Civilinė byla Nr.2-12404-466/2011
Teisminio proceso Nr 2-01-3-09027-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 36.1, 42.10, 50.5, 116.1
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Erikai Vencevičienei, ieškovo atstovui D. D., atsakovei V. J., atsakovės atstovui advokatui Jurijui Kovalenko, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės centras“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos, netesybų, priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1 805,26 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2010-09-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 11 420 Lt netesybas (baudą) ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.40-42).
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2009-09-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis galimai yra suklijuota iš kelių dalių, dėl ko jos įvertinimui yra reikalinga ekspertizė. Vilniaus miesto apylinkių teismuose nagrinėjami ieškovo ieškiniai arba buvo atmesti, arba palikti nenagrinėti, į ką reikėtų atsižvelgti nagrinėjant šią bylą (b.l. 51).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Sostinės centras“ (buvusi UAB „Imortalis“) ir atsakovė V. J. 2010-09-07 sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei nuomos teise turtą – prekybos kioską ir paviljono vietas, esančias turgavietėje, kuri apima Kalvarijų g. 88, Vilnius, ir aplinkinę Kalvarijų/Žalgirio/Daugėliškio/Giedraičių gatvių teritoriją (b.l. 15-20). Sutarties terminas 1.5 p. nurodytas 2 metai. 2011-03-21 atsakovė pateikė ieškovui prašymą, kuriame nurodyta, jog ieškovas įspėjamas prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą, sutartis nutraukiama dėl atsakovės bankroto, prašyme atsakovė nenurodė jokių kitų sutarties nutraukimo priežasčių (b.l. 32,33).
Ieškovas pripažino sutarties nutraukimo faktą. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovė pasitraukė iš jos nuomojamų vietų 2011-04-01, t.y. anksčiau, nei vienas mėnuo skaičiuojant nuo atsakovės 2011-03-21 prašymo nutraukti sutartį pateikimo. Tuo atsakovė pažeidė sutarties nutraukimo sąlygas. Nutraukusi sutartį atsakovė liko skolinga 1150 Lt nuomos mokesčio už 2011 m. kovo mėn. ir komunalines paslaugas už 2011 m. vasario (269,05 Lt) bei kovo mėn. (386,21 Lt), iš viso 1805, 26 Lt. Atsakovė pateikė eilę kasos pajamų orderių apie jos mokėjimus, t.y. sutarties 2.1 , 2.1.1 p. numatytą depozitą (b.l.61,62,64), nuomos mokestį 1 mėn. (b.l.64,65), elektros instaliaciją (b.l.63), nuomos mokestį už 2011 m. kovo mėn. (b.l.66), komunalines paslaugas 2010 m. guodžio mėn.ir 2011 m. sausio mėn. (b.l.67,68). Remiantis pateiktais įrodymais už nuomą atsakovė sumokėjo ieškovui 1 835,66 Lt (b.l.64,65,66), todėl atsižvelgiant į Sutarties 3.1 p. numatytą nuomos mokesčio už turtą dydį - 1 000 Lt už avalynės kioską (duomenys neskelbtini) bei 3 000 Lt už vietas paviljone, teigtina, kad atsakovė liko skolinga ieškovui jo nurodytą 1 805,26 Lt sumą už nuomą, nes atsakovė nepaneigė skolos leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).
Ieškovas nurodė, kad Sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovės iniciatyva, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą remiantis Sutarties 5.2.14 p., numatančiu, jog bauda nuomininkui taikoma nutraukus Sutartį savo iniciatyva ar dėl nuomininko kaltės.
Pripažintina, kad šalių sudaryta 2010-09-07 nuomos sutartis prisijungimo būdu, t.y. pagal ieškovo parengtas standartines nuomos sutarties sąlygas ir atsakovė negalėjo daryti esminės įtakos šių sąlygų turiniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 str.1d.). Todėl abejojant dėl sutarties sąlygų teismas turi pagrindą jas aiškinti nuomininko (atsakovės) naudai ( CK 6.193 str. 4 d.), nes, kaip minėta, prisijungimo būdu sudariusi sutartį atsakovė neturėjo realios galimybės daryti įtaką sutarties sąlygoms, siūlyti jas pakeisti, atsisakyti nuo tam tikrų sąlygų ir pan. Kartu atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad atsakovė yra smulkioji verslininkė ir nebuvo neabejotinai nustatyta, kad atsakovė laiku bei tinkamai negalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis (CK 6.185 str. 2, 3 d.). Atsakovė kėlė ir sutarties galimo klastojimo klausimą (b.l.70), tačiau tam patvirtinti nepateikė jokių reikiamų įrodymų (CPK 184 str.), o vėliau iš esmės pripažino, kad vis tik pasirašė sutartį, kuri buvo pateikta teismui (b.l.15-20) ir kurios originalas buvo apžiūrėtas parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l.69).
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nuomotojas (ieškovas) nesudarė normalių sąlygų jos veiklai, nors buvo prižadėjęs. Pati atsakovė buvo priversta investuoti į prekyvietės sutvarkymą, išklojo grindis, atliko sienų apdailą, sumontavo duris, tačiau tą patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Jokių ieškovo, kaip nuomoto pareigų pažeidimo atsakovė nenurodė ir prašyme nutraukti sutartį, o kaip sutarties nutraukimo priežastį atsakovė nurodė sunkią savo finsansinę padėtį, o ne ieškovo padarytus nuomos sutarties pažeidimus. Tačiau įvertinama ta aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta 2010-09-07, o turgavietė statyba buvo pripažinta baigta 2010-12-06 (b.l.76,77), todėl iš dalies priimtini atsakovės argumentai, kad dėl prekybos vietų netinkamo įrengimo atsakovei galėjo būti sunku tinkamai vykdyti prekybinę veiklą.
CK 6.485 str. 1 d. numato, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Šalys neginčijo to fakto, kad prekybos vietų perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašyti nei sudarius sutartį, nei ją nutraukus, tačiau nepaneigta ir tai, jog nuomininkas (atsakovė) galėjo pastebėti prekybos vietų trūkumus be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo metu (CK 6.485 str.5d.). Kaip minėta, atsakovė 2011-03-21 prašyme nutraukti Sutartį prieš terminą nenurodė jokių aplinkybių nei dėl prekybos vietų trūkumų, nei nuomotojo veiksmų, dėl kurių atsakovė turėtų pagrindą, kaip nuomininkė nutraukti sutartį ne dėl nuomininko kaltės (CK 6.498 str.)
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str.2d., 6.258 str. 3 d.), t.y. netesybos įskaitomos į nuostolius. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Priešingai, nei teigė atsakovės atstovas šių nuostolių ieškovui nereikia įrodinėti, nes šalių sutartas netesybų dydis iš anksto laikomas minimaliais nukentėjusios šalies nuostoliais. Tačiau pagal CK 6.228 str. 1d. šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šiuo atveju kontstatuotina, kad ieškovas yra pranašesnė šalis už atsakovę, sudariusią nuomos sutartį prisijungimo būdu. Todėl teismas turi pagrindą, aiškindamas sutartį atsakovės naudai, sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas, numatytas Sutarties 5.2.14 p., 7.7 p. Ieškovas paskaičiavo 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą 12 630 (4210*3), iš kurios minusavo 1 210 Lt atsakovės sumokėtą avansą (Sutarties 2.1, 2.1.1. p.). Tačiau prieš atsakovei pateikiant pareiškimą dėl Sutarties nutraukimo ieškovas sutiko sumažinti mokestį iki 2 300 Lt (b.l.21). Teismo nuomone, siekiant protingo ieškovo ir atsakovės interesų balanso, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, sąžiningos verslo praktikos reikalavimais priteistinas iš atsakovės netesybų dydis turi būti sumažintas. Pripažintina, kad pagal nustatytas aplinkybes protingą netesybų dydį atitiktų vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio bauda taikant mažesnį (šiuo atveju palankesnį atsakovei) nuomos mokesčio dydį, su kuriuo sutiko ieškovas, t.y. 2 300 Lt. Pripažintina, kad šis dydis atitinka šalių interesų pusiausvyrą nelaikant, kad netesybos tuo sutapatinamos su minimaliais ieškovo nuostoliais įvertinus tai, kad ieškovas nustatė griežtas sutarties sąlygas, tačiau pagal visas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog ieškovas nedėjo maksimalių pastangų sutarties sąlygoms (savo įsipareigojimams) vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai, t.y. atsakovei būdu. Atsižvelgiama ir į tai, kad šalių sutartiniai santykiai tęsėsi pakankamai trumpą laiką bei, kad atsakovė yra sumokėjusi avansinį mokestį (depozitą). Todėl, ieškinį tenkinant iš dalies iš atsakovės vietoj reikalaujamos 11 420 Lt baudos priteistina 2300 Lt bauda. Iš viso iš atsakovės priteistina 4 105,26 Lt (1805,26+2300).
Vadovaujantis CPK 93 str.2 d. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas 123 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 1 805,26 Lt skolą, 2 300 Lt netesybas, iš viso - 4 105,26 Lt ir 123 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „Sostinės centras“, į.k. 300060993, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 10 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas