Civilinė byla Nr. e2-17956-862/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12671-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VM Valda“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Kiaulių valdovai“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3394,06 EUR dydžio nuostolius už ieškovės negautas pajamas laikotarpiu 2019-04-01 – 2019-06-01, 40 EUR dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovė nurodo, jog 2015-04-24 šalys sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išnuomojo atsakovei sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019-02-25 grąžino ieškovei sandėlio raktus ir patvirtino, kad sandėlyje neliko jokio jai priklausančio turto. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nesilaikė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties, kadangi ieškovei buvo grąžintos aukščiau minėtos patalpos ne tokios būklės, kokios buvo perdavimo atsakovei metu. Ieškovė laikotarpiu 2019 metų balandžio – 2019 metų birželio mėnesiais samdė įmonės, kurios aukščiau minėtose patalpose atliko remonto darbus ir dėl ko per minėtą laikotarpį negalėjo nuomoti minėtų patalpų ir gauti iš nuomos pajamų.
Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad šalys 2015-04-24 sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nustatytą nuomos mokestį, už komunalines paslaugas, be kitų įsipareigojimų, atsakovė įsipareigojo pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti ieškovei išnuomotas patalpas ne blogesnėje būklėje, nei ta, kokia buvo patalpų perdavimo atsakovei metu (sutarties 7.2.3. punktas).
Ieškovė 2018-10-25 pranešimu dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovę, jog dėl atsakovės sutarties pažeidimų nutraukiama tarp šalių sudaryta nuomos sutartis. Ieškovė 2018-12-10 pranešimu įpareigojo atsakovę iki 2019-01-31 grąžinti ieškovei išnuomotas patalpas. Kadangi atsakovė minėtų patalpų negrąžino, jai buvo siųsti 2019-01-12, 2019-01-25 priminimai dėl minėtų patalpų grąžinimo ieškovei. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2019-01-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 55/19/457 konstatavo, kad 2019-01-18 patalpos nebuvo paruoštos grąžinimui ir neperduotos ieškovei.
Ieškovei buvo pateiktas 2019-02-18 raštas, kuriuo UAB „Almarūnas“ pranešė ieškovei, kad 2019-02-15 negali naudotis sanitariniu mazgu, kadangi ieškovės nuomojamose patalpose yra užsikimšusi kanalizacija po ieškovės nuomojamose patalpose vykusių remonto darbų.
2019-02-25 turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 4 atsakovė perdavė ieškovei 1 vienetą raktų nuo sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte užfiksuota, jog patalpos negali būti priduotos, kadangi minėtos patalpos neatitinka sutarties sąlygų. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2019-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 55/19/469 konstatavo, kad minėtose patalpose matyti išmontuoti santechnikos įrengimai, išsiliejusios nuotekos, išardyta elektros instaliacija, patalpų nešamos konstrukcijos pažeidimai, išmontuoti santechnikos įrengimai, grindų apgadinimas klojant kanalizacijos vamzdžius, išsiliejusios fekalinės nuotekos, sanitarinio mazgo užsikimšimas, sienų ir lubų apgadinimai, sugadinti šviestuvai, vartų apgadinimas ir kiti defektai, kurie buvo užfiksuoti filmuotoje medžiagoje bei nuotraukose.
Ieškovė pateikė minėtų patalpų atstatymo išlaidų sąmatą, iš kurios matyti, jog minėtose patalpose buvo atliekami valymo, remonto, santechnikos, vartų remonto darbai. Dėl šių remonto darbų ieškovė 2019-04-01 – 2019-05-31 neturėjo galimybės nuomoti aukščiau minimų pajamų ir gauti iš to lėšų. Ieškovė paskaičiavo, jog už balandžio ir gegužės mėnesius ji prarado po 1697,03 EUR, t.y. iš viso 3394,06 EUR, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).
Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai santykiai. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė tinkamai nevykdė tarp šalių sudarytos sutarties: laiku negrąžino išnuomotų patalpų, grąžintos patalpos buvo netinkamo stovio. Dėl tokio atsakovės netinkamo sutarties vykdymo ieškovė buvo priversta atlikti minėtų patalpų remonto darbus. Ieškovė nurodo, jog remonto darbai užtruko du mėnesius, t.y. 2019-04-01 – 2019-05-31, dėl ko patalpos negalėjo būti nuomojamos. Taigi, nustatyta, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo sutartines pareigas ir ieškovei būtų grąžinusi išnuomotas patalpas tinkamame stovyje, ieškovė nebūtų turėjusi remontuoti šių patalpų ir nebūtų buvę kliūčių nuomoti jas kitiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog ieškovė įrodė civilinei atsakomybei kilti reikalingas visas sąlygas, dėl ko iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 3394,06 EUR dydžio negautos pajamos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir 40 EUR dydžio skolos išieškojimo išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu iš atsakovės priteistina ieškovei 40 EUR dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.
CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sumokėjo 77 EUR dydžio žyminį už ieškinio reikalavimus ir patyrė 480 EUR dydžio išlaidas advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 557 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t.y. 5,58 EUR, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kiaulių valdovai“, juridinio asmens kodas 303382191, 3394,06 EUR (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 6 centų) dydžio skolą, 40 EUR (keturiasdešimties eurų) dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3434,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 557 EUR (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „VM Valda“, juridinio asmens kodas 301233569, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kiaulių valdovai“, juridinio asmens kodas 303382191, 5,58 EUR (penkių eurų 58 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovei, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė