Civilinė byla Nr. 2-25582-527/2018
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01819-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8;
(S)
3.2.7.1; 3.4.4.20
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 21 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. ir atsakovo T. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2018 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriame prašoma iš atsakovo dukrai S. L. priteisti 200 eurų dydžio materialinį išlaikymą, pinigus mokant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės, bei 900 eurų išlaikymo įsiskolinimą už 4,5 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d., piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti ieškovei, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką.
Atsakovas 2018 m. spalio 7 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą ir įsiskolinimą.
Teisme gautas šalių prašymas patvirtinti 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.
Įvertinęs pateiktos tvirtinti 2018 m. lapkričio 20 d. taikos sutarties nuostatas teismas konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia nepilnametės dukters ir kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 str. 2 d., CK 6.983–6.986 str.), taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CK 6.983–6.986 str., CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).
2018 spalio 24 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 24 pažyma, kurioje nurodyta priteistina valstybei 249,60 Eur suma.
Šiuo atveju šalys prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė, jog prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisinėti. Nors tokiu būdu šalys susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas (tarp jų ir suteikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl, šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos vadovaujantis CPK 96 straipsniu, tuo labiau, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei. Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir teisminė praktika (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-230/2014, 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-368-273/2014).
Atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartimi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas 100 proc., ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 55,56 proc., o bendravimo su vaiku tvarka nustatyta įvertinus ir atsakovo pastabas, t. y., reikalavimas patenkintas 50 proc., laikant, jog visumoje ieškinio reikalavimai patenkinti 68,52 proc. ((100 + 50 + 55,56) / 3), iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 171 Eur (249,60 x 68,52 /100) (CPK 96 ir 99 str.).
Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleista įstatymo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina ieškovei negrąžintina 25 procentų žyminio mokesčio dalis, t. y. 18 Eur už priteistą išlaikymą (200 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,25), 3,75 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (500 Eur x 0,03 x 0,25) ir 25 Eur už neturtinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (100 Eur x 0,25), viso 46,75 Eur (18 + 3,75 + 25).
Atsižvelgiant į tai, jog taikos sutartimi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas 100 proc., ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 55,56 proc., o bendravimo su vaiku tvarka nustatyta įvertinus ir atsakovo pastabas, t. y,. reikalavimas patenkintas 50 proc., laikant, jog visumoje ieškinio reikalavimai patenkinti 68,52 proc. ((100 + 50 + 55,56) / 3), iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsniu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (68,52 proc.) iš teismo turėtų 8,14 Eur pašto išlaidų valstybei priteistina 5,6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso iš atsakovo priteisiant 52,35 Eur (46,75 + 5,6).
2018 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Teismui patvirtinus taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl materialinio išlaikymo mokėjimo nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo, nurodytina, jog minėta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalios nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo (CPK 150 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu 140 straipsnio 3 dalimi 231, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 582 straipsnio 6 dalimi,
n u t a r i a :
Patvirtinti ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytą taikos sutartį:
1. Šalys nustato vaikui S. L., gim. 2017 m. gruodžio 15 d., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinį periodinį 200 eurų dydžio materialinį išlaikymą mokamą vaiko tėvo T. L. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai I. P..
2. Šalys pripažįsta iki 2018 m. lapkričio 1 d. susidariusį 500 eurų dydžio vaiko tėvo T. L. išlaikymo įsiskolinimą dukrai S. L., kurį T. L. įsipareigoja padengti per 3 mėnesius. Pirma įmoka 170 eurų sumoje sumokama iki 2018 m. gruodžio 31 d., antra įmoka 170 eurų sumoje sumokama iki 2019 m. sausio 31 d., paskutinė 160 eurų suma sumokama iki 2019 m. vasario 28 d. Šiame punkte įvardytomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedama disponuoti vaiko motinai I. P..
3. Dukors S. L. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina I. P..
4. Vaiko tėvui T. L. nustatoma sekanti bendravimo su dukra tvarka:
Iki vaikui sueis 2 metukai tėvas su dukra bendrauja kas antrą porinį mėnesio savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio). Vaiko tėvas turi teisę dukrą pasiimti penktadienio 18 val. ir į jos gyvenamąją pristatyti tos pačios dienos 20 val., šeštadienį vaikas paimamas po 12 val. ir į jos gyvenamą vietą pristatomas iki tos pačios dienos 18 val., sekmadienį vaikas paimamas po 12 val. ir į jos gyvenamą vietą pristatomas iki tos pačios dienos 18 val. Vaikui sulaukus 2 metų amžiaus vaiko tėvas su dukra turi teisę praleisti kas antrą porinį mėnesio savaitgalį ją pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip penktadienio 18 val. ir dukrą į jos gyvenamą vietą pristatydamas ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. Kiekvieną mėnesio neporinį antradienį ir ketvirtadienį vaiko tėvas turi teisę su dukra bendrauti nuo 18 val. iki 20 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą. Apie pageidavimą bendrauti su dukra T. L. telefono SMS žinute privalo pranešti I. P. ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatomo bendravimo su dukra. Nesant pranešimo laikytina, kad tėvas nepageidauja bendrauti su dukra. Neišnaudotas bendravimo laikas neperkeliamas bei nekaupiamas. Vaikui sulaukus 2 metų amžiaus vaiko tėvas turi teisę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį su vaiko motina suderinęs vaiko ir tėvo atostogų laiką, tiek pranešęs apie jų būvimo vietą su dukra praleisti 2 savaites pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos po 12 val. pirmą atostogų dieną ir pristatydamas vaiką į jos gyvenamą vietą jų bendrų atostogų paskutinę dieną iki 18 val. Visą vaiko buvimo su tėvu laiką (tiek atostogų, tiek ir trumpalaikio bendravimo metu) T. L. pilnai atsako už dukrą S. L. ir prisiima visas jo išlaikymo išlaidas.
5. Teismui nusprendus priteisti pašto išlaidas jas atlyginti įsipareigoja T. L..
6. Šalys patvirtina, jog taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294 straipsnio 2 dalyje, CK 6.983, 6.985 straipsniuose žinomos bei CPK 584 straipsnis suprantamas.
7. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Įsigaliojus ją patvirtinančiai Teismo nutarčiai, ši Taikos sutartis Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu.
8. Šalims yra žinoma, jog vienai iš jų tinkamai nevykdant šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kita šalis įgyja teisę be atskiro informavimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdymui.
9. Šalys konstatuoja, kad ši Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl Taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad šios sutarties sąlygų turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka Šalių valią.
10. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno iš mūsų liga, nedarbingumas, esminis pajamų pasikeitimas, vaiko išreikštas noras dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir kt.), pasiliekame teisę abipusiu susitarimu pakeisti šios sutarties sąlygas, o tam nepavykus, kreiptis į teismą dėl šių sąlygų pakeitimo.
Civilinę bylą Nr. 2-25582-527/2018 nutraukti.
Šalims išaiškinti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 str., CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str.), o, nevykdant taikos sutarties, ji bus pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 str.).
Priteisti valstybei iš atsakovo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,75 Eur žyminį mokestį ir 5,6 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, iš viso 52,35 Eur (mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).
Priteisti iš atsakovo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 171 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nustatyti, kad teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo T. L. nepilnametės dukros S. L. naudai – negalioja nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus atskiruoju skundu.
Teisėja Jolita Cirulienė