Civilinė byla Nr. e2-1230-1025/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15611-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Indrei Grublienei, Gretai Tarasevičiūtei, Monikai Calzonaitei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovams A. Ž., K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Interlan“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Jūsų šnekutis“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pagal kreditorės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2024-08-29 buvo priimtas teismo įsakymas dėl 6 290,70 Eur skolos išieškojimo, 181,39 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 6 472,09 Eur sumos nuo 2024-08-29 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 41,82 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Interlan“.
2. Skolininkė dėl 2024-08-29 teismo įsakymo pareiškė prieštaravimus.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-10-07 nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-08-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11556-1182/2024, priėmė ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Interlan“ dėl skolos priteisimo ir perdavė pagal teismingumą nagrinėti civilinę bylą Klaipėdos miesto rūmams.
4. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 633,81 Eur skolą, 217,60 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 159,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Ieškinį motyvuoja šiais pagrindais. Ieškovė tiekia šilumos energiją iš centralizuotų sistemų negyvenamosioms patalpoms – kavinei, unikalus Nr. 1098-1015-6020:0002, Šv. Mikalojaus g. 15, Vilnius (toliau – Patalpos), kurios pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Patalpų šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovės Patalpoms ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas V034636. Už laikotarpiu nuo 2023-10-01 iki 2024-08-31 į Patalpas patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl susidarė 6 633,81 Eur skola. Atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, todėl atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie iš viso sudaro 217,60 Eur už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-09-30. Su atsakove nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenims Patalpų šilumos tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl su atsakove žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį pagal Aprašo nuostatas.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
5.1. Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo pagrindu, jog atsakovę ir ieškovę nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ieškovė nepateikia jokių faktinių duomenų apie tai, kokias paslaugas suteikė, kokia jų kainodara. Teigia, jog nors yra įregistruota ginčo patalpų savininke, tačiau jokios sutarties su ieškove dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į Patalpą nebuvo sudariusi. Ieškovė nepateikė duomenų kokiu būdu ir kam siuntė pranešimus, jog pranešimai buvo įteikti. Pranešimų iš ieškovės apie kilusią pareigą sumokėti skolą negavo, apie galimą įsiskolinimą sužinojo tik, kai ieškovė kreipėsi teismą. Teigia, jog ieškovė nesilaikė pareigos tinkamai bei laiku informuoti apie prievoles bei jų vykdymą, todėl negalėjo laiku pateikti pagrįstų duomenų, jog egzistuoja visi pagrindai atsakovę atleisti nuo skolos mokėjimo.
6. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismą priimti ieškinio dalies dėl 300,00 Eur skolos priteisimo atsisakymą, o likusią ieškinio dalį tenkinti visiškai, t. y. iš atsakovės priteisti 6 333,81 Eur skolą, 217,60 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 159,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Dublike nurodo, kad aplinkybė, jog su atsakove yra sudaryta šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis ir į Patalpas yra tiekiama centralizuota šilumos energija, jau yra konstatuota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-02-21 sprendime civilinės bylos Nr. e2-477-965/2024 ir Klaipėdos apygardos teismo 2024-06-20 nutartyje civilinės bylos Nr. e2A-585-796/2024. Šie teismų procesiniuose sprendimuose pateikti išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys - šilumos tiekėja (ieškovė) ir patalpų savininkas (atsakovė) dėl tų pačių patalpų šildymo ir mokesčių skaičiavimo, kadangi jokių duomenų apie atsakovo Patalpų atjungimą ir atjungimo išviešinimą ieškovė nėra gavusi. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymą su šilumos tiekėju, 4 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojams pateikiamos popierinės sąskaitos (mokėjimo pranešimai), išskyrus atvejus, kai vartotojas pageidauja gauti sąskaitas (mokėjimo pranešimus) elektroniniu būdu. Atsakovei sąskaitos yra teikiamas elektroniniu būdu ir kaip matyti iš kliento savitarnos (joje atliekamų veiksmų) atsakovė ne tik gauna kiekvieną mėnesį išrašomas sąskaitas, jas peržiūri, bet ir pagal jas atlieka mokėjimus. Atsakovės name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos, pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (toliau – Metodas Nr. 4). Name suvartotas šilumos kiekis apskaitomas šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio rodmenimis.
6.2. Ieškovė dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo nurodo, jog atsakovė 2024-11-13 atliko 300,00 Eur dydžio mokėjimą. Todėl atsižvelgdama į atsakovės 2024-11-13 atliktą 300,00 Eur dydžio mokėjimą, vadovaudamasi CPK 140 straipsnio nuostatomis, pareiškia, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu dėl 300 Eur skolos priteisimo. Ieškovė patvirtina, kad jai yra žinomos ieškinio (jo dalies) atsisakymo pasekmės.
7. Atsakovė pateikė tripliką į dubliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
7.1. Triplike nurodo, kad ieškovė, pateiktame dublike, nenurodė duomenų, pagrindžiančių atsakovės prievolę mokėti už nurodytas paslaugas, duomenų apie tai, kad savo ruožtu vykdo prievoles ieškinyje nurodyto objekto atžvilgiu. Neaišku kokios sutarties pagrindu ieškovė reikalauja iš skolos už Daugiabučio namo priežiūros ir administravimo sumokėjimo. Ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą remdamasi dokumentais, kurie visiškai nesusiję su atsakove bei neįrodo jokių atsakovės pareigų atlikti kokius nors mokėjimus ieškovei.
8. Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, palaikė prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų.
9. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.
10. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai, civilinės bylos dalis dėl 300,00 Eur skolos priteisimo nutrauktina.
11. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuo 2021-11-05 nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2021-11-05 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-21-42-13935.
13. Ieškovė tiekia šilumos energiją iš centralizuotų sistemų negyvenamosioms patalpoms – kavinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Už patiektą šilumos energiją ir vandens pašildymą patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė išrašė ir apmokėjimui elektroniniu būdu pateikė atsakovei šias sąskaitas: 1) 2023-10-31 Nr. 23VST 69995, 314,12 Eur sumai; 2) 2023-11-30 Nr. 23VST Nr. 78863, 948,28 Eur sumai; 3) 2023-12-31 Nr. 23VST 87872, 1199,68 Eur sumai; 4) 2024-01-31 Nr. 24VST 432, 1269,27 Eur sumai; 5) 2024-02-29 Nr. 24VST 9495, 952,35 Eur sumai; 6) 2024-03-31 Nr. 24VST 18569, 798,08 Eur sumai; 7) 2024-04-30 Nr. 24VST 27650, 294,33 Eur sumai; 8) 2024-05-31 Nr. 24VST 36586, 100,47 Eur sumai; 9) 2024-06-30 Nr. 24VST 43349, 82,23 Eur sumai; 10) 2024-07-31 Nr. 24VST 50037, 546,45 Eur sumai; 11) 2024-08-31 Nr. 24VST 56614, 343,11 Eur sumai. Bendra mokėtina suma - 6 815,20 Eur. Išrašytose sąskaitose nurodomas atsakovei suteiktas ieškovės kliento kodas: V034636.
15. Iš mokėjimo nurodymo prie dubliko matyti, jog atsakovė 2024-11-13 atliko bankinį pavedimą, kuriuo sumokėjo ieškovei 300,00 Eur. Mokėjimo nurodymo skiltyje mokėjimo paskirtis pateikiamas atsakovei suteiktas kliento kodas: V034636.
16. Atsakovė pateikė 2013-06-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kurios šalimis įvardijamos UAB „Emilė“ ir A. I. individuali įmonė. Pagal šią Sutartį UAB „Emilė“ išnuomojo A. I. individualiai įmonei negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties terminas – 5 metai (Sutarties 6.1 punktas). Sutarties 6.2 punktas nustato, kad likus 14 dienų iki Sutarties termino galiojimo pabaigos nei vienai iš Sutarties šalių raštiškai nepareiškus noro nutraukti Sutartį, laikoma, kad Sutarties galiojimas pratęstas kiekvieniems sekantiems metams.
17. 2014-10-13 sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis prie 2013-06-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios pagrindu A. V. individuali įmonė sutiko perleisti, o MB „Jūsų šnekutis“ perimti visas teises ir pareigas pagal 2013-06-19 Sutartį.
18. Nagrinėjame byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už ieškovės patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį, patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023-10-01 iki 2024-08-31.
Dėl skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį.
19. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo?pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis) (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).
20. Šilumos energijos pirkimą–pardavimą papildomai reglamentuoja ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kiti teisės aktai.
21. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį šilumos pirkimo?pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 5 punktą, sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punktu, šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012).
23. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012 ir joje nurodyta praktika).
24. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog ginčo šalys nėra sudariusios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Pirmiausia pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-477-965/2024 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Interlan“ dėl skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2021-11-05 iki 2023-05-31 patalpoms, (duomenys neskelbtini). Paminėtoje civilinėje byloje atsakovė ginčijo aplinkybę, jog ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo, todėl ji neprivalo atsiskaityti su ieškove už patiektą šilumos energiją ginčo patalpoms. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-02-21 sprendime konstatavo, kad atsakovei įsigijus ginčo patalpas nuo 2021-11-05, rašytinės formos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto įrenginiai nebuvo atjungti nuo šilumos tinklų; atsakovė žinojo, kad naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Todėl teismo laikyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovei valią dėl sutarties sudarymo išreiškus konkliudentiniais veiksmais (Sprendimo 14,15 punktai). Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimas įsiteisėjo 2024-06-20.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
27. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimu išnagrinėtoje ir teismo šiuo metu nagrinėjamoje byloje yra šalių tapatumas. Materialinis reikalavimas į atsakovę civilinėse bylose kildinamas iš šilumos energijos tiekimo patalpoms, (duomenys neskelbtini). Esminiai skirtumai tarp jau išnagrinėto ir nagrinėjamo ieškinio dalyko bei pagrindo yra laikotarpiai, už kuriuos skaičiuojami susidarę įsiskolinimai, jų dydžiai. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad atsakovės ginčijama aplinkybė dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties (ne)sudarymo su ieškove buvo civilinės bylos Nr. e2-477-965/2024 įrodinėjimo dalykas. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-21 sprendimas yra nenuginčytas, nuo 2024-06-20 įsiteisėjęs, todėl 2024-02-21 sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos turinčiomis prejudicinio fakto galią nagrinėjamoje byloje. Duomenų, jog atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos įrenginiai buvo atjungti nuo šilumos tinklų, nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė teikia šilumos energijos paslaugas atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurių (duomenys neskelbtini), o atsakovė naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis, už suteiktas paslaugas atsakovei buvo išrašytos sąskaitos, atsakovė dalį jų apmokėjo. Šių nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog šalių konkliudentiniais veiksmais nuo 2021-11-05 sudaryta šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra galiojanti ir nėra nutraukta.
28. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, jog ginčo patalpos yra išnuomotos MB „Jūsų šnekutis“, todėl būtent MB „Jūsų šnekutis“ tenka pareiga atsiskaityti su ieškove už ginčo patalpoms patiektą šilumos energiją.
29. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo patalpų nuomos Sutartis buvo sudaryta 2013-06-19, MB „Jūsų šnekutis“ perėmė teises pagal Sutartį 2014-01-13, Sutarties galiojimo terminas turėjo sueiti 2018-06-19. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, jog ginčo patalpų nuomos Sutartis buvo pratęsta ir MB „Jūsų šnekutis“ naudojosi ginčo patalpomis laikotarpiu, už kurį ieškovė yra paskaičiavusi įsiskolinimą atsakovei. Abejonių dėl šios aplinkybės kelia tai, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją ginčo patalpoms ieškovės reikšto reikalavimo atsakovė neginčijo tuo pagrindu, jog ginčo patalpos yra išnuomos MB „Jūsų šnekutis“. MB „Jūsų šnekutis“ nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad įsiteisėjus 2024-02-21 sprendimui atsakovė teismine tvarka nereiškė pretenzijų MB „Jūsų šnekutis“ dėl nuostolių atlyginimo už faktiškai sunaudotą šilumos energiją ginčo patalpose. Nenustatyta, kad atsakovei jos patirtus nuostolius MB “Jūsų šnekutis“ būtų atlyginusi geranoriškai. Be to, būtina atsižvelgti ir į nuomos Sutartimi nustatytą atsiskaitymo tvarką už ginčo patalpoms patiektą šilumos energiją. Sutarties 4.8 punkte nurodoma, kad be nuomos mokesčio nuomininkas įsipareigoja atlyginti nuomotojui patalpų išlaikymo išlaidas; Sutarties 4.8.1 punkto pagrindu nuomininkas įsipareigojo mokėti už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, vandenį, kanalizaciją, ir kitas patalpoms suteiktas paslaugas; Sutarties 4.9 punkte nurodoma, kad apmokėjimą už Sutartyje išvardijamas patalpoms suteiktas komunalines paslaugas vykdomas pagal nuomotojo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, jeigu nuomininkas nėra sudaręs tiesioginių sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais. Bylos duomenimis MB „Jūsų šnekutis“ nebuvo sudariusi tiesioginės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl už patiektą šilumos energiją su ieškove galėjo atsiskaityti tik atsakovei persiuntus gautas iš ieškovės PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė jai siunčiamas PVM sąskaitas-faktūras nei apmokėjo pati, nei jas perdavė MB „Jūsų šnekutis“. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, kodėl ji neperdavė PVM sąskaitų-faktūrų ginčo patalpų nuomininkui, esant galiojančiai patalpų nuomos sutarčiai, kaip teigiama. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovės ir nurodoma, kad ieškovė nesiuntė jai PVM sąskaitų-faktūrų už tiektą šilumos energiją ginčo patalpoms, tačiau bylos medžiaga šias aplinkybes paneigia. Atsakovei PVM sąskaitos-faktūros buvo įteikiamos periodiškai kas mėnesį elektroniniu būdu per sistemą, atsakovė prisijungusi prie savitarnoje gautas sąskaitas peržiūri, dalį jų apmoka.
30. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pabrėžtina, kad ieškovė nėra išviešinusi negyvenamųjų patalpų nuomos Sutarties, priedo prie Sutarties viešajame registre, taigi nežiūrint į tai ar nuomos sutartis yra (ne)galiojantis, atsakovė paminėtais sandoriais negali atsikirti į ieškovės reiškiamą piniginį reikalavimą (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).
31. Apibendrinant išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsniais). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
32. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise valdomoms patalpoms buvo teikiama šilumos energija, ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, karšto vandens pašildymą bei kitas paslaugas, tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-08-31 susidarė 6 633,81 Eur skola. Iškėlus civilinę bylą teisme, atsakovė sumokėjo ieškovei dalį skolos, tai yra 300 Eur, likusi nepadengta skolos dalis 6 333,81 Eur.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, karšto vandens pašildymą ir kitas ieškovės suteiktas paslaugas, todėl darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 333,81 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimo.
34. Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 633,81 Eur skolą, tačiau po civilinės bylos iškėlimo atsakovei sumokėjus 300,00 Eur skolos, ieškovė pateikė prašymą, kuriuo atsisako nuo 300,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir šioje dalyje prašo civilinę bylą nutraukti.
35. CPK 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto ieškinio.
36. Iš teismui pateikto ieškovės prašymo nustatyta, kad ieškovė atsisako atsakovei dalies pareikšto ieškinio reikalavimų, nes atsakovė sumokėjo dalį skolos. Ieškovės prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės ieškovei yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės pateiktas ieškinio reikalavimo dalies dėl 300,00 Eur atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl delspinigių priteisimo.
37. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 217,60 Eur delspinigių.
38. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
39. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 1 punktas nustato, kad Aprašas reglamentuoja šilumos vartotojų, išskyrus buitinius šilumos vartotojus, bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Pagal Aprašo 361 punktą sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
40. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punktas nustato, kad šios Taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 7 priedo 22 punkte nurodoma, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
41. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams bei teisiniam reglamentavimui, įvertinus tai, kad ieškovė tinkamai pranešė apie skolą ir jos sumokėjimo terminą, tačiau atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo įsiskolinimo sumos, atsakovė neginčijo delspinigių dydžio, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 217,60 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
42. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
44. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (straipsnio 2 dalis).
45. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažinus, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir jį tenkinus, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos šešių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 6 551,41 Eur sumos nuo 2024-08-29, kai buvo priimtas teismo įsakymas, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis).
47. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 155,00 Eur žyminis mokestis, 4,50 Eur už juridinių asmenų registrų išrašus, 0,07 Eur už vieno Nekilnojamojo turto registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, teikiant informaciją iš duomenų bazės į duomenų gavėjo kompiuterį, ir 0,25 Eur už vieną paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, iš viso 159,82 Eur. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, jos būtinos, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, ieškovei priteistinos 159,82 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.
48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 20,53 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
priimti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinio dalies dėl 300,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Interlan“ atsisakymą ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Interlan“, juridinio asmens kodas 305660885, 6 333,81 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 81 ct) skolą, 217,60 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 60 ct) delspinigius ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 551,41 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 41 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159,82 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580.
Priteisti iš atsakovės UAB „Interlan“, juridinio asmens kodas 305660885, 20,53 Eur (dvidešimties eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė