Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-6-628/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00395-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.6; 16.9.10; 21.5.2; 21.11.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis Ž. M. surašė 2018 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo G. R. buvo kaltinamas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį tuo, kad jis 2018 m. kovo 2 d. 22.16 val., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; taip pat nustatytas 0,99 prom. girtumas.
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinė teisena G. R. dėl administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, nutraukta, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu G. R. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 90 Eur bauda už tai, kad 2018 m. kovo 2 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, šalia garažo, nevykdė policijos pareigūno, t. y. vyriausiojo patrulio Ž. M., teisėtų žodinių reikalavimų: „pateikti savo vairuotojo pažymėjimą“, „sustoti ir pateikti jam vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus“, ir po šių reikalavimų G. R. nevykdė policijos pareigūno vyriausiojo patrulio D. N. teisėto žodinio reikalavimo „ištraukti rankas“. Tačiau dėl šios nutarimo dalies prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepaduotas.
4. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo dalis, kuria administracinė teisena G. R. dėl administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, nutraukta ir dėl šios dalies priimtas naujas nutarimas: G. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 350 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, 426 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. R. už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
5. G. R. nubaustas už tai, kad 2018 m. kovo 2 d. apie 21.40 val., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz E220 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (22.16 val. nustatytas 0,99 prom. girtumas).
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kadangi nesprendė klausimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 2, 3 dalys). Teismo sprendimas laikytis rašytinio proceso tvarkos visiškai apribojo pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą, pažeidė teisę būti išklausytam, t. y. lėmė jo teisės į teisingą teismą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą.
7.2. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Konvencijos prasme (sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą). Minėtu aspektu itin aktualūs ir nagrinėjamu atveju taikytini sprendime byloje Botten prieš Norvegiją išdėstyti EŽTT išaiškinimai (šioje byloje EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nurodydamas, kad nebuvo jokių ypatingų aplinkybių pateisinti tai, jog Aukščiausiasis Teismas, prieš priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nekvietė pareiškėjo asmeniškai duoti parodymų teismo posėdžio metu).
7.3. Apygardos teismas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko skundą, kuriuo buvo skundžiamas apylinkės teismo sprendimas nutraukti G. R. administracinę teiseną dėl administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, iš naujo vertino byloje pateiktus įrodymus, sprendė dėl faktinių nusižengimo aplinkybių patikslinimo ir priėmė priešingą nei apylinkės teismas sprendimą: pripažino G. R. padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, ir už juos paskyrė didesnes nei minimalias straipsnių sankcijose nurodytas baudas bei didesnį nei minimalų straipsnių sankcijose nurodytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Kadangi apygardos teismo sprendimas sukėlė itin reikšmingas neigiamas pasekmes pareiškėjo profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, pareiškėjui turėjo būti suteikta teisė duoti paaiškinimus teismo posėdyje, apygardos teismui to nepadarius, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą, taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.
7.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą pripažindamas pareiškėją kaltu ANK nuostatų neatitinkančio administracinio nusižengimo protokolo pagrindu. ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administracinio nusižengimo protokole privalomi nurodyti elementai. Teismų praktikoje pažymima, kad nuo teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017).
7.5. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR-P-15802-2018 turinys neatitiko ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo aiškiai suformuluotas kaltinimas, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nurodyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, kokiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu ar būdais išreikštam uniformuoto pareigūno reikalavimui pareiškėjas nepakluso, taip pat nenurodytos aplinkybės dėl vairavimo, pareiškėjui būnant neblaiviam. Pareiškėjui, kaip traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nebuvo galima suprasti kaltinimo esmės ir turinio, tai pažeidė jo teises į gynybą. Apygardos teismas tokio administracinio nusižengimo protokolo pagrindu negalėjo pareiškėjo pripažinti kaltu ir taikyti administracinę atsakomybę už nusižengimus, įtvirtintus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Labai svarbu tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, kadangi tai turi reikšmės teisingai nustatant administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, taikant ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nurodytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
7.6. Apygardos teismas neteisingai sprendė, kad buvo padarytos ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje nurodytos veikos, t. y., nepašalinęs abejonių dėl nustatytų aplinkybių, jas vertino pareiškėjo nenaudai, nevertino įrodymų visumos, nepagrįstai pakeitė administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas nepakluso jo automobilį stabdantiems policijos pareigūnams, kad automobilis į garažą įvažiavo besivejant policijos automobiliui, kad pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio teisės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
7.7. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nepagrįstai nustatė privalomąjį ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto pažeidimo požymį – nepaklusimą aiškiai išreikštam ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nustatydamas vairuojamo automobilio stabdymo aplinkybes apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau net ir pripažinus šio teismo nustatytas aplinkybes, t. y. kad policijos pareigūnai pareiškėjo automobilį stabdė įjungę švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį išreikšdami reikalavimą sustoti, toks reikalavimas sustabdyti transporto priemonę tamsiuoju paros metu neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 26, 30 punktų (2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 5-V-991 redakcija) reikalavimų, todėl negali būti vertinamas kaip teisėtas ir aiškiai išreikštas ANK 426 straipsnio 5 dalies prasme.
7.8. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija) reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018).
7.9. Pagal Instrukcijos 30 punktą (2015 m. lapkričio 5 d. redakcija), jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui (30.1 papunktis); įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį (30.2 papunktis); per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę (30.3 papunktis).
7.10. Ž. M. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad persekiojo pareiškėjo vairuojamą automobilį, šią aplinkybę pagal pareigūnų parodymus konstatavo ir apygardos teismas, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareigūnai Ž. M. ir D. N., laikydamiesi imperatyvių Instrukcijos reikalavimų, apie automobilio persekiojimą jo metu būtų informavę budėtoją (tokios aplinkybės nenurodė ir minėti pareigūnai). Apygardos teismas, kvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, tačiau nenustatęs teisėto stabdymo aplinkybių ir konkretaus aiškiai išreikšto pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, nukrypo nuo teismų praktikos. Nors byloje buvo nagrinėjamos šviesos signalų (švyturėlių) ir garso signalo įjungimo aplinkybės, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo išreiškiamas aiškus reikalavimas sustoti. Mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialieji garso signalai specialiosiose transporto priemonėse naudojami ne tik sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, bet ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo vairuojamą automobilį policijos patruliai stabdė įjungę policijos automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“ arba šviečiančia reguliuotojo lazdele ar šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungę patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius, kad apie persekiojimą buvo pranešama budėtojui; nenustatyta neprieštaringų aplinkybių, kad buvo kartojamas reikalavimas per garsiakalbį. Apygardos teismas neanalizavo pareigūnų Ž. M. ir D. N. veiksmų, kuriais jie išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę tamsiuoju paros metu, nevertino jų atitikties ANK 426 straipsnio 6 daliai ir Instrukcijoje nustatytiems reikalavimams, o nenustatęs tokių aplinkybių nepagrįstai pritaikė ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių normas.
7.11. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti uniformuoto policijos pareigūno teisėtą ir aiškiai išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau jo tyčia nevykdyti. Jeigu kaltininkas nesuvokia arba negali suvokti reikalavimo sustabdyti transporto priemonę dėl to, kad reikalavimas nebuvo aiškiai ir suprantamai išreikštas, atsakomybė pagal šią normą negali būti taikoma. Taigi apygardos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
7.12. Įsiteisėję teismų sprendimai ir jais nustatyti faktai turi įstatymo galią ir privalomi visiems asmenims, institucijoms ir teismams. Pagal teismų praktiką prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-37/2008, 3K-3-114/2011).
7.13. Apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu konstatuoti prejudiciniai faktai: 2018 m. kovo 2 d. 21.40 val. adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme, šalia garažo, pareiškėjas nevykdė pareigūnų Ž. M. ir D. N. teisėtų reikalavimų; tuo momentu, kai pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, automobilis „Mercedes Benz“ jau prieš kurį laiką buvo pastatytas ir stovėjo garaže (duomenys neskelbtini). Taigi apygardos teismo išvados, kad 2018 m. kovo 2 d. apie 21.40 val. neblaivus pareiškėjas kažkur vairavo transporto priemonę, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, yra nelogiškos, kadangi įsiteisėjusiu apylinkės teismo sprendimu konstatuota, jog nurodytu laiku (21.40 val.) G. R. buvo namo kieme ir ten padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, be to, ir patys pareigūnai Ž. M. ir D. N. buvo šiame kieme, taigi, tuo momentu jie negalėjo kažkur stabdyti jo vairuojamą automobilį.
7.14. Apygardos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad policijos pareigūnai stabdė ir vijosi pareiškėjo automobilį, grįsdamas elementaria logika ir spėjama protingo asmens elgsena, sprendė, jog G. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apygardos teismas nenurodė jokių duomenų, neabejotinai įrodančių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai bylos įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).
8. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
8.1. Bylos įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai, važiuodami Pryšmančių g. ties namu Nr. 2, apie 21.40 val. pastebėjo link jų atvažiuojantį G. R. vairuojamą automobilį ir nusprendė jį patikrinti; šiam automobiliui neprivažiavus apie 15 m iki pareigūnų, buvo įjungti policijos automobilio (pažymėto specialiais skiriamaisiais ženklais) švyturėliai ir garsinis signalas, tačiau vairuotojas staiga padidino greitį. Pareigūnų tarnybinis pranešimas, jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, atspindi, kad persekiojant nestojantį automobilį visą laiką buvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai, per tarnybinio automobilio garsiakalbį buvo nuolat garsiai ir aiškiai išreiškiamas reikalavimas sustabdyti automobilį, tačiau G. R. važiavo link savo namų.
8.2. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vaizdas tęsiasi iki 21:41:02 val., nutrūksta ir vėl atsiranda, tačiau jame nurodytas laikas 21:42:32 val. Taigi vaizdo įrašuose trūksta 1.30 min. įrašo dalies, kuri yra labai svarbi, nes 21:42:32 val. matyti (duomenys neskelbtini) namų link atvažiuojantis G. R. automobilis, kuris buvo be šviesų, tai patvirtintų, kad jis vengė policijos pareigūnų. Negalima vadovautis tokiais vaizdo įrašais, kuriuose neatsitiktinai trūksta tos pačios labai svarbios detalės, ir jų pagrindu surašytu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų policijos pareigūnų parodymus dėl G. R. vairuojamo automobilio stabdymo. Apygardos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų siekti neteisingai apkalbėti G. R.. Tokių aplinkybių nenurodė ir apylinkės teismas, nors ir nesirėmė policijos pareigūnų parodymais, juos paneigdamas duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad apylinkės teismo posėdžio garso įraše girdisi, jog bylą nagrinėjusi teisėja su policijos pareigūnais bendravo nemandagiai, reiškė priekaištus dėl pasirinktų veiksmų sulaikant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo bylos parengimo, tai pagrįstai tiek Institucijai, tiek apygardos teismui kėlė abejonių dėl teismo nešališkumo.
8.3. Byloje nustatyta, kad G. R. automobilis į garažą įvažiavo vejamas policijos automobilio; po kelių akimirkų nuo G. R. automobilio sustojimo garaže prie jo pribėgo patrulis Ž. M.. Per tokį laiką pažeidėjui išgerti alkoholio buteliuką nebūtų užtekę laiko, o ir remiantis elementaria logika pačios aplinkybės buvo tokios, kad asmuo to nebūtų daręs. Nuo G. R. išlipimo iš automobilio iki alkoholio kiekio pamatavimo alkoholio matuokliu praėjo daugiau kaip 30 min., todėl jei jis būtų vartojęs alkoholį tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė, alkoholio kiekis jau būtų sumažėjęs. Bylos dokumentai patvirtina, kad alkotesteriu pažeidėjui nustatytas 0,72 prom. alkoholio kiekis. Į gydymo įstaigą asmuo pristatytas 22.34 val. Tokie alkoholio matuoklio rodmenys gauti praėjus ne mažiau kaip valandai nuo G. R. išlipimo iš automobilio, tai rodo, kad alkoholio kiekis G. R. kraujyje mažėjo nuosekliai. Šios aplinkybės paneigė G. R. versiją, kad jis alkoholį vartojo prieš pat jį sulaikant policijos pareigūnams.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. prašymas netenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 2, 3 dalys)
10. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kadangi nesprendė klausimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir toks teismo sprendimas visiškai apribojo jo teisę į tinkamą gynybą, pažeidė teisę būti išklausytam, t. y. lėmė jo teisės į teisingą teismą pažeidimą.
11. Su šiais pareiškėjo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Apeliaciniu skundu buvo prašoma pakeisti skundžiamą 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, teisena, ir paskirti nuobaudas pagal šių straipsnių sankcijų ribas. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. pažymėjo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, tačiau prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neišreiškė. Kadangi apeliaciniame skunde ir atsiliepime nebuvo nurodyta motyvuotų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o apygardos teismas nekonstatavo naujų byloje paaiškėjusių aplinkybių ar būtinybės vertinti naujus įrodymus, byla apeliacine tvarka pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
13. Apygardos teismo sprendimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka savaime nepažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, nes šis savo poziciją išreiškė raštu pateikdamas atsiliepimą. Tai, kad tuos pačius įrodymus, kurie buvo tiriami ir vertinami apylinkės teismo, apygardos teismas įvertino kitaip, negali būti pagrindas teigti, jog buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į tinkamą gynybą ir teisingą teismą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. R. teisė būti išklausytam, teisė į gynybą visa apimtimi buvo užtikrintos apylinkės teisme, kur byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Šio proceso metu buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. davė paaiškinimus, apklausti abu įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai – Ž. M. ir D. N., taip pat kiti liudytojai, ištirti rašytiniai bylos įrodymai. Kaip matyti iš informacinės pažymos apie posėdį, šių liudytojų apklausoje apylinkės teisme aktyviai dalyvavo, t. y. klausimus uždavinėjo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas, užduoti klausimus turėjo galimybę ir pats G. R.. Taigi apygardos teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepažeidė.
Dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio atitikimo ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus
14. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR-P-15802-2018 turinys neatitiko ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo aiškiai suformuluotas kaltinimas, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nustatyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, kokiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu ar būdais išreikštam uniformuoto pareigūno reikalavimui pareiškėjas nepakluso, taip pat nenurodytos aplinkybės dėl vairavimo, pareiškėjui būnant neblaiviam.
15. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Pažeidimo esmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio (šis straipsnis atitinka ANK 609 straipsnį) 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).
17. Pareiškėjas, kaip matyti, pabrėžia administracinio nusižengimo protokolo turinio reikalavimus, susijusius su administracinių nusižengimų esme. Iš 2018 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR-P-15802-2018 turinio matyti, kad jame, be kitų duomenų, nurodoma: nusižengimų padarymo vieta, data, laikas – (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 2 d. 22 val. 16 min.; pažeidimo esmė – vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; taip pat nustatytas 0,99 prom. girtumas; ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė, – 426 straipsnio 5 dalis, 422 straipsnio 5 dalis; teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas – Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 16 punktai; nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės – alkotesteris „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKB-0275.
18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR-P-15802-2018 nurodyti administracinių nusižengimų padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat KET 14, 16 punktai, kuriuos G. R. pažeidė, ANK straipsniai, straipsnių dalys, kuriuose nustatyta atsakomybė už padarytus nusižengimus. G. R. padaryti nusižengimai reiškėsi nepaklusimu (t. y. nevykdymu) uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam. Nors administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kokiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu išreikštam uniformuoto pareigūno reikalavimui pareiškėjas nepakluso, tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu. Bylos medžiagoje užfiksuota, kokiu būdu buvo išreikštas pareigūnų reikalavimas pareiškėjui sustabdyti transporto priemonę. Toks administracinio nusižengimo protokolo trūkumas netrukdo suvokti, už kokį nusižengimą asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija. Pareiškėjo argumentai, kad jis nesuprato kaltinimo esmės bei turinio ir tai pažeidė jo teisę į gynybą, yra deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nekonstatavo, jog G. R. nurodė nesupratęs jam pareikšto kaltinimo esmės.
19. Apygardos teismas patikslino nusižengimų, nurodytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, aplinkybes dėl jų padarymo laiko, nurodydamas nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui laiką – apie 21.40 val., o vairavimo neblaiviam laiką nurodė 22.16 val., siedamas pastarąjį su neblaivumo G. R. nustatymo momentu. Duomenys, apibūdinantys nusižengimų padarymo laiką, buvo aiškūs ir žinomi traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nuo pirmųjų dokumentų byloje surašymo momento. Iš bylos nagrinėjimo apylinkės teisme proceso matyti, kad tiriant bylos įrodymus buvo išsamiai tikslinamos aplinkybės, susijusios su padarytų nusižengimų vieta, laiku ir esme. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. suvokė kaltinimų esmę, ginčijo konkrečias aplinkybes ir aktyviai gynėsi nuo jam pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl apygardos teismo patikslintų nusižengimų aplinkybių (laiko) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos.
Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies, 422 straipsnio 5 dalies taikymo ir bylos įrodymų vertinimo
20. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
21. Kauno apygardos teismas pripažino, kad apylinkės teismas nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes įrodymus įvertino neobjektyviai, neišsamiai, išskirtinai palankiai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, padarė nemotyvuotas išvadas dėl G. R. veikų, nurodytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje. Apygardos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančių ir nagrinėjimo apylinkės teisme metu patikrintų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog G. R. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje nurodytus nusižengimus. Teismas nutarime nurodė įrodymus, kurie patvirtina G. R. padarytas veikas, t. y. policijos pareigūnų Ž. M. ir D. N. parodymus, Ž. M. tarnybinį pranešimą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų įdėtinį lapą į ambulatorinę kortelę ir kt., argumentavo, kodėl tiki policijos pareigūnų Ž. M. ir D. N. duotais parodymais. Apygardos teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl atmeta G. R. paaiškinimą (dėl jo nurodytų alkoholio vartojimo aplinkybių) kaip prieštaraujantį elementariai logikai, taip pat kodėl kritiškai kaip netikslius vertina policijos automobilio telemetrinius duomenis, vaizdo kamerų, įrengtų G. R. namų valdoje, duomenis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Konstatuotina, kad apygardos teismo vidinis įsitikinimas, pagal kurį jis vertino įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai.
22. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.
23. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
24. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui iš dalies tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte, kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, be kitų nurodytų būdų, duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
25. Kauno apygardos teismas nustatė, kad pareigūnai Ž. M. ir D. N. stabdė G. R. vairuojamą automobilį įjungę šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį išreikšdami reikalavimą sustoti. Laikytina, kad reikalavimas G. R. sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog yra stabdomas, ir vengė būti sustabdytas policijos. Tai byloje įrodo G. R. veiksmai – važiavimas išjungtomis šviesomis. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas tinkamai pritaikė ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių normas.
26. Darydamas išvadas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo, apygardos teismas pagrįstai kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. R. paaiškinimą, kad jis, jau įvažiavęs į garažą ir išjungęs variklį, išgėrė nedidelės talpos alkoholio butelį ir jį, eidamas iš garažo kartu su policijos pareigūnu, išmetė šalia garažo. Įvertindamas tokį paaiškinimą kritiškai, apygardos teismas rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtent, kad G. R. automobilį stabdė policijos pareigūnai, jis į garažą įvažiavo besivejant policijos automobiliui, G. R. automobiliui sustojus garaže, prie jo iš karto pribėgo patrulis Ž. M., dėl to pareiškėjui būtų neužtekę laiko išgerti kad ir mažą butelį alkoholio.
27. Byloje G. R. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, nurodytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, t. y. kad jis 2018 m. kovo 2 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, šalia garažo, nevykdė pareigūnų Ž. M. ir D. N. teisėtų reikalavimų. Aprašant šį nusižengimą, jo padarymo laikas taip pat nurodytas 2018 m. kovo 2 d. 21.40 val. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismo išvados, jog 2018 m. kovo 2 d. apie 21.40 val. neblaivus pareiškėjas kažkur vairavo transporto priemonę, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, yra nelogiškos, kadangi įsiteisėjusiu apylinkės teismo sprendimu konstatuota, jog nurodytu laiku jis buvo namo kieme ir ten padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
28. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad visi trys nusižengimai, kuriuos 2018 m. kovo 2 d. jis padarė, yra tarpusavyje susiję. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, G. R. vengė būti sustabdomas policijos pareigūnų, o išlipęs iš automobilio nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Visi trys nusižengimai buvo padaryti vienu laikotarpiu. Tiksliausiai šis laikotarpis nurodomas policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime, kuriuo pagrįstai, vertindamas pareiškėjo veiksmus, rėmėsi apygardos teismas. Šiame tarnybiniame pranešime nustatyta, kad patruliai apie 21.28 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu „Mercedes“; važiuodami Pryšmančių gatve, apie 21.40 val. pastebėjo link jų važiuojantį juodos spalvos „Mercedes“ automobilį, nusprendus patikrinti šio automobilio vairuotoją, buvo įjungti tarnybinio automobilio (pažymėto specialiais policijos ženklais) švyturėlis ir garsinis signalas, tačiau vairuotojas, padidinęs greitį, ėmė šalintis; patruliai jį persekiojo tarnybiniu automobiliu, kuriame buvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai, per garsiakalbį išreikštas reikalavimas sustabdyti automobilį; vairuotojui nepaklusus ir įvažiavus į (duomenys neskelbtini), namo kieme esantį garažą, patrulis Ž. M., išlipęs iš tarnybinio automobilio, pro užsidarančius garažo vartus patekęs į vidų, pareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, tačiau pareiškėjas nevykdė šio patrulio reikalavimo; dėl aktyvaus pareiškėjo pasipriešinimo buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas; apie 22.16 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,99 promilės girtumas. Taigi akivaizdu, kad nusižengimai padaryti laikotarpiu nuo 21.40 iki 22.16 val., kas visiškai pagrįstai nurodoma ir apygardos teismo nutarime.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo pripažintos įrodytomis faktinės nusižengimų aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti šio teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
30. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, paskyrė didesnes nei minimalias šių straipsnių sankcijose įtvirtintas baudas bei didesnį nei minimalų straipsniuose nurodytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
31. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje nurodytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
32. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. Pagal šio straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1200 eurų. Pagal šio straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
33. Apygardos teismas G. R. nubaudė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 350 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. R. už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
34. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. R. už padarytus nusižengimus skirtinų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padaryti nusižengimai yra šiurkštūs ir pavojingi visuomenei, G. R. yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, ir nusprendė skirti didesnes nei minimalias minėtų straipsnių sankcijose nurodytas baudas bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą didesniam, nei straipsniuose nustatytas minimalus, terminui.
35. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. už padarytus nusižengimus paskirtos baudos, nežymiai viršijančios minimalius straipsnių sankcijose nurodytus baudų dydžius, ir atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones terminui, kuris nežymiai viršija straipsniuose įtvirtintą minimalų terminą, taip pat įvertinus nutarime išdėstytus jų skyrimo motyvus, darytina išvada, kad apygardos teismas tinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė