Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-107-290/2019

       Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00545-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.5.3.; 9.39.; 21.11.10.

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, 

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. atstovo advokato Ernesto Šapalo apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo jos administracinio nusižengimo byloje. 

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       V. B. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda už tai, kad ji, būdama UAB „S.“ darbuotoja (deklarantė), ir atsakinga už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, nurodydama neteisingus duomenis apie pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. spalio 31 d.) muitinės sandėlyje Nr. KA0431 saugotų prekių (garų surinkėjų) išdavimą iš muitinės sandėlio, įforminusi eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (prekė Nr. 4) prekių reeksportui, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 214 straipsnio 1 dalies, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 23 punkto nuostatas.

2.       Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, patvirtina byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Tai yra jos pačios paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokole, Kauno teritorinės muitinės pareigūnės tarnybiniame pranešime, Kauno teritorinės muitinės 2018 m. liepos 31 d. pakartotinio supaprastinto patikrinimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys ir kita bylos rašytinė medžiaga. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, kad nėra V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebausta, kad kitų neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.  

3.       Apeliaciniu skundu V. B. advokatas Ernestas Šapalas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinės nuobaudos neskirti arba 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

3.1.                      Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas nuobaudą, nesivadovavo ANK 32 straipsnio 2 dalimi, netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo, protingumo principus ir paskyrė neproporcingą, t. y. aiškiai per griežta nuobaudą.

3.2.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje yra visos sąlygos, vadovaujantis BK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymima, jog teismas, nors ir pažymėjo nutarime, kad V. B. pripažino padariusi administracinį nusižengimą, tiek ji, tiek ir jos darbdavys aktyviai bendradarbiavo su nusižengimą tyrusia Kauno teritorine muitine, V. B. pozicija viso proceso metu buvo nuosekli, tačiau jos prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad teismas turėjo pagrindą nustatyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgti į tai spręsdamas dėl atsakomybės taikymo. Be to, teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo pavojingumo. Neatsižvelgė į tai, kad padarytas pažeidimas tik formalaus pobūdžio ir jokios realios žalos nei valstybei, nei tretiesiems asmenims neatsirado. Nors V. B. suklydo, įrašydama duomenis apie išduodamą prekių kiekį į prekių apyvartos ataskaitą, tačiau realų reeksportui išduotų prekių skaičių buvo nesunku nustatyti iš prekių krovinio lydinčiųjų dokumentų, kas ir buvo operatyviai padaryta. Pati eksporto deklaracija, kurios pagrindu parengta ginčo ataskaita, buvo užpildyta tinkamai, pažeidimas buvo nedelsiant ištaisytas. Visa tai padarytą nusižengimą leidžia vertinti kaip mažareikšmį.

3.3.                      Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepakankamai įvertino V. B. teigiamai charakterizuojamą asmenybę – nusižengimą ji padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirba ir nėra kitų neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių. Be to, teismas neatsižvelgė į jos profesinę veiklą charakterizuojančius duomenis. Neįvertinta tai, kad ji deklarantės profesine veikla užsiima nuo 2000 metų ir per ilgesnį nei 17 metų darbo stažą nėra padariusi nei vieno panašaus pobūdžio nusižengimo. Darbdavys ją charakterizuoja kaip išskirtinai tvarkingą, kruopščią, atsakingą bei profesionalią darbuotoją, kurios darbas vertinamas labai gerai, pasitiki ja, o jos padarytą techninę klaidą vertina kaip mažareikšmę. Skunde pažymima ir tai, kad V. B. netekėjusi, gyvena viena ir gauna itin nedideles pajamas – vidutiniškai 365 eurus per mėnesį, todėl paskirtoji 2 000 eurų bauda yra ypatingai didelė.

3.4.                      Atsižvelgiant į visumą V. B. atsakomybę švelninančių aplinkybių – prisipažino ir gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, pažeidimas netyčinis, formalus ir žalos nesukėlė, yra vienkartinis per ilgametę darbo patirtį, o taip pat įvertinus itin teigiamą asmenybės charakteristiką bei tai, kad paskirtoji nuobauda ženkliai neatitinka gaunamų pajamų, skundo autoriaus vertinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiktų sprendimas apskritai nuobaudos neskirti arba paskirtą nuobaudą sušvelninti, nes paskirtoji nuobauda V. B. suvaržo labiau, nei to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

4.       Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Ramanauskas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo V. B. advokato apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą.  

4.1.                      Atsiliepime nurodoma, jog  administracinė nuobauda A. B. individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, yra adekvati padarytam nusižengimui ir nėra per griežta. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. B. būtų galima paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       V. B. atstovo advokato Ernesto Šapalo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

6.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį nusižengimą.

7.       Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

8.       Apeliaciniame skunde keliamas V. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant skirtą administracinę nuobaudą – 2000 eurų baudą visiškai panaikinti arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas V. B. nuobaudą individualizavo tinkamai, teisingai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Nuobauda skirta teisingai, o skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją švelninti.

9.       Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti  administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

10.       Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

11.       ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs V. B. advokato E. Šato apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šios nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos.

13.       Teismas skirdamas V. B. baudą atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padaryto nusižengimo pavojingumą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą. Teismas įvertino tai, kad administracinis nusižengiamas padarytas ne tyčia, o dėl nerūpestingumo. Tai rodo mažesnį jo pavojingumą. Atsižvelgta ir į tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjos asmenybė charakterizuojama teigiamai – anksčiau administracine tvarka nebausta, už tokį pažeidimą baudžiama pirmą kartą, dirba ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Teismas teisingai įvertino kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmę skiriant nuobaudą ir  pagrįstai skyrė nuobaudą sankcijos ribose, t. y. baudą, atitinkančią sankcijos minimumą.

14.       Skunde teigiama, jog teismas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo pavojingumo, tačiau su tokiu skundo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. ANK 215 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir pasekmių nereikalauja, atsakomybę užtraukia pats prekių apskaitos tvarkos pažeidimas ir nebūtina, kad kiltų kokie nors padariniai. Byloje nustatyta, jog V. B. nurodė neteisingus duomenis apie pagal importo deklaraciją saugotų prekių išdavimą iš muitinės sandėlio, vietoje išduotų 19 prekių vienetų, ataskaitoje nurodė 28 vienetus, t. y. ji nesilaikė nustatytos apskaitos tvarkos ir administracinei atsakomybei kilti visai nesvarbu kokias pasekmes tai sukėlė. Teismas taip pat nustatė, jog nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo. Tai rodo mažesnį nusižengimo pavojingumą, nei būtų padarytas tyčia, tačiau ši aplinkybė savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų neteisingas. Kaltė yra vienas iš būtinųjų nusižengimo sudėties požymių, į kurį atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose.

15.       Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nenustatė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas įtvirtintas ANK 35 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, turi būti abu elementai, t. y. tiek veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė, arba padėjimas išaiškinti šį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. B. pripažino faktines aplinkybes, t. y. pripažino patį faktą, kad ji pažeidė apskaitos taisykles, tačiau dėl to kalta nesijautė, teigė mananti, kad toks pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip užtraukiantis administracinę atsakomybę. Tačiau, kas vertinama pažeidimu, nustatė įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už tam tikrus neteisėtus veiksmus, ir asmens subjektyvus tam tikrų neteisėtų veiksmų ar neveikimo vertinimas administracinės atsakomybės kilimui įtakos neturi. Įstatymų leidėjo veiksmų kvestionavimas rodo, jog asmuo nesijaučia kaltas, nes nemano, kad tokia veika gali būti pavojinga. Tokiu atveju, nesant nuoširdžios atgailos, vien formalus pažeidimo faktinių aplinkybių pripažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog V. B. atsakomybėn patraukta po pakartotinio muitinės patikrinimo. Pažymėtina, jog net ir atlikus pakartotinį patikrinimą, galutinai aplinkybės buvo išaiškintos ir asmuo patrauktas atsakomybėn praėjus beveik 5 mėnesiams. Kauno teritorinė muitinė ne kartą prašė UAB „S.“ paaiškinti aplinkybes, iš 2018 m. spalio 22 d. rašto matyti, jog į ankstesnį šios įstaigos raštą atsakymas iki nustatytos dienos nebuvo gautas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nusižengimą padaręs asmuo prisipažino ir padėjo išaiškinti neteisėtą veiką, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo. Nors įstatymas numato galimybę administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas aplinkybes (ANK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau jokių faktinių duomenų apie kitokio pobūdžio pažeidėjo padėtį švelninančias aplinkybes šioje byloje nenustatyta. Tai, kad skirtina nuobauda yra finansinio pobūdžio ir turės neigiamų pasekmių, yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė, rezultatas ir nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinti gali tik tos aplinkybės, kurios susijusios su administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis, priežastimis, o ne su nuobaudos poveikio vertinimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

16.       Apeliantas skunde teigia, jog V. B. skirtoji nuobauda pažeidžia proporcingumo principą, todėl ji galėtų būti švelninama vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda arba jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

17.       Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Šioje byloje jokių papildomų V. B. padėtį lengvinančių aplinkybių nėra, o skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo paskirtąją nuobaudą švelninti.

18.       Jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, šioje byloje nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl padaryto nusižengimo nedidelio pavojingumo, kaltės formos, teigiamai charakterizuojamos asmenybės, yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Kaip jau aptarta anksčiau, apylinkės teismas teisingai įvertino visas šias aplinkybes ir skyrė V. B. sankcijoje numatytos baudos minimumą atitinkančią nuobaudą, nepažeisdamas ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju nenustatytas nei ypatingai mažas veikos pavojingumas, mažareikšmiškumas, nei kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nei kitokios aplinkybės, kurios ypatingai švelnintų pažeidėjos padėtį administracinės atsakomybės kontekste ir leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė.

19.       Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

20.       Apibendrinant konstatuojama, jog byloje pagrįstai nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti V. B. ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą ir skirti jai švelnesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos visai neskirti.

21.       Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

23.       Atsižvelgiant į visas šias aptartas aplinkybes konstatuojama, jog V. B. administracinė nuobauda skirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jo pavojingumui, būtina ir pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Pagrindo ją švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatas, nėra, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

24.       Apibendrinant tai kas pasakyta yra daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653  straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. atstovo advokato Ernesto Šapalo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                              Jurgis Kiškis