Civilinė byla Nr. e2-220-291/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04845-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.6.1.3.5; 2.6.8.11.2.
(S)
ŠIAULIŲAPYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Karbonita“ atstovams direktoriui E. M. ir advokato padėjėjai Eglei Kaminskienei,
atsakovės AB Šiaulių banko atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,
trečiojo asmens atstovams E. M. ir advokato padėjėjai Eglei Kaminskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Karbonita“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo pripažinti ieškovo UAB „Karbonita“ ir atsakovo akcinės bendrovės Šiaulių banko sudarytos 2013-11-15 kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą neteisėtu; pakeisti UAB „Karbonita“ ir akcinės bendrovės Šiaulių banko 2013-11-15 kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 (su visais jos priedais ir pakeitimais) specialiosios dalies 3 p. nurodytą galutinį kredito terminą nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2028-02-01, taip pat pakeisti kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 priedą Nr. 1/3, naujai išdėstant kredito pagal kredito sutartį grąžinimo datas ir sumas tokiu būdu: AB „Karbonita“ kredito pagal kredito sutartį grąžinimas atidedamas vienerių metų laikotarpiui ir pirmuosius vienerius metus, skaičiuojant nuo kredito sutarties pakeitimo dienos, UAB „Karbonita“ įsipareigoja dengti einamąsias palūkanas; nuo antrųjų metų, skaičiuojant nuo kredito sutarties pakeitimo dienos iki 2028-02-01 UAB „Karbonita“ įsipareigoja lygiomis dalimis kas mėnesį padengti likusią nepadengtą kredito dalį, iki kredito sutarties pakeitimo dienos susidariusį kredito įmokų ir palūkanų įsiskolinimą bei mokėti einamąsias palūkanas.
Ieškinyje nurodė, kad 2010-11-11 Ieškovas parengė tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles „Medžio anglies gamybos organizavimas“ (toliau - Verslo planas), ir kartu su paramos paraiška (toliau - Paraiška,) pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ieškovas siekė įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą Medžio anglies gamybos organizavimo projektą. Projektą buvo numatyta finansuoti trimis finansavimo šaltiniais: 1 135 593 LT paramos lėšomis, 450 224 Lt Ieškovo lėšomis, 1 415 680 LT skolintomis lėšomis.
2011-04-14 pranešimu Nr. 2180 Ieškovas buvo informuotas apie paramos Projektui skyrimą ir 2011-05-16 Ieškovas su Nacionaline mokėjimo agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, kuria Ieškovas įsipareigojo iki 2012-12-31 įgyvendinti Projektą.
2013-11-15 AB „Šiaulių bankas“ ir Ieškovas sudarė kredito sutartį Nr. KS-2013-047-00, kuria Atsakovas suteikė Ieškovui 1000 000 LT kreditą, skirtą Projekto III etapo vykdymui. Po Kredito suteikimo, Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo reikalauti iš Ieškovo pateikti leidimą medžio anglies krosnies statybai, nepaisant to, jog toks statybos leidimas nėra išduodamas, kadangi medžio anglies krosnis yra technologinis įrenginys. Siekiant patenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimą UAB „Karbonita“ 2014-10-22 gavo ir pateikė statybos leidimą visam cechui, nors toks reikalavimas dėl statybos leidimo anglies krosnies statybai pateikimo Paramos sutartyje ir paraiškos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavo anglies krosnį įregistruoti Nekilnojamo turto registre ir tik gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinimą, kad tokia anglies krosnis nėra statinys, o yra inžinerinis įrenginys, kuris Nekilnojamo turto registre neregistruojamas, Nacionalinė mokėjimo agentūra šio savo reikalavimo dėl krosnies registracijos atsisakė. Dėl nepagrįsto Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimo registruoti anglies krosnį Nekilnojamo turto registrų centre, Projekto įgyvendinimo galutinis terminas buvo atidėtas iki 2014-10-06, atitinkamam terminui nusikėlė ir iš Projekto planuota gauti ekonominė nauda. Nepaisant to, UAB „Karbonita“, tuo metu laiku dengė kredito įmokas.
UAB „Karbonita“ projekto įgyvendinimo metu siekė įgyvendinti dar vieną projektą, kurio įgyvendinimui buvo gavusi finansavimą iš Ūkio ministerijos, tačiau dėl sudėtingos ekonominės padėties ir dėl to, jog buvo suteiktas mažesnis negu reikalinga banko kreditas projekto įgyvendinimui, projektas nebuvo vykdomas, tačiau UAB „Karbonita“ patyrė išlaidų ruošiant šį projektą. Nepaisant to, Ieškovas tinkamai ir laiku mokėjo AB Šiaulių bankui visas įmokas pagal Kredito sutartį .
2015-10-23 rudenį įvyko medžio anglies krosnies avarija. Draudimo bendrovei įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, bendrovė buvo priversta krosnies avarijos padarinius šalinti savo lėšomis. Krosnies remontas baigtas tik 2017 m. vasarą. Šiuo krosnies remonto laikotarpiu bendrovė ne tik patyrė neplanuotų didelių išlaidų (168 761,29 LT, tačiau dar ir negalėjo savo veikloje naudoti krosnies, kas sukėlė papildomus nuostolius. Nepaisant to, UAB „Karbonita“ kurį laiką tinkamai vykdė Kredito sutartį, o ir vėliau pagal galimybes mokėjo Atsakovui įmokas.
2015 m. - 2016 m. UAB „Karbonita“ buvo pritraukusi realius investuotojus, su kuriais 2016 m. pradėjo bendrą veiklą, tačiau dėl sudėtingų rinkos sąlygų ir kitų aplinkybių ženkliai sumažėjo bendrovės produkcijos paklausa. UAB „Karbonita“ investuotojai atsisakė tolesnio bendradarbiavimo, dėl ko bendrovė nebebuvo pajėgi tinkamai vykdyti Kredito sutarties sąlygų, tačiau tikėjosi greito šių laikinų problemų išsprendimo.
2017 metais UAB „Karbonita“ sudarė didelį kontraktą, bet dėl rinkos sąlygų, tuo metu buvusių žaliavinių produktų pasaulinėje rinkoje, buvo labai žemos medžio anglies pardavimo kainos. Ir nors bendrovė 2017 m pasiekė numatytus Europos Sąjungos paramos sutartyje nustatytus veiklos rodiklius pagal eksporto apimtis - 960 tonų per metus, tačiau pelno dėl nurodytų prastų rinkos sąlygų negavo.
Ieškovui susidūrus su nurodytų aplinkybių visuma, Ieškovas nuo 2016 m. rudens pradėjo netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus Atsakovui, todėl 2018-02-06 raštu Nr. S- 18/01744/c , Atsakovas pranešė Ieškovui nutraukiantis Kredito sutartį nuo 2018-02-20.
2018-02-12 prašymu Ieškovas kreipėsi į Atsakovą prašydamas pakeisti Kredito sutarties sąlygas, t.y. naujai išdėstyti (perskaičiuoti) kredito pagal Kredito sutarties grąžinimo datas ir sumas tokiu būdu: UAB „Karbonita“ kredito pagal Sutartį grąžinimą atidedant vienerių metų laikotarpiui ir pirmuosius vienerius metus po Sutarties pakeitimo UAB „Karbonita“ įsipareigoja dengti einamąsias palūkanas, nuo antrųjų metų po Kredito sutarties pakeitimo iki 2028-02-01 UAB „Karbonita“ įsipareigoja lygiomis dalimis kas mėnesį padengti likusią nepadengtą kredito dalį, iki Kredito sutarties pakeitimo dienos susidariusį kredito įmokų ir palūkanų įsiskolinimą bei mokėti einamąsias palūkanas.
Ieškovas ir Atsakovas derėjosi dėl Kredito sutarties pakeitimo sąlygų, tačiau bendro susitarimo nepasiekė. Tai, kad tarp šalių vyko derybos ir Atsakovas neįgyvendino savo 2018-02-06 rašte nurodytos teisės nutraukti sutartį nuo 2018-02-20, rodo tai, kad 2018-03-01 raštu Atsakovas pranešė Ieškovui apie tai, kad Ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų, todėl Kredito sutartis bus nutraukta 2018-03-09 Atsakovo pranešimu jame nurodytomis sąlygomis dėl jame nurodytų priežasčių. Pažymėtina, jog nei 2018-03-09 pranešimo, nei kitų vėlesnių pranešimų dėl Kredito sutarties nutraukimo po 2018-03-01 Atsakovo rašto pateikimo Ieškovas negavo, todėl tarp šalių vykstant deryboms, pagrįstai tikėjosi, jog Kredito sutartis yra galiojanti ir nenutraukta.
Nepaisant to, jog Atsakovas nepranešė apie Kredito sutarties nutraukimą 2018-03-01 rašte nurodytais terminais ir tvarka, 2018-04-25 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro raštais Ieškovas buvo informuotas apie tai, jog yra gautas Atsakovo prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Ieškovo Atsakovui hipoteka įkeisto turto. Pranešimuose nurodoma, jog Ieškovo negrąžintos skolos pagal Kredito sutartį dydis - 234 897,54 EUR, 18 415,81 EUR palūkanų bei 2074,11 EUR delspinigių. Nuo šio momento Ieškovui tapo žinoma, kad Atsakovas nutraukė derybas ir taip pat laiko, jog Kredito sutartis yra nutraukta.
UAB „Karbonita“, net ir susidūrusi su negalėtais protingai numatyti bei kontroliuoti sunkumais, dėjo visas pastangas, kad Sutartis su banku būtų vykdoma tinkamai ir laiku, o Sutarties netinkamas vykdymas pasireiškė tik 2016 m. vasarą, kuomet bendrovė prarado strateginį pirkėją, investuotojus bei pasikeitė padėtis pasaulinėje rinkoje, t.y. kai dėl nurodytų negalėtų numatyti, kontroliuoti aplinkybių, kurių atsiradimo rizikos UAB „Karbonita“ negalėjo prisiimti, bendrovei vykdyti Sutarties sąlygas tapo iš esmės sudėtingiau nei Atsakovui.
Nepaisant to, UAB „Karbonita“ tęsia ūkinę komercinę veiklą - 2017 m. pasiekė numatytus Europos Sąjungos paramos sutartyje nustatytus veiklos rodiklius pagal eksporto apimtis - 960 tonų per metus, be to 2018 metais pradėjo bendradarbiauti su stambiu produkcijos pirkėju, su kuriuo sudaryta metinė sutartis su galimybe pratęsti ir sutarties kainos ženkliai aukštesnės už 2017 metų sezono kainas (Šiai dienai yra sudarytos žaliavų tiekimo sutartys, be to 2018-02-06 UAB „Karbonita“ atliko mokėjimą Atsakovui 6 147,88 EUR sumai, kuriuo apmokėjimo iki tol buvusius delspinigius, susidariusius dėl vėlavimo vykdyti prievoles pagal Sutartį (priedas Nr. 22).
Dėl nurodytų priežasčių, Atsakovui atsisakius modifikuoti Kredito sutartį ir ją nutraukus neatsižvelgiant į iš esmės pablogėjusią kitos sutarties šalies padėtį, Ieškovas kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu, prašydamas teismo pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, atstatyti sutarties galiojimą ir modifikuoti sutartį.
Teismo posėdyje ieškovės atstovai direktorius E. M. bei advokato padėjėja Eglė Kaminskienė, ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ieško galimybių pratęsti įmonės veiklą. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. pavasarį tarėsi su banku, kad sutartis butų pratęsta. Banko kreditas laiduotos kita jų transporto įmone UAB „Dangera“, kurios vadovas yra taip pat E. M.. Paskutinė įmoka bankui buvo padaryta 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Sutartis su banku buvo nutraukta beveik po dviejų metų. Įmonė moka mokesčius Sodrai, turi turto, bet turtas yra įkeistas bankui. Bankas reikalavo sumokėti didesnes įmokas, kurių ieškovas negalėjo sumokėti. Jam buvo žinoma, kad kredito sutartis su banku nutraukta, po sutarties nutraukimo jokių lėšų bankui nepravedė. Bankui nemokėjo, nes buvo iškeltos bankroto bylos. Šiuo metu bankroto bylos užbaigtos, ieškovės turtinė padėtis gerėja, yra sudaryta sutarčių, iš kurių gaunama pajamų, be to ieškovė yra silpnesnioji šalis.
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba kreditų vadybininke AB Šiaulių banke. Jai žinoma, kad įmonei buvo suteiktas kreditas 2013 m. Su įmone bendradarbiauja nuo 2015 m. Pagal kreditavimo tvarką asmuo kredito suteikimo metu atitiko visus reikalavimus kreditui gauti. Jau metai laiko su ieškovu kredito sutartis yra nutraukta. 2018-03-01 pranešime galimai buvo padaryta klaida su data, kad bus nutraukta sutartis 2018-03-09. Prieš tai ieškovui buvo siųsti 2 pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą. UAB „Karbonita“ direktorius žinojo, kad kredito sutartis yra nutraukta, buvo atvykęs dar kartą ieškoti galimybių į banką. Sutartis turėjo būti nutraukta 2018-02-06 raštu nuo 2018-02-20, ir klientas nebus daugiau jau daugiau įspėtas. 2018-03-01 klientas buvo tik išklausytas, sutartis buvo jau nutraukta. Pagal tvarką turėjo atiduoti kitam skyriui. Problemos su klientu prasidėjo 2015 m. buvo nuolat vėluojama, bet bankas su ieškovu pastoviai bendradarbiavo. Įmonės finansinė padėtis akivaizdžiai buvo bloga, blokuotos sąskaitos. UAB „Karbonita“ į banką dėl turto pardavimo ar naujo investitoriaus niekada nesikreipė.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu ir jame dėstomais argumentais nesutinka ir nurodo, kad 2013 m. lapkričio 15 dieną bankas ir ieškovas sudarė kredito sutartį Nr.KS-2013-047-00 , pagal kurią bankas ieškovui suteikė 1000 000 Lt (289 620,019 Eur) kreditą investiciniam projektui „Medžio anglies gamyba ir pardavimas 10.13 III etapo vykdymui. Bankas savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį yra įvykdęs.
Ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis pagal grafiką, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2018-10-25, mokėti palūkanas ir delspinigius bei atlikti kitus mokėjimus. Šalys kredito sutartį ne kartą keitė. Pakeitimai buvo atliekami ieškovo prašymu ir iniciatyva, kadangi vykdydamas sutartį ieškovas susidurdavo su tam tikrais sunkumais. Bankas visą laiką bendradarbiavo su ieškovu, priimdavo kompromisinius sprendimus, tuo palengvindamas ieškovui įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą, tačiau ieškovas vis tiek nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų kredito sutartyje. Ieškovas sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito dalių pagal grafiką, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Įsipareigojimai nebuvo vykdomi nuo 2016-08-25 dienos ir nėra įvykdyti iki šiol.
Praėjus pusantrų metu nuo įsipareigojimų visiško nevykdymo, bankas 2018-01-23 dienos raštu Nr.s-18/01064/c pareikalavo iki 2018-02-06 dienos padengti bankui susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį (157 267, 06 Eur). Nurodytu terminu įsiskolinimas nebuvo nei padengtas, nei sumažintas, todėl bankas 2018-02-06 dienos raštu Nr.s-18/01744/c nuo 2018-02-20 nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad ieškovas padengtų visą įsiskolinimą.
Ieškovas po sutarties nutraukimo kreipėsi į banką su 2018-02-12 dienos prašymu dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, tačiau bankas šio prašymo netenkino, dėl to, kad ieškovas nepagrindė savo galimybių toliau vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį.
Įsiskolinimas bankui iki šiol yra nepadengtas ir sudaro 241 630,20 Eur: 214 407,62 Eur negrąžinto kredito, 18 415,81 Eur nesumokėtų palūkanų (už 2016-08-01 - 2018-03-21 laikotarpį (597 d.). 5,2 proc.), 2 074,1 1 Eur nesumokėtų delspinigių (už 2017-11 -06 — 2018- 03-21 laikotarpį (136 d.). 0,05 proc.), 1500 Eur įsipareigojimo mokesčio ir 5232,66 išieškojimo išlaidų.
Tinkamam ieškovo prievolių pagal 2013 m. lapkričio 15 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2013-11-15 bankas ir UAB „Dangera“, įmonės kodas 220753840, buveinės adresas —Žirmūnų g.70, 09124 Vilnius, sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dangera“ laidavo už ieškovo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti už ieškovą bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį.
2018-06-12 dieną Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3768-585/2018 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš UAB „Dangerau kaip laiduotojo priteisė bankui negrąžintą skolą pagal kredito sutartį - 214 407,62 Eur negrąžinto kredito, 18 415,81 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 074,1 1 Eur nesumokėtų delspinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Laikantis LR finansų įstaigų įstatymo nuostatų, kredito sutartimi ieškovas su atsakovu susitarė dėl veiksmų, kuomet įsipareigojimai pagal kredito sutartį yra nevykdomi, o būtent, sutarties 9.6 p. reglamentavo, kad bankas turi teise, ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją (ieškovą) vienašališkai, nesikreipdamas i teismą, nutraukti sutarti prieš terminą, jeigu kredito gavėjas padaro bent viena iš esminių sutarties pažeidimu. Pagal sutarties 9.6.1 p. esminiu sutarties pažeidimu buvo laikoma aplinkybė, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytos kredito dalies, ir /ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų, ir/ar įsipareigojimo mokesčio, ir/ar delspinigių ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 14 kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pareikalavimo dienos. Kaip jau nurodėme, bankas pasinaudojo kredito sutarties nutraukimo prieš terminą teise tik po to, kai ieškovas 1,5 metų iš eilės visiškai nevykdė jokiu mokėjimu pagal kredito sutarti.
Vienašalio sutarties nutraukimo procedūras atsakovas atliko tiksliai laikydamasis tvarkos, kuri buvo nustatyta kredito sutartyje.
Ieškovas prašo Teismo pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies 3 p. nurodytą galutinį kredito terminą nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2028-02-01, ir pakeisti kredito sutarties Nr. KS-2013-047-00 priedą Nr. 1/3, naujai išdėstant kredito pagal kredito sutartį grąžinimo datas ir sumas. Bankas neužsiima kreditų, kurių terminas -15 metų, suteikimu juridiniams asmenims ir neturi galimybės finansuoti tokių ilgalaikių projektų. Kreditas ieškovui buvo suteiktas 2013 metais 5 metų laikotarpiui. Būtent tokie terminai numatomi analogiškiems projektams finansuoti. Tenkinus ieškovo prašymą ir nukėlus kredito grąžinimo terminą į 2028 metus, bendras kredito terminas būtų 15 metų, kas yra visiškai nerealu tokių kaip ieškovo projektų finansavimui.
Be to, ieškovo finansinė padėtis nuo 2016 metų yra sudėtinga, o nuo 2017 metų yra itin sunki. Sunkumai tęsiasi ilgą laiką, ieškovo savininkai finansinių problemų nesprendžia. Pažymėtina, kad bankas į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo kreipėsi tik praėjus 4 mėnesiams po kredito sutarties nutraukimo. Tokiu būdu tiek ieškovas, tiek laiduotojas turėjo galimybę atsakovui dengti susidariusius įsiskolinimus. Ieškovas įsiskolinimo ir per tokį ilgą laiką padengti ar sumažinti nesugebėjo. Ieškovo finansiniai sunkumai yra tokie rimti, jog 2017 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l973-330/2017) ieškovui net buvo iškelta bankroto byla pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą. Teismas iškeldamas bankroto bylą buvo nustatęs, kad ieškovo turtui pritaikyti 6 turto areštai, jo atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų dėl bendros 19 786,84 Eur skolos, tame tarpe ir 2 907,66 Eur sumos, kildinamos iš nesumokėto darbo užmokesčio ieškovo darbuotojams, išieškojimo. Nutartimi buvo konstatuotos valstybinio socialinio draudimo įmokų skolų didėjimo tendencija, faktas, kad bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas; einamaisiais metais teismine tvarka dėl skolų išieškojimo iš įmonės kreipėsi 5 kreditoriai, tame tarpe ir dėl skolos, susijusios su darbo teisiniais santykiais. Ieškovui padengus įsiskolinimą pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui, Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byla buvo nutraukta.
Ieškovas prašydamas atidėti ir išdėstyti kredito grąžinimą, keičiant kredito sutarties sąlygas, neketina ir neturi objektyvių galimybių jų įgyvendinti, o sutarties keitimo institutas pasirinktas kaip įsiskolinimų bankui grąžinimo atitolinimo būdas.
Teismo posėdyje atsakovo AB Šiaulių banko atstovė advokatė Vitalija Mataitė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, įvertindama ieškovės turtinę padėtį, nematė perspektyvų pratęsti kredito grąžinimo terminą. Ieškovė sutarties tinkamai nevykdė, įmokos visiškai nebuvo daromos daugiau kaip 1,5 metų. Ieškovės turtinė padėtis bloga.
Trečiasis asmuo UAB „Dangera“ atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad Ieškovo į bylą pateiktas 2018-03-01 pranešimas Nr. s-18/02726/, kuriame Atsakovas nurodo Ieškovui, jog „Dėl įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nevykdymo jau buvote įspėti 2018 m. sausio 23 d. Banko pranešimu Nr. s-18/01064/c ir 2018 m. vasario 6 d. Banko pranešimu Nr. s-18/01744/c, tačiau įsipareigojimai iki šiol nėra įvykdyti, todėl sutartis bus nutraukta 2018 m. kovo 9 d. Banko pranešimu jame nurodytomis sąlygomis dėl jame nurodytų priežasčių.“ Kaip nurodo Ieškovas, joks Atsakovo pranešimas dėl Kredito sutarties nutraukimo po 2018-03-01 Atsakovo pranešimo Ieškovui nebuvo pateiktas, tačiau Atsakovas pradėjo skolos išieškojimą iš Ieškovo hipoteka įkeisto turto ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš už Ieškovo prievolių įvykdymą laidavusio trečiojo asmens. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeisti ieškovo interesai.
Kredito sutarties Nr. KS-2013-041-00 (toliau - Kredito sutartis) 9.6 p. numato banko teisę nutraukti sutartį, prieš tai apie sutarties nutraukimą raštu informavus Ieškovą ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kaip matyti, Atsakovas 2018-02-06 informavo Ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2018-02-20 dienos, tačiau šį savo pranešimą atšaukė, ką patvirtina jau minėtas 2018-03-01 Atsako raštas Ieškovui, kuriame nurodoma apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį pateikiant 2018-03-09 pranešimą, kurio Ieškovas, kaip nurodo, niekuomet negavo. Akivaizdu, jog Atsakovui nutraukus Kredito sutartį 2018-02-06 nurodytu terminu, t.y. nuo 2018-02-20, vėlesnis Atsakovo pranešimas apie sutarties nutraukimą būtų logiškai nepaaiškinamas, kadangi suponuotų, jog 2018-03-01 pranešimus Atsakovas išreiškė ketinimą nutraukti jau nutrauktą Kredito sutartį. Atsakovo veiksmai aiškiai rodo, jog Atsakovas atšaukė savo 2018-02-06 pranešime nurodytą Kredito sutarties nutraukimą, tačiau vėliau, siekdamas Kredito sutartį visgi nutraukti, nesilaikė Kredito sutarties 9.6 p. įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos ir apie Kredito sutarties nutraukimą neinformavo Ieškovo Kredito sutartyje numatytais terminais. Ieškovas ieškinyje pateikė išsamias įrodymais pagrįstas priežastis, lėmusias Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyros disbalansą. Ieškovo prašymas dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, yra pagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškovė UAB „Karbonita“ ir atsakovas AB Šiaulių bankas 2013 m. lapkričio 15 dieną b sudarė kredito sutartį Nr.KS-2013-047-00, p kurią bankas ieškovei suteikė 1000 000 Lt (289 620,019 Eur) kreditą investiciniam projektui „Medžio anglies gamyba ir pardavimas 10.13 III etapo vykdymui (kredito sutarties spec. dalies l p., 4p.). Galutinį kredito grąžinimo terminas 2018-10-25. Ieškovo prašymu kredito sutartį šalys ne kartą keitė, nes, vykdydamas sutartį, ieškovas susidurdavo su tam tikrais sunkumais. Kredito sutartis buvo keičiama dėl sąlygų, susijusių su užtikrinimo priemonėmis (2014-09-15 susitarimas Nr. 1, 2015-02-24 susitarimas Nr.2, 2015-06-01 susitarimas Nr.3) pakeitimo, palūkanų normos pakeitimo (2015-02-24 susitarimas Nr.2); kredito gražinimo grafiko pakeitimas (2015-02-24 susitarimas Nr.2, 2015-06-01 susitarimas Nr.3, 2015-09-24 susitarimas Nr.4). Atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, priimdavo kompromisinius sprendimus, dėl kredito grąžinimo, tačiau nuo 2016-08-25 įsipareigojimai pagal kredito sutartį nebebuvo vykdomi visiškai - ieškovas sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito dalių pagal grafiką, nemokėjo palūkanų ir delspinigių.
2018-01-23 dienos raštu Nr.s-18/01064/c bankas pareikalavo iki 2018-02-06 dienos padengti bankui susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį (157 267, 06 Eur). Nurodytu terminu įsiskolinimas nebuvo nei padengtas, nei sumažintas, todėl bankas 2018-02-06 dienos raštu Nr.s-18/01744/c nuo 2018-02-20 nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad ieškovas padengtų visą įsiskolinimą.
Ieškovas po sutarties nutraukimo kreipėsi į banką su 2018-02-12 dienos prašymu dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, tačiau bankas šio prašymo netenkino, dėl to, kad ieškovas nepagrindė savo galimybių toliau vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį.
Tinkamam ieškovo prievolių pagal 2013 m. lapkričio 15 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2013-11-15 bankas ir UAB „Dangera“, sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dangera“ laidavo už ieškovo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir įsipareigojo solidariai atsakyti už ieškovą bankui visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį. 2018-06-12 dieną Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3768-585/2018 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš UAB „Dangera“ kaip laiduotojo priteisė bankui negrąžintą skolą pagal kredito sutartį - 214 407,62 Eur negrąžinto kredito, 18 415,81 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 074,1 1 Eur nesumokėtų delspinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalių sudaryta sutartis galioja neapibrėžtą arba tam tikrą laiką, kuris gali būti nurodytas sutartyje arba įstatyme. Kadangi iš sutarties atsiranda prievolės, sutarties galiojimo pabaiga siejama su prievolės pabaiga. CK 6.189 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartyje ar įstatymuose gali būti nustatyta, jog sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad sutartis baigia galioti tik pasibaigus iš jos atsiradusioms prievolėms, nors ji ir būtų terminuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012).
CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties pagrindu ieškovas prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kredito sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad minima pareiga nebuvo vykdoma sistemiškai, ilgą laiką, o Kredito sutarties viena iš esminių sąlygų, bei apeliantų įsipareigojimas, buvo pareiga tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal Kredito sutartį. Šio įsipareigojimo nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikia bankui teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių — sutarties nutraukimą prieš terminą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, vertinant Kredito sutarties esmę, matyti, kad bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. kredito sutartimi ieškovas su atsakovu susitarė dėl veiksmų, kuomet įsipareigojimai pagal kredito sutartį yra nevykdomi, o būtent, sutarties 9.6 p. reglamentavo, kad bankas turi teise, ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją (ieškovą) vienašališkai, nesikreipdamas i teismą, nutraukti sutarti prieš terminą, jeigu kredito gavėjas padaro bent viena iš esminių sutarties pažeidimu. Pagal sutarties 9.6.1 p. esminiu sutarties pažeidimu buvo laikoma aplinkybė, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytos kredito dalies, ir /ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų, ir/ar įsipareigojimo mokesčio, ir/ar delspinigių ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 14 kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pareikalavimo dienos. Akcentuotina, kad Kredito sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė praėjus daugiau kaip1,5 metų nuo ieškovų prievolės nevykdymo dienos, kas žymiai viršijo kredito sutartimi nustatytą terminą, per kurį neįvykdžius prievolės atsakovė įgyja teisę nutraukti sutartį. Vien ši aplinkybė sudarė atsakovei pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. konkrečiu sutartyje numatytu atveju. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė, kaip kredito įstaiga tikėjosi, jog prievolės, kylančios iš Kredito sutarties, bus vykdomos laiku. Banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, tačiau ieškovų elgesys ilgą laiką reguliariai nemokant bankui įmokų bei nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai bus finansiškai pajėgūs ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Ieškovo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas nustatytais terminais netinkamas vykdymas ilgą laiką, vertintina kaip esminis sutarties pažeidimas, suponavęs Bankui pagrindą vienašališkai nutraukti Kredito sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1dalis, 2 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis).
Būtent ieškovas faktiškai vienašališkai sustabdė Sutarties vykdymą, be to, ieškovas nepateikė jokių realių, finansiškai pagrįstų patvirtinimų, kad jis galės įvykdyti skolinius įsipareigojimus Bankui. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas prisiėmė riziką ir yra atsakingas už įsipareigojimų nevykdymą, ieškovo nurodytas aplinkybes apie sutarties datos neatitikus vertinti kaip žmogiškoji klaida, ką paaiškino liudytoja.
Pažymėtina, kad Banko veiklos tikslas – gauti finansinę naudą. Kai kredito gavėjas ilgą laiką netinkamai vykdo įsipareigojimus mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, neteikia finansines galimybes padengti skolą bei ateityje tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagrindžiančių įrodymų, tokia situacija pažeidžia Banko interesus. Dėl to negalima reikalauti, kad šis ūkio subjektas nepagrįstai ilgą laiką toleruotų kliento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nepaisant to, kokiam terminui suteiktas kreditas.
Ieškovė siekia teismo tvarka pakeisti kredito sutarties sąlygą – nustatyti naują terminą kreditui grąžinti iki 2028-02-01. Pažymėtina tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės realias galimybes grąžinti visą kreditą. Be to, kaip nurodė atsakovė, , bankas ilgą laiką geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu. Be to, bankas neužsiima kreditų, kurių terminas -15 metų, suteikimu juridiniams asmenims ir neturi galimybės finansuoti tokių ilgalaikių projektų. Kaip jau nurodėme, kreditas ieškovui buvo suteiktas 2013 metais 5 metų laikotarpiui. Būtent tokie terminai numatomi analogiškiems projektams finansuoti. Tenkinus ieškovo prašymą ir nukėlus kredito grąžinimo terminą į 2028 metus, bendras kredito terminas būtų 15 metų, kas yra visiškai nerealu tokių kaip ieškovo projektų finansavimui.
Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad iki 2028 metų kovo mėnesio ieškovė turės finansines galimybes grąžinti visą kreditą su palūkanomis yra neįrodyti ir deklaratyvūs. Ieškovo finansinė padėtis nuo 2016 metų yra sudėtinga, o nuo 2017 metų yra itin sunki. Bankas į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo kreipėsi tik praėjus 4 mėnesiams po kredito sutarties nutraukimo. Tokiu būdu tiek ieškovas, tiek laiduotojas turėjo galimybę atsakovui dengti susidariusius įsiskolinsimus, tačiau to nepadarė. Ieškovo finansiniai sunkumai yra tokie rimti, jog 2017 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l973-330/2017) ieškovui net buvo iškelta bankroto byla pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą. Teismas iškeldamas bankroto bylą buvo nustatęs, kad ieškovo turtui pritaikyti 6 turto areštai, jo atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų dėl bendros 19 786,84 Eur skolos, tame tarpe ir 2 907,66 Eur sumos, kildinamos iš nesumokėto darbo užmokesčio ieškovo darbuotojams, išieškojimo. Nutartimi buvo konstatuotos valstybinio socialinio draudimo įmokų skolų didėjimo tendencija, faktas, kad bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas; einamaisiais metais teismine tvarka dėl skolų išieškojimo iš įmonės kreipėsi 5 kreditoriai, tame tarpe ir dėl skolos, susijusios su darbo teisiniais santykiais. Ieškovui padengus įsiskolinimą pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui, Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byla buvo nutraukta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl kredito sutarties pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo pagrįstumo, todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė už advokato suteiktą teisinę pagalbą patyrė 720 Eur išlaidas. Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovė prašė priteisti iš ieškovės. Minėtos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl teismas šį prašymą laiko pagrįstu ir sprendžia, kad ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 ir 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Karbonita“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo, atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Karbonita“, juridinio asmens kodas 302561355, 720,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą atsakovės AB Šiaulių banko, juridinio asmens kodas 112025254, naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Vida Žostautienė