Civilinė byla Nr. e2-28-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01098-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilkyškių pieninė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. G. pateikė netiesioginį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilkyškių pieninė“, kuriuo prašo priteisti bankrutavusiai V. G. gamybinei įmonei iš atsakovės 1 675 808,20 Eur skolą, 636 807,11 Eur palūkanas ir 6 proc. procesines palūkanas.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ turtą 2 312 615,31 Eur sumai; 2) sustabdyti išieškojimą iš bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti, iki bylos išnagrinėjimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Įvertinęs ieškinio turinį ir su juo pateiktus priedus, teismas sprendė, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą.

5.       Pasisakydamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad nors ieškovas ir tvirtina, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdama paslėpti turtą ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

6.       Kadangi ieškovas nepagrindė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, prašymą areštuoti atsakovės turtą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7.       Vertindamas prašymo taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo iš V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sustabdymą, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ši laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ginčo dalyku, ir kad, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, todėl ir šis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti išieškojimą iš bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti, iki bylos išnagrinėjimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Nesustabdžius išieškojimo iš V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, gali būti parduotas ieškovo asmeninis ar jungtine nuosavybės teise su sutuoktine priklausantis turtas. Jeigu ieškinys šioje byloje būtų tenkintas, bankrutavusiai V. G. gamybinei įmonei priteistų pinigų užtektų kreditoriniams įsipareigojimams padengti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali užkirsti kelią žalai atsirasti. Tuo tarpu šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (pardavus ieškovo turtą, jį susigrąžinti nebūtų galimybės).

8.2.                      Nesuprantamas teismo argumentas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku. Teismui yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad AB „Vilkyškių pieninė“ yra skolinga bankrutavusiai V. G. gamybinei įmonei.

9.       Atsakovė AB „Vilkyškių pieninė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Aplinkybė, kad iš ieškovo asmeninės nuosavybės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto gali būti įvykdytas išieškojimas, nesudaro jokių kliūčių įvykdyti būsimą teismo sprendimą, kuris bus priimtas šioje byloje.

9.2.                      Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Priešingu atveju, būtų pažeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas.

9.3.                      Ieškinys, grindžiamas menamomis atsakovės skolomis (tai, kad atsakovė nėra skolinga, konstatuota įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose kitose bylose), buvo pateiktas tik todėl, kad ieškovas siekia kuo ilgiau vilkinti išieškojimo iš jo asmeninio turto veiksmus.

9.4.                      Pateikdamas nepagrįstą ieškinį, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tokio visiškai nepagrįsto ieškinio pateikimas gali sukelti atsakovei, jos akcininkams bei smulkiesiems investuotojams didelę žalą.

10.       Trečiasis asmuo bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finansinių partnerių grupė“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1.                      Išieškojimo stabdymas paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principą, be to, pažeistų visų bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių teisėtą interesą atgauti pinigines lėšas bent iš dalies patenkinus jų pareikštus reikalavimus.

10.2.                      Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų tenkinti, įvykdymą. Šiuo atveju ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, nėra niekaip susijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, būsimo teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą sustabdyti išieškojimą iš bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti, iki bylos išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties dalies (ne)teisėtumo

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nustatyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14.       Be to, svarbu ir tai, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017; kt.).

15.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašo bankrutavusiai V. G. gamybinei įmonei iš atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ priteisti 1 675 808,20 Eur skolą, 636 807,11 Eur palūkanas ir 6 proc. procesines palūkanas, o ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti, iki bylos išnagrinėjimo.

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Suprantama, kad ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, todėl šiuo aspektu detaliau nepasisakoma ir iškart vertinama, ar egzistuoja kiti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.

17.       CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020; kt.).

18.       Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).

19.       Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).

20.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi leido bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto administratorei UAB „Finansinių partnerių grupė“ nukreipti išieškojimą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje                   Nr. 2-1332-330/2020, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje prašo sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus, kurie jo, kaip individualios įmonės savininko, atžvilgiu yra pradėti bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto byloje priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu.

21.       Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir šioje byloje reiškiamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones nėra.

22.       Pirma, nagrinėjamas atvejis nepatenka į įstatyme ir teismų praktikoje nurodytas išimtis (bylų kategorijas), kurioms esant taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (kaip nustatyta, ieškovas neginčija antstolio veiksmų, nesiekia revizuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų kasacine tvarka ar atnaujinus procesą).

23.       Antra, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl skolos ir palūkanų priteisimo bankrutavusios įmonės naudai, tačiau ne dėl pradėto vykdymo proceso ar tą procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo, kas suponuoja išvadą, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo esmės ir yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusiai V. G. gamybinei įmonei iš atsakovės būtų priteista skola ir palūkanos, įvykdymo šioje byloje užtikrinimu.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020, 18 punktas ir jame nurodyta praktika).

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyti sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė