Baudžiamoji byla Nr. 1-1647-1131/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34449-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,
sekretoriaujant Dianai Abent,
dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,
kaltinamajam G. Č., jo gynėjams advokatams Andriejui Melkovui ir Gintarui Dabkevičiui,
nukentėjusiajai L. G., jos įgaliotai atstovei advokatei Jūratei Matonienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
G. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2021 m. birželio 23 d. apie 10.53 val. Vilniuje vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pravažiavimu nuo Ukmergės gatvės pusės link Gabijos gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Pravažiavimo pirma eismo juosta priartėjęs prie ties Gabijos gatvės pastatu Nr. 52 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, pėsčiųjų perėja, per pravažiavimo važiuojamąją dalį bėgusią pėsčiąją L. G., kuriai dėl patirto sužalojimo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Tokiais savo veiksmais G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Č. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad įvykio vietoje pėsčiųjų perėja susikerta su gatve, todėl jis sustojo ir tuo momentu, kai įvyko kontaktas, nežino, kas nutiko. Pripažino, kad tai įvyko dėl jo dėmesio nukreipimo, apgailestavo. Iškvietė visas tarnybas, jie viską užfiksavo. Nukentėjusioji atsisakė važiuoti, pretenzijų niekas nepareiškė, taip viskas ir baigėsi, policija grąžino dokumentus. Jis pasiėmė nukentėjusiosios telefoną ir paskambino jai iš žmogiškumo pasidomėti, ji paprašė 100 Eur už sudaužytą telefoną, jis prisižadėjo sumokėti. Po kiek laiko ji pasakė, kad dar reikia mokėti, neva už gydytojo paslaugas ir panašiai, jis nemokėjo jai tų pinigų, kadangi nesuprato, už ką turi mokėti. Jis nei medikas, nei teisininkas, negalėjo priimti sprendimo. Pamena, kad nukentėjusioji buvo nukritusi priekyje, pamatė didelę mėlynę ant jos kojos, nes ji buvo su šortais. Jį ištiko šokas, pagalvojo, kad žmogus sumaitotas, galvojo, kad dėl to įvykio ta mėlynė, tačiau gydytojas pasakė, kad ta trauma iš anksčiau. Pasimetė tuo metu, dabar vertindamas šitą situaciją, jis nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios. Tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Jo važiavimo kryptimi buvo dvi juostos, jis važiavo dešine juosta, pajuto trenkimąsi ir tada pamatė pėsčiąją. Viskas įvyko pėsčiųjų perėjoje, ji judėjo jam iš kairės. Su nukentėjusiąja bandė taikytis, bet nepavyko, ji pradėjo prašyti dar pinigų gydytojams, bet konkrečiai neįvardino už ką, dėl to jis nutarė, kad aiškinsis kitaip. Jos teisininkas pradėjo iš jo reikalauti pinigų, sakė, kad jis kaltas. Papildomų mokėjimų nukentėjusiajai neatliko. Sutiko susitaikyti ir atlyginti 363 Eur.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. G. paaiškino, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Nori, kad jai būtų apmokėtos proceso išlaidos ir tolimesnės gydymo paslaugų išlaidos. Ieškinio nereikš, prašo tik apmokėti proceso išlaidas. Priėmė kaltinamojo atsiprašymą, pretenzijų kaltinamajam neturi, nori su juo susitaikyti. Gavo pinigines lėšas iš draudimo. Jai yra žinoma, kad draudikas padengs gydymo išlaidas.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis G. Č. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, ir kaltinamojo gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. G. paaiškino, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 10.50 val. buvo Vilniuje, Gabijos gatvėje, kur bėgo (sportavo) Gabijos gatvės dešiniuoju šaligatviu, nuo Pašilaičių gatvės pusės link Leičių gatvės pusės. Pribėgusi prie pravažiavimo iš Gabijos gatvės į Ukmergės gatvę, sustojo ties pėsčiųjų perėja ir dairėsi, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Iš kairės pusės mašinų nebuvo, iš dešinės, nuo Ukmergės gatvės pusės artėjo du automobiliai, kurių pirmasis automobilis buvo lengvasis, pilkos spalvos, jis prieš perėją, apie 3 metrų atstumu pristabdė maždaug iki 10 km/h ir vairuotojas pažiūrėjo jai į akis, bei linktelėjo galva, kad ji eitų per gatvę. Tai pamačiusi, ji įžengė į perėją ir ties perėjos viduriu, ramiu tempu bėgo. Pasiekė saugumo salelę, tęsė bėgimą ir tuo metu jai iš šono atrodė, jog šis automobilis stovi sustojęs prieš perėją, tačiau, kai jai iki kitos gatvės pusės šaligatvio liko maždaug žingsnis, netikėtai pajuto smūgį į dešinį kūno šoną, pakilo į orą ir griuvo ant kairio kelio į Gabijos gatvės važiuojamąją dalį. Tuoj pat atsikėlė, ją partrenkęs automobilis sustojo užvažiavęs priekiu už perėjos. Pro šalį ėjusi moteris suėmė ją už rankos ir nuvedė ant šaligatvio, nes ji negalėjo atsistoti ant kairės kojos. Priėjo ir ją partrenkusio automobilio vairuotojas. Moteris skambino į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC). Paskui atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Medicinos darbuotojas patikrino jos kairę koją, pasakė, kad nejaučia, jog raiščiai būtų nutrūkę, vadinasi, jai yra stiprus kelio sumušimas. Ant tos pačios kojos, iš vidinės pusės, buvo kelių dienų senumo nubrozdinimas, besitęsiantis nuo šlaunies vidurio iki blauzdos vidurio, nes prieš kelias dienas nuslydo koja nuo medinio tiltelio ir tokiu būdu atsirado nubrozdinimai. Eismo įvykio dieną medikas pats matė, jog tai seni sužalojimai, o naujų išorinių sužalojimų eismo įvykio vietoje, iškart po eismo įvykio, nebuvo matyti. Medikai paklausė jos, ar ji nori vykti į ligoninę daryti magnetinio rezonanso tyrimo, ji paklausė, ar tai būtina, jie atsakė, kad tai tik rekomendacija, todėl ji pasakė, jog į ligoninę vykti šiuo metu nenori. Policininkai paklausė, ar ji rašys pareiškimą, ji atsakė, jog taip, tačiau vairuotojui išreiškus norą taikiu būdu išspręsti esamą situaciją ir pasakius, kad jis atlygins padarytą žalą, juo patikėjo ir pareiškimo nerašė. Medikai ją pavežė iki namų, o vairuotojas liko su policijos darbuotojais. Visą mėnesį pagal greitosios pagalbos mediko rekomendaciją tvarstė koją elastiniu bintu ir gėrė nuskausminamuosius. Per tą laiką bendravo telefonu su ja partrenkusiu vairuotoju. Po eismo įvykio aptikusi, jog sudaužytas jos telefono ekranas, pasikeitė jį, sumokėjo 100 Eur, čekį turi. Vairuotojas žadėjo šias išlaidas apmokėti, tačiau po to jai nebeskambino. Po mėnesio, kelio skausmams nepraėjus, ji kreipėsi į Šeškinės polikliniką, kur jai buvo paskirti tyrimai, tyrimus atliko klinikoje UAB „Affidea Lietuva“, dar prieš atlikdama tyrimus kreipėsi į policiją, nurodydama, jog eismo įvykio metu patyrė sužalojimą, medicinos dokumentus pateiks po tyrimų atlikimo. Kai atliko visus tyrimus, medicinos dokumentus pateikė policijai. Dėl šio eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, iki šiol yra nedarbinga. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į ją partrenkusio automobilio draudimo bendrovę, o jeigu visa žala nebus atlyginta, ieškinį pareikš teisme (b. l. 71-74).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. paaiškino, kad 2021 m. birželio 23 d. 10.49 val. gavo iškvietimą vykti į eismo įvykį Vilniuje, Gabijos gatvėje ties 52 namu, nes sužalota pėsčioji. 10.55 val. atvyko į įvykio vietą, kur pravažiavime iš Ukmergės gatvės į Gabijos gatvę, pirmoje eismo juostoje, prie pat sankirtos su Gabijos gatve, rado stovintį lengvąjį automobilį, pilkos spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Tiksliau neprisimena automobilio buvimo vietos kelio ilgio atžvilgiu, bet prisimena, kad stovėjo pirmoje eismo juostoje. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir policija. Automobilio vairuotojas stovėjo šalia automobilio, ant šaligatvio prie nukentėjusios merginos, kuri ant šaligatvio sėdėjo. Mergina paaiškino, kad įvykio metu susitrenkė kairės kojos kelį, išorinį paviršių, skundėsi kairės kojos kelio srities skausmu, daugiau nusiskundimų neišreiškė. Sąmonės praradimą neigė. Apžiūrėjęs pamatė ant jos kairio kelio kelias hematomas bei neženklų odos nubrozdinimą (be šašų, be aktyvaus kraujavimo požymių – nubrozdintas odos viršutinis sluoksnis). Mergina nurodė, jog hematomos kiek ankščiau patirtos traumos padarinys, nubrozdinimų atsiradimo laiko nepakomentavo. Detalios apžiūros metu nustatė, jog kaulinės struktūros nepažeistos, sąnarys kiek skausmingas, lankstosi, aplinkinių audinių edemos (pabrinkimo) nestebima. Sąnario mobilumas bei edemos nebuvimas leido daryti prielaidą, jog apžiūrima traumos vieta nėra anksčiau patirtos traumos pasekmė. Įvykdžius pilną paciento apžiūrą, daugiau (nei nurodo pacientė) sužalojimų, hematomų, kaulinių struktūrų deformacijų bei minkštųjų audinių defektų nebuvo matyti, todėl detalesniam tyrimui bei gydymuisi rekomendavo merginai vykti į gydymo įstaigą. Nukentėjusi mergina vykti į gydymo įstaigą atsisakė, todėl buvo pasiūlytas transportavimas iki namų (pakeliui stebint pacientą). Taip pat paaiškinta pacientei jos būklė bei nurodyti vėlesnės traumos arba sumušimo padariniai. Rekomendavo vėsinti sumušimo vietą, vartoti pagal poreikį nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, esant stipriam skausmui ar trunkant skausmui ilgiau nei 3 dienas, atsiradus ryškiai kelio edemai, negalėjimui remtis sumušta koja, nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos. Pacientę pavežė iki namų, kur ji išlipo ir nuėjo namo, palydėjo iki buto durų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. I. paaiškino, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 10.50 val. ji ėjo šaligatviu Vilniuje, Gabijos gatve nuo Leičių gatvės pusės, kelio važiuojamoji dalis buvo jai iš dešinės pusės. Kalbėjo telefonu, todėl nebuvo susikoncentravusi vien tik į žiūrėjimą į priekį. Artėdama prie pravažiavimo link Ukmergės gatvės, kur turėjo šaligatviu nusukti link Ukmergės gatvės, atkreipė dėmesį į iš kitos pravažiavimo pusės artėjančią merginą, kuri sportavo bėgdama, vilkėjo juodus šortukus ir labai ryškios spalvos rožinę striukę ilgomis rankovėmis, nors lauke tuo metu buvo karšta. Bėgdama rankoje laikė telefoną, ausyse buvo laidinės ausinės. Po to pamatė, jog ši mergina bėga pravažiavime esančia pėsčiųjų perėja ramiu tempu ir saugumo salelėje lėtina bėgimo greitį, o kai sekantį kartą vėl pakėlė akis į merginą, ją pėsčiųjų perėjoje, eismo juostoje važiavimo kryptimi nuo Ukmergės gatvės pusės, kaip tik partrenkė lengvasis automobilis, šviesiai pilkos spalvos. Partrenkimas įvyko maždaug perėjos viduryje, perėjos pločio atžvilgiu, automobilis sustojo priekiu ties tolimesniuoju perėjos horizontaliojo ženklinimo kraštu, o mergina iš pradžių užvirto dešine kūno puse ant variklio dangčio, o paskui nukrito priešais automobilį, maždaug už 0,5 m už perėjos ribų. Neprisimena tiksliai, kuria eismo juosta važiavo merginą partrenkęs automobilis, atrodo, kad antra eismo juosta, bet tiksliai to neįsidėmėjo, todėl negali tiksliai įvardinti partrenkimo vietos kelio pločio atžvilgiu. Mergina atsikėlė ir šlubčiodama tęsė judėjimą ankstesne kryptimi, atėjo iki jos ant šaligatvio. Jai pasirodė, kad jos dešinė koja pajuodavo iš išorinio šono, todėl ji ją privertė sėstis ant šalia šaligatvio esančios vejos. Mergina buvo ištikta šoko. Pasakė jai, kad vairuotojas prieš tai visiškai sustojo, todėl ji ramiai toliau bėgo, kol jis ją partrenkė. Vairuotojas paliko savo automobilį ir atėjo prie jų. Vairuotojas taip pat buvo ištiktas šoko, nežinojo, kaip paskambinti į greitąją, todėl ji paskambino ir iškvietė greitąją, po to dar iš jos telefono mergina paskambino savo mamai, nes jos telefonas buvo sudaužytas. Ji jai rodė, kad telefono ekranas juodas ir suskilęs stiklas. Po to pats vairuotojas susiorientavo ir iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, policija. Medikas dėjo ledą nukentėjusiajai ant dešinės kojos iš išorinio šono, kur juodavo. Tai tikrai matė, nes stovėjo merginai iš dešinio šono tuo metu. Taip pat gydytojas ištiesino jos dešinę koją, ją visaip tikrino spaudydamas. Matė, kad merginos dešinė koja iš išorinio šono ypatingai pajuodavusi šlaunies srityje. Nemano, jog tai galėjo būti nuo mašinos nubrauktas purvas, jai atrodė, kad jai pradeda juoduoti oda nuo sumušimo, tiksliau apie juodas dėmes ant kojos papasakoti negali. Mergina pasakė gydytojui, kad ji atsisako važiuoti į ligoninę. Kas vyko įvykio vietoje toliau, ji nežino, nes paliko policijai savo duomenis ir nuėjo namo (b. l. 96-97).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. paaiškino, kad 2021 m. birželio 23 d. dienos metu, laiko tiksliai neprisimena, buvo darbe, Vilniuje, Gabijos g. 52, kur iš darbo vietos pro langą stebėjo vaizdą, tai yra matė priešais esantį pravažiavimą iš Gabijos gatvės į Ukmergės gatvę. Matė kaip iš priešingos pravažiavimo pusės, prie perėjos, Gabijos gatvės šaligatviu atbėgo mergina, kuri sustojo prieš perėją, o paskui įžengė į perėją ir greitu tempu per ją ėjo. Pasiekusi saugumo salelę, mergina sustojo. Tuo pat metu prieš perėją, visai prieš horizontalųjį perėjos ženklinimą, sustojo lengvasis automobilis, važiavęs pirma eismo juosta nuo Ukmergės gatvės pusės. Tai pamačiusi, mergina įžengė į važiuojamąją dalį perėjos ribose ir ėjo greitu tempu. Kai mergina jau buvo ties automobilio priekine dalimi, vairuotojas netikėtai pradėjo važiuoti ir partrenkė merginą automobilio priekine dešine dalimi, ties viduriu. Automobilis sustojo ant perėjos, o mergina nukrito priešais automobilio priekinį dešinį kampą. Mergina pradėjo šliaužti, paskui atsikėlė ir šlubuodama užlipo ant šaligatvio. Prie jos priėjo iš automobilio išlipęs vairuotojas ir gatvėje buvusi moteris. Jis nutraukė savo darbą ir nuėjo į lauką. Atėjo į įvykio vietą, kur nukentėjusioji jau sėdėjo ant žolės, atvyko policija ir greitoji pagalba. Jam atrodo, kad merginai buvo nubrozdinta dešiniojo delno briauna, kažkokių nubrozdinimų matė ir ant kojos, tačiau dabar jau tiksliai neatsimena jų buvimo vietos, galbūt tai galėjo būti dešinė koja. Netrukus nukentėjusioji buvo įsodinta į greitosios pagalbos automobilį, o jis savo duomenis paliko policijos pareigūnams ir grįžo į darbą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. K. parodė, kad 2021-06-23, prieš pietus, tiksliai laiko neprisimena, ji vairavo automobilį Citroen ir važiavo Vilniuje, Gabijos gatve nuo Leičių gatvės pusės, ties 52 namu turėjo pasukti į kairę, į pravažiavimą link Ukmergės gatvės. Pradėjo sukti į kairę ir sustojo prieš pravažiavime esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nes tuo metu per perėją lėtu tempu, jai iš dešinės pusės į kairę, bėgo pėsčioji, kaip suprato iš jos aprangos ir judesių, ji sportavo. Praleidusi pėsčiąją, pradėjo važiuoti ir tuo metu matė, jog mergina saugumo salelėje sustojo ir bėgo vietoje, o tuo metu, prieš perėją, sustojo priešingos krypties pirma eismo juosta atvažiavęs automobilis. Toliau jau per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, kaip automobiliui sustojus, mergina pradeda nuo saugumo salelės bėgti per perėją, o tada minėtas automobilis pajuda ir priekine dalimi, galbūt ties viduriu, partrenkia kaip tik prieš jį bėgusią pėsčiąją. Automobilis sustojo galine dalimi dar ant perėjos, o priekine dalimi jau nuvažiavęs už perėjos ir labiau pasisukęs į dešinę. Mergina nukrito priešais automobilį. Kas toliau vyko, nematė, nes jau per toli nuvažiavo. Po kurio laiko grįžo į įvykio vietą, mergina tuo metu jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Priėjo prie vietoje buvusių policijos pareigūnų, nurodė savo duomenis, pasakiusi, kad eismo įvykį matė. Nori pažymėti, jog įvykio metu automobilių eismas buvo gana intensyvus, už jos važiavo daug automobilių, tačiau jos važiavimo kryptimi prieš perėją buvo sustojusi tik ji viena, tikslingai praleido šią vieną pėsčiąją, daugiau pėsčiųjų perėjoje nebuvo, o iš priešingos krypties irgi prieš perėją sustojo būtent tas automobilis, kuris netrukus partrenkė pėsčiąją (b. l. 100-102).
Iš Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 10.53 val. Vilniuje, Gabijos gatvėje ties pastatu Nr. 52, G. Č., vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją L. G., kuriai atvykusi greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) brigada suteikė pirminę pagalbą, į gydymo įstaigą įvykio dieną L. G. nesikreipė. 2021 m. liepos 6 d. L. G. kreipėsi su pranešimu, jog dėl kelio skausmų kreipsis į gydymo įstaigą. 2021 m. spalio 1 d. specialisto paaiškinime duota išvada, kad L. G. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kelio sąnario raiščių plyšimų (b. l. 1).
Iš Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje tiriamas eismo įvykis, kurio metu apie 10.53 val., Gabijos g. 52, Vilniuje, G. Č., vairavo automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė L. G.. Įvykio vietoje GMP brigada suteikė L. G. pagalbą ir nuvežė į namus. 2021 m. liepos 6 d. pranešė, kad jai skauda kelį ir kreipsis į gydymo įstaigą. 2021 m. spalio 1 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad išnagrinėjęs jam pateiktus L. G. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad L. G. nustatyta kairės kojos kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir dalinis vidinio šoninio raiščio plyšimai bei kairio blauzdikaulio šoninio krumplio užpakalinio krašto sumušimas. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamojo eismo įvykio metu neatmetama. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. Č. (blaivus), kuris pėsčiųjų perėjoje partrenkė į kelią išėjusią moterį L. G., kurią atvykusi GMP apžiūrėjo vietoje, sužalojimų nenustatė. GMP brigada suteikė jai pagalbą, nuvežė merginą į namus. L. G. vairuotojui pretenzijų neturi, vairuotojas G. Č. be pretenzijų, forminti įvykį atsisakė. L. G. nurodė, kad į įvykio vietą atvažiavo policija ir greitoji. Greitoji nustatė stiprų sumušimą, patikino, kad mažiausiai mėnesį negalės judėti. Buvo du liudytojai, kurie šį įvykį matė. Policija nepatikrino (duomenys neskelbtini) blaivumo lygio. Policininkai priėję sakė, ar jie patys išsiaiškins. (duomenys neskelbtini) už policininkų nugarų merkė jai akį ir tikino policininkus, kad jie išsiaiškins. Jis jai atlygins žalą. (duomenys neskelbtini) patikėjo ir pasakė, kad pretenzijų neturi. Apsikeitė kontaktiniais numeriais. Grįžo namo, su mama nuvažiavo sutvarkyti telefono, nes visas ekranas buvo suskaldytas, taisymas kainavo 100 Eur. Po to grįžo ir iš karto ėjo ilsėtis, po poros valandų atsikėlė, paskambino kaltininkui, patikslino, kad šiai dienai jos išlaidos siekia 100 Eur, turi čekį. (duomenys neskelbtini) ją ramino, sakė sakyti kainą ir bus sumokėta, jokių čekių ir kvitų jam nereikia. (duomenys neskelbtini) sakė iki savaitgalio prisistatys ir sumokės. Praėjo dvi dienos – jokio skambučio. Turi artimą šeimos draugę daktarę, išgirdus apie įvykį atvyko aplankyti. Apžiūrėjus patikslino, kad po tokių sutrenkimų reikia intensyvios priežiūros – įtvaras, tepalai, nuskausminamieji ir po ramybės laikotarpio mankštos. Buvo savaitgalis, kaltininkas vis neskambino. Pirmadienį taip pat nesulaukė skambučio. Vakare skambino pati, jis nekėlė. Praėjo 3-4 valandos, (duomenys neskelbtini) atskambino su pakilia nuotaika, pertraukė ją ir sakė, kad jeigu labai būtina dabar gali jo draugas privažiuoti. Ji išklausė, padėkojo ir informavo, kad buvo apsilankiusi šeimos daktarė ir ji sakė, kad gydymo išlaidos yra būtinos ir kaina iš viso yra 300 Eur. (duomenys neskelbtini) nutilo ir po minutės, pasakė, kad penktadienį galės asmeniškai pats susitikti ir paduoti pinigus. Vėl laukė 4 dienas be vaistų, tik su elastiniu bintu, kuris nepalaiko jos kojos. Penktadienį, 16 val., nesulaukusi skambučio, skambino pati, vėl niekas nekėlė ir taip 4 kartus. Parašė žinutę, nieko neatrašė. 18.30 val. skambino, nekėlė. Iš trečio karto pakėlė, kažką pradėjo murmėti panosėje, ji patikslino, ar jis gali pakartoti ir pasakė: „eik tu n..., aiškinkis su policija ir kalbėsi su mano advokatu“ ir numėtė ragelį. Yra pažeminta visapusiškai. Patikslinus aplinkybes, L. G. nurodė, kad bėgiojo Pašilaičių rajone ir bėgo link pėsčiųjų perėjos Gabijos g., pribėgus prie perėjos, sulėtino tempą, nes pamatė privažiuojančias dvi mašinas iš dešinės pusės. Vairuotojas, vairuojantis pilką mašiną, prie pėsčiųjų perėjos pradėjo stabdyti, jie susižvalgė ir jis (vairuotojas) davė ženklą, kad ji gali tęsti savo bėgimą. Pasitikėdama pradėjo didinti tempą ir kirto per pėsčiųjų perėją. Likus dviem žingsniams iki šaligatvio, pajuto kaip ją nubloškė iš dešinės pusės. Vairuotojas nestabdė, tęsė važiavimą toliau, kol netikėtai sustabdė ir ji krito su keliu ant betono (b. l. 11-12).
Iš Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos eismo įvykio vietos schemos matyti perėja, kurioje įvyko įvykis (b. l. 16).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. J. (b. l. 20).
Iš 2021 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Affidea Lietuva“ diagnostinio tyrimo aprašymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. G. tyrimo išvada yra: visiškas PKR plyšimas viduriniame trečdalyje. MKR I laipsnio dalinis plyšimas proksimaliai, edemiški aplinkiniai audiniai. URL ir LKR neplyšę. Girnelė įprastoje vietoje, jos kremzlė be žymesnių defektų. Šlaunikaulio vagos ir atraminių paviršių kremzlė be žymesnių defektų. Blauzdikaulio lateralinio krumplio dorzalinio krašto kontūzija, edemiški kaulų čiulpai. Vidutinis kiekis skysčio kelio sąnario ertmėje (b. l. 22).
Iš 2021 m. spalio 1 d. specialisto J. M. P. išvados matyti, kad išnagrinėjus jam pateiktus L. G. medicininius dokumentus, nustatyta kairės kojos kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir dalinis vidinio šoninio raiščio plyšimai bei kairio blauzdikaulio šoninio krumplio užpakalinio krašto sumušimas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kelio sąnario raiščių plyšimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimo padarymo galimybė aptariamojo eismo įvykio metu neatmetama (b. l. 26).
Iš 2021 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame pateikta specialisto J. M. P. išvada, matyti, jog išnagrinėjus pateiktus L. G. medicininius dokumentus, bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad pateiktuose L. G. medicininiuose dokumentuose jokių įrašų apie kairiojo kelio sužalojimą iki 2021 m. birželio 23 d. nėra. Todėl anksčiau duota išvada apie L. G. padaryto kūno sužalojimo sveikatos sutrikdymo mąstą nekeičiama (b. l. 34-35).
Iš 2021 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame pateikta specialisto J. M. P. išvada, matyti, jog susipažinęs su jam pateiktais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad L. G. 2021 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Affidea Lietuva“ magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu nustatyta kairės kojos kelio sąnario priekinio kyžminio raiščio ir dalinis vidinio šoninio raiščio plyšimai bei kairio blauzdikaulio šoninio krumplio užpakalinio krašto sumušimas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kelio sąnario raiščių plyšimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu smūginiai paveikus kairio kelio sąnario šoninį paviršių. Vidinio šoninio raiščio ir kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimai bei kairio blauzdikaulio šoninio krumplio užpakalinio krašto sumušimo požymiai nurodo, kad smūgis kietu buku daiktu buvo suduotas per kairės kojos kelio sąnario išorinio paviršiaus sritį (spaudžiant-gniuždant kelio sąnario išorinio paviršiaus struktūras ir tempiant sąnario vidinio paviršiaus struktūras – raiščius), esant fiksuotai pėdai. Tai negalėjo būti padaryta automobiliui suduodant smūgį per kojas iš dešinės pusės. Ar sužalojimas padarytas būtent 2021 m. birželio 23 d. eismo įvykio metu, ar kitu artimu laiku, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Tvirtinti, kad sužalojimas buvo padarytas aptariamo eismo įvykio metu, negalima (b. l. 38).
Iš UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ stacionaro epikrizės matyti, kad L. G. diagnozės: Z98.8 – Kitos patikslintos poprocedūrinės būklės; S83.53 – Priekinio kryžminio raiščio plyšimas; pagrindinė diagnozė; M23.51 – Lėtinis kelio sąnario nestabilumas, priekinis kryžminis raištis ar priekinis vidinio menisko ragas; M65.86 – Kitas sinovitas ar tenosinovitas, blauzda; U73.9 – Nepatikslinta veikla; V03.1 – Pėstysis, sužeistas susidūręs su lengvuoju automobiliu, pikapu ar dengtu sunkvežimiu, eismo įvykis; Y92.9 – Nepatikslinta įvykio vieta. Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad L. G. diagnozės: S83.53 – Priekinio kryžminio raiščio plyšimas; pagrindinė diagnozė; U73.8 – Kita patikslinta veikla; W25.5 – Kontaktas su automobilio stiklu; M23.51 – Lėtinis kelio sąnario nestabilumas, priekinis kryžminis raištis ar priekinis vidinio menisko ragas; M65.86 – Kitas sinovitas ar tenosinovitas, blauzda; Z98.8 – Kitos patikslintos poprocedūrinės būklės. Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo formos matyti, kad L. G. diagnozė: S83.53 – Priekinio kryžminio raiščio plyšimas (b. l. 43-45).
Iš UAB „Ortopedijos centro“ 2021 m. liepos 30 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad L. G. diagnozė: S83.44 Medialinio šalutinio raiščio plyšimas (b. l. 46-47).
Iš UAB „Ortopedijos centro“ 2021 m. spalio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad L. G. diagnozė: S83.53 Priekinio kryžminio raiščio plyšimas (b. l. 50).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 24 d. specialisto išvados Nr. G 246/2022 (01) matyti, kad: 1) vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais L. G. konstatuotas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs priekinio kryžminio raiščio plyšimu, medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyšimu, blauzdikaulio išorinio krumplio užpakalinio paviršiaus sumušimu. Sužalojimas padarytas traumuojant kairio kelio sritį, tikėtina prieš kreipiantis į VšĮ Šeškinės polikliniką 2021 m. liepos 15 d. telefonu. Pasisakyti, ar sužalojimas padarytas nurodyto eismo įvykio metu, nepakanka objektyvių duomenų. Tačiau MRT tyrimo, atlikto 2021 m. rugpjūčio 1 d., duomenys neprieštarauja užduotyje nurodytam galimam sužalojimo susidarymo mechanizmui ir laikotarpiui 2021 m. birželio 23 d. 2) vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais ir kairio kelio MRT aprašymu, L. G. konstatuotas kairio kelio sumušimas, kurio metu trauminis poveikis, tikėtina, buvo lokalizuotas kairio kelio išorinio nugarinio paviršiaus projekcijoje. Pasisakyti, ar šios lokalizacijos sužalojimas buvo pirminis, nepakanka duomenų. 3) L. G. konstatuotas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs priekinio kryžminio raiščio plyšimu, medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyšimu, blauzdikaulio išorinio krumplio užpakalinio paviršiaus sumušimu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 63-67).
Iš 2022 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėta policijos body kamera, ekrane matomi data ir laikas, 2021 m. birželio 23 d., pradžia 10.57 val. Policijos pareigūnai sustoja pravažiavime tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės gatvės, už automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio galine dalimi ant perėjos horizontaliojo ženklinimo. Tuo metu Gabijos gatvėje, ties 52 namu, stovi sustojęs greitosios pagalbos automobilis, medikas apžiūri nukentėjusią L. G., sėdinčią už šaligatvio ribų ant žolės. Šalia ant šaligatvio stovi vairuotojas G. Č., liudytojai I. I., D. B.. Policijos pareigūnas ateina prie nukentėjusios L. G., kuri nurodo, kad į ligoninę vykti nenori. Gydytojas toliau tęsia nukentėjusiosios apžiūrą, padeda jai atsistoti, aiškina nukentėjusiajai, kad kelį reikia aptvarstyti elastiniu bintu, šaldyti. Gydytojas nurodo, kad nukentėjusią nuveš į namus, L. G. įsėda į greitosios pagalbos automobilį. Prieina liudytoja J. K., kuri paaiškina mačiusi eismo įvykį ir padiktuoja savo duomenis. Policijos pareigūnas prieina prie automobilyje sėdinčios L. G., paaiškina, kad jeigu ji nevažiuoja į gydymo įstaigą, jie negalės įforminti eismo įvykio, tačiau L. G. nurodo, kad ji susitarė (b. l. 107-111).
Iš 2022 m. kovo 25 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad nukentėjusiai L. G. dėl 2021 m. birželio 23 d. įvykusio įvykio, BTA draudimo bendrovė įvertino 1000 Eur neturtinę žalą, 547,25 Eur negautas pajamas, 1496,49 Eur gydymo išlaidas ir 100 Eur už telefono ekrano keitimą. Iš viso draudimo išmokos suma – 3143,74 Eur. Nukentėjusiai mokėjimas dar nėra atliktas, laukiamas sąskaitos numeris (b. l. 120).
Iš 2022 m. balandžio 11 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pranešimo klientui matyti, kad remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei BTA patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota ir išmokėta 4698,74 Eur dydžio draudimo išmoka. Išmokos detalizacija: gydymo išlaidos – 1551,49 Eur, negautos pajamos – 547,25 Eur, telefono ekrano draudimas – 100 Eur, neturtinė žala – 2500 Eur (b. l. 141, 201-202).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. Č. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pravažiavimu nuo Ukmergės gatvės pusės link Gabijos gatvės, jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, pėsčiųjų perėja, per pravažiavimo važiuojamąją dalį bėgusią pėsčiąją L. G., kuriai dėl patirto sužalojimo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
G. Č. posėdžio metu pripažino, kad buvo neatsargus, gailėjosi, žalą atlygino bei su nukentėjusiąja susitaikė. Dėl dėmesio nukreipimo važiuodamas nepastebėjo per perėją einančios L. G., ją kliudė ir ji nukrito. Nukentėjusiajai nustatyti kairės kojos kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir dalinis vidinio šoninio raiščio plyšimai bei kairio blauzdikaulio šoninio krumplio užpakalinio krašto sumušimas. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. L. G. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvūs įrodymai – 2021 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Affidea Lietuva“ diagnostinio tyrimo aprašymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 1 d. specialisto J. M. P. išvados, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ stacionaro duomenys, UAB „Ortopedijos centro“ 2021 m. liepos 30 d. ir 2021 m. spalio 8 d. duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 24 d. specialisto išvados Nr. G 246/2022 (01), kuriais konstatuotas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs priekinio kryžminio raiščio plyšimu, medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyšimu, blauzdikaulio išorinio krumplio užpakalinio paviršiaus sumušimu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. Č., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 30 punktų reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų L. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo G. Č. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismas daro išvadą, kad G. Č. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl G. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja
Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamojo atstovai pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
G. Č. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė gailintis dėl padarytų veiksmų. Nukentėjusioji L. G., bylą nagrinėjant teisme, patvirtino, kad ji neturi pretenzijų G. Č., jam atleido. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas pakvitavimas dėl L. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patvirtina, kad G. Č. atlygino L. G. jos patirtas išlaidas advokatui (b. l. 198). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Č. anksčiau nėra teistas (b. l. 132), baustas administracine tvarka (b. l. 171-173), nedirba (b. l. 136), yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad G. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs G. Č. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, neatsargią kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.
Kiti klausimai
Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu – voke, bylos medžiagoje, paliktina saugoti byloje.
Šioje baudžiamojoje byloje G. Č. nepaskirta jokia kardomoji priemonė ir ji šioje proceso stadijoje neskirtina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomosios priemonės G. Č. neskirti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti byloje.
Išaiškinti G. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Benetytė