Civilinė byla Nr. e2A-26-460/2017

                        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00469-2015-3

                        Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.2

(S)

   2.4.2.3; 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

                 S P R E N D I M A S

         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Palangos miesto savivaldybės ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. M. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybė, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Lietuvos Respublikos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Z. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statybos būdu įgytas poilsio vasarnamis Palangos miesto savivaldybėje, inv. Nr. 1297. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamas daiktas, statinys - vasarnamis, registruotinas Nekilnojamojo turto registre, bei, kad pareiškėjas Z. M. nuosavybės teise valdo 1972 metais statybos būdu įgytą poilsio vasarnamį inv. Nr. 1297, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas Z. M., yra buvęs UAB „Liteksas“ darbuotojas. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-09 sprendime (c.b. Nr. 2-1045-83/2011) ir 2007-10-24 sprendime (c. b. NR. 2-396-668/2007) nustatė, kad AB „Liteksas“ yra bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės akcinės bendrovės „Liteksas ir Calw“ teisių ir pareigų perėmėjas. 1967 m. gruodžio 20 d. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 462 „Dėl žemės sklypo paskyrimo vilnonių audinių fabrikui „Liteksas“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ šiai įmonei buvo paskirtas 0.39 ha dydžio žemės sklypas poilsio nameliams statyti. 1970 m.-1971 m. bendrovės administracija ir profkomitetas, suteikė teisę išskirtame žemės sklype jam pasistatyti vasarinio tipo namelį. 1972 m. nurodytoje vietoje pasistatė vasarnamį, 1972 m. gegužės 27 d. atlikta pastato inventorizacija, nurodant, kad vasarnamis yra Palangos mieste, Šventosios gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), objekto Nr. 1297. Statinio priėmimo metu galiojo instrukcija dėl tvarkos teisinei pastatų registracijai atlikti Lietuvos TSR miestuose, vasarvietėse ir kurortuose, patvirtinta 1949 m. sausio 15 d. T.TSR MT nutarimu Nr. 14 (instrukcijos priedėlis Nr. 5 pakeistas 1959 m. vasario 26 d. potvarkiu Nr. 186-p). 10 jos paragrafas nustatė, jog gavus iš savininko dokumentus nuosavybės teisei registruoti komunalinio ūkio skyrių arba butų ūkio valdybų surinkta medžiaga tuo klausimu turėjo būti perduodama vietos DŽDT VK vykdomajam komitetui svarstyti ir tvirtinti. Pastato inventorizacijos dokumentus Kretingos rajono DŽDT VK komunalinio ūkio skyriui perdavė, tačiau išvados dėl pastato teisinės registracijos ir inventorizacijos nei ši, nei 1970 m. vasario 10 d. įsigaliojusi Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija (1970-01-04 LTSR MT nutarimas Nr. 2), neatribojo. Nuosavybės teisių įregistravimo procedūrą pradėjęs galiojant 1949 m. pastatu teisinio įregistravimo instrukcijai, inventorizavęs valdą, manė, jog jos teisinės registracijos klausimas išspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad jau nuo statybos pradžios 1972 metų iki dabar statinys nebuvo pripažintas savavališkai pastatytu, todėl darytina pagrįsta išvada, kad esant žemės suteikimo dokumentui, buvo išduotas leidimas statybai bei statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Komisijos aktas, kuriuo priimta užbaigta statyba, neišlikęs. Ginčo dėl statinių savavališkos statybos ar nuosavybės teisės niekada nebuvo, pastatas naudojamas ir eksploatuojamas nuo 1972 metų iki šiol - gyvena vasaros sezono metu, remontuoja, moka valstybinės žemės mokesčius. 2012-12-05 prašymu Dėl informacijos suteikimo ir dokumentų pateikimo mane kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą; 2013-01-28 pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašė įregistruoti jo vardu daiktines teises i nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-01-31 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2013-01-31 sprendimu Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą Nr. (4.6.10)RS-133 prašymą įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto - vasarnamio, esančio Palangos mieste, bei prie jo pridėtus dokumentus atmetė, vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 4 d. Nustatė, kad vasarnamis yra laikinas statinys bei pažymėjo, kad Statybos įstatymo 2 str. 4 p. nurodyta, kad laikinas statinys tai statinys, kuri leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinas statinys ir teisės į ji nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Vadovaujantis minėtu, nustatyta, kad laikinam statiniui kadastro duomenų byla negali būti sudaroma, nes toks statinys negali būti įrašytas į nekilnojamojo turto registrą. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2013-02-01 sprendimu Dėl daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre Nr. (4.6.10) RS-135 taip pat atsisakė lenkinti prašymą įregistruoti daiktines teises mano vardu į nekilnojamąjį turtą (vasarnamį), remiantis tuo, kad yra priimtas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus motyvuotas sprendimas (2013-01-31 Nr. (4.6.10)RS-133). 2013-03-22 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti juridinę reikšme turintį (faktą tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad pareiškėjas Z. M. nuosavybės teise valdo 1972 metais statybos būdu įgytą poilsio vasarnamį Palangos miesto savivaldybėje, inv. Nr. 1297. esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre Z. M., kad statinys inv. Nr. 1297, esantis (duomenys neskelbtini), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2013-08-27 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu šis prašymas buvo netenkintas ir byla nutraukta, konstatuojant, kad teritorinio registratoriaus atsisakymas įregistruoti pastatus nebuvo skųstas Administracinių bylų teisenos tvarka, nepateikti duomenys, kad pastatų įteisinimui buvo išnaudotos visos teisinės galimybės. 2014-03-20 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas sprendimu Nr. (4.6.10) RS-309 atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto kadastre vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 str. 4 p., t.y. dėl vasarnamio priskyrimo laikinajam statiniui, todėl buvo netenkintas ir prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą poilsio namelį, adresu (duomenys neskelbtini) (2014-03-20 VĮ Registrų centro Nr. (4.6.10.)RS-307). Šie sprendimai 2014-04-07 buvo apskųsti centriniam registratoriui. 2014-04-28 centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą Nr. CSPR1-95 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, jame konstatavo, kad pareiškėjas vasarnamį pasistatė, tačiau nepateiktas dokumentas, patvirtinantis statybos užbaigimo ar teisėtumo faktą, joks dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės atsiradimą. Šiuo metu yra išnaudotos visos teisinės galimybės įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre.

2. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškimo reikalavimu nustatyti juridinį faktą, kad statybos būdu įgytas poilsio vasarnamis (toliau - vasarnamis) Palangos miesto savivaldybėje, inv. Nr. 1297 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamasis daiktas, statinys - vasarnamis, registruotinas Nekilnojamojo turto registre, bei, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 1972 metais statybos būdu įgytą poilsio vasarnamį Palangos miesto savivaldybėje, inv. Nr. 1297 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, siekdamas nustatyti juridinį faktą, jog vasarnamis yra nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto kadastro objektas, nepateikė tam reikalingų dokumentų, nors nurodo: „<...> jam buvo išduotas leidimas, inventorizuotas 1972-05-27, pripažintas tinkamu naudoti“, toliau nurodo, jog nuo pastatymo 1972 m. iki dabar statinys nebuvo pripažintas savavališkai pastatytu, esant žemės suteikimo dokumentui, kas įrodo, kad buvo išduotas leidimas statybai bei statinys pripažintas tinkamu naudoti. Inventorizacijos faktas nepatvirtina, jog vasarnamis buvo pastatytas turint statybos leidimą bei priduotas tarpžinybinei valstybinei komisijai. Pareiškėjas yra pateikęs 2014-07-23 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta statinio kategorija - I grupės nesudėtingas statinys. Iš teisinio reguliavimo seka, jog vasarnamis kaip nesudėtingas statinys negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palaikė Palangos miesto savivaldybės poziciją ir prašė netenkinti pareiškimo, nes pasibaigęs ekonominis statinių naudojimo laikas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Z. M. pareiškimą. Nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inv. Nr. 1297, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamas daiktas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 1972 metais statybos būdu įgytą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inv. Nr. 1297, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui Z. M. nustatomi su tikslu įregistruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inv. Nr. 1297, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre bei daiktines teises į jį.

4.1. Teismas konstatavo, kad nors nepateikti dokumentai: leidimas statyti vasarnamį, leidimas jį eksploatuoti, komisijos aktas, kuriuo priimta statyba, kiti į bylą pateikti ir bylos nagrinėjimo metu aptarti duomenys patvirtina, kad statybos būdu įgytas poilsio vasarnamis Palangos miesto savivaldybėje, inv. Nr. 1297. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamas daiktas, statinys  - vasarnamis, registruotinas Nekilnojamojo turto registre.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjo prie Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikto apeliacinio skundo ir prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

8. Pareiškėjas atsiliepimuose su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmeti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu apeliaciniu skundu sutinka.

10. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu apeliaciniu skundu sutinka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Z. M., yra buvęs UAB „Liteksas“ darbuotojas. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 462 „Dėl žemės sklypo paskyrimo vilnonių audinių fabrikui „Liteksas“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ šiai įmonei buvo paskirtas 0.39 ha dydžio žemės sklypas poilsio nameliams statyti. 1970 m.– 1971 m. bendrovės administracija ir profkomitetas suteikė teisę išskirtame žemės sklype jam pasistatyti vasarinio tipo namelį. 1972 m. nurodytoje vietoje pasistatė vasarnamį, 1972 m. gegužės 27 d. atlikta pastato inventorizacija nurodant, kad vasarnamis yra Palangos mieste, Šventosios gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), objekto Nr. 1297. Nuosavybės teisių įregistravimo procedūrą pradėjęs galiojant 1949 m. pastatu teisinio įregistravimo instrukcijai, inventorizavęs valdą, manė, jog jos teisinės registracijos klausimas išspręstas. Pareiškėjo teigimu, ginčo dėl statinių savavališkos statybos ar nuosavybės teisės niekada nebuvo, pastatas naudojamas ir eksploatuojamas nuo 1972 metų iki šiol - gyvena vasaros sezono metu, remontuoja, moka valstybinės žemės mokesčius. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2013-01-31 sprendimu Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą Nr. (4.6.10)RS-133 prašymą įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto – vasarnamio, esančio Palangos mieste, bei prie jo pridėtus dokumentus atmetė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 4 d., jog laikinas statinys ir teisės į ji Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2013-02-01 sprendimu Dėl daiktinių teisių registravimo nekilnojamojo turto registre Nr. (4.6.10) RS-135 taip pat atsisakė tenkinti prašymą įregistruoti daiktines teises pareiškėjo vardu į nekilnojamąjį turtą (vasarnamį), remiantis tuo, kad yra priimtas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus motyvuotas sprendimas (2013-01-31 Nr. (4.6.10)RS-133). 2014-04-28 centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą Nr. CSPR1-95 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, jame konstatavo, kad pareiškėjas vasarnamį pasistatė, tačiau nepateiktas dokumentas, patvirtinantis statybos užbaigimo ar teisėtumo faktą, joks dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės atsiradimą. Minėtų dokumentų pareiškėjas negali pateikti. Byloje nustatyta ir tai, kad 2014-07-23 sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 25/48498, registro Nr. 44/1722849, pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės žyminčios pastato vietą x:621498,95, y:317740,53. 2016-03-14 Teismo ekspertizės akto Nr. 16-09 išvadose nurodyta, kad statinys, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamas daiktas pagal savo technines savybes ir teisės aktus. Minėtas statinys juridinio fakto atsiradimo metu (1970 – 1972 m.) atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatų teisinei registracijai. Teismo ekspertizės metu buvo tirta Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija. Vadovaujantis Instrukcijos 2 punkto d papunkčiu, statinys turėjo būti teisiškai registruojamas. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog statinys nėra laikinas, jis yra priskirtinas prie I grupės nesudėtingų statinių.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pastatė, nepertraukiamai valdė ir jam nuosavybės teise priklauso statinys –  poilsio vasarnamis. Taigi šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl statinio teisėtos statybos ir statinio kaip nuosavybės teisės objekto sukūrimo fakto nustatymo.

15. Pagal CPK 4 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka.

16. Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
21.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

17. Šioje byloje pareiškėjas Z. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statybos būdu įgytas poilsio vasarnamis Palangos miesto savivaldybėje, inv. Nr. 1297. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamas daiktas, statinys – vasarnamis, registruotinas Nekilnojamojo turto registre, bei, kad pareiškėjas Z. M. nuosavybės teise valdo 1972 metais statybos būdu įgytą poilsio vasarnamį inv. Nr. 1297, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esantį adresu (duomenys neskelbtini).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-08 nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-969-538/2016 ir pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje byloje pareiškėja Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašė su tikslu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pastatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso statiniai  – poilsio nameliai adresu (duomenys neskelbtini), Pareiškėja savo reikalavimą grindė faktiškai identiškomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje atlieka pareiškėjas: pareiškėja nuo 1968 m. teisėtai valdo ir naudojasi 11 poilsio namelių ir virtuvės – prausyklos pastatu adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus galiojusių įstatymų pagrindu bei jų nustatyta tvarka; leidimai statybai bei komisijos aktai, kuriais priimta užbaigta statyba, nėra išlikę, kadangi yra praėję daug laiko, pasikeitė atskaitingi asmenys atitinkamose institucijose. Nekilnojamieji daiktai (poilsio nameliai) nėra įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre, nes nėra išlikę dokumentai, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybinės komisijos būtų pripažinti tinkamais bei leista juos eksploatuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šių dokumentų pareiškėjai negali gauti kitokia tvarka ar jų atkurti, nes statiniai pastatyti 1968-1972 metais.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje turi būti taikomas analogiškas teisinis reglamentavimas, nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017. Taigi apeliaciniai skundai nagrinėtini minėtos kasacinio teismo nutarties kontekste.

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2013).

21. Siekiant nustatyti, ar šių statinių statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 281 (Žin. 1962, Nr. 13– 30) patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktas nurodė, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti individualiniai gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Be kita ko, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 (Žin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad minimo statinio pirminiai kadastro duomenys užfiksuoti 1972 m. gegužės 27 d. atlikus jo inventorizaciją. Pagal tuo metu galiojusią teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, 2 punkto d papunktį teisiškai turėjo būti registruojami visi atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pagal minėtos instrukcijos 5 punktą teisiškai registruojami galėjo būti tik baigti statyti ir priimti eksploatuoti pastatai su naudojamais žemės sklypais. Šios Instrukcijos teisinio reglamentavimo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pastatus statyti buvo galima tik nustatyta tvarka skirtame žemės sklype, o pastatyti pastatai turėjo būti priimti eksploatacijon ir teisiškai registruojami. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Pareiškėjui neįrodžius šių sąlygų, teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto valdymo nuosavybės teise, kadangi nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas.

22. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

23. Byloje nustatyta, kad statinys, dėl kurio pareikštas reikalavimas, nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka (nebuvo tinkamai priimtas naudoti). Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, tai toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

24. Analizuojant 21 punkte pateiktą teisinį reguliavimą ir sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo minimas statinys pastatytas laikantis nustatytos tvarkos, konstatuotina, kad pareiškėjo sukaupti kadastriniai duomenys nepatvirtina, jog statinys buvo statomas gavus leidimą ir statyba užbaigta statinio priėmimu naudoti.

25. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pareiškimo reikalavimą tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantų apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytini pagrįstais, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – pareiškėjo Z. M. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybė, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Lietuvos Respublikos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atmesti.

Kolegijos teisėjai                                                                           Raimonda Andrulienė

                                                                                                        Aušra Maškevičienė

                      Alvydas Žerlauskas