Civilinė byla Nr. e2A-30-516/2025 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00987-2023-6 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3 |
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Resursas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MT Group“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Resursas“ dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių priteisimo.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Resursas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „MT Group“ 155 907,85 Eur skolą už atliktus darbus, 7 435,12 Eur delspinigius, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB „MT Group“ vykdo įvairius energetikos projektus visoje Europoje. 2022 m. atsakovė įgyvendino suskystintų dujų objekto rekonstravimo projektą Zeebrugge, Belgijoje. Įgyvendinant nurodytą projektą, tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. kovo 25 d. buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2022MT-060 (toliau – subrangos sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovė atliko sutarties 1.1 papunktyje nurodytus darbus. Sutarties 2.4 papunkčiu šalys susitarė dėl darbų, kurie atliekami pagal sutartį, perdavimo ir patvirtinimo tvarkos bei kitų sąlygų. Remiantis paminėtu sutarties 2.4 papunkčiu, ieškovė, atlikusi darbus pagal sutartį, teikia atsakovei tokių darbų užbaigimo aktą ir visus pridedamus dokumentus. Atsakovė, gavusi jai pateiktą darbų užbaigimo aktą, turi pareigą per 5 darbo dienas pateiktą darbų užbaigimo aktą patvirtini arba, jeigu nustatomi darbų trūkumai, pateikti ieškovei motyvuotas rašytines pastabas. Ieškovė tinkamai atliko ir pagal sutarties 2.4 papunktyje nustatytą tvarką perdavė atsakovei atliktus darbus, o atsakovė šiuos darbus priėmė, per sutartyje nustatytą terminą nepareiškė ieškovei pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovė už atliktus darbus 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. gegužės 22 d. išrašė ir pateikė atsakovei 155 907,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, kurias pastaroji taip pat patvirtino, tačiau už ieškovės atliktus ir perduotus darbus tinkamai neatsiskaitė. Sutarties 4.1.6 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, jei rangovas laiku nesumoka subrangovui už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas faktūras, rangovas turi pareigą mokėti subrangovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigių suma sudaro 7 435,12 Eur.
3. Atsakovė UAB „MT Group“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Resursas“ 327 498,87 Eur nuostolius, patirtus šalinant darbų trūkumus.
4. Nurodė, kad 2021 m. pabaigoje atsakovė sudarė 14 mln. Eur vertės kontraktą su užsakove – Belgijos įmone FLUXYS LNG NV/SA, pagal kurį atsakovė įsipareigojo įgyvendinti sudėtingą suskystintų dujų terminalo rekonstravimo projektą Zeebrugge, Belgijoje. Dalies projekto darbų atlikimui atsakovė nusprendė pasitelkti subrangovę – ieškovę UAB „Resursas“. Ieškovė ir atsakovė sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje sutartus darbus, įskaitant paruošų suvirinimo, suvirinimo priežiūros ir montavimo darbus pagal suderintus brėžinius ir darbų atlikimo procedūras rengimo ceche Essen mieste, Belgijoje ir statybvietėje – terminale Zeebrugge, Belgijoje, intarpo įvirinimą, vamzdyno virinimą ir montavimą, vamzdyno atramų virinimą ir montavimą, kriogeninių atramų montavimą, o atsakovė – atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus sutarties 2 punkte įtvirtintais terminais ir tvarka. Pradėjus vežti ieškovės gamykloje atliktų darbų rezultatus (vamzdyno paruošas) į terminalą, kur atitinkamos ieškovės suvirintos dalys (vamzdyno paruošos) turėjo būti jungiamos į bendrą statinį (vamzdynų sistemas), paaiškėjo, kad dalį darbų ieškovė atliko netinkamai, nekokybiškai, su trūkumais, t. y. vamzdyno paruošos buvo suvirintos nekokybiškai, nesilaikant brėžinių (neišlaikyti geometriniai reikalavimai, čiaupai suvirinti blogoje pozicijoje, neteisingi nuolydžiai ir kt.), nekokybiškai atlikti intarpo virinimo darbai terminale, nekokybiškai suvirintos vamzdyno atramos bei neteisingai sumontuotos kriogeninės vamzdyno atramos. Nors siūlių virinimo darbus ieškovė atliko gamykloje, kur pačių siūlių kokybė buvo patikrinta neardomųjų siūlių bandymų būdu, tačiau atgabenus ieškovės suvirintas dalis į terminalą, kur atskiros dalys turėjo būti sujungtos į bendrą statinį (vamzdynų sistemas), paaiškėjo, kad dalis ieškovės darbų buvo atlikta netinkamai (kaip jau minėta, nesilaikant brėžinių ir (ar) su kitais trūkumais). Ieškovės atliktų darbų trūkumai buvo užfiksuoti rašytiniuose dokumentuose: suvirinimo siūlių žurnale ir siūlių pjovimo ataskaitose. Dėl projekto svarbos, o taip pat griežtų terminų, per kuriuos projektas privalėjo būti įgyvendintas, nustatyti ieškovės darbų trūkumai turėjo būti nedelsiant (itin skubiai) pašalinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku (arba bent jau su kuo mažesniu vėlavimu) ir kad būtų išvengta itin didelių nuostolių užsakovui FLUXYS. Dėl to, siekdama kuo labiau minimalizuoti pačios atsakovės ir užsakovo FLUXYS dėl ieškovės kaltės patiriamus nuostolius, atsakovė didelę dalį ieškovės darbų trūkumų pašalino pati arba pasitelkusi trečiuosius asmenis (kitus subrangovus). Tam tikrą dalį darbų trūkumų pašalino ir pati ieškovė, tačiau už šių savo pačios darbų trūkumų šalinimą išrašė atsakovei sąskaitas, nors pagal sutartį turėjo pašalinti šiuos trūkumus nemokamai (savo lėšomis).
5. Ieškovė nebuvo tinkamai susitvarkiusi savo darbuotojų (užsieniečių) įdarbinimo, komandiravimo ir darbų saugos dokumentų, dėl to Belgijos darbo inspekcijai atlikus patikrinimą objekte, buvo nustatyti daugybiniai pažeidimai. Nustatyta, kad dalies ieškovės darbuotojų darbų saugos ir sveikatos sertifikatai (VCA sertifikatai) yra galimai suklastoti, dėl to užsakovas FLUXYS sustabdė visų projekte vykdomų darbų atlikimą iki bus pašalinti darbų saugos pažeidimai. Dėl šių pažeidimų ieškovė dar 2023 m. kovo mėn. skubiai išsiuntė iš objekto dalį darbuotojų, kurie neturėjo tinkamų VCA sertifikatų (gavę tinkamus VCA sertifikatus dalis ieškovės darbuotojų vėliau grįžo į objektą tęsti darbų). Be to, papildomo patikrinimo metu 2023 m. gegužės mėn. buvo nustatyta, kad dalis ieškovės darbuotojų buvo komandiruojami neturint būtinų A1 formų. Dėl šių pažeidimų ieškovė 2023 m. gegužės mėn. skubiai išsiuntė dar dalį darbuotojų net nepasibaigus sutarties terminui. Tai reiškia, kad objekte net fiziškai nebebuvo pakankamo skaičiaus ieškovės darbuotojų, kurie būtų galėję skubiai pašalinti visus nustatytus trūkumus. Dėl šių priežasčių (t. y. dėl ieškovės kaltės) atsakovė iš esmės neturėjo galimybės reikalauti ieškovės pašalinti visų jos darbų trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Resursas“ iš atsakovės UAB „MT Group“ 155 907,85 Eur skolą už atliktus darbus, 7 435,12 Eur delspinigius, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 700,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovės UAB „MT Group“ priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos prašo atsakovės atsiskaityti. Dėl šių darbų atlikimo fakto ir kainos ginčo nėra. Ieškovės neapmokėtos sąskaitos priimtos be išlygų.
8. Teismas, remdamasis šalių sudaryta sutartimi, nurodė, kad atsakovė teisę pati ir savo lėšomis pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus galėjo įgyti tik tuo atveju, jei ieškovė, raštu įspėta, delsia trūkumus pašalinti arba atsisako juos pašalinti savo sąskaita. Nustatė, kad byloje nėra nė vieno dokumento iki ieškovės 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. gegužės 22 d. sąskaitų už atliktus darbus pateikimo apie tai, jog atsakovė būtų raštu pareikalavusi ieškovės pašalinti priešieškinyje nurodomus atliktų darbų trūkumus. Atsakovė tik 2023 m. birželio 15 d. pareiškė pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų ir patirtų nuostolių bei žalos kompensavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė neįgijo teisės trūkumus šalinti savo sąskaita ir reikalauti iš ieškovės už šiuos darbus apmokėti.
9. Teismas, remdamasis ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nustatė, kad, išskyrus dalį kovo mėn., objekte nuolat dirbo keliasdešimt ieškovės darbuotojų. Nurodė, kad atsakovė, teigdama apie tariamai per mažą ieškovės darbuotojų kiekį objekte, nenurodė, koks ieškovės darbuotojų kiekis turėjo būti pakankamas, jog atsakovei būtų sudarytos sąlygos informuoti ieškovę apie priešieškinyje aptariamus darbų trūkumus.
10. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais (šalių susirašinėjimu), nustatė, kad dėl darbų trūkumų, kurie nėra nurodyti priešieškinyje ir kuriuos ieškovė yra ištaisiusi savo sąskaita, šalys komunikavo 2023 m. gegužės mėn., t. y. net ir tuo metu, kuomet, atsakovės teigimu, statybos objekte nebuvo pakankamo kiekio ieškovės darbuotojų. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybes informuoti ieškovę apie darbų trūkumus ir sudaryti galimybes juos ištaisyti pačiai ieškovei.
11. Vertindamas argumentus, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai matomi iš suvirinimo siūlių žurnalo ir siūlių pjovimo ataskaitų, teismas pažymėjo, jog pateiktame suvirinimo siūlių žurnale yra fiksuojama tik informacija, kad tam tikros siūlės buvo pervirintos, nenurodant priežasčių. Siūlių pjovimo ataskaitos taip pat nepatvirtina faktų apie atsakovės nurodomus ieškovės atliktų darbų trūkumus. Siūlių pjovimo ataskaitose pateikiami tie patys duomenys apie atliktus siūlių pervirinimo darbus, kurie buvo nurodyti suvirinimo siūlių žurnale.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo įpareigota pateikti su užsakovu FLUXYS suderintus ir jo parašu patvirtintus visus vamzdyno izometrijos (ISO) brėžinius, pagal kuriuos atsakovė nustatė, jog ieškovės atlikti darbai neatitiko šiuose brėžiniuose nustatytų reikalavimų. Tokio teismo reikalavimo atsakovė visa apimtimi neįvykdė. Skirtingos ieškovės ir atsakovės pateiktų brėžinių versijos, teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad brėžiniai, pagal kuriuos ieškovė turėjo atlikti darbus, projekto vykdymo eigoje ne kartą buvo keičiami.
13. Teismo vertinimu, atsakovės su priešieškiniu pateikti dokumentai, t. y. lentelė-nuostolių detalizacija, sąskaitos už atsakovės pasitelktų subrangovų darbus, kurie buvo atlikti šalinant ieškovės darbų trūkumus, sąskaitos už mechanizmų (kranų), kurie buvo naudoti šalinant ieškovės darbų trūkumus, nuomą, sąskaitos už kokybės užtikrinimo specialistų darbą, sąskaitos už NDT, pačios ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos už darbų trūkumų šalinimą ir kt. tiesiogiai niekaip neįrodo ieškovės atliktų darbų trūkumų, nes didžioji dalis dokumentų yra sudaryti pačios atsakovės.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė, likus tik dienai iki teismo posėdžio, pateikė UAB „Tuvlita“ įrenginių techninio vertinimo centro išvadą, jog pagal pateiktus dokumentus UAB „Resursas“ atliko darbus ne pagal ISO brėžinius, dalis suvirinimo siūlių buvo netinkamos geometrijos; bendras netinkamai suvirintų siūlių skaičius – 131 vnt.
15. Teismo vertinimu, UAB „Tuvlita“ atsakymas atsakovės pozicijos pagrįstumo niekaip nepagrindžia, nes nėra žinoma, kokie dokumentai su atsakovės užklausa vertinimui buvo pateikti UAB „Tuvlita“ įrenginių techninio vertinimo centrui, o įrenginių techninio vertinimo centro specialistas iš esmės be jokio tyrimo atkartojo atsakovės pateiktą informaciją. Be to, atsakymas buvo pateiktas ne teismo paklausimo, o privataus atsakovės užsakymo pagrindu.
16. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė UAB „MT Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė nepagrįstą ir neteisingą sutarties 2.6.1 ir 2.6.2 papunkčių išaiškinimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja minėtų sutarties nuostatų turiniui. Sutarties 2.6 papunktyje aiškiai nurodyta, kad sutarties 2.6.1 ir 2.6.2 papunkčiuose yra įtvirtinti du savarankiški mokėjimų sulaikymo pagrindai (atvejai). Atsakovė (rangovė) patyrė tiesioginę žalą dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ir šios žalos ieškovė nėra atlyginusi. Dėl to atsakovė teisėtai ir pagrįstai sulaikė mokėjimus ieškovei sutarties 2.6.1 papunkčio pagrindu, kuris būtent tokią atsakovės teisę ir numato.
17.2. Teismas netinkamai išaiškino sutarties 5.2, 5.3, 6.5 papunkčių nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė teisę pati savo lėšomis pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus gali įgyti tik tuo atveju, jei ieškovė, raštu įspėta atsakovės, delsia trūkumus pašalinti arba atsisako juos pašalinti savo sąskaita. Nė vienas iš minėtų sutarties punktų nenumato atsakovės (rangovės) pareigos pirmiausia reikalauti ieškovės (subrangovės) pašalinti jos darbų trūkumus. Be to, nei minėti sutarties punktai, nei jokie kiti sutarties punktai nenumato, kad atsakovei yra draudžiama pačiai (ar pasitelkus kitus subrangovus) pašalinti pagal sutartį atliktų darbų trūkumus.
17.3. Atsakovė įrodė ieškovės atliktų darbų defektų faktą. Savo pozicijai pagrįsti atsakovė pateikė šiuos įrodymus: suvirinimo siūlių žurnalą, siūlių pjovimo ataskaitas, neardomųjų siūlių bandymų ataskaitas, susistemintą brėžinių lentelę, vamzdynų izometrijos (ISO) brėžinius, 2024 m. liepos 16 d. akredituotos Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Tuvlita“ įrenginių techninio vertinimo centro vadovo A. Ž. išvadą (specialisto išvada). Atsakovė pateikė išsamius paaiškinimus, kaip turėtų būti vertinami jos pateikti įrodymai ir juose nurodyti duomenys. Nors dalis ISO brėžinių po ieškovės (subrangovės) darbų atlikimo ir buvo keičiami, tačiau tie brėžinių pakeitimai niekaip nebuvo susiję su ieškovės atliktais darbais ir jiems nedarė įtakos, t. y. ieškovės atlikti darbai neatitiko nei pradinių, nei pakoreguotų ISO brėžinių.
17.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, neleido šalims pateikti papildomų įrodymų, atsisakė skirti byloje ekspertizę, o vėliau pats savo sprendimą grindė tuo, kad atsakovė neva neįrodė bylai reikšmingų aplinkybių.
17.5. Skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Labai didelę argumentų dalį sudaro ieškovės procesinių dokumentų argumentai, kurie sprendime atkartoti.
18. Ieškovė UAB „Resursas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Byloje ginčas kilo dėl galimybės sulaikyti mokėjimus tuo atveju, kai subrangovas galimai nepašalino savo atliktų darbų trūkumų. Šią situaciją reglamentuoja specialus sutarties 2.6.2 papunktis, o ne bendresnis 2.6.1 papunktis. Sisteminis Sutarties nuostatų aiškinimas pagrindžia, kad Sutarties 2.6.1 papunktis, kuriame aptariama rangovo (atsakovės) teisė sulaikyti subrangovui (ieškovei) priklausančius mokėjimus, remiantis žalos atsiradimo aplinkybe, gali būti taikomas tais atvejais, kai subrangovas savo veikla padaro tiesioginės žalos rangovui ar savininkui, kuri (veikla) šiame sutarties 2.6.1 papunktyje net nėra aiškiai konkretizuojama ir juo labiau nėra siejama su jokiais atsakovės šiuo metu nurodomais ieškovės atliktų darbų trūkumais. Nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad atsakovės teisę (galimybę) sulaikyti ieškovei priklausančius mokėjimus, remiantis pačios atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie nustatytus darbų trūkumus, reglamentuoja specialus šios situacijos atžvilgiu sutarties 2.6.2 papunktis.
18.2. Sutarties 2.6.2, 5.2, 5.3, 6.5 papunkčių nuostatomis buvo įtvirtinta ieškovės teisė ir pareiga pačiai ir pirmiau už atsakovę savo lėšomis pašalinti dėl jos kaltės atsiradusius darbų trūkumus. Atsakovė tokią teisę pati (ir savo lėšomis) pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus gali įgyti tik tuo atveju, jeigu pirmiau nustatoma, kad ieškovė, žinodama, jog jos atlikti darbai yra su trūkumais, dėl tam tikrų priežasčių delsia šiuos trūkumus pašalinti arba atsisako juos pašalinti savo sąskaita.
18.3. Sutarties 3.4 papunktyje aptariama rangovo teisė perimti darbų vykdymą, kuria remiasi atsakovė, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatoma, kad subrangovas neatlieka darbų pagal sutartį ir taip atsilieka nuo sutarto darbų progreso. Net ir pažodžiui aiškinant sutarties 3.4 papunktyje įtvirtintos nuostatos turinį, akivaizdu, kad tokia nuostata, numatanti rangovo teisę perimti darbų vykdymą, nėra taikoma tais atvejais, kai fiksuojami kokie nors subrangovo atliktų darbų trūkumai. Ieškovė vykdė sutartimi sulygtus darbus ir juos atliko nepažeisdama nustatytų terminų.
18.4. Atsakovė, neįvykdžiusi pareigos pagal sutartyje nustatytą tvarką informuoti ieškovę apie atliktų darbų trūkumus, sukūrė situaciją, kuomet ieškovė yra kaltinama žalos padarymu atsakovei dėl nekokybiškai atliktų darbų, kurių ieškovė, nebūdama statybos objekte, šiuo metu net neturi galimybių tinkamai įvertinti ir taip apsiginti nuo galimai nepagrįstų kaltinimų jos atžvilgiu. Atsakovė ne tik nepranešė ieškovei apie nustatytus jos atliktų darbų trūkumus, tačiau dar ir įrodinėja, kad tokie ieškovės atlikti darbai yra perdaryti taip, jog jie atitiktų brėžiniuose nustatytus reikalavimus.
18.5. Nė vienas iš apeliaciniame skunde išvardintų rašytinių įrodymų, net ir įvertinus juos visumoje, nepagrindžia ir neįrodo, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, t. y. neatitiko brėžiniuose nustatytų ar kitų reikalavimų. Ieškovei vykdant darbus pagal sutartį, iš tiesų pasitaikydavo tokių situacijų, kada brėžiniai, pagal kuriuose nustatytus reikalavimus ieškovė turėjo atlikti darbus, vėliau buvo koreguojami dėl įvairių aplinkybių, kurios nėra susijusios su ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumais. Poreikį perdaryti prieš tai atliktus darbus tokiais atvejais (keičiant brėžinius) lemdavo ne kokie nors ieškovės atliktų darbų trūkumai, bet pasikeitę reikalavimai brėžiniuose. Ieškovė už tokių darbų atlikimą išrašydavo atsakovei sąskaitas faktūras, kurias pastaroji apmokėdavo be jokių išlygų. Atsakovė nepateikė į bylą galutinių brėžinių versijų, kurios būtų suderintos su užsakovu, pagal kuriuos atsakovė būtų nustačiusi, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko šiuose brėžiniuose nustatytų reikalavimų.
18.6. Suvirinimo siūlių žurnale yra fiksuojama tik informacija, kad tam tikros šiame žurnale nurodytos siūlės buvo pervirintos, nenurodant priežasčių, kurios lėmė tokį poreikį iš naujo atlikti šiame žurnale nurodytų siūlių pervirinimo darbus. Dalis suvirinimo siūlių žurnale nurodytų darbų buvo atlikti dėl naujų brėžinių versijų išleidimo ir atitinkamų geometrinių reikalavimų pakeitimo.
18.7. Kiti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumų. Siūlių pjovimo ataskaitoje nėra pateikiama duomenų, pagal kokius konkrečiai brėžinius (jų versijas) buvo atliktas šiose ataskaitose aptariamas siūlių suvirinimas. Atsakovės pateiktose siūlių pjovimo ataskaitose prie pastabų (angl. Remarks) visais atvejais yra nurodyta, kad vietoje tam tikros siūlės reikia suvirinti kitą siūlę, skliausteliuose padarius pastabą „update Welding map“, išvertus iš anglų kalbos – „suvirinimo žemėlapio atnaujinimas“.
18.8. Net jei ir būtų vertinama, kad ieškovės atlikti darbai neatitiko brėžiniuose nustatytų reikalavimų, tokių trūkumų pašalinimas turėjo apimti aiškiai didesnės apimties darbų atlikimą, negu atliktas vienos suvirinimo siūlės pervirinimas, kurį atlikus objektyviai nėra įmanoma pasiekti tokį rezultatą, jog būtų pakeisti prieš tai atliktų suvirinimo darbų geometriniai parametrai ar pašalintos atsiradusios čiaupų pozicijų neatitiktys dėl neteisingai suvirintų nuolydžių. Labiausiai tikėtina, kad tokie susistemintoje brėžinių lentelėje nurodyti suvirintų siūlių pervirinimo darbai buvo atliekami ne dėl ieškovės atliktų darbų broko, bet dėl kitų priežasčių, kurios galimai yra susijusios su nurodytais apsauginiais vožtuvais ir jų įrengimu. Atsakovė, pažeisdama šalių sudarytoje sutartyje nustatytą tvarką, neinformavo ieškovės apie susistemintoje brėžinių lentelėje aptariamus darbų trūkumus ir taip nesudarė galimybės ieškovei pačiai įvertinti ir apžiūrėti šiuos trūkumus, įvertinti galimas tokių trūkumų atsiradimo priežastis ir, nustačius, kad tokie trūkumai tikrai atsirado dėl ieškovės kaltės, pačiai ir savo lėšomis šiuos trūkumus pašalinti.
18.9. Specialisto išvada buvo parengta neatlikus jokio tyrimo, kurio metu būtų vertinama, ar ieškovės faktiškai atlikti darbai atitiko brėžiniuose nustatytus reikalavimus. Specialisto išvadą pasirašęs asmuo vertino atsakovės nuožiūra atrinktus, sudarytus ir pateiktus dokumentus: ištrauktas iš suvirinimo siūlių žurnalo, siūlių pjovimo ataskaitas, NDT bandymų ataskaitas, brėžinius, susistemintą brėžinių lentelę. Tokia specialisto išvada iš esmės reiškia ne ką kitą, bet tik atsakovės pateiktos informacijos atkartojimą.
18.10. Atsakovė, nurodžiusi abstrakčius teiginius apie tariamai per mažą ieškovės darbuotojų kiekį objekte, nepateikė objektyvių duomenų, kurie bent preliminariai pagrįstų šią atsakovės poziciją, koks ieškovės darbuotojų kiekis, atsakovės vertinimu, turėjo būti pakankamas, kad atsakovei būtų sudarytos tinkamos sąlygos laiku informuoti ieškovę apie tariamai nustatytus jos atliktų darbų trūkumus.
18.11. Atsakovės pateikti įrodymai apie tariamai patirtus nuostolius, šalinant darbų trūkumus, neturi ryšio su atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytais ieškovės atliktų darbų trūkumais.
18.12. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nesudarė galimybės teikti papildomus įrodymus. Atsakovei buvo žinoma jos turima įrodinėjimo pareiga įrodyti faktą, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai realiai egzistavo. Kadangi pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovė turėjo visas galimybes susipažinti (ir susipažino) su ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais. Atsakovė papildomų įrodymų neteikė.
18.13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra poreikio skirti teismo ekspertizę, nes šiuo metu net ir specialių žinių turintis ekspertas negalėtų atsakyti į klausimą, ar ieškovės atlikti darbai atitiko jai pateiktuose brėžiniuose nustatytus reikalavimus. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visus ieškovės atliktų darbų trūkumus jau yra pašalinusi.
18.14. Nesutinka su skundo argumentu dėl netinkamo sprendimo motyvavimo. Absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Tai, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
20. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „MT Group“ 2021 m. sudarė 14 mln. Eur vertės sutartį su užsakove Belgijos įmone FLUXYS LNG NV/SA, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įgyvendinti suskystintų dujų terminalo rekonstravimo projektą Zeebrugge, Belgijoje. Dalies projekto darbų atlikimui atsakovė pasitelkė subrangovę – ieškovę UAB „Resursas“, su kuria 2022 m. kovo 25 d. pasirašė subrangos sutartį. Subrangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus darbus, įskaitant ričių, įrenginių, vamzdynų, plieninių konstrukcijų, kriogeninių atramų surinkimo ir montavimo darbus pagal suderintus brėžinius ir darbų atlikimo procedūras rengimo ceche Essen mieste, Belgijoje ir statybvietėje – terminale Zeebrugge, Belgijoje, o atsakovė – atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus sutarties 2 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Remiantis subrangos sutarties 3.1 papunkčiu, darbų pradžia – 2022 m. kovo 31 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 31 d.
21. Ieškovė atliko darbus, be kita ko, išrašydama 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priėmė, tačiau neapmokėjo.
22. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl skolos priteisimo už ieškovės atliktus, tačiau atsakovės neapmokėtus darbus (pagal ieškovės ieškinį), tiek dėl ieškovės atliktų darbų kokybės bei atsakovės patirtų nuostolių, šalinant ieškovės atliktų darbų trūkumus, priteisimo (pagal atsakovės priešieškinį).
23. Nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „MT Group“, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkinti, o jos priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti, visų pirma kelia subrangovės (ieškovės) UAB „Resursas“ sutartinės civilinės atsakomybės dėl patirtų nuostolių atlyginimo klausimą, nurodydama, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais: vamzdyno paruošos suvirintos nekokybiškai, nesilaikant brėžinių (neišlaikyti geometriniai reikalavimai, čiaupai suvirinti blogoje pozicijoje, neteisingi nuolydžiai ir kt.), nekokybiškai atlikti intarpo virinimo darbai terminale, nekokybiškai suvirintos vamzdyno atramos, neteisingai sumontuotos kriogeninės vamzdyno atramos.
24. Apeliantės teigimu, ji įrodė ieškovės atliktų darbų defektų faktą, todėl, vadovaudamasi subrangos sutarties 2.6.1 papunkčio nuostatomis, turėjo teisę sulaikyti mokėjimus už ieškovės nekokybiškai atliktus darbus. Be to, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino sutarties 5.2, 5.3, 6.5 papunkčius, nes jokios sutarties nuostatos nedraudė atsakovei pačiai ar pasitelkus kitus subrangovus pašalinti darbų trūkumus, nepranešant ieškovei.
Dėl subrangos darbų trūkumų, generalinio rangovo pareigos tinkamai ir laiku informuoti apie nustatytus darbų trūkumus
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
26. Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 98 punktas). Kita vertus, nurodyta taisyklė nėra absoliuti, nes, remiantis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 40 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos subrangos sutarties 2.4 papunktis nustatė, kad subrangovas (ieškovė) ne dažniau kaip kartą per savaitę pateikia rangovui (atsakovei) patvirtinti PVM sąskaitą faktūrą pagal abiejų sutarties šalių įvertintą atliktų montavimo darbų progresą. Sąskaitos faktūros siunčiamos sutartyje nurodytais el. pašto adresais. Rangovas per 5 darbo dienas turi patikrinti darbų atlikimą ir visus subrangovo pateiktus lydimuosius dokumentus ir juos patvirtinti arba pateikti subrangovui pagrįstas rašytines pastabas. Jeigu per 5 darbo dienas iš rangovo paskirto projekto vadovo pastabų ar patvirtinimo negaunama, šalys susitaria, kad subrangovas turi teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą.
29. Nustatyta, kad ieškovė, atlikusi darbus, remdamasi subrangos sutarties 2.4 papunkčiu, juos pridavė atsakovei. Atsakovė pastabų dėl darbų kokybės per sutarties 2.4 papunktyje nurodytą 5 darbo dienų terminą ieškovei nepareiškė (tokių įrodymų byloje nėra). Atsižvelgdama į tai, ieškovė už atliktus darbus, laikydama, kad jie atlikti tinkamai ir yra priimti, 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priėmė, tačiau neapmokėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tik 2023 m. birželio 15 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų kokybės trūkumų, kartu nurodydama ir tai, jog trūkumai jau yra pašalinti bei reikalaudama atlyginti dėl trūkumų pašalinimo patirtus nuostolius. Taigi atsakovė ne tik pati nesilaikė šalių sudarytos subrangos sutarties 2.4 papunktyje nustatytos darbų perdavimo–priėmimo tvarkos per 5 darbo dienas patikrinti darbų rezultatą ir juos patvirtinti arba pateikti ieškovei rašytines pastabas dėl nustatytų darbų trūkumų, bet ir užkirto kelią ieškovei, kaip darbus atlikusiai subrangovei, gavus pretenziją, įvertinti savo atliktų darbų kokybę, trūkumus, atsiradimo priežastis bei nuspręsti dėl darbų trūkumų (jei tokie iš tiesų egzistavo) ištaisymo.
30. Atsakovė įrodinėja, kad ji, nustačiusi atliktų darbų trūkumus, turėjo teisę sulaikyti ieškovei priklausančius mokėjimus pagal ginčo sąskaitas faktūras subrangos sutarties 2.6.1 papunkčio pagrindu, savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog sulaikyti mokėjimus dėl darbų trūkumų atsakovė galėjo ir turėjo teisę ne pagal sutarties 2.6.1 papunktį, o laikydamasi sutarties 2.6.2 papunktyje nustatytos tvarkos, netinkamai aiškino paminėtas sutarties nuostatas.
31. Taigi prieš vertindama, ar ieškovės atlikti darbai iš tiesų buvo su trūkumais, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl byloje kilusio ginčo, aiškinant subrangos sutarties 2.6.1 ir 2.6.2 papunkčius, įtvirtinančius galimybę rangovei (atsakovei) sulaikyti mokėjimus.
32. Subrangos sutarties 2.6.1 papunktis nustatė, kad rangovas gali sulaikyti bet kokį subrangovui priklausantį mokėjimą tais atvejais, kai subrangovas savo veikla padaro tiesioginę žalą rangovui ir (ar) savininkui vykdydamas darbus ir tokios žalos tiesioginės išlaidos nėra pilnai kompensuotos. Tokiu atveju mokėjimas sustabdomas iki tos dienos, kurią subrangovas atlygina rangovui ir (arba) savininkui tiesioginius nuostolius. Prieš bet kokį mokėjimo sulaikymą rangovas apie tai raštu informuoja subrangovą. Pagal subrangos sutarties 2.6.2 papunktį rangovas gali sulaikyti bet kokį subrangovui priklausantį mokėjimą tais atvejais, kai subrangovas nepašalina darbų trūkumų, apie kuriuos rangovo buvo informuotas raštu. Šiuo atveju mokėjimas sulaikomas iki akto, kuriame užfiksuojamas tinkamas minėtų trūkumų pašalinimas, pasirašymo dienos.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų sutarties nuostatų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad rangovės (atsakovės) teisė sulaikyti mokėjimus, remiantis nustatytais darbų trūkumais, yra numatyta specialiame šią situaciją reglamentuojančiame subrangos sutarties 2.6.2 papunktyje, bet ne sutarties 2.6.1 papunktyje, kuris yra bendresnio (abstraktesnio) pobūdžio ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra siejamas su žalos padarymu (pvz., subrangovo darbuotojų tyčia ar neatsargumu, atliekant darbus, kai dėl subrangovo veiksmų ar neveikimo rangovui atsiranda prievolė mokėti baudas, netesybas, padengti kitą žalą savininkui ir pan.), t. y. deliktiniais teisiniais santykiais, kurie šiuo atveju nėra taikytini. Priešingai nei teigia apeliantė, nei pažodinis, nei sisteminis subrangos sutarties nuostatų turinio aiškinimas nepagrindžia, kad sutarties 2.6.1 papunktyje įtvirtinta rangovės (atsakovės) teisė sulaikyti mokėjimus turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai nustatomi subrangovės (ieškovės) pagal sutartį atliktų darbų trūkumai. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliantės pasirinktas subrangos sutarties 2.6.1 papunkčio nuostatos aiškinimas, kad rangovė turi teisę sulaikyti mokėjimus paminėtu pagrindu net ir tuo atveju, kai nustatomi subrangovės atliktų darbų trūkumai, nėra logiškai pagrįstas, nes, priešingu atveju, nėra suprantama, kokiu tikslu tuomet šalys sutartyje būtų atskirai aptarusios rangovės sulaikymo teisę subrangovės atliktų darbų trūkumų nustatymo atveju, kurie, kaip minėta, įtvirtinti specialiame sutarties 2.6.2 papunktyje.
34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sulaikyti ieškovei priklausančius mokėjimus, nustačius atliktų darbų trūkumus, atsakovė galėjo ir turėjo teisę laikydamasi subrangos sutarties 2.6.2 papunktyje nustatytos tvarkos, t. y. prieš tai raštu įspėjusi ieškovę apie nustatytus darbų trūkumus. Kaip jau buvo minėta, tokios tvarkos atsakovė nesilaikė.
35. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad jokios sutarties nuostatos nedraudė atsakovei pačiai (ar pasitelktus kitus subrangovus) pašalinti darbų trūkumus, nepranešant ieškovei. Nustatyta, kad šalys, sudarydamos subrangos sutartį, aiškiai nusistatė tvarką, kurios laikantis turėtų būti šalinami subrangos sutarties vykdymo eigoje galimai atsirasiantys ieškovės atliekamų darbų trūkumai.
36. Subrangos sutarties 5.2 papunktis nustatė, kad bet kokie darbų trūkumai ar defektai, nepaisant to, ar jie trukdo darbus naudoti pagal jų paskirtį, ar pablogina jų tinkamumą naudoti, ar savininkas jų atsisakė kaip neatitinkančių sutarties techninių specifikacijų, turi būti perdaryti subrangovo lėšomis per protingą rangovo raštu nurodytą laikotarpį. Jeigu subrangovas, pašalindamas darbų trūkumus, viršija rangovo pranešime nurodytą terminą, rangovas turi teisę reikalauti atlyginti sutarties 6.5 papunktyje numatytus nuostolius ir pasamdyti trečiąsias šalis trūkumų ištaisymui subrangovo sąskaita. Jeigu pažeidimai ar darbų trūkumai nepašalinami per rangovo nurodytą protingą terminą, rangovas turi teisę nutraukti sutartį, sustabdyti tik pažeidimo dydžio mokėjimus subrangovui, kol pažeidimas yra sutaisomas arba pašalinamas (subrangos sutarties 5.3 papunktis). Jeigu subrangovas delsia ištaisyti darbų trūkumus pagal sutartį, rangovas turi teisę, išsiųsdamas oficialų pranešimą ir neatsisakydamas kitų sutartyje numatytų teisės gynimo priemonių, pareikalauti iš subrangovo atlyginti nuostolius, sudarančius 150 Eur per dieną iki defekto pašalinimo (subrangos sutarties 6.5 papunktis).
37. Taigi, remiantis aptartomis sutarties 5.2, 5.3, 6.5 papunkčių nuostatomis, visų pirma buvo įtvirtinta ieškovės teisė ir pareiga, įvertinus ir apžiūrėjus pačios atliktų darbų trūkumus, įvertinus galimas jų atsiradimo priežastis bei nustačius, kad trūkumai iš tiesų atsirado dėl jos kaltės, pačiai savo lėšomis juos pašalinti. Savo ruožtu atsakovė pati savo lėšomis pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus galėjo tuo atveju, jeigu ieškovė, žinodama (būdama informuota) apie atliktų darbų trūkumus, delsia juos pašalinti arba atsisako pašalinti savo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad ji turėjo teisę pati pašalinti darbų trūkumus, apie juos neinformuodama ieškovės.
38. Byloje nekilo ginčo dėl to (atsakovė šių aplinkybių neneigė), kad ieškovės atliktų darbų kokybę kiekviename etape tikrino sertifikuota trečioji šalis TUV Austria Belgium NV, kuri atlikdavo NDT (suvirintų siūlių neardomuosius bandymus), taip pat sertifikuoti NoBo specialistai. Be to, atliktų darbų kokybę kiekviename etape vertino tiek atsakovės paskirti sertifikuoti kokybės inžinieriai, tiek ir užsakovo FLUXYS sertifikuoti specialistai.
39. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė to, jog tam tikrais atvejais, atlikus jos suvirintų siūlių neardomuosius (NDT) bandymus, būdavo nustatoma, kad suvirintos siūlės neatitinka keliamų kokybės reikalavimų. Tokiais atvejais, nustačius ieškovės atliktų darbų trūkumus, atsakovė pateikdavo ieškovei jos suvirintų siūlių NDT bandymų protokolus, kuriuose būdavo fiksuojami nustatyti trūkumai. Nustatyti trūkumai šalių (ieškovės ir atsakovės) buvo derinami. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimas el. laiškais dėl nustatytų darbų trūkumų, atsakovės išrašytos sąskaitos faktūros už defektų taisymą, tarpusavio skolų užskaitymo aktai – patvirtina, kad atsakovė tokiais atvejais išrašydavo ir pateikdavo ieškovei apmokėjimui sąskaitas faktūras už atliktų darbų trūkumų taisymą, kurias ieškovė priimdavo ir apmokėdavo.
40. Be to, nustatyta, kad darbus ieškovė turėjo atlikti pagal atsakovės pateiktus brėžinius. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad brėžiniai, pagal kuriuos ieškovė atlikdavo darbus, būdavo keičiami, kartais net po kelis kartus. Ieškovės teigimu, pasitaikydavo atvejų, kai, atlikus darbus pagal brėžinius, atsakovė išleisdavo naują brėžinių versiją, kurioje būdavo nustatomi kiti reikalavimai darbams. Tokiu atveju, atsakovei pakeitus brėžinius, tam tikrus darbus reikėdavo perdaryti pagal naują brėžinio versiją. Vadinasi, tam tikrais atvejais ieškovės atlikti darbai turėjo būti perdaryti iš naujo ne tik dėl darbų trūkumų, bet ir dėl brėžiniuose nustatytų reikalavimų pasikeitimo.
41. Taigi aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki tol, laikydamasi subrangos sutartyje nustatytos tvarkos ir sąlygų, atsakovė apie nustatytus darbų trūkumus ar neatitiktis brėžiniuose (pvz., dėl jų pasikeitimo) visada informuodavo ieškovę. Ieškovė, gavusi iš atsakovės duomenis apie nustatytus darbų trūkumus, nedelsiant imdavosi priemonių įvertinti tokių trūkumų pobūdį, kilmę (priežastingumą) ir, nustačiusi, kad darbų trūkumai yra atsiradę dėl jos kaltės, padengdavo atsakovei tokių darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad tokia subrangos sutarties vykdymo praktika tarp šalių buvo taikoma per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tik po kurio laiko, ieškovei atlikus darbus ir juos pridavus atsakovei bei 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. gegužės 22 d. išrašius sąskaitas faktūras, atsakovė ėmė įrodinėti, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, nors, kaip jau buvo minėta, tinkamai ir laiku, kaip tai numatyta subrangos sutarties 2.4 papunktyje, ieškovės apie nustatytus darbų trūkumus neinformavo. Apie neva nustatytus trūkumus ieškovei buvo pranešta tik po to, kai jie jau buvo ištaisyti pačios atsakovės iniciatyva. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovė yra kaltinama žalos (nuostolių) padarymu atsakovei dėl nekokybiškai atliktų darbų, nors pati atsakovė, neįvykdžiusi pareigos pagal subrangos sutartyje nustatytą tvarką laiku informuoti ieškovę apie atliktų darbų trūkumus ir juos ištaisiusi, užkirto kelią įvertinti ir nustatyti, ar darbų trūkumai iš tiesų egzistavo, ar jie buvo ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, o ne, pavyzdžiui, pasikeitusių brėžinių po darbų atlikimo, pasekmė.
42. Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad ji buvo priversta šalinti darbų trūkumus savo pačios jėgomis, nepranešusi ieškovei, nes pastaroji nebuvo tinkamai susitvarkiusi darbuotojų su darbų sauga susijusių dokumentų, be to, turėjo nepakankamą darbuotojų skaičių, todėl nebūtų galėjusi darbų trūkumų pašalinti savo sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės skundo argumentai niekaip nepaneigia to, kad atsakovė, nepaisant paminėtų aplinkybių, vis tik privalėjo, laikydamasi subrangos sutarties 2.4 papunkčio, tinkamai ir laiku informuoti ieškovę apie nustatytus darbų trūkumus, sutarties šalims kartu nusprendžiant dėl tolimesnių veiksmų, t. y. arba ieškovei pačiai ištaisant nustatytus atliktų darbų trūkumus, arba juos ištaisant atsakovei ir, kaip kad buvo pagal iki tol galiojusią šalių sutarties vykdymo praktiką, išrašant ieškovei sąskaitas faktūras už trūkumų ištaisymą.
43. Taigi apeliantė, priėmusi ieškovės perduotus darbus, tinkamai ir laiku neinformuodama ieškovės apie pastebėtus trūkumus (jei tokie buvo) bei ėmusis iniciatyvos juos ištaisyti, teisėjų kolegijos vertinimu, neteko teisės remtis trūkumų faktu ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), juo labiau kad apeliantė net neįrodinėjo, jog jos pastebėti ieškovės atliktų darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant darbą (paslėpti trūkumai) ar kad trūkumai ieškovės sąmoningai (tyčia) buvo paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių, įvertinęs tiek šalių argumentus, tiek bylos duomenis, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip jau buvo minėta, iki tol ieškovės atlikti ir perduoti darbai būdavo patikrinami ir, nustačius trūkumus, ieškovė apie juos tinkamai ir laiku būdavo informuojama, šalių sutarimu sprendžiant trūkumų šalinimo klausimus. Taigi apeliantė neįrodė, kad jos procesiniuose dokumentuose nurodyti ieškovės atliktų darbų, už kuriuos buvo išrašytos 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. sąskaitos faktūros, trūkumai (siūlių suvirinimo darbai ne pagal brėžinius, čiaupai suvirinti blogoje pozicijoje, neteisingi nuolydžiai, nekokybiškai atlikti intarpo ir vamzdyno atramos virinimo darbai bei kt.) negalėjo būti nustatyti jų priėmimo metu.
44. Ieškovės atliktų darbų trūkumus apeliantė įrodinėjo pirmosios instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – suvirinimo siūlių žurnalu, siūlių pjovimo ataskaitomis, neardomųjų siūlių bandymų ataskaitomis, atsakovės parengta susisteminta brėžinių lentele, vamzdynų izometrijos (ISO) brėžiniais, 2024 m. liepos 16 d. akredituotos Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Tuvlita“ įrenginių techninio vertinimo centro vadovo A. Ž. išvada (specialisto išvada).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad jie, priešingai nei teigia apeliantė, neįrodo, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais.
46. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame suvirinimo siūlių žurnale, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, yra užfiksuota informacija, jog tam tikros šiame žurnale nurodytos siūlės buvo pervirintos, tačiau paminėtame žurnale nėra nurodytos priežastys, kurios lėmė poreikį iš naujo atlikti siūlių pervirinimo darbus. Minėta, kad darbus ieškovė atlikdavo pagal atsakovės pateiktus brėžinius, kurie ne kartą buvo keičiami, išleidžiant naują brėžinių versiją, ir dėl to atliktus darbus reikėdavo perdaryti pagal naują brėžinio versiją. Taigi nagrinėjamu atveju, remiantis vien žurnale esančiu įrašu, nėra galimybės įvertinti ir nustatyti, ar suvirinimo siūlių žurnale nurodyti siūlių pervirinimo darbai buvo atliekami dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, nesilaikant brėžiniuose nustatytų reikalavimų, ar vis tik darbai buvo atlikti tinkamai pagal tuo metu galiojusius brėžinius, kurie, ieškovei perdavus darbus, buvo pakeisti ir darbai reikalavimų nebeatitiko būtent dėl šios priežasties (brėžinių pasikeitimo po darbų atlikimo ir perdavimo), apie tai ieškovės neinformavus.
47. Minėta, kad ieškovės atliktų darbų trūkumus atsakovė įrodinėjo ir siūlių pjovimo ataskaitomis, kuriose nurodyta, jog suvirintos siūlės buvo pjaunamos, nes „Suvirinta ne pagal ISO brėžinius“, taip pat dėl to, kad siūlės neatitiko geometrinių reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai jau aptartą brėžinių keitimo aplinkybę, dar kartą pažymi, kad, remiantis vien žurnale esančiais įrašais, nėra galimybės nustatyti, ar siūlių pjovimo ataskaitose nurodyti siūlių pervirinimo darbai yra išimtinai susiję su ieškovės atliktų darbų trūkumais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad siūlių pjovimo ataskaitose nurodyta žyma „Suvirinta ne pagal ISO brėžinius“, „netinkama suvirinta sujungimo geometrija“ nereiškia, jog tokie darbai buvo atlikti ieškovei nesilaikant jai pateiktuose brėžiniuose nustatytų reikalavimų, nes, kaip jau ne kartą buvo minėta, nustačius aplinkybę, kad brėžiniai, pagal kuriuos buvo atliekami darbai, ne kartą buvo keičiami, konstatuoti, jog vien pjovimo ataskaitose esantys įrašai patvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumas, nėra pagrindo. Juo labiau kad nei siūlių pjovimo ataskaitose, kuriose pateikiami tie patys duomenys apie siūlių pervirinimo darbus, kurie buvo nurodyti suvirinimo siūlių žurnaluose, nei prieš tai paminėtuose suvirinimo siūlių žurnaluose, atliekant įrašus, nėra jokių duomenų, pagal kokias konkrečiai brėžinių versijas buvo atlikti siūlių suvirinimo, o vėliau ir pervirinimo darbai, t. y. ar pervirinimo darbai buvo atlikti pagal tuos pačius brėžinius, pagal kuriuos siūlių suvirinimo darbus atliko ieškovė, ar pagal pasikeitusius brėžinius po darbų atlikimo ir pridavimo.
48. Byloje esanti UAB „Tuvlita“ specialisto išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumų. Nustatyta, kad UAB „Tuvlita“ pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog pagal jai atsakovės pateiktus dokumentus, pateiktai darbų apimčiai, galima teigti, kad UAB „Resursas“ atliko darbus ne pagal ISO brėžinius, o dalis suvirinimo siūlių buvo netinkamos geometrijos; bendras netinkamai suvirintų siūlių skaičius – 131 vnt. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą UAB „Tuvlita“ įrenginių techninio vertinimo centro specialisto išvadą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad išvada iš esmės buvo pateikta be jokio tyrimo, įvertinus tik pačios atsakovės pateiktus dokumentus (ištraukas iš siūlių suvirinimo žurnalo, siūlių pjovimo ataskaitas, neardomųjų siūlių bandymų ataskaitas, brėžinius ir kt.) bei atkartojus atsakovės pateiktą informaciją. Paminėtoje išvadoje nebuvo vertinama aplinkybė, kad darbų vykdymo metu brėžiniai ne kartą buvo keičiami, jog pasikeitus brėžinių versijai tekdavo perdaryti darbus, nebuvo vertinama pagal kokias konkrečiai brėžinių versijas ieškovė atliko darbus, ar siūlių pervirinimo darbai buvo atlikti dėl ieškovės kaltės, pastarajai atlikus darbus ne pagal jai pateiktus brėžinius, ar siūlių pervirinimo darbus lėmė po darbų perdavimo pasikeitusios brėžinių versijos. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovės pateikta UAB „Tuvlita“ įrenginių techninio vertinimo centro specialisto išvada niekaip nepatvirtina ieškovės pagal subrangos sutartį atliktų darbų trūkumų fakto.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančiais prieš tai paminėtais rašytiniais įrodymais (suvirinimo siūlių žurnalu, siūlių pjovimo ataskaitomis, specialisto išvada) apeliantė įrodinėjo ieškovės atliktų siūlių suvirinimo darbų trūkumus, tačiau, reikalaudama nuostolių atlyginimo, UAB „MT Group“ buvo nurodžiusi ir kitus ieškovės darbus, jos teigimu, atliktus netinkamai: intarpo, vamzdyno atramos virinimo, kriogeninių vamzdyno atramų montavimo darbus. Šiems ieškovės atliktų darbų trūkumams įrodyti, apeliantė nepateikė jokių įrodymų.
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės UAB „Resursas“ pagal subrangos sutartį atlikti darbai buvo su trūkumais. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė, iki tol laikiusis šalių subrangos sutartyje nustatytos darbų priėmimo ir trūkumų nustatymo bei informavimo apie juos tvarkos, vėliau šią tvarką pati pažeidusi, t. y. priėmusi ieškovės darbus ir išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau neinformavusi ieškovės apie nustatytus trūkumus (jei tokie buvo) bei juos savo iniciatyva ištaisiusi, apsunkino sau galimybę ne tik remtis trūkumų faktu, bet ir juos įrodyti, ieškovei – įvertinti trūkumus ir juos ištaisyti arba atlyginti atsakovei trūkumų ištaisymo nuostolius, o teismui – nustatyti, ar darbų trūkumai iš tiesų egzistavo ir ar jie yra būtent ieškovės netinkamai atliktų (nekokybiškų) darbų, nesilaikant brėžiniuose nustatytų reikalavimų, rezultatas.
51. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, konstatavęs, jog neįrodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, o ieškovės ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nustatęs, kad ieškovė darbus atliko, juos pridavė, o atsakovė tiek darbus, tiek išrašytas sąskaitas faktūras priėmė be jokių pastabų, patenkino.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
52. Apeliantės teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
53. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
54. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime yra nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikiamas byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną atsakovės argumentą, taip pat tai, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir dėl to turėtų būti panaikintas.
55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, nes neleido šalims pateikti papildomų įrodymų, atsisakė byloje skirti ekspertizę.
56. Nustatyta, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Šioje proceso stadijoje šalys, remiantis CPK 226 straipsniu, turi pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, susipažinusi su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais bei teikdama atsikirtimus į juos, taip pat reikšdama priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir įrodinėdama ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą, turėjo teisę ir pareigą pateikti visus turimus įrodymus, apeliantės manymu, paneigiančius ieškovės argumentus bei patvirtinančius jos įrodinėjamas aplinkybes dėl darbų defektų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundo argumentas, kad jai nebuvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, nepagrįstas.
57. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ji ieškovės atliktus darbus, kurie neva buvo su trūkumais, perdarė, jog atitiktų brėžiniuose nustatytus reikalavimus. Įvertinusi paminėtą aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirti byloje ekspertizę nebuvo tikslinga, nes, esant perdarytiems darbams, nustatyti ir atsakyti į klausimą, ar ieškovės atlikti darbai iš tiesų buvo su trūkumais, nebėra galimybės juolab kai atsakovė nepateikė galutinių, su užsakovu suderintų, brėžinių versijų, kurių nėra galimybės lyginti su tomis brėžinių versijomis, pagal kurias ieškovė darbus atliko .
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Atsakovės UAB „MT Group“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Ieškovė UAB „Resursas“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. spalio 9 d. sąskaita faktūrą ir 2024 m. spalio 10 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 3 811,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.
60. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
61. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. spalio mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 855,32 Eur (1,3 x 2 196,40 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 3 811,50 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki 2 855,32 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės UAB „MT Group“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Resursas“ (juridinio asmens kodas 303089854) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ (juridinio asmens kodas 302203568) 2 855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza