Administracinė byla Nr. A-2714-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01796-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–7), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. liepos 14 d. iš Alytaus AVPK areštinės buvo konvojuojamas į Alytaus rajono apylinkės teismą, tačiau automobiliuose, kuriais jis buvo konvojuojamas, nebuvo įrengti saugos diržai, be to, atvykus į teismą, posėdžių salėje jam nebuvo nuimami antrankiai. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Alytaus AVPK nurodė datas, kada pareiškėjas iš Alytaus AVPK areštinės buvo konvojuojamas į Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius, ir pažymėjo, jog pareiškėjas į teismo posėdžius buvo konvojuojamas su antrankiais tarnybinėse transporto priemonėse, specialiai skirtose konvojavimui. Minėtos tarnybinės transporto priemonės atitiko joms teisės aktų keliamus techninius ir saugos reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams pervežti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeidžiami keleivių saugos reikalavimai. Be to, paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, pareiškėjas į Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius taip pat buvo konvojuojamas dėl apysunkių ir nesunkių nusikaltimų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklių) 223.1 punkte numatyta, jog antrankiai gali būti naudojami, kai konvojuojami asmenys, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punkte taip pat numatyta, kad asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 10 d. rašte Nr. 5-S-1327 pabrėžta, kad dėl antrankių naudojimo konvojavimą vykdantis policijos pareigūnas nusprendžia, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei konvojuojamo asmens savybes. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir į aplinkybes, apibūdinančias asmenines pareiškėjo savybes, iš Alytaus AVPK areštinės į Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius pareiškėjas buvo konvojuojamas su antrankiais. Alytaus AVPK pareigūnai, vykdę pareiškėjo konvojavimą, vadovavosi Konvojavimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis konvojuojamų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, į konvojaus sudėtį įeinančių pareigūnų veiklą. Alytaus AVPK pabrėžė, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 p.). Pareigūnai be atskiro teismo posėdžio pirmininko patvarkymo neturi teisės nuimti konvojuojamam asmeniui antrankių. Be to, pareiškėjas dėl antrankių naudojimo jo atžvilgiu jokių skundų ar pretenzijų Alytaus AVPK nereiškė. Šiame kontekste akcentavo, kad konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punkto nuostatomis. Apie tai yra daromas įrašas konvojaus dokumentacijoje, o turimoje konvojavimo dokumentacijoje tokių įrašų nėra. Alytaus AVPK kartu nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nėra ir jokių įrašų ar pastabų dėl pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimų, galbūt atsiradusių dėl konvojavimo ar laikymo su antrankiais teismo posėdžių salėje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, Alytaus AVPK tvirtino, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildino neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 93–96) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, visų pirma, pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
7. Šiame kontekste teismas nurodė, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais konvojavimui skirtais automobiliais, kurie pagal oficialios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos svetainės duomenų bazės duomenis atitiko jiems teisės aktų keliamus techninius ir saugos reikalavimus bei buvo tinkami keleiviams pervežti. Teismas pabrėžė, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame automobilyje ar autobuse kiekvienam konvojuojam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Teismas kartu akcentavo, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, jog konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Tačiau atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs. Taigi, teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeidžiami keleivių saugos reikalavimai, nes automobiliai, kuriuose buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentus, kad automobiliuose nebuvo saugos diržų, atmetė kaip nepagrįstus. Šiame kontekste teismas papildomai pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus įstaigos veiksmus.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl antrankių naudojimo, teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Alytaus AVPK pareigūnai be atskiro teismo posėdžio pirmininko patvarkymo neturėjo teisės nuimti konvojuojamam asmeniui antrankių. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, kad toks patvarkymas teismo posėdžio pirmininko buvo duotas, todėl pareigūnai neturėjo teisės ir pareigos nusegti pareiškėjui uždėtus antrankius. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjo laikymas teismo salėje su antrankiais būtų pažeminęs jo orumą, o antrankių panaudojimą vertintino kaip proporcingą priemonę, kuria siekiama užtikrinti teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų saugumą.
9. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Alytaus AVPK areštinės pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu nenustačius Alytaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas. Šiame kontekste teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas, kuriam buvo apribota laisvė, yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

III.

10. Pareiškėjas J. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 99–101), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą bei priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teisme nuo pat pirmų pareiškėjo konvojavimo į teismo posėdžius dienų turėjo būti įrengtas organinio stiklo aptvaras, kuriame jis būtų laikomas nuimant jam antrankius.
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 105–106) prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. liepos 14 d. iš Alytaus AVPK areštinės į Alytaus rajono apylinkės teismą jis buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose nebuvo įrengti saugos diržai, be to, atvykus į teismą, posėdžių salėje jam nebuvo nuimami antrankiai, atlyginimo priteisimo.
13. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl antrankių naudojimo, pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Alytaus AVPK pareigūnai be atskiro teismo posėdžio pirmininko patvarkymo neturėjo teisės nuimti konvojuojamam asmeniui antrankių. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, kad toks patvarkymas teismo posėdžio pirmininko buvo duotas, todėl pareigūnai neturėjo teisės ir pareigos nusegti pareiškėjui uždėtus antrankius.
14. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl antrankių naudojimo, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog pareiškėjo laikymas teismo salėje su antrankiais būtų pažeminęs jo orumą, o antrankių panaudojimą vertino kaip proporcingą priemonę, kuria siekiama užtikrinti teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų saugumą.
15. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, ginčai dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį byloje Nr. T-41/2014). Todėl reikalavimai dėl žalos, kilusios dėl asmens (pareiškėjo) laikymo su antrankiais teismo posėdžio metu, nenagrinėtini kaip nepriskirtini administraciniam teismui, kadangi teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-502/2017).
16. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal šias normas administraciniam teismui nepriskirtos nagrinėti bylos, kylančios iš privatinių teisinių santykių, kurios nėra įstatyme įsakmiai nurodytos, kaip priskirtos administracinių teismų kompetencijai, t. y. bylos dėl žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį, kuris nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.
17. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl antrankių naudojimo, išnagrinėjo bylą dviem skirtingais aspektais – dėl konvojuojamam asmeniui naudotų antrankių konvojavimo metu ir teismo posėdžio metu. Pagal minėtą teismų praktiką reikalavimai dėl žalos, kilusios dėl asmens (pareiškėjo) laikymo su antrankiais teismo posėdžio metu, nenagrinėtini administraciniuose teismuose, kadangi teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taigi teismas išnagrinėjo bylą – būtent dalį pareiškėjo reikalavimų, pažeisdamas priskirtinumo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui taisykles, kas atitinka vieną iš įstatyme įsakmiai nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl šio procesinės teisės pažeidimo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p., 141 str.).
18. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria yra išnagrinėti pareiškėjo reikalavimai priskirtini nagrinėti administraciniam teismui, nes pareiškėjas dėl visų skunde nurodomų pažeidimų formuluoja vieną skundo dalyką, prašo priteisti vieną pinigų sumą. Vadovaujantis dispozityvumo principu, teismas negali be pareiškėjo vertinimo ir skundo dalyko suformulavimo atskirai dėl skirtingų pažeidimų, identifikuoti atskiras nagrinėjamos bylos dalis (pagal dalyką ir pagrindą) tokiu būdu, kad galima būtų išskirti bylos dalis ir išnagrinėti ginčo dalį, nagrinėtiną administraciniame teisme, ir spręsti klausimą dėl bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtinos bylos dalies perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo bylą, turėtų siūlyti pareiškėjui suformuluoti skundo dalyką atskirai dėl skirtingų pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius