Administracinė byla Nr. eI2-8159-583/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2026-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 28 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
vertėjaujant Tadui Tvarijonui,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui K. S. R., pareiškėjo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
2026 m. balandžio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27647 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas).
Pareiškėjas paaiškino, jog 2025 m. gruodžio 15 d. pateikė Departamentui prašymą Nr. 2512-LLG-1752 išduoti leidimą tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į Kauno technologijos universitetą (toliau – ir KTU) pagal studijų programą.
Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti tenkinti prašymą. Sprendime nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Teigiama, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.
Akcentuoja, jog atsakovas Sprendime padarė nepagrįstą prielaidą, kad yra pagrindo įtarimams, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir mokslu Lietuvos Respublikoje – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvoje. Šias išvadas Departamentas padarė po 2025 m. gruodžio 18 d. įvykdytos pareiškėjo apklausos bei susipažinęs su KTU pateikta informacija.
Pabrėžė, jog priešingai nei nurodo atsakovas, pareiškėjas jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apklausos metu nepateikė. Pareiškėjas nuo 2025 m. birželio 30 d. buvo akademinėse atostogose, o planuojama studijų pratęsimo data – 2026 m. sausio 31 d. Šią aplinkybę tarpininkavimo rašte patvirtino ir KTU. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia grįžti į Lietuvą turėdamas pagrįstą lūkestį užbaigti nuo 2020 m. trunkančias bakalauro studijas. Nenuslėpė nuo Departamento fakto, jog studijų metu papildomai teikė kurjerio bei pavėžėjo paslaugas. Sprendime nenurodyta kokia tiksliai pareiškėjo nurodyta informacija, laikytina neatitinkančia tikrovės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir kuriais iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi, ir šis neatitikimas paaiškėjo vėliau.
Šiuo atveju Sprendime pateikti argumentai dėl pareiškėjo keliamos nelegalios migracijos grėsmės negali būti tinkamu motyvavimu. Iš abstrakčių Sprendimo teiginių, pareiškėjas negali suvokti, kurie jo teiginiai sudaro pagrindą vertinti, kad jis teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat – kurie jo teiginiai lėmė Departamento vertinimą, kad pareiškėjo tikslas yra ne studijos Lietuvoje. Pareiškėjas negali pasinaudoti teismine gynyba. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas papildomai po studijų užsidirbdavo teikdamas kurjerio ar pavėžėjo paslaugas nereiškia, kad jo tikslas nebuvo aukštasis mokslas. Pareiškėjas yra atsiskaitęs už visų buvusių semestrų studijų dalykus, pareiškėjui liko tik apsiginti baigiamąjį darbą ir išlaikyti paskutinį egzaminą.
Pažymėjo, jog LVAT yra išaiškinęs, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.
Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas VAĮ įtvirtintų reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Atsakovo abstraktūs teiginiai ir nemotyvuotas vertinimas dėl pareiškėjo studijų tikslo yra nepagrįsti. Pareiškėjas nuosekliai siekia tęsti ir baigti studijas KTU. Pareiškėjas ne tik mokėjo studijų įmokas, bet ir sėkmingai užbaigė 7 studijų semestrus, todėl skundas turi būti tenkintas ir Sprendimas panaikintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. S. R. ir jo atstovas advokatas Rytis Satkauskas nurodė, jog palaiko skundą, prašė skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. studijuoja KTU mechatronikos studijų programoje, tačiau yra nepažangus studentas, į tai, jog nuotolinės apklausos metu jo pateikti motyvai studijuoti Lietuvoje buvo nepagrįsti ir paviršutiniški ir, kad jis nuo 2024 m. vykdė individualią veiklą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, kad pareiškėjas siekdamas gauti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą, tokiu būdu jo siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka nustatyto leidimo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo veiksmai kelia pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymėjo, kad Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, jog užsieniečiui leidimas išduodamas ar keičiamas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnyje nustatytą leidimo išdavimo ar keitimo pagrindą ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas gali būti neišduodamas arba nepakeistas.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendimas nepagrįstas ar jame neišdėstyti jo priėmimo motyvai. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog motyvai yra išsamiai išdėstyti, pateiktas Departamento atliktas individualios pareiškėjo situacijos įvertinimas bei nurodytas teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas. Sprendime aiškiai įvardijama, jog tai, kad pareiškėjas studijuoja KTU, tačiau yra nepažangus studentas ir tai, kad nuotolinės apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvoje buvo nepagrįsti ir paviršutiniški, be to pareiškėjas nuo 2024 m. vykdė individualią veiklą, sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo, siekdamas gauti leidimą pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą
Atsakovo nuomone jis pagrįstai Sprendime nurodė, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo išdavimo mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje.
Be to, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) nuostatomis buvo konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė bei yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir mokslo Lietuvos Respublikoje – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvoje.
Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nėra nurodyta, jog pareiškėjas Departamentui teikė klaidinančią informaciją, tačiau pastebėtina, jog 2026 m. sausio 23 d. informaciniame pranešime KTU nurodė, jog pareiškėjas turi 21 kredito akademinę skolą, todėl yra nepažangus. Kadangi pareiškėjas nurodė tik tai, kad ketina tęsti studijas, bet nenurodė, jog ketina ir toliau vykdyti individualią veiklą, buvo pagrįstai įvertinta, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Įvertinus tai, jog studijų metu pareiškėjas dirbo ir tuo pačiu neįvykdė studijų reikalavimų, buvo padaryta išvada, jog reikšmingą dalį laiko pareiškėjas skyrė darbinei veiklai, o ne studijoms.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog Sprendimas yra pagrįstas objektyviais Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuotus reikalavimus.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Laima Zajankauskienė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 26S27647, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas 2025 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą Nr. 2512-LLG-1752. Prašymas grindžiamas tuo pagrindu, jog yra priimtas studijuoti į KTU pagal studijų programą. Kartu su prašymu atsakovui buvo pateiktas KTU tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo. Tarpininkavimo rašto turinys patvirtina, jog pareiškėjas studijuoja KTU, tačiau jam buvo suteiktos akademinės atostogos, kurios baigiasi 2026 m. sausio 19 d. Numatoma pareiškėjo studijų pabaiga – 2026 m. birželio 30 d.
Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti jam leidimo. Sprendime teigiama, jog jo priėmimo teisiniai pagrindai yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai, o faktiniai pagrindai – duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime nurodoma, jog pareiškėjui nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. spalio 21 d. buvo išduota nacionalinė viza. Nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui buvo išduoti leidimai studijų KTU pagrindu, o 2025 m. sausio 31 d. išduotas leidimas buvo panaikintas Departamento 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 25S175640. Remiantis turimais duomenimis pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. yra priimtas į KTU studijuoti mechatronikos studijų programą. Pareiškėjo studijos buvo sustabdytos 2025 m. birželio 30 d., o planuojama grįžimo data – 2026 m. sausio 31 d.
Teigiama, jog 2025 m. gruodžio 18 d. buvo atlikta nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę, atvykimo į Lietuvą tikslą bei sąlygas. Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog ketina atvykti į Lietuvos Respubliką tęsti studijas KTU ir parengti bei užbaigti bakalauro baigiamąjį darbą. Jis patikslino, kad ankstesniu studijų laikotarpiu baigiamojo darbo neužbaigė, nes neįvykdė studijų reikalavimų, todėl baigiamasis darbas nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties pareiškėjas pasinaudojo akademinėmis atostogomis. Nurodė, kad gyvendamas Lietuvoje vykdė individualią veiklą – teikė maisto pristatymo ir pavėžėjimo paslaugas. Studijų laikotarpiu jį ketina finansiškai remti tėvas, turintis verslą Indijoje. Pažymėjo, jog nesirinko studijų gimtojoje valstybėje, nes siekia pakeisti įprastą aplinką, įgyti daugiau savarankiškumo, patirties ir asmeninio augimo galimybių, o Europoje yra palanki aplinka inžinerijos studijoms ir technologijų sričiai.
Sprendime pabrėžiama, kad pareiškėjas yra nepažangus studentas. Nuotolinės apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje buvo nepagrįsti ir paviršutiniški, be to jis nuo 2024 m. vykdė individualią veiklą, o tai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas siekdamas gauti leidimą pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Šį teiginį pagrindžią KTU pateikti duomenys apie studijų rezultatus, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjas turi 21 kredito akademinę skolą, todėl laikomas nepažangiu. Studijų metu pareiškėjas dirbo, todėl neįvykdė visų studijų reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytos priežastys, kodėl jis pasirinko studijuoti Lietuvoje yra bendro pobūdžio, nėra tiesiogiai susieti su konkrečiu studijų tikslu Lietuvos Respublikoje, Lietuvos švietimo sistema ar pasirinkta studijų programa.
Sprendime konstatuojama, jog prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma (asmuo nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. studijuoja KTU mechatronikos studijų programoje, tačiau yra nepažangus studentas, ir tai, kad nuotolinės apklausos metu asmens motyvai studijuoti Lietuvoje buvo nepagrįsti ir paviršutiniški, be to jis nuo 2024 m. vykdė individualią veiklą), sudaro pagrindą daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo išdavimo mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės taip pat sudaro rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą studijų pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.
Leidimo išdavimo pagrindai reglamentuojami Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2025-01-01 iki 2026-01-01) 40 straipsnyje. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis Įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Tuo tarpu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos patvirtinimo“ (akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2026 m. balandžio 10 d.) patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiuose nustatyta, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
Kriterijų aprašo 7 punkte nustatyta, jog nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis).
Įvertinus su konkrečiu užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes ir nustačius bent du aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodytus kriterijus arba bent vieną aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytą kriterijų, laikoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Kriterijų aprašo 9 punktas).
Kaip jau paminėta, atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo kartu su prašymu pateikta informacija ir 2025 m. gruodžio 18 d. atliktos nuotolinės apklausos metu nurodyti atvykimo į Lietuvą tikslai sudaro pagrindą konstatuoti, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės – pareiškėjo siekis gauti leidimą neatitinka deklaruojamo leidimo mokslo pagrindu tikslo, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios pareiškėjo migracijos grėsmė.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT aiškindamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra nurodęs, jog Departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr. pvz. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2672-415/2025).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjo leidimo gavimo tikslas nėra studijos. Bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. studijuoja KTU mechatronikos studijų programą ir siekia įgyti šios studijų programos bakalauro diplomą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2026 m. sausio 31 d. buvo akademinėse atostogose.
KTU 2026 m. sausio 23 d. informaciniame rašte nurodė, kad pareiškėjas: 1) 2020 – 2021 m. studijų metais surinko 54 kreditus; 2) 2021 – 2022 m. studijų metais surinko 45 kreditus; 3) 2022 – 2023 m. studijų metais surinko 40 kreditų; 4) 2023 – 2024 m. studijų metais surinko 40 kreditų; 5) 2024 – 2025 m. studijų metais surinko 57 kreditus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, jog studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.
Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog ne ilgesniam kaip vienerių studijų metų laikotarpiui akademinių atostogų išėję studentai nepraranda studento statuso ir pasibaigus atostogoms turi teisę tęsti studijas. Akivaizdu, jog pareiškėjas 2025 m. gruodžio 15 d. prašymo pateikimo metu buvo KTU studentas, todėl jis atitiko Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo išdavimo sąlygas. Taip pat pareiškėjas visais studijų metais surinkdavo ne mažiau 40 studijų kreditų, todėl vadovaujantis Įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas laikytinas pažangiu studentu.
Pareiškėjas nuotolinės apklausos metu aiškiai nurodė, jog siekia grįžti į Lietuvą, nes nori tęsti studijas KTU ir parengti bei apsiginti bakalauro baigiamąjį darbą. Neslėpė, kad akademinių atostogų išėjo, kadangi ankstesniais studijų metais nepavyko parengti ir atsiskaityti bakalauro baigiamojo darbo. Atvirai papasakojo, kad ankstesnio buvimo Lietuvoje metu, laisvu nuo studijų metu, vykdė individualią veiklą ir teikė maisto pristatymo bei pavėžėjo paslaugas. Paaiškino kokios priežastys lėmė jo norą studijuoti užsienyje bei kodėl nusprendė studijuoti Europoje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Sprendimo turinio neaišku, kuri konkrečiai informacija, kurią pareiškėjas pateikė apklausos metu, yra netiksli, neaiški, nelogiška ir neatitinka tikrovės. Departamentas Sprendime akcentavo ankstesnius pareiškėjo darbinius santykius buvimo Lietuvoje metu, tačiau atsakovas savo Sprendimo nemotyvavo tuo, kad studijuojančiam Lietuvoje užsieniečiui, ir studijų pagrindu turinčiam leidimą laikinai gyventi, neleidžiama dirbti. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas realiai studijavo KTU. Taip pat Departamentas nepateikė jo poziciją apie pareiškėjo tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą pagrindžiančių objektyvių duomenų. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog atsakovas savo poziciją, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, sieja išskirtinai su anksčiau padaryta išvada, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pripažinus, jog Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nepagrįsta, yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju Departamentas nepagrįstai taikė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nustačius, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 26S27647 yra nepagrįstas bei neteisėtas, pareiškėjo K. S. R. skundas tenkintinas.
Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 15 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios jo teigimu siekia 922,50 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog yra teisinis bei faktinis pagrindas panaikinti Sprendimą, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas teismui pateikė 2026 m. vasario 11 d. sąskaitą – faktūrą RL Nr. 0455 ir 2026 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymus. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas advokatui už skundo parengimą teismui sumokėjo 900,00 Eur. Taip pat pareiškėjas skundo teikimo teismui metu sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2026 m. vasario 13 d. (2026 m. I ketvirtis). todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2025 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2427,6 Eur.
Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 6069,00 Eur (2427,6 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta iš pateiktų dokumentų turinio matyti, jog pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 900,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir jam iš Departamento priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį – iš viso 922,50 Eur (900,00 + 22,5).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo K. S. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27647.
Pareiškėjui K. S. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 922,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė