Civilinė byla Nr. eB2-952-803/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01696-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VIVA MASTER“ skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VIVA MASTER“ skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GIMEL plastiko granulės“ dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo 3 nutarimo panaikinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo neteisminiame bankroto procese,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „GIMEL plastiko granulės“ 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo 3 (trečiąjį) nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą ir įtraukti ją į kreditorių sąrašus, 2) patvirtinti 21 432,98 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą neteisminiame BUAB „GIMEL plastiko granulės“ bankroto procese, 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto administravimo lėšų.
2. Nurodo, kad atsakovei inicijuota bankroto procedūra ne teismo tvarka. 2019 m. liepos 31 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę UAB „Bankroteka“ su 22 531,31 EUR dydžio kreditoriniu reikalavimu. Pareiškėjos prašymas įtraukti ją į kreditorių sąrašą 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 buvo atmestas.
3. Pareiškėja paaiškino, kad kreditorinis reikalavimas susidarė jai tvarkant (saugant) atsakovei priklausančius įrenginius – kilnojamąjį daiktą WPC granulių gamybos liniją, modelis TDS-75/TDD-180S (toliau – Turtas). Turtas pareiškėjai buvo perduotas 2014 m. lapkričio 20 d. pasaugos sutarties Nr. l, pasirašytos su tuometine turto savininke bankrutavusia individualia įmone (toliau – ir BIĮ) „Kapetra“, pagrindu. Minėta pasaugos sutartis Nr. l nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukta, kadangi po 2015 m. rugpjūčio mėn. 25 d. įvykusių varžytynių, 2015 m. rugsėjo 4 d. turtas perėjo atsakovės BUAB „Gimel plastiko granulės“ nuosavybėn. Dar iki turto nuosavybės perėjimo BUAB „Gimel plastiko granulės“ atsakovei, pareiškėja su BIĮ „Kapetra“ pasirašė turto perdavimo priėmimo aktą, tačiau BIĮ „Kapetra“ faktiškai turto nepasiėmė, nors tai turėjo padaryti savo lėšomis. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad išsigabentų turtą iš pareiškėjos valdomų patalpų, tačiau iki šios dienos turto nepasiimtas.
4. Turtas yra saugomas patalpose, kurias pareiškėja nuo 2014 gruodžio 16 d. nuomojasi iš E.-R.T.. Už nuomą pareiškėja kas mėnesį turi pareigą mokėti 423,64 EUR dydžio nuomos mokestį, taip pat savo lėšomis rūpintis patalpų išlaikymu (prižiūrėti patalpas, mokėti komunalinius mokesčius). Pareiškėja taip pat ragino bankroto administratorių išsigabenti bankrutavusios bendrovės turtą.
5. Pareiškėja pažymi, jog ji niekada nesudarė kliūčių atsakovei pasiimti jai priklausantį turtą ir ne kartą ragino tai padaryti. Nors Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neteisėta turto valdytoja, tačiau turtas nebuvo perduotas, kadangi atsakovė niekada nerealizavo savo teisės pasiimti daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Pareiškėja neturi galimybių pati inicijuoti Turto grąžinimą, kadangi turtą sudaro didelių gabaritų įrengimai (gamybos linija). Tokio pobūdžio įrenginiui išmontuoti reikalinga samdyti aukštos kvalifikacijos aukštuminių darbų, elektronikos ir elektrotechnikos specialistus, be to, jo pervežimui yra reikalinga speciali pakrovimo/iškrovimo ir transportavimo technika, reikia turėti iki 6 metrų aukščio patalpas Turto saugojimui, t.y. reikalingos papildomos nemažos piniginės lėšos.
6. Atsakovė, vengdama pasiimti turtą, elgiasi nesąžiningai, kadangi naudojasi sau palankia situacija ir faktiškai pelnosi pareiškėjos sąskaita, nes turtas yra išlaikomas ir saugojamas pareiškėjos lėšomis, o atsakovė nepatiria jokių turto išlaikymo kaštų. Pareiškėjos nuomone, tokius tarp šalių susiklosčiusius santykius galima kvalifikuoti kaip faktinius pasaugos teisinius santykius, arba kito asmens reikalų tvarkymą. Pareiškėjos patiriamas išlaidas taip pat galima traktuoti kaip pareiškėjos patiriamą žalą.
7. Pareiškėja yra iš viso patyrusi 23 786,55 EUR Turto tvarkymo (saugojimo) išlaidų, t. y. už nepilną pirmąjį (2015 m. rugsėjo) mėnesį išlaidų suma sudaro 407,94 EUR, už 49 pilnus mėnesius 23 064,79 EUR., o už nepilną paskutinį mėnesį iki kreipimosi į teismą datos (2019 m. lapkričio mėn.) – 313,82 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad 21 432,98 EUR dalis išlaidų buvo patirtos iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (2019 m. birželio 21 d.), pareiškėja šias išlaidas prašo patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą neteisminiame BUAB „Gimel plastiko granulės“ bankroto procese. Taip pat pareiškėja 2016 m. sausio 16 d. pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad patalpas, kuriuose yra turtas, ji nuomojasi, todėl patiria ir nuomos mokesčio išlaidas. Šiuo metu yra susidariusi nuomos mokesčio skola. Pareiškėja prašo tenkinti jos reikalavimą ir kartu patvirtinti finansinį reikalavimą, nustatant jo dydį.
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmesti kaip visiškai nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos atsakovei patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą ir pateikimą. Nurodo, kad įsigijusi nuosavybėn granulių gamybos liniją iš bankrutavusios įmonės, ketino ją nedelsiant išsivežti iš pareiškėjos patalpų, tačiau pareiškėja granulių gamybos linijos atsakovei nenorėjo atiduoti ir metus laiko įkalbinėjo atsakovą vykdyti bendrą gamybą, panaudojant atsakovei priklausančią granulių gamybos liniją. Atsakovei atsisakius su pareiškėja vykdyti bendrą granulių gamybą, pareiškėja pareiškė, kad granulių gamybos linijos atsakovui neatiduos ir į patalpas, kuriose randasi atsakovo turtas, atsakovės nebeįleido. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu atsakovės ieškinį patenkino ir nusprendė išreikalauti iš pareiškėjos atsakovei nuosavybės teise priklausančią WPC granulių gamybos liniją, įsigytą pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. varžytynių aktą Nr.1 iš BIĮ „KAPETRA“. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. kreditoriniu reikalavimu Nr. 1 pareiškėja atsakovei pateikė 22 531,31 Eur kreditorinį reikalavimą, pridėdamas pačios išrašytas 28 PVM sąskaitas faktūras. Vienašališkai pareiškėjos išrašytos sąskaitos už, neva tai naudojamas patalpas, laikotarpiu, kai pareiškėja neteisėtai laiko atsakovės įrangą ir jos atsakovei neatiduoda, nesukuria pareiškėjai reikalavimo teisės į atsakovę, todėl nėra faktinio skundo pagrindo.
10. Atsakovės nuomone, pareiškėja neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės požymių, t.y. teisinio ieškinio pagrindo, todėl atsakovės kreditorių susirinkimas skundžiamu nutarimu visiškai pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
11. Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. BUAB „GIMEL plastiko granulės“ kreditorių susirinkimo posėdžio metu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl UAB „VIVA MASTER“ įtraukimo į kreditorių sąrašą. Bendrovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 28 165,84 Eur arba 100 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos balsavo „prieš“ UAB „VIVA MASTER“ įtraukimą į kreditorių sąrašą (tomas 1, b. l. 10).
13. Teismo vertinimu, sušaukiant BAUB „GIMEL plastiko granulės“ 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimą ir priimant ginčijamą nutarimą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimą. Be to, ir pati pareiškėja nenurodo jokių kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų.
14. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai BUAB „Gimel plastiko granulės“ 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimas atsisakė įtraukti pareiškėją į BUAB „Gimel plastiko granulės“ kreditorių sąrašą su 21 432, 98 EUR dydžio kreditoriniu reikalavimu.
15. Pareiškėja teigia, kad 21 432, 98 EUR dydžio kreditorinio reikalavimo suma yra pareiškėjos patirtos išlaidos už atsakovei priklausančių įrenginių saugojimą, todėl ji turi būti įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „VIVA MASTER“ ir bankrutavusi individuali įmonė „KAPETRA“ 2014 m. lapkričio 20 d. sudarė Neatlygintinos pasaugos sutartį Nr. 1, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo priimti saugoti bankrutavusios individualios įmonės „KAPETRA“ perduotą kilnojamąjį daiktą WPC granulių gamybos liniją, modelis TDS-75/TDD-180, gamintojas Kinija, 2006/2007 m. gamybos. Pagal pasaugos sutarties 3 punktą turto saugojimo vieta nurodyta gamybinėse patalpose (pažymėtos plane lP2p), kurios yra pastate, esančiose (duomenys neskelbtini) (tomas II, b. l. 9). Atsakovė įrengimus – medienos granulių gamybos liniją įsigijo pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. varžytynių aktą iš bankrutavusios individualios įmonės „KAPETRA“ turtas (tomas II, b. l. 12-13, 20). Bankrutavusios individualios įmonės „KAPETRA“ bankroto administratorius 2015 m. rugsėjo 2 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. neatlyginta pasaugos sutartis Nr. 1 yra laikoma negaliojančia (tomas I, b. l. 53 ).
17. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1278-223/2017 pagal ieškovės UAB „GIMEL plastiko granulės“ ieškinį atsakovei UAB “VIVA MASTER”, trečiajam asmeniui bankrutavusiai individualiai įmonei „KAPETRA“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nustatyta, kad tarp UAB „VIVA MASTER“ ir BIĮ „KAPETRA“ sudaryta 2014 m. lapkričio 20 d. Neatlygintinos pasaugos sutartis nustojo galioti nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. Teismas taip pat pripažino, jog nuo šio momento UAB „VIVA MASTER“ ginčo įrenginį valdo neteisėtai. Taip pat teismas konstatavo, kad šalims nepasirašius pasaugos sutarties ir atsakovei UAB „VIVA MASTER“ vengiant grąžinti įrengimą, nėra pagrindo pripažinti tarp šalių esant panaudos/pasaugos sutartinius santykius.
18. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.).
19. Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo, pastarojoje byloje buvo įrodinėjimo dalyku aplinkybė dėl UAB „VIVA MASTER“ veiksmų (ne)teisėtumo, negrąžinant įrengimų, abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, nors ir skirtingu statusu, todėl šiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl UAB „VIVA MASTER“ neteisėto įrangos valdymo ir negrąžinimo atsakovui laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, todėl ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina.
20. Atitinkamai, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog pareiškėja neteisėtai valdo atsakovei priklausančią įrangą ir šalių nesieja pasaugos teisiniai santykiai, nėra teisinio pagrindo ir nagrinėjamoje byloje pripažinti egzistuojant tarp šalių pasaugos teisinius santykius.
21. Į bylą pateikti UAB „GIMEL plastiko granulės“ 2016 m. gruodžio 22 d. prašymas (tomas II, b. l.21), 2017 m. kovo 10 d. prašymas (tomas II, b. l.23), 2017 m. lapkričio 23 d. reikalavimas vykdyti teismo sprendimą (tomas II, b. l.25-26), 2018 m. sausio 8 d. bei 2018 m. sausio 17 d. pakartotiniai reikalavimai (tomas II, b. l.27-29), 2018 m. kovo 12 d. prašymas vykdyti vykdomąjį raštą (tomas II, b. l. 30) patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl įrengimų demontavimo ir išsivežimo. Tuo tarpu iš pareiškėjos 2017 m. lapkričio 30 d. atsakymo Nr.6 (tomas I, b. l. 68), pareiškėjos 2018 m. vasario 9 d. raginimo (tomas I, b. l. 70) turinio pobūdžio, pateikiamų reikalavimų ir sąlygų atsiimant įrangą atsakovei, darytina išvada, kad pareiškėja sudarinėjo kliūtis atsakovei išsivežti iš pareiškėjos patalpų atsakovei priklausančią įrangą. Dėl šios priežasties pripažintina, kad už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos (2019 m. birželio 21 d.) pareiškėjos patirtos atsakovės turto (įrangos) saugojimo išlaidos susidarė dėl pačios pareiškėjos kaltės. Pareiškėja, neteisėtai valdydama atsakovės įrangą ir sudarydama kliūtis šiai pasiimti įrangą, turi prisiimti riziką dėl galimų patirti turto saugojimo išlaidų. Dėl šios priežasties pareiškėjos reikalavimas atsakovei dėl turto saugojimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas. Aptartos nustatytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kadangi pareiškėja neįrodė tiek atsakovės neteisėtų veiksmų, neatsiimant įrangą, tiek priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pareiškėjos patirtų atsakovės turto saugojimo išlaidų. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati pareiškėja savo neteisėtais veiksmais lėmė jos pačios patirtas turto saugojimo išlaidas. Todėl teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovės ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas atmesti pareiškėjos prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą yra neteisėtas. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.
22. Papildomai pažymėtina, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nėra pagrindo kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo teisinius santykius (CK XIX , nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo skyrius). Pagal CK 6.229 straipsnio 1 dalį, asmuo, savanoriškai ir be jokio pavedimo juos tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Šios veiklos pagrindu atsiradusios prievolės privalomos asmeniui, tvarkančiam kito asmens reikalus. Asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiklai mutatis mutandis taikomos šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą. CK 6.233 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius.
23. Kito asmens reikalai turi būti tvarkomi be pavedimo, t.y. be jokio prašymo, nurodymo, paliepimo bei asmens, kurio reikalai tvarkomi, žinios. Jeigu veikiama kito asmens prašymu arba jam apie tai žinant, CK XIX skyriaus normos negali būti taikomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, 6-oji knyga, Prievolių teisė. Justitia, Vilnius 2003, 308 psl.). CK 6.229 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš asmens, pradėjusio tvarkyti kito asmens reikalus, pareigų – pareiga imtis priemonių rasti asmenį ir pranešti jam (raštu ar žodžiu), kad jo reikalai yra tvarkomi. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovė žinojo, kad jai priklausantys įrengimai yra saugomi pareiškėjos patalpose. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovės įrengimus valdo be teisinio pagrindo, sudaro nepagrįstas kliūtis atsiimti įrengimus. Tokios nustatytos aplinkybės neleidžia tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip kito asmens reikalų tvarkymą, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.
24. Atmetus pareiškėjos reikalavimą dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo 3 nutarimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą patvirtinti finansinį reikalavimą, nustatant jo dydį, kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas atmestas. Atmetus pareiškėjos skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė patyrė 400 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą ir pateikimą (tomas II, b. l. 32-33). Šios atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), todėl jos priteisiamos atsakovei iš pareiškėjos kaip pagrįstos ir įrodytos vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsniu, 24 straipsnio 5 dalimi, civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos UAB „VIVA MASTER“ skundą dėl BUAB „GIMEL plastiko granulės“ dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo 3 nutarimo panaikinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo neteisminiame bankroto procese atmesti.
Priteisti atsakovei BUAB „GIMEL plastiko granulės“ (juridinio asmens kodas 304058452) iš pareiškėjos UAB „VIVA MASTER“ (juridinio asmens kodas 147575934) 400 (keturis šimtus) Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė