Administracinė byla Nr. I-1585-386/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01016-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, 2014 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovėms B. N. ir V. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Pareiškėjas) 2014 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą prašymu ir prašo priteisti iš atsakovių B. N. 795,94 Lt ir V. D. (toliau – ir Atsakovės) 795,94 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nuo 2003-12-30 yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Rietavo savivaldybės teritorijoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis ir įvertinęs kreipimosi į teismą senaties terminą, Pareiškėjas turi teisę reikalauti iš Atsakovų sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 metų trečią ir ketvirtą ketvirčius, 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. Taikant Rietavo savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius, už nurodytą laikotarpį paskaičiuota vietinė rinkliava B. N. 795,94 Lt ir V. D. 795,94 Lt dydžio.
Nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas) bendrąja daline nuosavybės teise valdo K. M., P. B., V. S., B. N. ir V. D. Atsakovės B. N. ir V. D. nėra sumokėjusios metinės vietinės rinkliavos už 2008-2013 metus po 960,44 Lt. Pareiškėjas, vykdydamas teismo nutartį, nurodė, jog kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai su Pareiškėju yra atsiskaitę.
Teisme gauti pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymai dėl šios bylos sustabdymo ir bylos nagrinėjimo pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas nurodo, jog iš Rietavo savivaldybės administracijos teismo išsireikalautais dokumentais nustatyta, jog atsakovė B. N. mirė (duomenys neskelbtini). Siekdamas gauti informacijos apie jos palikimą priėmusius įpėdinius, Pareiškėjas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biurą ir 2014-10-09 raštu Nr. S-69 informuotas, jog B. N. palikimą priėmė jos sūnus S. N., kuris Gyventojų registro tarnybos duomenimis 1995-04-14 mirė. Iki 2006-11-10 Rietavo savivaldybės gyventojus turto paveldėjimo atvejais aptarnavo Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarė. Minėtose notarų biuruose nėra įregistruota mirusiojo S. N. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas neturi galimybės iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-10-20 ir 2014-11-06 posėdžių gauti informacijos apie S. N. įpėdinius, priėmusius palikėjo palikimą kitais įstatyme numatytais būdais.
Pareiškėjas prašo sustabdyti administracinės bylos Nr. I-1585-386/2014 nagrinėjimą iki kol paaiškės B. N. įpėdinio S. N. teisių bei pareigų perėmėjai.
Pareiškėjo atstovas ir atsakovė V. D. į teismo posėdį neatvyko.
Pareiškėjo nurodyta atsakovė B. N. yra mirusi.
Apie bylos nagrinėjimą paskelbta specialiame interneto tinklapyje. Byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
T e i s m a s
k o n s t a t u o j a :
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau - Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką, yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Rietavo savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-141 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Rietavo savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau ir Nuostatai). 2010 m. sausio 14 d. Rietavo savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-1 patvirtino naują Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakciją, kuri pripažinta netekusia galios įsigaliojus 2013 m. liepos 4 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-114 patvirtintiems naujos redakcijos Nuostatams (aktai paskelbti www.rietavas.lt; www.tratc.lt).
Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Rietavo savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama, kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.
Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas „teršėjas moka“ principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.). Šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiškinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu būdu.
Dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės V. D.
Remiantis 2014-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas 2.1. – Pastatas – Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, šio Pastato 1/5 dalis nuosavybės teise priklauso V. D., įrašas galioja nuo 1998-07-17.
Pareiškėjas prie prašymo yra pateikęs 2014-04-04 Pažymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. 56 ir 2014-10-08 Pažymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. 196, kuriose nurodyta, kad V. D. adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra skolinga už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 960,44 Lt ir nurodytas V. D. pranešimų sąrašas: paskaičiuota vietinė rinkliava už objektą adresu (duomenys neskelbtini): 1) mokėjimo laikotarpis 2008-01-01 - 2008-12-31 87,00 Lt; 2) mokėjimo laikotarpis 2009-01-01 - 2009-12-31 155,00 Lt; 3) mokėjimo laikotarpis 2010-01-01 - 2010-12-31 175,00 Lt; 4) mokėjimo laikotarpis 2011-01-01 - 2011-12-31 175,00 Lt; 5) mokėjimo laikotarpis 2012-01-01 - 2012-12-31 175,00 Lt; 6) mokėjimo laikotarpis 2013-01-01 - 2013-06-30 87,36 Lt; 7) mokėjimo laikotarpis 2013-07-01 - 2013-12-31 106,08 Lt; viso 960,44 Lt; apmokėta suma – 0,00.
Pareiškėjas 2014-10-08 Pažymoje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. 196 nurodė, kad D. V. už 2008 m. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras" skaičiuoja Vietinės rinkliavos mokestį vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. Tl-141, Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai) (kurie galiojo iki 2009 m. kovo 26 d.), 4.1.2 papunkčio: „už naudojimąsi inividualiu konteineriu - 28 Lt už ištuštinimą 1 kub.m. atliekų" 4.2 punktu: „Už naudojimąsi individualiu konteineriu vietinės rinkliavos suma (S metinė) apskaičiuojama dauginant konteinerio tūrį (V), išreikštą kubiniais metrais, iš ištuštinimo kartų (K) ir nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio (R bazinė)." S metinė = V*K*Rbazinė
2008 m. buvo skaičiuojama 0,12 l/kont,*26 išvežimų dažnis per metus *28 Lt bazinis dydis, metinė suma 87,00 Lt.
2009 m. Rietavo mieste iki 2009 kovo 31 d. išvežimų dažnis buvo kas antrą savaitę. Nuo 2009 m. balandžio 1 d. išvežimų dažnis keitėsi kartą į savaitę. Mokestis skaičiuojamas iki 2009 m. kovo 31 d, 0,121/kont.*6 išvežimų skaičius*28 Lt bazinis dydis. Nuo 2009 balandžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 0,121/kont. *40 išvežimų skaičius*28 Lt. Viso 2009 m. priskaičiuota suma 155,00 Lt.
2010 m. buvo skaičiuojama 0,12 l/kont*52 išvežimų dažnis per metus *28 Lt bazinis dydis, metinė suma 175,00 Lt.
2011 m. buvo skaičiuojama 0,12 l/kont.*52 išvežimų dažnis per metus *28 Lt bazinis dydis, metinė suma 175,00 Lt.
2012 m. buvo skaičiuojama 0,12 l/kont*52 išvežimų dažnis permetus *28 Lt bazinis dydis, metinė suma 175,00 Lt.
2013 m. iki 2013 06 30 buvo skaičiuojama 0,12 l/kont.*26 išvežimų dažnis per metus *28 Lt bazinis dydis, pirmo pusmečio suma 87,36 Lt.
Vadovaujantis 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. Tl-114, Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai) Nuostatų 36 punkte nurodyta: „Vietinės rinkliavos bazinis dydis (Rbazinė) yra 34 litai už kubinį metrą atliekų."
Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra skaičiuojama 0,12 l/kont.*26 išvežimų dažnis per metus *34 Lt bazinis dydis, antro pusmečio suma 106,08 Lt.
Įvertinęs kreipimosi į teismą senaties terminą, Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės V. D. vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31, viso 795,94 Lt.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.
Pažymėtina, kad teisėkūros subjektas atskaitos objektu vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, t.y. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), todėl atsakovė V. D. pagal Nuostatų 5 punktą pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė V. D. nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjui iš jos priteistina 795,94 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašymu taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu.
Pareiškėjas iki teismo posėdžio 2014 m. lapkričio 6 d. nenurodė turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nespręstinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl Pareiškėjo reikalavimo priteisti iš B. N. vietinę rinkliavą ir prašymo sustabdyti bylą
Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovės B. N. 795,94 Lt vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31.
Pareiškėjas teismui pateikė prašymus sustabdyti administracinės bylos Nr. I-1585-386/2014 nagrinėjimą iki kol paaiškės B. N. įpėdinio S. N. teisių bei pareigų perėmėjai.
2014-08-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektas 2.1. – Pastatas – Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio Pastato 3/20 dalys nuosavybės teise priklauso B. N., gim. (duomenys neskelbtini). Rietavo savivaldybės administracijos direktorius į teismo paklausimą nurodė, kad B. N. mirė (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. B. N. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki atsakovo kreipimosi į teismą, tuo metu net nebuvo įstatymų dėl vietinės rinkliavos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog šiuo atveju negali būti taikomas ginčo santykio teisių perėmimas ir pareiškėjo prašymas dalyje dėl reikalavimo priteisti iš B. N. 795,94 Lt vietinę rinkliavą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nurodytų aplinkybių netenkintinas ir Pareiškėjo prašymas dėl šios bylos sustabdymo iki kol paaiškės B. N. įpėdinio .S N. teisių bei pareigų perėmėjai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti dalinai.
Priteisti pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 795,94 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt penkis Lt 94 centus) (230 eurų) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31.
Atmesti kaip nepagrįstą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės B. N. 795,94 Lt vietinę rinkliavą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė