Administracinė byla Nr. eAS-263-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00431-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S.  skundą atsakovams Šakių rajono savivaldybei, Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        I.

Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S.  (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Šakių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. T-54 „Dėl pritarimo Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai už 2016–2023 metus (toliau – ir Stebėsenos ataskaita)“ (toliau – ir Sprendimas) ir Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. AT-125 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai už 2016–2023 metus, kuriuo patvirtinta Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos už 2016–2023 metus patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). 

Pareiškėjai skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje laikinai sustabdyti Sprendimo ir Administracijos direktoriaus Įsakymo galiojimą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad Savivaldybės taryba tvirtindama Stebėsenos ataskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-21 patvirtinto Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų bei procedūrų. Stebėsenos ataskaitos patvirtinimas yra reikšmingas, kadangi po šios ataskaitos paskelbimo ketinama priimti sprendimą dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema keitimo.

Pareiškėjai detalizavo Stebėsenos ataskaitos neatitikimus (prieštaringumą), pažymėjo, kad nebuvo atlikta viešinimo procedūra, susiklostė situacija, kai Savivaldybės taryba patvirtino Stebėsenos ataskaitą, kuri faktiškai dar nėra baigta nes nesurinkti visi reikiami duomenys. Iš Stebėsenos ataskaitos matyti, kad joje minimi ateities įvykiai, t .y. priimti sprendimai, kurių tikslas – pakeisti nedidelės Šakių miesto teritorijos, esančios tarp V. Grybo, V. Kudirkos ir J. Staugaičio gatvių, naudojimo paskirtį, leistiną maksimalų prekybos įmonių plotą, jog galėtų būti statomas prikybos centras ‚Lidl“.

Pareiškėjai pabrėžė, kad Sprendimas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas yra neteisėti, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir turi būti panaikinti. Priešingu atveju, bus pradėtos neteisėtos Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema keitimo procedūros.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be kita ko, grindė tuo, jog neužtikrinus reikalavimo gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala viešajam interesui.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsniu, pažymėjo kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teismas nurodė, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą; jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą; be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas.

Įvertinęs skundo turinį, teismas nenustatė, kad pareiškėjai siektų apginti teisės ar įstatymų saugomus jų privačius interesus. Teismas nurodė, kad iš prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones matyti, kad galima žala, pareiškėjų vertinimu, gali kilti viešajam interesui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai siekia apginti būtent viešąjį interesą.

Buvo atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešąjį interesą tais atvejais, kai jį galbūt pažeidžia savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas), turi teisę ginti Vyriausybės atstovas.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjams nagrinėjamu atveju nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl konstatavo, kad skundas yra paduotas neįgalioto asmens ir jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Teismas nurodė, kad atsisakius priimti skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nesprendžiamas.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui jų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pareiškėjai prašo pridėti prie bylos kartu su atskiruoju skundu pateikiamus naujus įrodymus.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė itin skubotai ir formaliai, neįsigilinęs į skundo turinį, su skundu pateiktos medžiagos, kuri yra gana didelės apimties, pobūdį. Todėl, pareiškėjų įsitikinimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie nesiekia apginti savo pažeistų teisių ir privačių interesų. Pareiškėjai teigia, kad jie aiškiai skunde nurodė, kokius administracinius aktus jie skundžia, kodėl skundžia ir kokias neigiamas pasekmes gali sukelti situacija, jeigu nebus panaikinti skundžiami sprendimai.

Pareiškėjai pastebi, kad iš jų nurodomų gyvenamųjų vietų adresų matyti, jog jie gyvena būtent tose Šakių gatvėse, dėl kurių inicijuota neteisėta Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema keitimo procedūra, kurią pareiškėjai bando sustabdyti, kadangi kitas planuojamas veiksmas – Administracijos direktoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento keitimo priėmimas. Pareiškėjų įsitikinimu, jie skunde aiškiai išdėstė ginčijamą situaciją, tačiau atkreipia dėmesį, kad vengdami perteklinės medžiagos byloje, pareiškėjai neteikė visų savo skundų ir institucijų atsakymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad jie siekė sustabdyti bendrojo plano keitimą nuo sužinojimo momento, kadangi tai pažeidžia pareiškėjų interesus. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į keliamo ginčo esmę.

Pareiškėjai akcentuoja, kad jie turi teisinį suinteresuotumą, kadangi pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje ketinama statyti naują prekybos centrą (2000 kv. m), toje miesto teritorijoje leidžiama tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, pastačius didelį prekybos centrą aktualioje teritorijoje dėl transporto srauto, triukšmo, užterštumo ir pan. suprastėtų pareiškėjų gyvenimo kokybė, pareiškėjų ir kitų gyventojų interesai bei lūkesčiai gyventi švarioje, ramioje ir saugioje aplinkoje (t. y. ramiai gyventi gyvenamųjų namų kvartale). Pareiškėjai kreipėsi į Savivaldybės merą, Administracijos direktorių, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su siūlymais (pretenzijomis) dėl pareiškėjams aktualios teritorijos planavimo. Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą dėl Inspekcijos ir Savivaldybės atsakymų, tačiau pirmosios instancijos teismas netikrino, ar tame pačiame teisme nėra pareiškėjų inicijuotų kitų bylų.

Taigi, pareiškėjai ir šioje byloje siekia apginti savo pažeistas teises ir interesus, kadangi dėl vieno juridinio asmens interesų (pastatyti prekybos centrą) Savivaldybė ėmėsi neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai akcentuoja, kad jų ketinamas inicijuoti ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, jie yra suinteresuoti subjektai, turintys teisę savo pažeistas teises ginti teisme. Pareiškėjų įsitikinimu, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje, teismas gali konstatuoti, ar pažeistos pareiškėjų teisės.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad dėl stebėsenos procedūros, vadovaudamiesi Aprašo 30 punktu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir į Vyriausybės atstovą, kuris pateikė pareiškėjams formalų ir prieštaringą atsakymą, kuriame, kaip galima suprasti, konstatavo, kad Savivaldybė nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies ir Aprašo 25 punkto reikalavimų. Tačiau Vyriausybės atstovas nesinaudojo jam įstatymais suteikta teise kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o tik nurodė Savivaldybės merui imtis stebėsenos ataskaitų rengimo procedūrų tinkamos kontrolės ateityje. Pareiškėjai tvirtina, kad Vyriausybės atstovui atsisakius ginti pareiškėjų interesus, vienintelė išeitis pareiškėjams savo pažeistas teises ginti teisme.

Pareiškėjai apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 8 punkto pagrindu, kitų pagrindų atsisakyti priimti skundą nėra. Pareiškėjų vertinimu, jei teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų suinteresuotumo, teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip paduotą suinteresuoto asmens vardu neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.  

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog pareiškėjai nesiekia ginti savo, kaip privačių asmenų, galbūt pažeistų teisių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai į teismą kreipėsi siekdami apginti viešąjį interesą, tačiau tokia teisė jiems įstatyme neįtvirtinta. Teismas nurodė, kad dėl galbūt viešąjį interesą pažeidžiančių savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų (veiksmų) į teismą kreiptis ir ginti viešąjį interesą turi teisę Vyriausybės atstovas.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad jie į teismą kreipėsi kaip fiziniai asmenys, pakankamai aiškiai nurodė skundžiamus administracinius aktus bei tai, kokius interesus jie pažeidžia. Pareiškėjai pabrėžia, kad jie siekė dalyvauti Stebėsenos ataskaitos rengimo procedūroje, teikė skundus (pretenzijas) atsakingoms institucijoms ir Vyriausybės atstovui, kadangi rengiami teritorijų planavimo dokumento pakeitimai (o vėliau jų pagrindu priimti sprendimai) yra susiję su pareiškėjų gyvenamąja teritorija, paveiks pareiškėjų gyvenimo kokybę. Pareiškėjų vertinimu, jei teismui kilo abejonių dėl pareiškėjų intereso, teismas turėjo nustatyti jiems terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Pareiškėjai padavė skundą teismui prašydami panaikinti Savivaldybės tarybos Sprendimą ir Administracijos direktoriaus Įsakymą.

Savivaldybės taryba Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi, 29 straipsnio 5 ir 7 dalimis, Aprašo, 21, 25 ir 26 punktais, nusprendė: 1) pritarti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai už 2016–2023 metus (pridedama); 2) įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti 1 punkte nurodytą ataskaitą ir paskelbti jas savivaldybės interneto svetainėje (2.1. p.) ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo priimti sprendimą dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema plano keitimo.

Administracijos direktorius Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 1 ir 4 punktais, Aprašo, 21 punktu ir atsižvelgdamas į Savivaldybės tarybos Sprendimą, patvirtinto Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą už 2016–2023 metus (pridedama).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, vien iš jų – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.).

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena – teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo sisteminis kokybinių ir kiekybinių aplinkos pokyčių stebėjimas ir vertinimas. To paties įstatymo 29 straipsnyje nustatyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną vykdantys ir šios stebėsenos ataskaitą rengiantys subjektai, stebėsenos ataskaitos rengimo periodiškumas, aktualios informacijos paskelbimą; kt. Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Iš ketinamų apskųsti Sprendimo ir Įsakymo turinio, aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad minėti administraciniai aktai priimti, vykdant savarankiškas Savivaldybei priskirtas funkcijas teritorijų planavimo srityje. 

Stebėsenos ataskaitoje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama Šakių miesto su priemiesčiais bendrajam planui su GIS sistema bei Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimui, patvirtintam Šakių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-106 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema tvirtinimo“ ir 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T-230 „Dėl rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema tvirtinimo“ papildymo“ (Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimas). Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos metu sistemiškai stebimi ir vertinami šių dokumento sprendinių įgyvendinimo kokybiniai ir kiekybiniai aplinkos pokyčiai. Bendrojo plano stebėsenos ataskaitoje išdėstomi atliktos stebėsenos rezultatai, pateikiamos išvados ir reikalingumas keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Konstitucijos 124 straipsnyje (2022 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XIV-1028 redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 22 d.) įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą neturėdami teisės ginti viešąjį interesą šios bylos kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 20 d.). 

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui prašydami panaikinti Sprendimą ir Įsakymą nurodė, kad minėti sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, neatlikus viešinimo procedūros, Stebėsenos ataskaitos patvirtinimas reikšmingas būsimiems sprendimams dėl teritorijų planavimo dokumento (šiuo atveju – Bendrojo plano) pakeitimo. Pareiškėjai nurodė, jog ketinamų apskųsti sprendimų tikslas – pakeisti nedidelės Šakių miesto teritorijos, esančios tarp V. Grybo, V. Kudirkos ir J. Staugaičio gatvių, naudojimo paskirtį, leistiną maksimalų prekybos įmonių plotą, jog galėtų būti statomas didelis prekybos centras. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai savo subjektinių teisių pažeidimą siejo su tuo, kad, palikus galioti Sprendimą ir Įsakymą bus vėliau neteisėtai bus pakeistas (koreguojamas) Bendrasis planas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde pareiškėjai tik lakoniškai nurodė, kad bus pažeistas viešasis interesas neužtikrinus reikalavimo, t. y. skundo turinys nepatvirtina, kad jie siekė ginti viešąjį interesą.

Atskirajame skunde pareiškėjai konkretizuoja, kad jie į teismą dėl Sprendimo ir Įsakymo kreipėsi kaip fiziniai asmenys, Šakių gyventojai, aktyviai dalyvaujantys teritorijų planavimo procedūrose ir siekiantys, kad jų gyvenamajai teritorijai nebūtų priimti teritorijų planavimo dokumentų pakeitimai, dėl ko šioje teritorijoje (mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartale) pareiškėjų gyvenimo kokybė ženkliai pablogėtų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Taip pat skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų nurodomais jų, kaip Šakių gyventojų, teisių pažeidimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai kreipiasi į teismą siekdami apginti viešąjį interesą, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė kitą atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą, tačiau tai nekeičia išdėstyto vertinimo).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019). 

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl tinkamos skundo reikalavimų ir / ar skundo pagrindo formuluotės, t. y. kokias pažeistas teises ir interesus siekia apginti pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Be to, aplinkybė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip paneigianti pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl galbūt jų pažeistų subjektinių teisių gynimo.

Be to, pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė Vyriausybės atstovo 2024 m. vasario 29 d. raštą, adresuotą viena iš pareiškėjų „Dėl skundo“, iš kurio matyti, kad Savivaldybės tarybos narei A. D. (vienai iš pareiškėjų) „Dėl Visagino savivaldybės mero potvarkio, kuriuo paskiriamas vicemeras“, iš kuriame nurodyta, kad savivaldybės ir vietovės lygmens bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos vykdymą, stebėsenos duomenų kokybę, taip pat ar stebėsenos vykdomos laikantis Apraše nurodytų reikalavimų, pagal kompetenciją kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vyriausybės atstovui tokie įgaliojimai nėra suteikti.

Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka tikrinamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjai teikti įrodymus turi teisę skundo priėmimo klausimą sprendžiančiam teismui (ABTĮ 24 str. 1 d. 7 p.).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan