukentėjusios  Ž. L. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai priteistina 16000 eurų neturtinei ir 3359,62 eurų turtinei žalai atlyginti solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo manymu, toks nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, pačių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų rizikingus veiksmus, teismų praktikos tendencijas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad N. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių veikų. N. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskutinį kartą bausta 2010-09-21 pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. (b.t. 5 b.l. 113-114), neteista (b.t. 5 b.l. 112). Narkologinis gydymas, įskaita: į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta (b.t. 5 b.l. 119). Psichiatrinis gydymas, įskaita: Všį Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre gydytojos psichiatės konsultuota 2014-10-02 (b.t. 5 b.l. 121). Iš 2015-06-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.t. 5 b.l. 133).

Kaltinamosios N. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Lengvinančia atsakomybę aplinkybe N. L. pripažintina rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys  (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

N. L. teisiama pirmą kartą. Kaltinamajai inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys – bauda arba laisvės atėmimas. Bauda, nors ir švelniausia bausmės rūšis, neskirtina atsižvelgus į priteistinus didelių sumų civilinius ieškinius, kaltinamosios darbingumą, amžių bei kitas reikšmingus faktus. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežta – terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamoji iš esmės charakterizuojama teigiamai Teismas, visapusiškai įvertinęs N. L. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. L. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jos teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų galimybės dirbti, negalėtų padėti savo artimiesiems, turi problemų su sveikata. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamosios elgesį rodo, kad N. L. resocializacija neabejotinai galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jos nuo visuomenės

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms

Bylos duomenimis, laikinosios apsaugos priemonės taikomos šiam N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms:

1. 2014-08-01 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu laikinai apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 134564795, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). (b.t. 6 b.l. 65).

2.              2014-08-01 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu laikinai apribotos įtariamosios N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į turtą - negyvenamąją patalpą – stomatologijos kabinetą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus Nr. 1995-7031-2037:0004 (registro Nr. 20/131330); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), - unikalus Nr. 8405-0004-0015 (registro Nr. 84/1076); butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – unikalus Nr. 1998-2012-3017:0044 (registro Nr. 20/213626); 59/200 namo, esančio adresu esantį adresu (duomenys neskelbtini) - unikalus Nr. 1995-6016-1015 (registro Nr. 20/67254); 59/200 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) - unikalus Nr. 1901-0024-0042 (registro Nr. 16/10004); N. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias Akademinėje kredito unijoje sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); N. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); N. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį TOYOTA STARLET valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 laidos, VIN kodas JT1G0EP7000144682 (b.t. 6 b.l. 11-12).

3.              2014-11-26 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 134564795, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jai priklausantį kilnojamąjį turtą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus - odontologinę įrangą stomatologinį įrenginį (kėdę) CHIRANA DENTAL TYPE DA110A, stomatologinį įrenginį (kėdę) ) CHIRANA DENTAL TYPE DL 250, autoklavą „Millenium B+“, rentgeno aparatą „Xminds“, stacionarinį kompiuterį „Compaq“ su monitoriumi (b.t. 6 b.l. 94).

Visiems aukščiau išvardintiems turtiniams vienetams baudžiamojoje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikomos  ir iki šiol, paskutinį kartą buvo pratęstos nuo skirtingų datų trijų mėnesių laikotarpiui 2017-04-13 Kauno apylinkės nutartimi. Nuosprendį paskelbus, laikinosios apsaugos priemonės paminėtiesiems visiems turtiniams objektams paliktinos galioti ir pratęstinos iki šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių patenkinimo, apie ką informuotinas ir Turto arešto aktų registro tvarkytojas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1.              Daiktai, paimti 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 1 b.l. 14) - laidas su maitinimo blokeliu, bespalvio skysčio pavyzdys, šlapio popieriaus pavyzdžiai – perduoti saugojimui UAB „Alekstoto prekyba“ (b.t. 6 b.l. 120-121), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2.              Daiktai, paimti 2014-08-07 įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 1 b.l. 33-39) - dvi rozetės – perduoti saugojimui UAB „Alekstoto prekyba“ (b.t. 6 b.l. 120-121), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

3.              Daiktai, paimti 2014-11-26 įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 1 b.l. 40-44) - du plastikiniai buteliai su purkštukais, po 1 ltr. talpos, su užrašais ADK -611 ir ADK- 612, su skysčiais – perduoti saugojimui UAB „Alekstoto prekyba“ (b.t. 6 b.l. 120-121), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

4.              Daiktai, paimti 2014-10-03 daiktų dokumentų pateikimo protokolu (b.t. 1 b.l. 63) - R. V. daiktai - rankinis laikrodis, moteriška rankinė – pakvitavimu grąžinti J. S. (b.t. 1 b.l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini J. S..

5.              Kompaktinis diskas su GMP kvietimo garso įrašais, gautas iš GMP (b.t. 1 b.l. 180) – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje..

6.              Kompaktinis diskas su GMP kvietimo garso įrašais, gautas iš BPC (b.t. 1 b.l. 194) – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

7.              UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos dokumentai – 2 segtuvai, paimti 2014-07-30 kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)(b.t. 2 b.l. 54-56) - perduodami teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8.              UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai – 1 segtuvas, paimtas 2014-07-23 daiktų pateikimo protokolu (b.t. 2 b.l. 111) - perduodami teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

10.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2014-07-22 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

11.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2014-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

12.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2015-08-27 N. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 116 straipsniu, 151 straipsniu, 272 straipsniu,  276 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

N. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje  ir paskirti jai  bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant N. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalimi, N. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviejų) metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas.

Nukentėjusios J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti 16000 (šešiolika tūkstančių eurų) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 6115,46 eurų (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiolika eurų 46 cnt.) turtinės žalos atlyginimo ir 3883,12 eurų (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 12 cnt.) teisinių išlaidų solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir jo naudai priteisti 16000 eurų (šešiolika tūkstančių eurų) solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusios J. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti 5000 eurų (penkis tūkstančius eurų) solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusios  Ž. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti 16000 eurų (šešiolika tūkstančių eurų) neturtinei ir 3359,62 eurų (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 62 cnt.) turtinei žalai atlyginti solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos 787,33 eurų (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 33 cnt.) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už gydymo paslaugas tenkinti visiškai ir priteisti jį solidariai iš N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

N. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendį paskelbus, palikti galioti ir pratęsti iki šiol taikytas laikinas apsaugos priemones iki byloje pareikštų civilinių ieškinių patenkinimo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. Juodkrantės g. 30, Kaune, nuosavybės teise priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms:

1) negyvenamai patalpai – stomatologijos kabinetui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1995-7031-2037:0004 (registro Nr. 20/131330);

2) žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 8405-0004-0015 (registro Nr. 84/1076);

3) butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1998-2012-3017:0044 (registro Nr. 20/213626);

4) 59/200 namo,  adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1995-6016-1015 (registro Nr. 20/67254);

5) 30/436 žemės sklypui,  adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1901-0024-0042 (registro Nr. 19/10004);

6) automobiliui TOYOTA STARLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 laidos, VIN kodasJT1G0EP7000144682;

7) piniginėms lėšoms, esančioms Akademinėje kredito unijoje sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

8) piniginėms lėšoms, esančioms AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

9) piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti dalinį nuosavybės teisių apribojimą į turtą, nurodytą šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje 1-6 punktuose, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, iki byloje pareikštų civilinių ieškinių  patenkinimo. Turtą pavesti saugoti N. L..

Taikyti pilną nuosavybės teisės apribojimą į turtą (pinigines lėšas), numatytą šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje 7-9 punktuose, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, valdyti ir naudotis, išskyrus lėšų gavimą į sąskaitas, iki byloje pareikštų civilinių ieškinių  patenkinimo. Turtą pavesti saugoti finansinėms įstaigoms, kuriose yra sąskaitos.

Įspėti N. L., kad pažeidus turto atžvilgiu nustatytą draudimą, jai gali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį.

Nuosprendį paskelbus, palikti galioti  ir pratęsti iki šiol taikytas laikinas apsaugos priemones iki byloje pareikštų civilinių ieškinių patenkinimo civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 134564795, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms:

1) stomatologiniam įrenginiui (kėdei) CHIRANA DENTAL TYPE DA110A, stomatologiniam įrenginiui (kėdei) CHIRANA DENTAL TYPE DL 250, autoklavui „Millenium B+“, rentgeno aparatui „Xminds“, stacionariniam kompiuteriui „Compaq“ su monitoriumi;

2) piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 

Taikyti pilną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, valdyti ir naudotis, išskyrus lėšų gavimą į sąskaitą, iki byloje pareikštų civilinių ieškinių  patenkinimo. Turtą dėl piniginių lėšų pavesti saugoti finansinę įstaigą, kurioje yra sąskaita.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1.              Daiktai, paimti 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros metu - laidas su maitinimo blokeliu, bespalvio skysčio pavyzdys, šlapio popieriaus pavyzdžiai – perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2.              Daiktai, paimti 2014-08-07 įvykio vietos apžiūros metu - dvi rozetės – perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

3.              Daiktai, paimti 2014-11-26 įvykio vietos apžiūros metu - du plastikiniai buteliai su purkštukais, po 1 ltr. talpos, su užrašais ADK -611 ir ADK- 612, su skysčiais – perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

4.              Daiktai, paimti 2014-10-03 daiktų dokumentų pateikimo protokolu - R. V. daiktai - rankinis laikrodis, moteriška rankinė – pakvitavimu grąžinti J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. S..

5.              Kompaktinis diskas su GMP kvietimo garso įrašais, gautas iš GMP (b.t. 1 b.l. 180) – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

6.              Kompaktinis diskas su GMP kvietimo garso įrašais, gautas iš BPC (b.t. 1 b.l. 194) – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

7.              UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos dokumentai – 2 segtuvai, paimti 2014-07-30 kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)(b.t. 2 b.l. 54-56) - perduodami teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8.              UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai – 1 segtuvas, paimtas 2014-07-23 daiktų pateikimo protokolu (b.t. 2 b.l. 111) - perduodami teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2014-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

10.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2014-07-22 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

11.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2014-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

12.              Kompaktinis diskas – priedas prie 2015-08-27 N. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – perduodamas teismui kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendį dalyje dėl N. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms  taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti nedelsiant paskelbus nuosprendį, nuosprendžio apskundimas nesustabdo nuosprendžio dalies vykdymo dėl paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo ir tolesnio jų taikymo.

Paskelbto nuosprendžio kopijas nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Sigita Meškauskienė