Administracinė byla Nr. eA-1049-756/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03456-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. C. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. C. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas K. C. A. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus (toliau – ir Imigracijos reikalų skyrius) 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) (toliau – ir sprendimas); 2) įpareigoti Imigracijos reikalų skyrių priimti naują sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. studijuoja Kauno kolegijoje turizmo ir viešbučių vadybą, jam 2015 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Studijos pareiškėjui sekėsi, todėl, ketindamas jas tęsti ir žinodamas, kad leidimo galiojimo terminas baigiasi 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (toliau – ir Migracijos skyrius) su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo priimtas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas surašytas formaliai ir yra nepagrįstas. Pareiškėjas pripažįsta, kad kelis kartus yra pažeidęs kelių eismo taisykles ir viršijęs greitį, tačiau nėra vengęs atsakomybės, visuomet sprendimus pripažindavo. Taip pat pareiškėjas pripažįsta, kad kelis kartus yra nespėjęs grįžti prie automobilio iki apmokėto laiko pabaigos, dėl ko yra baustas, ir niekada nevengė atsakomybės. Pareiškėjo manymu, Kelių eismo taisyklių pažeidimai ar vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimai neturėtų būti laikomi grėsme visuomenei. Pareiškėjas tik iš ginčijamo sprendimo sužinojo, kad yra skolingas 95 Eur ir įsiskolinimą nedelsiant padengė. Pareiškėjas yra Kauno kolegijos studentas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, neturi įsiskolinimų biudžetui, nėra padaręs kriminalinių nusikaltimų, todėl nekelia grėsmės visuomenei.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsakovas paaiškino, kad Migracijos skyrius, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų, nustatė, kad pareiškėjas turi 95 Eur nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Migracijos skyrius kreipėsi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybą (toliau – ir Viešosios policijos valdyba), prašydamas įvertinti, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai. Policijos departamentas Migracijos skyriui pateikė 2016 m. birželio 30 d. raštą Nr. 20-G-75857(12.25K), kuriuo informavo, kad patikrinus duomenis Administracinių teisės pažeidimų registre, buvo nustatyta, kad pareiškėjas per pastaruosius metus padarė 10 administracinių teisės pažeidimų kelių ūkio srityje bei pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Keturi iš minėtų pažeidimų yra šiurkštūs administraciniai pažeidimai. Policijos departamentas taip pat nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei rengimo tvarkos aprašo 13.4 papunkčiu pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis Ch. A. K. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos skyrius, nustatęs, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, pareiškėjo bylą persiuntė Migracijos departamentui, kuris, įvertinęs visą surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne tik pateikta Policijos departamento išvada, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, mastą, pareiškėjo elgesį po pažeidimų padarymo ir kitas aplinkybes. Ginčijamame sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai – pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymu, pareigūnų paskirtų baudų nevykdymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, nenusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir jų negerbia, kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai, turtui. Pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai yra reali ir akivaizdi. Departamentas ginčijamame sprendime įvertino, kad pareiškėjas turėjo tik vieną leidimą laikinai gyventi, galiojusį vienerius metus, per kuriuos jis padarė net 10 pažeidimų, 4 iš kurių laikytini šiurkščiais pažeidimais, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ryšiai (Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nedirba), taip pat aplinkybę, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeimyniniai ryšiai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, manytina, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, lyginant su leidimo užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui skirtos baudos nebuvo sumokėtos ir Migracijos departamentas turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte nenustatyta išimčių, kurioms esant užsieniečiui, kuris yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtų baudų, kurių suma didesnė negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, gali būti pakeičiamas leidimas laikinai gyventi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo K. C. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui Ch. A. K.“, teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT374944, galiojantis iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kauno kolegija 2016 m. birželio 9 d. Tarpininkavimo raštu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Nr. (9.2)-11-455 Imigracijos skyrių informavo, kad užsieniečio laikino buvimo adresas Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini), Kaune. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. birželio 15 d. išrašas patvirtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra bendrabutis. Pareiškėjas 2016 m. birželio 15 d. prašymu Nr. DO-APG-LL-307601 „Pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindą nurodė ketinimą studijuoti. Šeimyninės padėties grafoje nurodė, kad yra nevedęs, taip pat nurodė, kad niekada nedirbo, gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Kaune.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Duomenų apie asmens nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui pažyma patvirtina, kad 2016 m. birželio 16 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos biudžetui buvo skolingas 95 Eur.
Migracijos skyrius 2016 m. birželio 17 d. paklausimu Nr. 20-S-95778(12.25U) „Dėl prašymą pateikusio užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ kreipėsi Policijos departamento Viešosios policijos valdybą, prašydamas patvirtinti, ar pareiškėjo gyvenimas ar buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai. Policijos departamentas, atsakydamas į Migracijos skyriaus 2016 m. birželio 17 d. paklausimą, 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-G-75857(12.25K) „Dėl Ch. A. K. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymu ir paskirtų nuobaudų nevykdymu, neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus. Jo elgesys kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl vertintinas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Administracinių teisės pažeidimų registro 2016 m. rugsėjo 23 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas, vairuodamas autotransporto priemonę Mersedes Benz C200, viršijo leistiną greitį 32 km/h, taip pat pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas pasibaigęs, jam už pažeidimą paskirta 135 Eur bauda; 2015 m. vasario 8 d. vairavo autotransporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, už pažeidimą jam paskirta 11 Eur bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra; 2015 m. vasario 11 d. vairavo autotransporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui ir leistiną greitį viršijo 55 km/h, už pažeidimą jam paskirta 289 Eur bauda ir specialios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 1 mėn. Administracinių teisės pažeidimų registro 2016 m. liepos 28 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad 2015 m. birželio 27 d. pareiškėjas, vairuodamas autotransporto priemonę Mercedes Benz C200, viršijo nustatytą greitį 27 km/h, už šį pažeidimą jam paskirta 57 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2015 m. spalio 21 d. pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, už šį pažeidimą jam paskirta 11 Eur bauda; 2015 m. lapkričio 2 d. pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, už šį pažeidimą jam paskirta 23 Eur bauda; 2015 m. lapkričio 9 d. vairavo autotransporto priemonė Audi A6, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, už šį pažeidimą jam paskirta 38 Eur bauda, taip pat nurodyta, kad nėra informacijos apie baudos sumokėjimą; 2016 m. kovo 9 d. pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 2016 m. kovo 16 d. pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 2016 m. gegužės 12 d., vairuodamas autotransporto priemonę Lexus IS 250, leistiną greitį viršijo 32 km/h, už šį pažeidimą jam paskirta 135 Eur bauda.
Migracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 20-S-115669(12.25K) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ informavo Migracijos departamentą, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyti atsisakymo pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai, nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, ir persiuntė Migracijos departamentui pareiškėjo asmens bylą su surinkta medžiaga bei tarnybiniu pranešimu sprendimui priimti. Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui Ch. A. K.“ atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais. Įvertinęs visas aplinkybes, Imigracijos reikalų skyrius konstatavo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra besikartojantys, paskirtų nuobaudų nepaisė, jo elgesys nekito, jis ir toliau darė tuos pačius pažeidimus, kas parodo užsieniečio neatsakingą požiūrį į valstybėje nusistovėjusią tvarką, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių bei ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, Lietuvos Respublikoje gyvena tik nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d.
Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokėjimo pavedimu Nr. 618117 pervedė 38 Eur, o 2016 m. rugpjūčio 22 d. Mokėjimo pavedimu Nr. 618127 – 57 Eur.
Kauno kolegijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. (9.2)-11-749 patvirtina, kad pareiškėjas yra Kauno kolegijos trečio kurso studentas, studijuojantis nuolatinėse Turizmo ir viešbučių vadybos studijose, pareiškėjui išduotas studento pažymėjimas.
