Civilinė byla Nr. e2A-707-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01101-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3.; 3.3.1.20

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1073-603/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Deiga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės era“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Deiga“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Saulės era“, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės atliktus du mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovė sumokėjo atsakovei 20 000 Eur ir 30 000 Eur, viso 50 000 Eur sumą, nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 50 000 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 UAB „Deiga“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Bankroto proceso eigoje nustatyta, kad ieškovės nemokumas nebuvo savalaikis, buvo pažeista tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ ) 8 straipsnio 1 dalis, o ieškovė tapo nemoki 2019 m. birželio 30 d. Tapusi nemoki, ieškovė nepajėgė padengti įsiskolinimų daugeliui kreditorių, bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma siekia net 2 042 641,72 Eur, tačiau 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė atsakovei 2 mokėjimo nurodymais sumokėjo 20 000 Eur ir 30 000 Eur sumas, iš viso 50 000 Eur sumą. Šie mokėjimai (toliau ir – ginčijami sandoriai, ginčijami mokėjimai) buvo atlikti į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Permokos grąžinimas“. Praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams po ginčijamų sandorių atlikimo, buvęs ieškovės direktorius 2020 m. liepos 13 d. pareiškimu pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes ieškovė, turėdama pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki pat ieškovės bankroto, pirmenybę atgauti įsiskolinimą išimtinai suteikė atsakovei, o ieškovė neteko 50 000 Eur sumos, kuri būtų skirta dengiant skolas kitiems kreditoriams. Ginčijami sandoriai niekaip nepagerino ieškovės finansinės padėties, neužtikrino galimybės jai atkurti savo mokumą ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais.

3.       Ieškinį reiškia ieškovės nemokumo administratorė, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas ginanti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl ieškovės nemokumo administratorė turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

4.       Ieškinyje pažymima, kad ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, jog ginčijamais sandoriais buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais. Ginčijamais sandoriais atsakovei buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Darytina išvada, kad ginčijami mokėjimai pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus. Reikšminga aplinkybė, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki. Remiantis pateikiamais duomenimis apie ieškovės finansinę būklę, nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, ginčijami mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu, kai ieškovės finansinė padėtis buvo kritinė – ieškovė nebevykdė statybos darbų, nebeturėjo užsakymų, nebevykdė atsiskaitymų, darbuotojai įmonėje nebedirbo dėl nemokamo darbo užmokesčio. Pagal 2019 m. birželio 30 d. tarpinį įmonės balansą matyti, kad įmonės turtas 2019 m. birželio 30 d. sudarė 1 842 738 Eur, o įsipareigojimai siekė 1 990 161 Eur,  t. y. bendrų įsipareigojimų suma viršijo įmonės turto vertę. Vertinant pradelstų įsipareigojimų dydį, matyti, kad 2019 m. birželio 30 d. BUAB „Deiga“ buvo nemoki, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai viršijo pusę įmonės turto vertės, kaip tai numato ĮBĮ nuostatos konstatuojant įmonės nemokumą.

5.       2019 m. birželio 30 d. įmonei tapus nemokiai, tolesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo iš esmės neįmanomas. Ieškovės įsiskolinimai nuo 2019 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 22 d. padidėjo nuo 1 281 286 Eur iki 2 042 641,72 Eur sumos. Dėl ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės kreditoriai neteko galimybės gauti bent dalinio savo reikalavimų patenkinimo iš ieškovės turto. Atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, o ieškovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti jų su atsakove, kadangi ieškovė buvo skolininkė, kuri neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems ir pradelstiems reikalavimams patenkinti.

6.       Ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi žinojo, kad ieškovė turi pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams, jog tokie ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kitų kreditorių teises. Ginčijamus sandorius ieškovė sudarė 2020 m. balandžio 30 d. jau būdama nemoki bei dėl didelių negrąžinamų skolų esant areštuotam įmonės turtui, prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą. Akivaizdu, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai ir gresiant bankrotui, joks sąžiningas ir rūpestingas juridinio asmens vadovas nebūtų atlikęs ginčijamų mokėjimų, taip suteikdamas pirmenybę išimtinai vienam kreditoriui – atsakovei, ignoruodamas visus kitus esamus kreditorius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad UAB ,,Deiga“ ir UAB ,,Saulės era“ 2018 m. rugsėjo 24 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. BS 2018/09/24 ir 2019 m. lapkričio 15 sudarė rangos sutartį Nr. 19/11/15, pagal kurias iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė ieškovei buvo permokėjusi avansiniais mokėjimais 76 164,80 Eur sumą, už kurią ieškovė nebuvo atlikusi jokių rangos darbų ir neturėjo jokios teisės šių piniginių lėšų panaudoti kitoms reikmėms, todėl ieškovė ginčijamais mokėjimais grąžino susidariusią atsakovei avansinio mokėjimo permoką. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove atsiskaitė nepilnai ir ieškovė liko skolinga 26 164,80 Eur piniginę sumą, kuri susidarė ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, negrąžinant avansinio mokėjimo dalies pagal 2020 m. kovo 2 d. atliktą 30 000 Eur mokėjimo nurodymą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintas atsakovės 26 164,80 Eur finansinis reikalavimas.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturėjo ir neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovei, nes būtent atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. ieškovė nėra atsakovės atžvilgiu įvykdžiusi dalies prievolės pagal statybos rangos sutartis, pervedant avansus.

10.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikta 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi finansinių įmonės dokumentų tyrimas atliktas nesivadovaujant pirminiais apskaitos dokumentais, tai sudaro pagrindą abejoti dėl pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo, be to, prie atliktos ataskaitos nėra pateikti jokie minimi priedai, todėl neaiški analizuotų dokumentų apimtis.

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateikti UAB ,,Deiga“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. bei UAB ,,Deiga“ kasos knyga nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. patvirtina, jog įmonė nuo ieškovės nurodytos įmonės nemokumo datos – 2019 m. birželio 30 d. iki ginčijamų sandorių sudarymo datos – 2020 m. balandžio 30 d. – sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, atliko mokėjimus trečiosioms šalims ir gavo mokėjimus iš trečiųjų šalių už atliktus statybos rangos darbus, be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas bei įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priiminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams. Teismas konstatavo, kad įmonė ginčo laikotarpiu vykdė įprastinę savo ūkinę komercinę veiklą, grynaisiais pinigais mokėjo atlyginimus darbuotojams ir nuomos mokestį už automobilius, išmokėdavo ir priimdavo avansus, priėmė apmokėjimus iš užsakovų už atliktus statybos rangos darbus, o bendra UAB ,,Deiga“ kasos grynųjų pinigų apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė 109 563,67 Eur.

12.       Teismas pažymėjo, kad su kreditoriais nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vyko daugkartiniai atsiskaitymai, buvo perkamos iš jų prekės ir paslaugos, keitėsi ieškovės įsipareigojimų kreditoriams apimtis bei mokėtinos sumos, be to, ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų apyvarta viršijo keletą milijonų eurų sumą, o kasos grynųjų pinigų apyvarta siekė 109 563,67 Eur, taigi buvo keletą kartų didesnė nei reiktų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš UAB ,,Deiga“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  išrašo už 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpį ir UAB ,,Deiga“ kasos knygos už 2019 m. birželio 30 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį matyti, jog UAB ,,Deiga“ uždirbo ir gavo į sąskaitą banke ženkliai daugiau pajamų negu reiktų atsiskaityti su ieškovės nurodytais kreditoriais, o tai patvirtina, kad buvo vykdyti realūs atsiskaitymai su kreditoriais, todėl teismas sprendė, kad nėra abejonių dėl įmonės mokumo ieškovės nurodytai 2019 m. birželio 30 d. datai, nes ieškovė vykdė įprastą kasdienę ūkinę komercinę veiklą, sudarinėjo naujas statybos rangos sutartis, atsiskaitinėjo su verslo partneriais, darbuotojais, iš esmės tinkamai ir laiku mokėjo mokesčius valstybei.

14.       Teismas iš duomenų apie ieškovės ir atsakovės sąskaitose piniginių lėšų judėjimą nustatė, kad nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 13 d. atsakovė viso mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei 1 120 594,11 Eur sumą už faktiškai atliktus darbus pagal sutartis, atsakovė mokėjo ieškovei ne tik už faktiškai atliktus darbus, bet ir avansiniais mokėjimais statybinių medžiagų įsigijimui, atsiskaitymui su subrangovais ir kitiems ieškovės atsiskaitymams pervedė 312 544,90 Eur dydžio piniginę sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad vyko įprastinė statybos rangos veikla, buvo atliekami didelės apimties statybos rangos darbai, perkamos medžiagos ir paslaugos, o sumokėti avansiniai mokėjimai buvo įskaitomi į būsimus apmokėjimus už atliktus statybos rangos darbus.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo dieną, Turto arešto aktų registre ieškovės turtui – piniginėms lėšoms, nebuvo taikomi apribojimai.

16.       Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, su kuriais atsakovei ginčijamo sandorio sudarymo dienai susipažinus, būtų galima spręsti apie ieškovės nemokumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Ieškovė BUAB ,,Deiga“, atstovaujama nemokumo administratorės, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovės nemokumo administratorė ieškinį pareiškė kaip kreditorius bendrąja prasme, ginantis bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus.

17.2.                      Ginčijamų mokėjimų negalima vertinti kaip ieškovei būtinų ir ekonomiškai naudingų sandorių, nes iš šių sandorių ieškovė finansinės naudos negavo. Ginčijami atsiskaitymai su atsakove neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kitais kreditoriais,  jie atlikti ieškovei jau esant nemokiai, todėl pažeidė kreditorių teises ir interesus.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų ir ja nesivadovavo, kadangi ataskaita parengta pagal ieškovės pirminius apskaitos dokumentus.

17.4.                      Ieškovės turtui areštas buvo taikomas iki 2020 m. balandžio 30 d. ginčijamų mokėjimų, t. y. areštas 34 601,94 Eur sumai buvo taikomas pagal 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.e2-11341-944/2020, 2020 m. balandžio 16 d. įregistruotas dar vienas turto arešto aktas 47 686,63 Eur sumai vykdomojoje byloje Nr.0177/20/00363, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Be to, tą pačią dieną kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, kita su atsakove susijusi įmonė pervedė ieškovei 50 000 Eur sumą, kurią ieškovė iš karto 2 mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei, todėl yra pagrindas spręsti apie ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą.

18.       Atsakovė UAB ,,Saulės era“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, atliko mokėjimus trečiosioms šalims ir gavo mokėjimus iš trečiųjų šalių už atliktus statybos rangos darbus. Taigi nebuvo požymių, kad UAB „Deiga“ susiduria su nemokumo problemomis nuo 2019 m. birželio 30 d.

18.2.                      Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. 2020 m. balandžio 30 d., vykdė įprastinę savo veiklą, neturėjo jokių apribojimų ar areštų, galėjusių trukdyti vykdyti įprastinę ūkinę veiklą ir atsiskaitymus su verslo partneriais ir darbuotojais. Taip pat ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais.

18.3.                      Ieškovė pagal sudarytas rangos sutartis gavo avansinius mokėjimus (permokas), nors faktiškai prekių / paslaugų atsakovei už avansinius mokėjimus nepardavė, todėl nedelsdama privalėjo grąžinti permokos sumą atsakovei.

18.4.                      2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, iš jos nėra aiški analizuotų dokumentų apimtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio ieškinio paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

21.       Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir kt.).

22.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kadangi ieškovės nemokumo administratorė ieškinį pareiškė kaip kreditorius bendrąja prasme, ginantis bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta pagrįstu.

23.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis nemokumo administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

25.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės nemokumo administratorė pareiškė ieškinį dėl ieškovės 2020 m. balandžio 20 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 14 d. (nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.), atliktų 20 000 Eur ir 30 000 Eur mokėjimų atsakovei pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Įvertinusi minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės nemokumo administratorė neturi reikalavimo teisės, t. y. egzistuoja actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė.

26.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamais mokėjimais pažeistos kreditorių teisės ir interesai, kadangi jų atlikimo metu ieškovė buvo nemoki, o tai patvirtina 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita, kuria pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

27.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

28.       Kasacinio teismo nurodoma, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

29.       Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems. Būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 13 d. atsakovė ieškovei mokėjimo pavedimais sumokėjo viso 1 120 594,11 Eur už faktiškai atliktus darbus pagal šalių sudarytas 2018 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį Nr. BS 2018/09/24 bei 2019 m. lapkričio 15 d. rangos sutartį Nr. 19/11/15, be to, atsakovė ieškovei mokėjo ne tik už faktiškai atliktus darbus, bet ir avansinius mokėjimus statybinių medžiagų įsigijimui, atsiskaitymui su subrangovais ir kitiems ieškovės atsiskaitymams. Bylos medžiaga pagrindžia, kad iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė buvo permokėjusi avansiniais mokėjimais ieškovei 76 164,80 Eur sumą, už kurią ieškovė nebuvo atlikusi rangos darbų ir neturėjo teisės šių piniginių lėšų panaudoti kitoms reikmėms, todėl ieškovė ginčijamais mokėjimais grąžino susidariusią atsakovei avansinio mokėjimo permoką, t. y. 50 000 Eur.

31.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB ,,Deiga“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatė, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė vykdė daugkartinius atsiskaitymus su kreditoriais, pirko prekes ir paslaugas, ieškovės banko sąskaitoje buvusių lėšų apyvarta viršijo keletą milijonų eurų sumą, o kasos grynųjų pinigų apyvarta siekė 109 563,67 Eur. Be to, byloje pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpį ir UAB ,,Deiga“ kasos knyga už 2019 m. birželio 30 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį patvirtina, kad UAB ,,Deiga“ gavo į sąskaitą banke ženkliai daugiau pajamų (daugiau nei 6 milijonus eurų) negu reikėjo ieškovės nurodytam 205 682,19 Eur įsiskolinimui kreditoriams padengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė vykdė realius atsiskaitymus su kreditoriais, taip pat gavo pajamas iš debitorių, t. y. vykdė įprastinę ūkinę komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijami mokėjimai, kurie jų atlikimo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą ieškovės verslo praktiką, nepaisant to, jog jų sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jai buvo iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita nepagrindžia ieškovės nemokumo 2019 m. birželio 30 d. ir nepaneigia byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės finansine galimybes tiek atsiskaityti su kreditoriais, tiek vykdyti veiklą bei gauti pajamas. Priešingai, susipažinus su 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita, nustatyta, kad UAB „Deiga“ nemokumas 2019 m. birželio 30 d. nustatytas pagal 2019 m. birželio 30 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, kurie nėra pasirašyti juos sudariusių asmenų nei nėra pagrįsti pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais.

34.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą.

35.       Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

36.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2021 m. spalio 28 d. audito ataskaita, kuri parengta pagal finansinės apskaitos dokumentus, neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, bei nėra pagrįsta pirminiais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, negali būti laikoma patikimu įrodymu nustatant ieškovės nemokumo momentą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo (CPK 178 straipsnis).

37.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

38.       Apeliantės teigimu, ieškovės turtui areštas buvo taikomas iki 2020 m. balandžio 30 d. ginčijamų mokėjimų, t. y. areštas 34 601,94 Eur sumai buvo taikomas pagal 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020, 2020 m. balandžio 16 d. įregistruotas turto arešto aktas 47 686,63 Eur sumai vykdomojoje byloje Nr.0177/20/00363, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.

39.       Iš į bylą pateikto Turto arešto aktų registro archyvo išrašo nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 taikė areštą atsakovei UAB ,,Deiga“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei UAB ,,Deiga“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises, bet ne daugiau kaip 34 601,94 Eur sumai. Antstolis 2020 m. balandžio 21 d., vykdydamas minėtą teismo nutartį, areštavo UAB ,,Deiga“ nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą ir taip pat tą pačią dieną išregistravo civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 laikiną UAB ,,Deiga“ viso turto areštą. Taip pat iš Turto arešto aktų registro archyvo išrašo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00363 areštavo UAB ,,Deiga“ nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą bei turtinę teisę į transporto priemonę, o 2020 m. balandžio 30 d. išregistravo areštą turtinės teisės į transporto priemonę. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės turtui taikyti minėti apribojimai nedraudė ieškovei atlikti mokėjimo pavedimų iš banko sąskaitos, t. y. disponuoti piniginėmis lėšomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo dieną, Turto arešto aktų registre ieškovės turtui – piniginėms lėšoms, nebuvo taikomi apribojimai (areštas), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad turto arešto taikymas ginčijamų mokėjimų atlikimo metu pagrindžia atsakovės nesąžiningumą (CPK 178 straipsnis).

40.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tą pačią dieną kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai kita su atsakove susijusi įmonė pervedė ieškovei 50 000 Eur sumą, kurią ieškovė iš karto 2 mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei, nepaneigus, jog tai nėra susiję su bendrovių ūkinės komercinės veiklos vykdymu, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

43.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės BUAB ,,Deiga“, atstovaujamos nemokumo administratorės, apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

44.       Atsakovė UAB ,,Saulės era“ pateikė prašymą priteisti jai 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

45.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės UAB ,,Saulės era“ teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2022 m. balandžio 20 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 679,30 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 183,09 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ administravimo išlaidų, juridinio asmens kodas 302589632, 1 863,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės era“, juridinio asmens kodas 302743977.

Teisėjos                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Vilija Mikuckienė

                                                     Asta Radzevičienė