Civilinė byla Nr. e2-1388-1138/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00029-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.26; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. balandžio 28 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V.“ atstovams vadovui B. S. ir advokatei Irmai Gutkovienei,

atsakovės UAB „U.“ atstovui advokatui Arūnui Taručiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „V.“ ieškinį atsakovei UAB „U.“ dėl skolos už vežimo paslaugas, trečiasis asmuo UAB „T. G.“.

Teismas

n u s t a t ė :

        1. Ieškovė UAB „V.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „U.“ 1 200,00 Eur skolą už vežimo paslaugas, 82,50 Eur palūkanas, 340,00 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensavimą, 12,50 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės UAB „V.“ ir atsakovės UAB „U.“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė (vežėja) įsipareigojo priimti siuntėjos UAB „T. G.“ krovinį pasikrovimo adresu (duomenys neskelbtini), ir jį pristatyti krovinio gavėjui OOO ,,I.“, kurios valdymo organų buvimo adresas – (duomenys neskelbtini). Krovinio iškrovimo vieta pagal CMR – Kaliningradas, Rusija. Iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Sulygtas atlygis – 1 200,00 Eur.

1.2. Ieškovė krovinį, krovinį lydinčius dokumentus iš UAB „T. G.“ priėmė 2024 m. gegužės 14 d. ir pradėjo vykdyti vežimą. Ieškovei su kroviniu 2024 m. gegužės 15 d. kertant Lietuvos valstybės sieną ir (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos kontrolės skyriaus pareigūnams atlikus atitinkamas muitinės procedūras, t. y. krovinio, jį lydinčių dokumentų patikrinimą, buvo leista krovinį įvežti. Rusijos muitinės karantino ir fitosanitarijos skyriaus pareigūnams atlikus ieškovės vežamo krovinio patikrinimą, buvo nuspręsta uždrausti įvežti krovinį į Rusiją ir grąžinti jį į Lietuvos Respubliką. Viena iš tokio sprendimo priežasčių – duomenų (kilmės šalies) ant krovinio pakuočių užklijuotų lipdukų neatitikimas duomenims, esantiems krovinį lydinčiuose dokumentuose.

1.3. Susiklosčius tokioms aplinkybėms ieškovės vadovas laukė atsakovės, kuri kontaktavo tiesiogiai su krovinio siuntėja, nurodymų. Kadangi buvo duotas muitinės pareigūnų nurodymas krovinį grąžinti į Lietuvą, taip pat atsakovės ir krovinio siuntėjos nurodymas krovinį grąžinti krovinio siuntėjai, ieškovė krovinį grąžino krovinio paėmimo vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).

1.4. Atsakovė dar prieš krovinio grąžinimą krovinio siuntėjai, ieškovei davė nurodymus grįžti į Lietuvos Respubliką dokumentų, krovinio žymėjimų pakeitimo/pakoregavimo tikslu ir toliau, anot atsakovės, tęsti krovinio vežimą. Pažymėtina, kad pagal atsakovės užsakymą viso turėjo būti nuvažiuotas 445 km atstumas, jei krovinys nuo sienos nebūtų grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką, o dėl muitinės pareigūnų krovinio grąžinimo į Lietuvą siuntėjai, buvo nuvažiuota 508 km (pasikrovimo vieta, muitinės procedūros vietos, valstybinė siena, iškrovimo vieta).

1.5. Ieškovė pakartotinai vykdyti vežimą po krovinio grąžinimo krovinio siuntėjai atsisakė, nes atsakovė pasiūlė papildomai sumokėti kainą, kuri ieškovės atžvilgiu, nebuvo nei teisinga, nei protinga (200,00 Eur). Be to, krovinį vežęs vairuotojas buvo pareiškęs norą po grįžimo atgal pristačius krovinį su ieškove nutraukti darbinius santykius, o kiti ieškovės vairuotojai vykdė kitus užsakymus.

1.6. Rusijos pasienio pareigūnai surašė aktą ir ieškovės vežamą krovinį grąžino atgal į Lietuvą todėl, jog krovinio siuntėjas, turėdamas pareigą perduoti tinkamus dokumentus vežėjai, perdavė vežėjai dokumentus, iš dalies neatitikusius prekių pakuočių žymėjimo, t. y. dokumentų, duomenų netikslumai sąlygojo pareigūnų sprendimą neįleisti įvežti krovinį į Rusiją. Ieškovė krovinio į CMR važtaraštyje nurodytą iškrovimo vietą nepristatė, nes jai nebuvo leista kirsti Rusijos valstybės sienos ir to pasėkoje atsakovė kartu su krovinio siuntėja nurodė krovinį iškrauti kitur, t. y. krovinio priėmimo vietos adresu. Todėl laikytina, kad ieškovė, įvykdžiusi tokio asmens, kuris Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencijos) prasme yra siuntėjas, nurodymą, tinkamai vykdė ir įvykdė asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, nurodymus.

1.7. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovei pareiga sumokėti ieškovei atsirado 2024 m. birželio 16 d. Taikytina palūkanų norma, galiojusi 2024 m. sausio mėn. 1 d., t. y. 4,50 proc., kuri didintina 8 procentiniais punktais. Todėl priteistinos 12,50 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos 1 200,00 Eur sumos, kas sudaro 82,50 Eur (laikotarpis: 2024 m. birželio 15 d. – 2024 m. gruodžio 30 d. (iki bylos iškėlimo)).

1.8. Iš atsakovės priteistinas 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovė pati ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, atsakovė mokėti atsisakė, tada kreipėsi į atsakovę per advokatę. Todėl iš atsakovės priteistinas išieškojimo išlaidų kompensavimas ir pagal įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas – 300,00 Eur.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė tokiais argumentais:

2.1. Pagal tarp įmonių sudarytį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė privalėjo pasikrovimo vietoje sutikrinti krovinio ženklinimą su krovinį lydinčiais dokumentais, o apie visus neatitikimus, kad būtų išvengtos galimos problemos, informuoti atsakovę. Užsakymo sutartyje, kurią vykdymui priėmė ieškovė, tai buvo nurodyta: „6. Transporto priemonės vairuotojas privalo dalyvauti krovinio pakrovime bei patikrinti priimamo gabenti krovinio kiekį, ženklinimą, numeraciją pagal duomenis, nurodytus krovinį lydinčiuose dokumentuose, taip pat patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jeigu vairuotojui neleidžiama dalyvauti krovinio pakrovimo procese arba dėl kitų priežasčių nėra galimybės patikrinti krovinio kiekio, krovinio ir pakuotės būklės, Vežėjas privalo apie tai informuoti Užsakovą neišvykęs iš pasikrovimo vietos. Priimti pervežimui apgadintas prekes, prekes su pažeista pakuote arba prekes, kurių duomenys nėra sutikrinti su važtaraštyje nurodytais duomenimis, draudžiama. Jeigu krovinys arba jo pakuotė buvo pažeisti prieš kroviniui pereinant į Vežėjo dispoziciją, arba vežėjui buvo draudžiama dalyvauti krovinio procese ir jo atstovas (vairuotojas) to nenurodė įrašu, už iškrovimo vietoje pastebėtus pažeidimus atsakomybė tenka Vežėjui.“

2.2. Krovinio pervežimo metu atsakovės darbuotojai bendraujant su ieškove UAB „V.“ negavo jokios informacijos apie ženklinimo neatitikimą, iki tol, kol mašina neatvyko į pasienio punktą. CMR važtaraštyje taip pat nebuvo jokios informacijos apie tai, kad vairuotojas negalėjo dalyvauti pakrovime. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnį, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos.

2.3. Atsižvelgiant į CMR konvencijos 12 ir 14 straipsniu, buvo davę ieškovei instrukciją grįžti į pakrovimo vietą, kad būtų išspręsta susidariusi problema ir toliau tęsiamas pervežimas. Ieškovė grįžusi į pakrovimo vietą išsikrovė krovinį ir atsakovės duotų ja instrukcijų nevykdė.

3. Trečiasis asmuo UAB „T. G.“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neatsisako sumokėti sutarto atlygio už pervežimo paslaugas. Informavo, kad nėra gavę sąskaitos faktūros nei iš UAB „U.“, nei iš UAB „V.“, apmokėti vežėjo paslaugas gali tik gavę sąskaitą faktūrą už suteiktas pervežimo paslaugas. Sutinka taikiai spręsti šį ginčą.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad 2024 m. gegužės mėn. sudaryta krovinio pervežimo sutartis, ieškovė turėjo pervežti krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pasikrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Buvo pakrautas krovinys, 19 palečių, vairuotojui perduoti dokumentai, CMR ir jo priedai, pradėtas krovinio pervežimas. Lietuvos muitinės pareigūnai pripažino išvykimą tinkamą, kliūčių išvažiuoti nenustatė. Krovinys buvo patikrintas Lietuvos fitosanitarinių pareigūnų, buvo leista išvažiuoti iš Lietuvos. Muitinės pareigūnai nenustatė pažeidimų ir leido kirsti Rusijos sieną. Rusijos fitosanitarinio skyriaus pareigūnai rado pažeidimų, o tie pažeidimai buvo nustatyti dėl netinkamų duomenų ant krovinių dalies pakuočių, t. y. lipdukai ant razinų pakuočių buvo kliūtis, dėl kurios nebuvo leista įvažiuoti į Rusiją. Labiausiai tikėtina priežastis – ant lipdukų neatitiko gamintojo ir kilmės vieta. Buvo daroma nuotrauka, siųsta atsakovės atstovei, kuri ėjo vadybininkės pareigas, su ja sudaryta sutartis. Buvo surašytas aktas, akto jų žinioje nėra. Grąžinus krovinį, vairuotojas grąžino visus dokumentus susijusius su kroviniu. Bandė aktą gauti, trečiasis asmuo pateikė visus turimus dokumentus, akto UAB „T. g.“ žinioje nebuvo. Kreipėsi ir į atsakovę, tačiau atsakovė nereagavo į prašymą. Kreipėsi į fitosanitarijos skyrių, tačiau jie atsisakė aktą išduoti. Nebuvo leista kirsti Rusijos sienos ne dėl ieškovės kaltės, jiems uždraudė fitosanitarijos skyrius, ne dėl vilkiko ar su vežėju susijusių aplinkybių. Pažeidimas nebuvo toks akivaizdus, kad net kertant Lietuvos muitinės sieną, Lietuvos fitosanitarai pažeidimo nenustatė. Tik turint specialių žinių buvo galima pastebėti neatitikimą. Susisiekus su R. R. (su ja sudaryta sutartis), buvo laukiama jos nurodymų, ką daryti su kroviniu, kadangi turėjo būti grąžintas į Lietuvą. Buvo vykdoma tiksliai tai, kokius nurodymus teikė tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, kaip krovinio siuntėjas. Vienas iš pagrindinių darbų – turėjo būti perklijuoti lipdukai, esantys ant razinų. Viso vežama 1 005 vienetai pakuočių, o razinų buvo 120 pakuočių. Muitinės pareigūnai praardė pakuotes, esančias ant vienos paletės, ir nustatė neatitikimus. Tai, kad buvo susiję su razinų etiketėmis, patvirtina susirašinėjimai, pateikti į bylą. R. R. teigė, kad (duomenys neskelbtini) perklijuos etiketes, užims vieną dieną. Ji teigė, kad problema yra ne dokumentuose, o ant razinų pakuočių, kur skiriasi gamintojo šalys. Teigė, kad problemą sprendžia. Buvo gautas nurodymas grįžti į (duomenys neskelbtini), grąžinti krovinį. Ieškovės vadovas nurodė, kad laukia sprendimo, laukia, koks jis bus. Buvo nurodyta, kad važiuotų į iškrovimo vietą, ne į muitinę. Kai paprašė apmokėti 1 200,00 Eur, buvo atsakyta, kad daugiausia, ką gali mokėti, tai 200,00 Eur. Pagrindinis ginčas – nenorėjimas teisingai atlyginti už suteiktą paslaugą. Pervežimas apmokamas už kilometrus. Šiuo atveju ieškovė kilometrų nuvažiavo daugiau nuo pasienio ir grįždama atgal, negu būtų nuvažiavusi iki krovinio gavėjo, nurodyto CMR. Ieškovė nurodymus vykdė tiksliai, su ja tinkamai neatsiskaitė. Jie teikė pretenzijas tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo tuo metu niekaip nereagavo į pretenziją, atsakovė nurodė, kad atsisako mokėti, nes paslauga nesuteikta. Taip pat prašo priteisti išlaidas ir dėl pretenzijų suruošimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal į bylą pateiktą fitosanitarinį sertifikatą matyti, kad fitosanitarinės kontrolės skyriaus 8 grafoje nurodoma, kad įvežti draudžiama razinas, 120 pakuočių. Atsakovės atstovė nurodė, kad greičiausiai į (duomenys neskelbtini) reiks važiuoti, nurodoma, kad etiketėms perklijuoti reikia vienos dienos. Vienas iš sprendimo būtų, gali atvežti lipdukus, kad vairuotojas pats suklijuotų. Variantai netiko ieškovei. Pagal CMR 8 punktą, vairuotojas turi patikrinti, ar nepažeistos pakuotės, patikrinti matomus krovinių ženklinimus, patikrinti vienetų skaičių. Šiuo atveju vairuotojas matydamas, kad važtaraštyje yra devyniolika palečių, turėjo patikrinti, ar yra 19 palečių. Vežėjas neturi pareigos tikrinti krovinio vidinio turinio, išskyrus, kai mano, kad krovinio duomenys neteisingi, pastebimi neatitikimai. 1 005 pakuočių patikrinimas neatitinka protingumo, vairuotojas neturi teisės ardyti pakuočių sutvirtinimų ant palečių, neturi žinių darbo atlikimui. Ieškovė tinkamai vykdė nurodymus, tai pagal CMR konvencijos 12 straipsnį, krovinys buvo grąžintas atgal. Nebuvo jokio ginčo dėl krovinio grąžinimo atgal, nebuvo jokių pretenzijų dėl pervežimo, maršruto.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas B. S. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad sudarė vežimo iš (duomenys neskelbtini) sutartį. Vairuotojas būdamas pasikrovimo vietoje, skaičiavo palečių kiekį, atkreipė dėmesį į gautus dokumentus, stengėsi informuoti, atlikti tai, kas yra pavesta, pagal galiojančias CMR, įstatymus ir taip toliau. Vairuotojas važiuoja praeinant Lietuvos, Rusijos pareigūnus, kol atvažiuoja iki fitosanitarinės tarnybos, kuri randa, kad neatitinka etikečių žymėjimas. Jie informavo užsakovę, kurios klausė, ką daryti, kaip daryti. Buvo pareigūnų apsukti, neįleisti į Rusijos teritoriją. Grįžo atgal, išsikrovė, kilo ginčas. Supranta, kad neatitiko razinų ženklinimas. Vairuotojas patikrino palečių kiekį, tai, kas parašyta smulkiai, patikrinti neįmanoma. Ant didelės paletės privalu tikrinti, kad būtų tinkamas siuntėjas, gavėjas. Klausimas, ar vairuotojas gali patikrinti, kad kilmės šalis būtų tinkama. Ant pakuotės labai smulkiu šriftu užrašyta. Etiketė pateikta į bylą. Atstovė citavo, kad buvo pasiūlyti du variantai – atvežti lipdukus, antras variantas – grįžti į (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad buvo pasiūlyti du variantai. Vairuotojas atsisakė lipdukų atvežimo, kadangi vairuotojas neturi pareigos atidarinėti, pjaustyti krovinio pakuotes, klijuoti etikečių, nes kažką gali padaryti neteisingai. Mintis buvo grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau krovinys buvo toks problematiškas, kad nenorėjo toliau lįsti. Viena atsisakymo priežasčių tokia ir buvo. Kita priežastis – vairuotojas išėjo iš darbo, kadangi gavosi nesusipratimas, ir tuo metu neturėjo kuo pakeisti vairuotojo. Mokėjimas buvo svarbus, prašė apmokėti ta pačia suma, kadangi kilometrai atitinka nuvažiuotą kelią du kartus. Tai yra kelias, kuras, vairuotojo atlyginimas. Nenorėjo veltis į problematišką krovinį. Kilo problema dėl apmokėjo už antrąjį vežimą, už pirmą vežimą suprato, kad turi gauti apmokėjimą, nes jie kaip vežėjai negali būti atsakingi už tuos lipdukus, kurie neteisingai suklijuoti.

6. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Pažymėjo, kad buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, ieškovė įsipareigojo priimti krovinį. Ieškovė dokumentus priėmė 2024 gegužės 14 d. ir pradėjo vykdyti vežimą. Vairuotojas iki galo nepatikrino ženklinimo, neatitikimų nenurodė. Kaip nurodo ieškovė, viena iš priežasčių – lipdukų neatitikimas. Jo vertinimu, ši aplinkybė nėra įrodyta. Ieškinio prieduose matome – ant lipduko kilmės šalis nurodyta (duomenys neskelbtini), lydinčiame dokumente – razinų kilmės šalis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovė nurodė, kad vadybininkė tai pripažino – ši informacija gauta iš ieškovės, kad neatitiko kilmės šalis. Nėra aišku, kodėl krovinys nebuvo praleistas. Galėjo būti ir kitos priežastys, kurios susijusios su vairuotoju, ar transportu. Girdėjo, kad buvo nurodymas laukti, kol bus atvežti nauji lipdukai, ieškovė atsisakė vykdyti šį nurodymą. Antra aplinkybė, dėl ko atsisakė vežti (galėjo užklijuoti atstovas), apskritai nenorėjo turėti reikalų su kroviniu, kita aplinkybė – neturėjo vairuotojo. Iš susirašinėjimo matyti, jog pagrindas – kad nebuvo vairuotojo. Atvažiavo, paliko krovinį ir viskas. Jų manymų, tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti, kadangi tai numato tiek CMR konvencijos nuostatos numato, kad privalo vykdyti nurodymus, tiek ir sutartis numato tą patį. Aplinkybės būtent tokios. Iš bylos matyti, kad ieškovė gali gauti atlyginimą iš trečio asmens, tai nesukeltų klausimų. Vairuotojas ženklinimą turėjo patikrinti patikrinimo būdu, pasižiūrėti ženklinimą, lydinčius dokumentus, specialių žinių tam nereikia. Jeigu pasirašo sutartį ir prisiima tokius įsipareigojimus, turėtų peržiūrėti visas pakuotes. Jeigu buvo pasiūlyta atvežti lipdukus, ieškovė pagal CMR prisiima atsakomybę vykdyti nurodymus. Atsakovė prisiėmė atsakomybę atvežti lipdukus. Patikrinti ženklinimą – ar kiekviena pakuotė atitinka lydinčius dokumentus. Ieškovė neįvykdė kelių prievolių – nesutikrino ženklinimo ir nevykdė nurodymų sprendžiant problemą dėl ženklinimo. Ginčo perkėlimas į teismą, kai ieškovė gali patenkinti reikalavimą pateikdama sąskaitą UAB „T. G.“, panašu į piktnaudžiavimą vien tam, kad pasidengtų bylinėjimosi išlaidas. Pati ieškovė pripažino, kad buvo ženklinimo problema, jeigu tai iš tikro buvo. Tačiau tai nėra pilnai įrodyta, pareigą įrodyti turi tas, kas teigia. Susirašinėjimas yra atsižvelgiant į pačios ieškovės informaciją, todėl problema buvo taip ir identifikuota. Šalys susitarė ne tik dėl paties pervežimo, bet ir dėl to, kad vairuotojas privalo dalyvauti pakrovime, patikrinti kiekį, ženklinimą, krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Vežėjas privalo informuoti neišvykęs iš pasikrovimo vietos, jeigu krovinys ar pakuotė buvo pažeisti – 6 sutarties punktas. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad vežėjas, priimdamas vežti krovinį, patvirtina, kad sutinka su sutarties sąlygomis. Ieškovė priėmė krovinį vežti, pradėjo vykdyti užsakymą, vadinasi privalėjo sutikrinti ženklinimą. Ieškovė yra profesionalus vežėjas, įmonė, užsiimanti krovinių pervežimais, todėl sutarties sąlygas turi persiskaityti ir žinoti, ką daro. Pagal CMR 8 straipsnio 1 punkto a papunktį, vežėjas, priimdamas krovinį privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio ženklinimas. Siuntėjas turi teisingai nurodyti duomenis, razinose buvo klaidingi duomenys, ženklinime prie žodžio razinos įrašyta (duomenys neskelbtini), prie lydinčio dokumento irgi įrašyta (duomenys neskelbtini), todėl skaito, kad ženklinimas tinkamas. Ženklinime nurodytas miestas, lydinčiame dokumente nėra miesto. CMR 11 straipsnis nurodo, kad ženklinimą privalo tikrinti. Ieškovės vadovas pasakė, kad tai yra ženklinimo problema. Vežėja nesilaikė sutarties sąlygų. Pagal CMR 4 straipsnio 1 dalį, vežėjas turi teisę disponuoti kroviniu, ir pagal 14 straipsnį, turi vadovautis gauta instrukcija – palaukti, kol atvyks atstovas, o tai atsisakė vykdyti. Antra, atsisakė vykti atgal, pakeitus ženklinimą vežti krovinį. Pats ieškovės vadovas nurodė, dėl ko atsisakė vežti. Vairuotojo nebuvimas darbe yra profesionalaus vežėjo problema. Pusės instrukcijos įvykdymas – grįžti atgal. Ieškovė pažeidė savo pareigas, būtų elgusi tinkamai, būtų įvykdžiusi užsakymą. Sutartyje numatytas apmokėjimas už tinkamą įvykdymą ir CMR originalas su gavėjo parašu. Atitinkami neturi pareigos mokėti, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Turėjo atvežti lipdukus ir perklijuoti, nebūtinai vairuotojas. Nežino, nėra duomenų, kad paletės turi būti ardomos, kai tai sudėtinga padaryti.

Ieškinys tenkintinas

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės (vežėjos) UAB „V.“ ir atsakovės (klientės, užsakovės) UAB „U.“ buvo pasirašytas užsakymas Nr. 36230, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš pasikrovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į iškrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Krovinį ieškovė pasikrauti turėjo 2024 m. gegužės 14 d., o pristatyti į sutartą iškrovimo vietą – 2024 m. gegužės 16 d. Minėtą krovinį sudarė 19 palečių, kuriose buvo 1 005 pakuočių riešutų, džiovintų vaisių (iš jų – 120 vnt. razinų pakuočių). Šio krovinio siuntėjas buvo trečiasis asmuo UAB „T. G.“, o gavėjas – įmonė OOO „I.“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini).

8. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė 2024 m. gegužės 14 d. pasikrovimo vietoje (duomenys neskelbtini), pasikrovė 19 palečių krovinį ir vežė jį į sutartą iškrovimo vietą, tačiau Rusijos Federacijos pasienyje jai buvo uždrausta įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją, nekilo. Tai patvirtina tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos muitinės karantino ir fitosanitarijos kontrolės skyriaus 2024 m. gegužės 15 d. padarytas įrašas, kad „įvežti draudžiama“, bei Rusijos muitinės įrašas – „prekių grąžinimas į Lietuvos Respubliką“.

9. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad krovinį ieškovė gražino į pasikrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurį priėmė trečiasis asmuo UAB „T. G.“, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašydama, kad 2024 m. gegužės 16 d. krovinys buvo gautas. 

10. Ieškovė atsakovei pagal 2024 m. gegužės 10 d. užsakymą Nr. 36230 už suteiktas transporto paslaugas 2024 m. lapkričio 7 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. T1765P sumoje 1 200,00 Eur. Šiuo atveju šalys nesutaria, ar atsakovė, kuri yra krovinio pervežimo užsakovė, privalo atsiskaityti su krovinio vežėja ieškove, kai krovinys nebuvo pristatytas į užsakymo sutartyje nurodytą iškrovimo vietą. 

11. Vertinamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovės UAB „V.“ veiksmai gabenant krovinį iš esmės gali būti laikomi protingais, sąžiningais ir pagrįstais.

12. Kaip matyti iš pateikto CMR važtaraščio Nr. 0514 buvo gabenama 19 palečių (1005 pakuotės) riešutų ir džiovintų vaisių. Iš važtaraščio priedo matyti, kad buvo gabenama iš viso 24 skirtingi produktai (turintys tiek skirtingus kodus, tiek skirtingą pakuočių skaičių, tiek skirtingas kilmės šalis, svorį etc.). Svarbu ir tai, kad razinų ženklinimas ant etikečių buvo ir ne valstybine lietuvių kalba, o rusų kalba. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į krovinio specifiką, tai, kad buvo gabenamos net 1005 pakuotės bei 24 skirtingi produktai, ieškovės vairuotojas objektyviai neturėjo nei galimybės, nei tam būtinų itin specifinių specialių žinių patikrinti visų pakuočių ženklinimų atitiktį Rusijos Federacijos fitosanitariniams reikalavimams. Šiuo atveju taip pat spręstina, kad ieškovė dėjo protingas pastangas patikrinti krovinio kiekį, ženklinimą, numeraciją pagal užsakymo 6 punkto nuostatas, kadangi bylos duomenimis krovinys buvo tiek išleistas iš Lietuvos Respublikos, tiek ir įleistas atgal į Lietuvą, o ženklinimo trūkumai neturint specialių žinių objektyviai negalėjo būti pastebėti ieškovės.

13. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas fitosanitarinio reeksporto sertifikato Nr. EU/LT/010904 dalies (spaudo) vertimas, iš kurio teismas sprendžia, jog labiausiai tikėtina, kad jog Rusijos muitinės karantino ir fitosanitarijos kontrolės skyrius uždraudė įvežti razinas (120 pakuočių). Juo labiau, kad ir iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nuosekliai nurodė būtent ženklinimo neatitikimo aplinkybę, o atsakovės atstovė be kita ko siūlė perklijuoti lipdukus ant razinų pakuočių.

14. Teismas pažymi, kad skirtingai nei teigia atsakovė, byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad krovinys į Rusijos Federaciją galėjo būti neįleistas dėl su ieškovės UAB „V.“ vairuotoju ar transporto priemone susijusių aplinkybių, tokius argumentus teismas atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus. 

15. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Tai reiškia, kad teismas sprendimą gali priimti spręsdamas, kad vieni ar kiti įvykiai yra labiau tikėtini.

16. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pažymi, kad byloje taipogi nėra ir jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo įsipareigojusi perklijuoti lipdukus ant razinų pakuočių, tuo atveju, jeigu ženklinimas nebūtų tinkamas.

17. Pagal 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 1 straipsnio 1 dalį, konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad šalys susitarė dėl krovinių vežimo iš Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, nagrinėjant bylą taikytinos konvencijos nuostatos.

18. Pagal konvencijos 14 straipsnio 1 dalį, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė siekė gauti atsakovės instrukcijas ir iš esmės jas vykdė, tačiau tarp šalių kilo esminis nesutarimas dėl apmokėjimo, dėl ko krovinys pakartotinai į Rusijos Federaciją vežtas nebuvo. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimą grąžinti krovinį priėmė būtent atsakovė, tuo tarpu atsakovės pasiūlytas atlygis, t. y. 200,00 Eur, už pakartotinį krovinio vežimą į Rusijos Federaciją negali būti laikomas protingu, sąžiningu ir pagrįstu.

19. Konvencijos 11 straipsnio 1-2 dalys numato, jog iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Taigi, teismo vertinimu, ieškovei turėjo būti pateikti visi reikiami ir tinkami dokumentai fitosanitariniams formalumams atlikti, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl būtent atsakovė atsako už ieškovės patirtus nuostolius.

20. Svarbu ir tai, kad prekė buvo vežama į Rusijos Federaciją, t. y. valstybę, kurioje teisės viršenybė užtikrinama ne visada, todėl fitosanitarinių ar muitinių formalumų neįvykdymo rizika yra ženkliai didesnė. 

21. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgdamas į aukščiau aptartus argumentus, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė (vairuotojas) tinkamai neįvykdė pareigos patikrinti krovinio, kiekį, dokumentus, ženklinimą nei pagal užsakymo sutarties 6 punktą, nei pagal CMR konvencijos, įskaitant ir 8 straipsnį, nuostatas, jog netinkamai vykdė instrukcijas, o krovinys nebuvo pristatytas dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 200,00 Eur skolą už vežimo paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas.

22. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šalys nėra susitarusios dėl taikomų palūkanų normos, todėl taikytinos įstatyme nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, apskaičiuojant iš atsakovės priteistinų palūkanų dydį vadovaujamasi 2024 m. sausio 1 d. galiojusia fiksuotąja palūkanų norma, kuri nurodytu laikotarpiu Europos Centrinio Banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis yra 4,50 proc. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, iš atsakovės už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteistinos 12,50 proc. dydžio palūkanos, t. y. 82,50 Eur suma (1 200,00 Eur x 12,50 proc. / 360 dienų x 198 dienos).

23. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina ir 40,00 Eur suma.

24. Teismas pažymi, kad pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 300,00 Eur tokių išlaidų, todėl šių išlaidų suma ieškovei priteistina iš atsakovės.

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „U.“ yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi bei 2025 m. sausio 1 d. galiojusia fiksuotąja palūkanų norma, kuri nurodytu laikotarpiu Europos Centrinio Banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis yra 3,15 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinos 11,15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 37,00 Eur žyminis mokestis, 1 550,00 Eur atstovavimo išlaidos, 48,40 Eur išlaidos už vertimo paslaugas, viso – 1 635,40 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

28. Šioje byloje teismas patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „U., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 0 ct) skolos, 82,50 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 50 ct) palūkanų, 340,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 0 ct) išieškojimo išlaidų kompensacijos, 11,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 635,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „U., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas                                                                        Vaidas Kazlauskas