Įstatymo 26 straipsnis nustato leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (11 punktas). Įstatymo 40 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Taigi leidimas laikinai gyventi išduodamas, jei užsienietis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Tvarkos aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio, nurodyto aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai įvertinimas bei mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija nustatymas yra būtina leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros dalis. Net ir tuo atveju, kai asmuo atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, tačiau yra nustatomos aplinkybės, kurioms esant paneigiama kuri nors leidimo laikinai gyventi sąlyga, numatyta Įstatymo 26 straipsnyje ar nustatoma Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė, leidimas laikinai gyventi negali būti išduotas.
Aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei nustatė Policijos departamentas, kuris 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-G-75857(12.25K) „Dėl Ch. A. K. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodė, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymu ir paskirtų nuobaudų nevykdymu, neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Policijos departamentas vertino tai, kad pareiškėjas per pastaruosius metus padarė dešimt administracinių teisės pažeidimų kelių ūkio srityje bei pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, keturi iš pažeidimų yra šiurkštūs. Policijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei rengimo tvarkos aprašo 13.4 papunkčiu, nustatančiu, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis Ch. A. K. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento nustatytas aplinkybes ir išvadas patvirtina Administracinių teisės pažeidimų registro 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. liepos 28 d. išrašai apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Iš šių išrašų matyti, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 29 d. viršijo leistiną greitį 32 km/h, 2015 m. vasario 11 d. viršijo leistiną greitį 55 km/h, 2015 m. birželio 27 d. viršijo leistiną greitį 27 km/h, 2016 m. gegužės 12 d. viršijo leistiną greitį 32 km/h. Taip pat, 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 8 d. vairavo autotransporto priemonę neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2015 m. vasario 11 d. vairavo autotransporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, 2015 m. lapkričio 9 d. vairavo autotransporto priemonė Audi A6, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2016 m. kovo 9 d. pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taigi, pareiškėjo padarytų pažeidimų negalima vertinti kaip mažareikšmių, pareiškėjas sistemingai viršija leistiną greitį, sistemingai pažeidžia vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nepaiso Lietuvos Respublikoje nustatytų teisės aktų reikalavimų automobilių civilinės atsakomybės draudimui, techninės apžiūros atlikimui. Be to, Administracinių teisės pažeidimų registro išrašai patvirtina, kad ne visas pareiškėjui skirtas baudas jis sumokėjo, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos biudžetui buvo skolingas 95 Eur. Šią sumą pareiškėjas sumokėjo tik gavęs Departamento sprendimą nepakeisti leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas nurodo, kad visuomet sprendimus pripažindavo ir nevengdavo atsakomybės, tačiau šiuos jo argumentus paneigia ta aplinkybė, kad jis iki sužinojimo apie sprendimą nepakeisti leidimo laikinai gyventi dienos nebuvo sumokėjęs 95 Eur mokestinę neprimoką valstybės biudžetui. Pareiškėjas nenurodo, dėl kokių priežasčių jis apie šį įsiskolinimą nežinojo anksčiau, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas tiesiog vengė jam paskirtų baudų mokėjimo, tokiu būdu ignoruodamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui Ch. A. K.“, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, sprendimo priėmimo metu turėjo 95 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tai, kad Lietuvos Respublikoje neturi šeimos, nuosavo būsto, nedirba, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo naikinti Migracijos departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1016(00190).
Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Migracijos departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190), kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas įpareigoti departamentą priimti naują sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
III.
Pareiškėjas K. C. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrių pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Apeliantas pažymi, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, nevertino apelianto padarytų administracinės teisės pažeidimų pobūdžio, taip pat kėlė apeliantui nepagrįstus reikalavimus. Migracijos departamentas, priimdamas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, nusprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) aiškiai suskirsto administracinius teisės pažeidimus į grupes. 13-tame skirsnyje įstatymų rengėjas išskiria administracinius pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (ATPK 174–186 straipsniai), tuo tarpu apeliantas, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra padaręs kelis galiojančius administracinius teisės pažeidimus (123, 124 straipsniai) transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje. Todėl, vertinant apelianto padarytus administracinės teisės pažeidimus, negalima teigti, kad šiais pažeidimais yra pasikėsinta į viešąją tvarką. Veika, kuria būtų kėsinamasi į visuomenės saugumą, yra išskirta ne ATPK, bet jau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35 skirsnyje. Šios veikos apeliantas taip pat nėra padaręs, todėl teismo išvada, kad apelianatas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei yra nepagrįsta.
Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neturi šeimos, nuosavo būsto, nedirba. Apelianto įsitikinimu, šie reikalavimai jam negali būti taikomi, kadangi apeliantas nuo 2015 m. studijuoja Kauno kolegijoje, profesinio bakalauro studijų turizmo ir viešbučių vadybą. Tuo pagrindu jam 2015 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas studijavo Kano kolegijoje, turizmo ir viešbučių vadybos profesinio bakalauro studijų pirmajame kurse. Būdamas studentu visą dėmesį skyrė studijoms, todėl darbo neieškojo. Reikalavimas turėti nuosavą būstą, taip pat yra perteklinis, kadangi asmuo atvykęs į Lietuvą studijuoti, yra pasirinkęs būstą nuomoti, bet ne pirkti. Todėl apeliantui yra nesuprantamas, bei įstatymais nepagrįstas departamento reikalavimas turėti nuosavą būstą. Apeliantui taip pat nėra suvokiamas departamento reikalavimas siekiančiam pakeisti leidimą gyventi asmeniui per buvimo Lietuvos Rerspublikos teritorijoje pirmuosius metus sukurti šeimą, o jos nesukūrusiam, šį faktą nurodyti kaip priežastį, kodėl leidimas yra nekeičiamas.
Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jo padaryti teisės pažeidimai negali būti laikomi keliančiais grėsmę viešajai tvarkai, nusikalstamų veikų jis taip pat nėra padaręs, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra nepagrįsta. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė išsamiai išnagrinėjęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir sprendimo priėmimo metu aktualią informaciją. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis; 2 dalis – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Kaip matyti iš Migracijos departamento ir ginčijamo sprendimo turinio, šiuose sprendimuose buvo nurodyta informacija apie pareiškėjo darytus teisės pažeidimus, gauta iš Policijos departamento, t. y. iš institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad atsakovo sprendime nurodyti pažeidimai jo iš tikrųjų buvo padaryti. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo įvertinta ne vien tik pateikta Policijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdis, mastas, pareiškėjo elgesys po pažeidimų padarymo ir kitos aplinkybės. Ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento pateiktoje išvadoje, tiek ginčijamame sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai – pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymu (per vienerius metus padarė 10 pažeidimų, iš kurių 4 laikytini šiurkščiais), pareigūnų paskirtų baudų nevykdymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir jų negerbia, kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai ir turtui, t. y. pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai yra reali ir akivaizdi. Pareiškėjas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ne vieną kartą ir labai daug viršijo nustatytą greitį, tuo keldamas didelį pavojų kitiems visuomenės nariams. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės viešajai tvarkai. Taigi, pagal minėtą Įstatymo nuostatą atsisakymui pakeisti leidimą gyventi nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendimu yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas – užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Priešingu atveju valstybės institucijų galimybės operatyviai reaguoti į galimą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai būtų itin apribotos.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas jau įsigaliojus 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX- 2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 1401 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymui (įstatymas įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kurio tikslas – užtikrinti veiksmingesnę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę. Įstatymo pakeitimais (pvz., Įstatymo 4 straipsnio, 35 straipsnio 1 dalies 15 punkto pakeitimais) įstatymų leidėjas įtvirtino didesnę viešosios tvarkos, visuomenės interesų apsaugą, mažesnį šių interesų pažeidimų toleravimo lygį. Migracijos departamento nuomone, vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.
Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad Migracijos departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ne tik tuo pagrindu, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir kitu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas turėjo 95 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ir sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau, kaip teisingai nurodė teismas ginčijamame sprendime, tai jis padarė tik gavęs Migracijos departamento sprendimą atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, t. y. Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu pareiškėjas atitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintą atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindą, o toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip vengimas mokėti jam paskirtas baudas, tokiu būdu ignoruojant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė papildomus reikalavimus dėl darbo, gyvenamosios vietos ir šeiminių ryšių turėjimo. Atsakydamas į šiuos skundo teiginius, atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priėmė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, o aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ekonominiais, šeiminiais ir kitais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje, buvo vertintos tik kaip papildomos, siekiant nustatyti, ar priimamas sprendimas yra proporcingas, ar visuomenės interesai šiuo atveju yra svarbesni nei pareiškėjo galimai patiriami nepatogumai. Pažymėtina, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pastebėjęs, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 konstatavo, kad teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą, ir kt.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) (b. l. 6–9) ir prašo įpareigoti Imigracijos reikalų skyrių priimti naują sprendimą – pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu (b. l. 85–90) netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) ir įpareigoti Imigracijos reikalų skyrių priimti naują sprendimą, t. y. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavęs, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93–96), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
Pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjo elgesys gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, taip pat pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo 95 Eur nepriemoką Lietuvos valstybės biudžetui.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
To paties straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, jei jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis.
Kaip matyti iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo, atsakovas atsisakymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pirmiausia grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858- 1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Remiantis byloje pateiktais iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašais apie pareiškėjui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 38–42, 79–81), nustatyta, kad po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, t. y. po 2015 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 12, 43), pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą 27 km/h ir jam skirta 57 Eur bauda; 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, ir jam skirta 14 Eur bauda; 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą 32 km/h ir jam skirta 135 Eur bauda.
Iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., pareiškėjas 2015 m. kovo 6 d. nutarimu buvo baustas už leistino greičio viršijimą 32 km/h ir vairavimą su vairuotojo pažymėjimu, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, už tai pareiškėjui skirta 135 Eur bauda; 2015 m. kovo 12 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už automobilio vairavimą, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir jam skirta 11 Eur bauda; 2015 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už greičio viršijimą 55 km/h ir transporto priemonės vairavimą su vairuotojo pažymėjimu, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, už tai pareiškėjui skirta 289 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę 1 mėnesį.
Taip pat po 2015 m. rugpjūčio 23 d. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjas keletą kartų baustas už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, naudojantis mokama automobilių stovėjimo aikštele (zona). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesusimokėjimas už vietą automobilių stovėjimo aikštelėje nėra tas pažeidimas, kuris sudarytų prielaidas išvadai, kad pareiškėjas gali kelti realia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjo K. C. A. padaryti pažeidimai, yra pagrindas išvadai, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, atkreipia dėmesį, jog nors 2015 m. rugpjūčio 23 d. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo metu Migracijos departamentui turėjo būti žinoma, kad pareiškėjas yra padaręs du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, t. y. du kartus vairavo automobilį ženkliai viršydamas leistiną greitį ir, be kita ko, tai padarė vairuodamas automobilį su vairuotojo pažymėjimu, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, tačiau 2015 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui visgi išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad išduodant minėtą leidimą Migracijos departamentas šių pareiškėjo padarytų pažeidimų nevertino kaip pagrindo pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą konstatuoti jo galimą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Po 2015 m. rugpjūčio 23 d. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kaip minėta, pareiškėjas vėl du kartus buvo nubaustas už greičio viršijimą atitinkamai 27 km/h ir 32 km/h, t. y. pareiškėjas vėl padarė du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas už vairavimą automobilio, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, nėra šiurkštus pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas galimai vairavo netvarkingą transporto priemonę, kuri dėl to gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, šis pažeidimas vertintinas kartu su padarytais minėtais dviem šiurkščiais administraciniais teisės pažeidimais šioje byloje.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pareiškėjui šiurkščiai sistemingai pažeidinėjant nustatytą kelių eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, atskleidžia pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Migracijos Departamentas, pareiškėjui jau padarius du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, 2015 m. rugpjūčio 23 d. visgi jam išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. tuo metu nevertino pareiškėjo elgesio kaip galinčio kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ginčijamas atsakovo sprendimas nelaikytinas visiškai proporcinga ir adekvačia priemone pareiškėjo atžvilgiu. Įvertinus, kad pareiškėjas yra Kauno kolegijos trečio kurso studentas, studijas turintis užbaigti 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 17), teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo po minėto leidimo išdavimo padaryti du šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai nėra visiškai pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje atsiradusi galima grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja kaip laiko, taip ir įrodymų pakankamumo požiūriu, yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir nagrinėjamu atveju leidimo laikinai gyventi nepakeitimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu. Todėl ginčijama Migracijos departamento sprendimo dalis atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. y. šiuo atveju pratęsti gyvenimo laikotarpį Lietuvoje), vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pripažintina nepagrįsta ir naikintina.
Kaip minėta, Migracijos departamentas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakė išduoti ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas turėjo didesnę negu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos valstybės biudžetui – 95 Eur (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs ginčijamą Migracijos departamento sprendimą, minėtą sumą sumokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nors ir po Migracijos departamento sprendimo sumokėjo skolą į valstybės biudžetą, rodo pareiškėjo norą likti Lietuvos Respublikoje ir pabaigti studijas Kauno kolegijoje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymas, kai šiuo metu pagrindas minėtai normai taikyti yra išnykęs, o kitų pagrindų pareiškėjui neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, nagrinėjamu atveju būtų per griežta ir neproporcinga priemonė neleisti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento sprendimo dalis dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu taip pat naikintina.
Pažymėtina, kad nors Migracijos departamentas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo teisę remtis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo (b. l. 55–56) priimdamas ginčijamą sprendimą, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis.
Iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo matyti, kad minėtos Policijos departamento išvados yra pažodžiui perrašytos. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pateiktuose jau minėtuose Administracinių teisės pažeidimų registro išrašuose apie pareiškėjui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir dėl to priimtus nutarimus (b. l. 38–42, 79–81) nėra duomenų apie du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus dėl viršyto leistino greičio, pareiškėjo padarytus 2015 m. kovo 7 d. ir 2016 m. balandžio 1 d., kurie nurodyti tiek Policijos departamento išvadoje, tiek Migracijos departamento sprendime. Taigi, nesant byloje duomenų apie minėtus du pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, kuriuos Migracijos departamentas vertino priimdamas ginčijamą sprendimą atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negalima pripažinti, jog Migracijos departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuriame viešojo administravimo subjektui numatyta pareiga individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis. Migracijos departamento sprendimui neatitinkant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ginčijamas sprendimas naikintinas ir šiuo pagrindu.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Todėl teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos šiuo atveju – Migracijos departamento, – kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti tenkinamas. Tačiau pabrėžtina, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimą, yra pagrindas įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, šioje byloje panaikinus Migracijos departamento sprendimą ir atsižvelgiant į tai atsakovui galbūt pakeitus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. y. pratęsus pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje laikotarpį), tai nereikštų, jog išduotas pakeistas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalėtų būti panaikintas. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išduotas pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galėtų būti panaikintas tuo atveju, jeigu pareiškėjas padarytų naujų pažeidimų (tarp jų ir administracinių teisės pažeidimų), kuriuos įvertinus kartu su ankščiau pareiškėjo padarytais pažeidimais, būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Migracijos departamento sprendimą teisėtu ir dėl to atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190), naikintina, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo K. C. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190), panaikinti.
Pareiškėjo K. C. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1016(00190) bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. C. A. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė