Baudžiamoji byla Nr.1-181-175/2014

     Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00635-2012-3

                   Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.6.2.;2.3.6.4.5.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys,  sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, Astai Leonavičienei dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, kaltinamajam G. M., jo gynėjai  advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, nukentėjusiajam V. M., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštesnysis, deklaruota gyv. vieta Partizanų g. 174-19, Kaune, teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-11-02 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (LR BK iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn.; 2) Alytaus rajono apylinkės teismo 1996-05-15 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 4 d. (LR BK iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn.; 3) Kauno apygardos teismo 2007-03-30  nuosprendžiu pagal LR BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 11 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmės, 2009-06-25 išbrauktas iš įskaitos; 4) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - paskirti 50 valandų nemokamų darbų, juos atliekant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, nemokamus darbus atlikti per 5 mėnesius; 5) 2013-06-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1d., 145 str. 1d. laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn., teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2d., 183 str. 2d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

                                                                 n u s t a t ė :

G. M. atstovaudamas V. M., kaip buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką, veikdamas pagal 2009 m. lapkričio 20 d., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išduotą įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikiantį „...valdyti ir tvarkyti, o taip pat parduoti nuosavybės teise, V. M., priklausantį 41 butą su rūsiu bei nupirkti jo vardu nuosavybės teise, bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos respublikoje...“, 2010-04-02 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 63,79 kv.m., ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo M. M. už 150 000 Lt sumą, pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį 2010-04-02 M. M. pervedė į asmeninę G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke 17 000 litų, 2010-05-03 M. M. pervedė į asmeninę G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke 80 000 litų, 2010-04-26 (duomenys neskelbtini) pervedė į asmeninę G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke 50 000 litų, gautus bendroje sumoje 147 000 litų, šis pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.150 str., 6.234 str. 1 d., reikalavimus, nepateikė V. M. ataskaitos apie savo veiklą bei negrąžino piniginių lėšų už parduotą butą su rūsiu, tokiu būdu pasisavino 2009-11-20 įgaliojimo (notarinio registro Nr. 3208) pagrindu jam patikėtą  didelės 147 000 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas V. M. 147 000 Lt turtinę žalą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką G. M. atstovaudamas V. M., kaip 8,9500 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką, veikdamas pagal 2012 m. gegužės 14 d., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išduotą įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikiantį teisę „...valdyti ir disponuoti žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini),..“, 2012-05-15 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo -pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo R. M. už 76 075 Lt, pagal minėtą pirkimo - pardavimo sutartį 2012-05-15 R. M. sumokėjo grynais pinigais 76 075 litų G. M., šis pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.150 str., 6.234 str. 1 d., reikalavimus, nepateikė V. M. ataskaitos apie savo veiklą bei negrąžino piniginių lėšų gautų už parduotą žemės sklypą, tokiu būdu pasisavino 2012-05-15 įgaliojimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu jam patikėtą  didelės 76 075 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas V. M. 76 075 Lt turtinę žalą, tai yra  padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2007 m. grįžo  iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius namus. Namus rado visus sujauktus, netvarkingus. Tris dienas miegojo automobilyje, nes namie buvo baisu. Jo tetos vaikai, pusbroliai padėjo jam sutvarkyti apleistą butą. Vėliau gyveno pas būsimą žmoną, nes ruošėsi vestuvėms. Gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas tėvą atvažiuodavo tvarkyti namus, kartais jis būdavo namuose, kartais ne. Grįžęs namo ir neradęs tėvo, rasdavo kaimynų užkištą raštelį, kad jis rūsyje miega, nes dėl girtumo neužlipa į viršų. Jis su juo kalbėjo, kad parduotų butą ir pirktų du butus. Bute (duomenys neskelbtini) g. buvo landynė, dideli mokesčiai, todėl nutarė jį parduoti. Norėjo pirkti du butus, tėvui mažesnį. Sodą tėvas pardavė pats, pirkėjus matė vieną kartą, tėvas pinigus ir pragėrė. Tėvas, parduodant butą negalėjo dalyvauti, nes gulėjo ligoninėje. Jam buvo išduotas įgaliojimas, jis atstovavo tėvą. Pardavus butą, pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Taip pat ir grynais. Butą savo vardu registravo todėl, kad tuo metu tėvas nevaikščiojo. Dėl žemės sklypo pardavimo su tėvu šnekėjo jau seniai. Tėvas suteikė jam įgaliojimą dėl žemės pardavimo ir jis žemę pardavė. Pardavęs žemę, jis paėmė pinigus ir  padėjo namuose. Tėvas matė, kur pinigai padėti. Nuo jo niekas nebuvo slepiama. Už gautus pinigus buvo nupirkti baldai, buvo mokama už butą, lizingu buvo įsigytas automobilis. Surašant įgaliojimą, jokio psichologinio ar fizinio smurto tėvo atžvilgiu  nenaudojo. Tėvas pensiją gaudavo į sąskaitą, į kortelę. Tėvas pats negalėjo naudotis kortele, todėl pinigus nuimdavo jis. Už tuos pinigus pirkdavo tėvui rūbus, maistą. Pinigų už žemę jis nepasisavino. Viskas su tėvu buvo derinama, ir dėl buto pirkimo ir dėl žemės pardavimo. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini), ten gyveno žmona M. ir sūnus G.. (duomenys neskelbtini) g. butas buvo jo vardu. Pradžioje buvo  žmonos vardu, bet kai mirė žmona, persirašė sau. Žino, kad sūnus pardavė butą, kur padėjo pinigus nežino. Nežino kur pinigai nei už parduotą žemę, nei už sodą. Įgaliojimą pasirašyti dėl žemės buvo nuvežtas per prievartą. Minėtą įgaliojimą pasirašė net neskaitęs, todėl kad bijojo sūnaus, nes jis jį mušdavo. Pasirašydamas įgaliojimą jis jo neskaitė. Vėliau jis įgaliojimą atšaukė. Pinigų nei už parduotą žemę, nei už butą, jis negavo. Patvirtino, kad ant įgaliojimo yra jo parašas. Pareikštus civilinius ieškinius palaiko pilnai.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad apie įvykį nelabai ką prisimena.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsino liudytojo M. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas M. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2010 metais, tikslios datos nepamena, internetiniame puslapyje, kurio dabar irgi nepamena, rado skelbimą, kad parduodamas butas. Paskambinus nurodytu numeriu, susisiekė su pardavimo tarpininku, kuris nuvežė jį, kad apžiūrėti parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo senyvo amžiaus žmogus, su juo nebendravo. Jis irgi nieko nekalbėjo. Tarpininkas nurodė, kad butą parduoda senyvo amžiaus asmens, kuris buvo bute, sūnus, kuris yra išvykęs iš Lietuvos dirbti į užsienį. Apytiksliai po mėnesio, su juo susisiekė G. M. - asmuo, kuris turėjo įgaliojimą parduoti butą. 2010-03-19 pasirašė preliminarią buto įsigijimo sutartį (buto kainą suderėjo 150 000 Lt) su G. M. ir sumokėjo 1000 litų avansą. 2010-04-02 pas notarę pasirašė buto pirkimo - pardavimo sutartį su G. M.. 2010-04-09 sumokėjo į G. M. sąskaitą 80 000 Lt, 2010-05-03 į G. M. sąskaitą dar pervedė 17 000 litų. 2010-04-26 bankas (duomenys neskelbtini) pervedė G. M. 50 000 Lt. Ir taip su G. M. atsiskaitė. Kaip ir minėjo aukščiau 1000 Lt buvo sumokėjęs avansu ir 2000 Lt dar buvo įsiskolinimas už butą, dėl to sumokėjo 147 000 Lt bendroje sumoje. Kiek pamena, G. M. paminėjo, kad parduoda butą, nes dideli mokesčiai ir pirks mažesnį, nes tėvas vienas gyvena ir jam nereikalingas toks butas. Daugiau jokių papildymų neturi (2 t., b.l. 38).

Liudytojas D. G., paaiškino, kad apie įvykį nelabai ką prisimena. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsino liudytojo D. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad į notarų biurą kreipiasi klientai dėl dokumentų paruošimo ir sandorių patvirtinimo, dažniausiai iš anksto užsiregistravę arba atvykę į notarų biurą. Pirmiausia yra išklausomi klientų pageidavimai ir pagal jų išreikštus norus yra parengiami dokumentai bei patvirtinami sandoriai. Dėl 2010-04-02 nekilnojamojo turto, kurio kadastrinis numeris unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,79 kv.m. t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo kreipėsi G. M.. G. M. pateikė 2009-11-20 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą įgaliojimą, kuriuo jis įgaliotas atstovauti savo tėvą V. M., asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pinigų gavimą už parduotą nekilnojamąjį turtą patvirtina Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biure 2010-04-09 ir 2010-04-26 G. M. pareiškimai, kuriuose pažymėta, kad jis gavęs pinigus už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl 2012-05-14 įgaliojimo surašymo, kuriuo V. M. įgaliojo sūnų G. M. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu, (duomenys neskelbtini), kreipėsi V. M.. Paruošto įgaliojimo tekstas jam buvo garsiai perskaitytas ir duotas pasirašyti. Ant įgaliojimo pats V. M. savo ranka pasirašęs vardą ir pavardę bei pasirašęs. Kas dar dalyvavo be V. M., kuomet buvo patvirtintas įgaliojimas pasakyti negali, kaip ir su kuo atvyko V. M. nežino, nes nematė. Klausimas: Kaip jums pasirodė ar V. M. atvyko laisva valia, nieko neverčiamas pasirašyti įgaliojimą? Kaip jį supažindinote su dokumento (įgaliojimo) turiniu? Ar V. M. suprato ant ko pasirašo ir kokius įgaliojimus bei kam suteikia? Atsakymas: notaras tvirtina asmenų sandorius tų, kurie atvyksta laisva valia, savo noru ir aiškiai išreiškia savo valią bei yra veiksnūs (veiksnumas tikrinamas neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre) ir gali pasirašyti sandorių dokumentus. Jeigu asmuo sukeltų bent menkiausias abejones dėl savo veiksnumo jokie sandoriai nebūtų įforminti. Klausimas: kaip galite paaiškinti, kad pil. V. M. teigia, kad buvo silpnos sveikatos, silpnai girdintis ir matantis bei nesuprato ant kokių dokumentų pasirašė? Atsakymas: notarinis veiksmas atliekamas tik tada kai notaras įsitikina, kad asmuo suvokia notarinio veiksmo esmę, notarinio veiksmo turinys yra aiškiai ir garsiai perskaitomas, asmens yra paklausiama ar jam suprantama veiksmo esmė, pasekmės ir tik po to sandoris, kaip atitinkantis pilnai asmens valią yra duodamas asmeniui pasirašyti ir patvirtinamas notaro. Dėl 2012-05-15 nekilnojamojo turto, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,9500 ha t.y. žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sandorio patvirtinimo kreipėsi G. M.. Buvo pateikta parduodamo turto nuosavybę patvirtinantys dokumentai, sklypo ribų planas, įgaliojimo originalas, asmens pasas. Pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį dėl aukščiau minėto žemės sklypo dalyvavo G. M. ir R. M.. Apie pinigų gavimą už parduotą žemės sklypą sutartyje yra ranka darytas įrašas „gavau visus pinigus“ ir parašas. Dėl 2012-08-21 pareiškimo surašymo ir patvirtinimo, kuriuo pil. V. M. atšaukia 2012-05-14 įgaliojimą parašytą pil. G. M. kreipėsi V. M.. Kas jį atlydėjo, kas atvežė negali pasakyti, nes nežino, nematė. V. M. savo ranka yra parašęs savo vardą ir pavardę bei pasirašęs. Klausimas: ar už atliktus sandorius gautus pinigus pil. G. M. privalėjo perduoti V. M.? Atsakymas: LR CK 2.150 str. yra įtvirtinta norma, kad „atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą“ (2 t., b.l. 54-55).

Liudytoja O. M. paaiškino, kad dirba notare. 2009 m. lapkričio 29 d. į notarų biurą kreipėsi V. M., kad ji patvirtintų įgaliojimą parduoti butą ir pardavus šį butą, nupirkti kitą turtą jo vardu. Pas ją kabinete V. M. buvo vienas. Sekretorės kabinete galėjo būti su sūnumi, nes dažniausiai pagyvenusius asmenis lydi vaikai. Jis buvo stiprus, be lazdos.  V. M. neatrodė įtartinas, jokių  įtarimų dėl regos, klausos jai nekilo. Pagal visas procedūras buvo patikrintas jo veiksnumas. Jo sūnus G. buvo įgaliotas parduoti turtą ir nupirkti kitą turtą. Tai, kad parduoda, bet nenuperka kito turto, notaras toliau nekontroliuoja. Nurodė, jog jei pardavė turtą, jis turėjo grąžinti pinigus. Ji buvo pilnai įsitikinusi, kad V. M. pilnai išreiškė savo valią. Jai neatrodė, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad 2012 m. jam paskambino žmogus, siūlė pirkti žemės sklypą. Paprašė po 9000 Lt/a. Nusiderėjo 76000 Lt už sklypą. Pas notarą sutartyje įrašytas V. M., tačiau mano, jog dokumentus pasirašė sūnus. Pas notarą buvo trys žmonės. G. buvo pas notarą, V. M. nebuvo. Kodėl G. tarpininkauja parduodant sklypą, jis nesidomėjo. Jis matė įgaliojimą, todėl abejonių jam nekilo. Pardavimo sutartis buvo parengta pas notarą.

Liudytoja D. M. reikšmingų aplinkybių susijusių su pateiktu kaltinimu nurodyti negalėjo. Paaiškino, jog apie buto pardavimą ji sužinojo iš vaikų. V. gyvena senelių namuose (duomenys neskelbtini). Jį ten patalpino vyro brolio podukra. V. niekada nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad V. M. yra jo brolis. Brolis alkoholį vartojo retai. V. agresyvus nebuvo, nebuvo triukšmadarys. Sūnus G. smurtaudavo prieš tėvą, brolis pats tai sakydavo. Dėl sandorių V. jam nieko nesakė. Viską tvarkė sūnus. Brolis neprigirdėjo, gerai nematė, ką jam sakė, tą jis darė. Kai brolis buvo labai primuštas, tai nenorėjo gyventi su G.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad G. M. yra jos sutuoktinis. Su G. susituokė 2009 m. Vyro santykiai su tėvu buvo geri, niekada nematė smurto, terorizavimo. Likus vienam mėnesiui iki santuokos su G. M., jis apsigyveno pas ją (duomenys neskelbtini) g. Vyras visą laiką važiuodavo pas tėvą, juo rūpinosi, padėdavo tėvui užpildyti mokesčių lapelius, ji įdėdavo tėvui maisto. Apie įgaliojimo pasirašymą ji nieko nežino, ji nesikišo, jai apie tai niekas nepasakojo. Ji pasitikėjo savo vyru, niekada nematė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu  būtų vartojamas smurtas. Niekada smurtas prieš tėvą nebuvo naudojamas. Prieš ją smurtas buvo naudojamas vieną kartą. Už pinigus, kuriuos gavo pardavę nukentėjusiojo butą pirko kitą butą, kurį registravo savo vardu, kad būtų mažiau finansinių problemų. Apie buto pardavimą nukentėjusiajam nieko nesakė, nes norėjo suremontuoti nupirktą butą ir parsivežti jį iš slaugos namų, kad gyventi kartu.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Sandorių aplinkybės jam nežinomos. Žino tik tiek,  kad buvo parduodamas  butas, buvo skelbimas internete, jo kaina vis krito, nes nelabai kas jį norėjo pirkti. Kas įdėjo skelbimą į internetą, jis nežino. Apie 2012-05-14 sandorį nežino nieko. Apie sklypo pardavimą taip pat nieko nežino.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad apie buto pardavimą nieko nurodyti negali. Žino, kad V. turėjo žemės, kur ji dabar, pasakyti negali.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis. Jai yra žinoma, kad G. pardavė tėvo turtą. Varė tėvą iš namų, nesirūpino, mušė. Atimdavo pinigus. Tai jai žinoma iš nukentėjusiojo. Kol G. M. atliko laisvės atėmimo bausmę, pinigų niekada netrūkdavo. Ne kartą teko nukentėjusįjį matyti sumuštą. Apie įgaliojimo pasirašymą V. M. jai nepasakojo, tik minėjo, jog iš baimės, kur liepė ten pasirašė. Mano, jog G. (duomenys neskelbtini) g. nusipirko butą, pardavęs butą (duomenys neskelbtini) g. G. nuo 2007 m. tai dirbdavo, tai ne, jis pakeitė daug darbo vietų. G., kai išgeria būna blogai, todėl tokios ir pasekmės. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad jai yra žinoma, jog nukentėjusysis buvo skriaudžiamas, žiauriai mušamas. Apie įgaliojimą nieko nežino. Apie sandorius jai irgi niekas nepasakojo. Nukentėjusysis turėjo butą, sodą, mašiną. Žino, kad G. M. viską pardavė. Butas buvo parduotas, kai tėvas buvo ligoninėje. Kad V. M. girtautų, ji nematė. Jokių psichikos sutrikimų pas jį irgi nepastebėjo.

Liudytojas A. M. reikšmingų aplinkybių, susijusių su pateiktu kaltinimu nurodyti negalėjo. Nurodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis, o nukentėjusysis dėdė. Jam yra žinoma, kad G. buvo sumušęs nukentėjusįjį.

Liudytoja V. S. paaiškino, kad šiuo metu nukentėjusysis yra apgyvendintas ir gydomas (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose. Šių namų gyventojai yra jos kuruojami, nes jie prisirašę prie psichikos sveikatos centro, kur ji dirba psichiatre. V. M. paskutinį kartą matė 2014-05-14. Nurodė, jog yra toks minimalus protinės būklės įvertinimo pagal amžių testas, kurio norma yra nuo 25 iki 30. Šiam momentui nukentėjusysis surinko 24 balus, t.y. pagal amžių pirminės stadijos dimensija. Jis visada atitiko ribas nuo 21-24 balų, pas jį pagal amžių tik pradinė stadija. Tačiau pas jį vyrauja emociniai sutrikimai, yra nerimo, tai grynai dėl tam tikros susiklosčiusios situacijos. Kiek ji pamena nuo 20012 m., jis visada fiksuotas toje situacijoje, namų netektyje ir svetimų žmonių prižiūrimas. Šis žmogus visiškai tvarkingas, visiškai savimi apsirūpinęs. Ji nepastebėjo poreikio fantazuoti, jis kartoja ta pačią netekties situaciją neiškreipiant faktų. Jam įtaką galima daryti. Logikos sutrikimų nėra, suvokimo sutrikimų šiuo momentu  nėra taip pat.

Liudytoja L. E. J. paaiškino, kad prieš santuoką jos sesuo M. M. turėjo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir 2 kambarių butą turėjo V. M., lyg (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po santuokos butus pakeitė į vieną 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Po sesers M. mirties turto dalį turėjo paveldėti G. M. ir V. M.. Kadangi G. atlikinėjo bausmę, todėl pasitikėjo savo tėvu ir geranoriškai atsisakė savo buto dalies. Kai mirė jos  sesuo, V. M. labai gėrė, nors ir anksčiau išgerdavo. Apie buto bei sklypo pardavimą ji nesidomėjo, todėl aplinkybių nežino ir paaiškinti nieko negali.

Liudytoja S. J. paaiškino, kad M. M. turėjo butą ir Vaclovas turėjo butą. Kai jie susituokė, pardavė savo butus ir nusipirko 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Kai M. M. mirė, tai V. liko vienas, o G. nebuvo. V. M. labai gėrė. Pradžioje ji ir jos vyras  R. J. lankydavo V., jis pastoviai būdavo girtas. Iš įkalinimo įstaigos grįžus G., pas V. buvo baisi netvarka. Kiek jai yra žinoma, tai V. savo valia buvo parašęs įgaliojimą, kad sūnus galėtų viską tvarkyti. Jai tai žinoma iš kalbų. Apie buto pardavimą kalbėjo jos vyras G. J. su G., kad parduoda butą, nes buto išlaikymas buvo labai brangus. Kai butas (duomenys neskelbtini) g. buvo ilgai remontuojamas, tai V. gyveno senelių namuose. (duomenys neskelbtini) gatvėje butą pirko G. už parduoto buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pinigus. G. M. yra sakęs G. J., kad tėvas davė sutikimą parduoti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šias aplinkybes žino iš G. žodžių.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina šie įrodymai:

kaip matyti iš 2009-11-20 įgaliojimo, jame nurodyta, kad V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgalioja G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) „<... valdyti ir tvarkyti, o taip pat parduoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, už kainą ir sąlygomis įgaliotinio nuožiūra, man nuosavybės teise priklausantį 41 (keturiasdešimt pirmą) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gauti pinigus už parduotą butą su rūsiu grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu į įgaliotinio arba įgaliotojo sąskaitą, juos man perduoti...> nupirkti mano vardu asmeninės nuosavybės teise bet kokį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje...>“ (1 t., b. l. 64).

Kaip matyti iš 2010-04-02 sutarties, joje nurodyta, kad V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas G. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Pardavėjas) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Pirkėjas) sudarė sutartį, kur pirkimo -pardavimo sutarties objektas - butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apibrėžta parduodamo turto kaina 150 000 Lt (1 t., b.l. 71-78).

Iš 2010-04-26 pareiškimo matyti, kad G. M., veikiantis už V. M., pareiškia, kad pagal 2010-04-02 buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį V. M. gavo visus pinigus ir jokių pretenzijų pirkėjui M. M. neturi (2 t., b.l. 40).

Iš 2012-05-14 įgaliojimo matyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgalioja sūnų G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti šiuos veiksmus”<...tvarkyti, valdyti ir disponuoti man nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tame tarpe parduoti už mūsų aptartą kainą ir aptartomis sąlygomis, sudaryti ir pasirašyti aukščiau nurodyto turto preliminariąsias ir pagrindines pirkimo -pardavimo sutartis...>” bei <...Atstovas privalo pateikti atstovaujamam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą...>” (2 t., b.l. 7).

Kaip matyti iš 2012-05-15 pirkimo - pardavimo sutarties, jos šalys yra: V. M. (pardavėjas), kuriam atstovauja G. M. (pardavėjo atstovas) ir R. M. (pirkėjas). Pagal sutarties 2.1. punktą pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą-daiktas. Sutarties 3.1. p. nurodyta, kad daikto kaina yra 76 075 Lt (septyniasdešimt šeši tūkstančiai septyniasdešimt penki Lt), o sutarties 4.1. p. nurodyta, kad “šiuos pinigus - septyniasdešimt šešis tūkstančius septyniasdešimt penkis (76.075.-) litus, pardavėjas gavo iš pirkėjo, prieš pasirašydamas šią sutartį” (2 t., b.l. 11-13).

Šioje byloje nustatyta, kad 2009-11-20 įgaliojimo pagrindu kaltinamasis įsipareigojo gautus pinigus už butą perduoti nukentėjusiajam, taip pat nupirkti jo vardu asmeninės nuosavybės teise bet kokį kitą nekilnojamąjį turtą. Nors kaltinamasis teigia, kad pinigus išleido nukentėjusiojo interesams, tačiau būtina vertinti tą aplinkybę, kad gavęs pinigus už parduotą turtą kaltinamasis privalėjo juos panaudoti kito turto pirkimui nukentėjusiajam, tai padaryti jis buvo įpareigotas pagal įgaliojimą, tačiau to nepadarė. G. M. pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą turėjo teisę tik parduoti jam patikėtą turtą, tačiau jis neturėjo teisės ir negalėjo naudotis asmeniniams poreikiams gautais pinigais už parduotą turtą. Šiuos pinigus jis privalėjo perduoti jį įgaliojusiam asmeniui, o būtent savo tėvui V. M.. Nors kaltinamasis ir neprisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų, tačiau duodamas parodymus jis netiesiogiai patvirtino savo kaltę, t.y. nurodė, kad pardavęs tėvo butą, jis nusipirko savo ir žmonos vardu butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš kaltinamojo, J. M. parodymų, už lėšas gautas už parduotą žemės sklypą  jie darė buto remontą, įsigijo automobilį, naudojo jas kitiems gyvenimiškiems poreikiams tenkinti. Kaltinamojo teigimu su tokiu sprendimu sutiko ir tėvas, nors pats nukentėjusysis V. M. tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją kategoriškai neigė, jog sutiko, kad jam nebūtų perduodami pinigai už parduotą butą ir žemę. Nukentėjusysis teisme kategoriškai nurodė, kad jis negavo jokių pinigų už parduotą butą ir žemę. Tai, kad nukentėjusiojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs paaiškinama tuo, jog V. M. yra ne tik kad garbaus amžiaus žmogus, pats neturėjęs jokių reikalų su teisėsauga ir ši byla jam yra ypač skaudi, nes kaltinamasis jo vienintelis sūnus, tačiau yra patyręs ir insultą, ko pasekoje akivaizdu, kad tam tikros detalės gali jam būti sunkiau atsimenamos, tačiau esminius momentus jis nurodo labai aiškiai ir nuosekliai. Iš G. M. parodymų galima suvokti, kad savo veiksmus jis vertina grynai kaip civilinius teisinius santykius. Kaltinamojo teigimu su tėvu iš anksto tarėsi, kad parduos butą ir žemę, tėvas žadėjo leisti jam naudotis pinigais už parduotą turtą, ir dėl to vertinti šiuos santykius kaip civilinius, tačiau pats nukentėjusysis visų apklausų metu kategoriškai patvirtino, kad negavo jokių pinigų už parduotą turtą. Iš jo parodymų matyti, kad jis niekada nežadėjo, kad šie pinigai būtų atiduoti sūnui jo asmeniniams poreikiams. Kaltinamasis apsirūpino tik butu sau, o tėvas trumpai pagyvenęs nupirktame bute ir, neapsikentęs sūnaus prieš jį naudojamo smurto, giminių pagalba apsigyveno senelių namuose. Pagal įgaliojimų turinį ir prasmę aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos G. M. pareigos, t.y. pardavus turtą, pateikti tėvui ataskaitą ir perduoti pinigus, o tai nebuvo padaryta. Jau vien tas faktas, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo parduotas tuo metu, kai tėvas buvo slaugos ligoninėje, jam visiškai nieko apie tai nežinant, nesitariant dėl kito buto pirkimo, ir net neatsiklausiant jo nuomonės, ar jam tinka perkamas butas, rodo, kad sūnus net ir neplanavo vykdyti įgaliojime numatytų pareigų, o sąmoningai siekė sudaryti sau palankias sąlygas parduodant turtą, po to pasisavinant pinigus. Abejones kelia tiek paties kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės geranoriškumas tėvo atžvilgiu, kad jiems nereikia nupirkto buto, kad tėvui jį bet kada gali grąžinti, tačiau iki šiol jokių bandymų tai padaryti nebuvo, kaip ir nebuvo bandymų bent iš dalies atlyginti žalą. Turtas, t.y. parduodamas butas ir žemė bei vėliau už juos gauti pinigai, jam buvo patikėti įgaliojimo pagrindu. Šis turtas G. M., nežiūrint į tai, kad jis tėvo, jam buvo svetimas. Iš bylos duomenų matyti, tai patvirtina ir pats kaltinamasis, kad pinigų už parduotą turtą tėvui jis negrąžino, kaip tai buvo numatyta jo pareiga pagal jam išduotus įgaliojimus. Nukentėjusysis kategoriškai neigia davęs sutikimą sūnui naudotis pinigais savo asmeniniams poreikiams. Daroma išvada, jog G. M. anksčiau aptartus veiksmus atliko sąmoningai ir siekdamas sau turtinės naudos. Kaltinamojo versija, jog iš gautų pinigų jis nupirko tėvui butą atmestina, kadangi V. M. faktiškai savo nuožiūra negali disponuoti ir naudotis šiuo turtu, jis buvo besąlygiškai priklausomas nuo sūnaus šio turto atžvilgiu. Aplinkybė, jog kaltinamasis po mamos mirties atsisakė savo dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) tėvo naudai nepaneigia turto pasisavinimo fakto.

  Dėl 1000 Lt grynaisiais avanso, kuriuos G. M. gavo parduodamas butą iš M. M., G. M. nekaltinamas, todėl ir nustatomojoje nuosprendžio dalyje teismas bendrą pasisavintų lėšų sumą nurodo 147000 Lt sumą.

Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

              Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-94/2012, 2K-330/2006, 2K-208/2008, 2K-575/2010).

Teismas pažymi, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, kurios pabrėžia arba paneigia veikos tęstinumą.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – nukentėjusiojo turtą ir nuosavybę, ir į tą patį dalyką – pinigines lėšas. Šias lėšas kaltinamasis savinosi tokiu pat būdu ir iš to paties šaltinio - nusikalstamam sumanymui įgyvendinti kaltinamasis naudojosi iš esmės tapačiomis priemonėmis ir būdais - parduoda turtą, gauna pinigus, gautus pinigus užvaldo ir jais disponuoja savo nuožiūra. Taigi kaltinamąjį siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia – pasipelnyti ir dėti pastangas, kad šis neteisėtas pasipelnymas tęstųsi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusikalstamų veikų tęstinį pobūdį, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pripažintinos tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojamos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą ir nukentėjusiajam priklausantį turtą. Pasisavintas turtas yra didelės vertės, nes jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Byloje nustatyta, kad G. M. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas, kurį jis pasisavino, jam buvo svetimas. Jis turtą įgijo, naudojo jį ir juo disponavo kaip savo ir taip padarė žalą nukentėjusiajam. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo ir suvokė, kad turtas jam svetimas, jis siekė turtą gauti, jį užvaldė ir padarė nukentėjusiajam žalą. Be to, G. M. yra nusikaltimo subjektas, nes turtas buvo jo žinioje.

              Taigi aukščiau išdėstyti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 183 str. 2d. pilnai įrodyti. Veika kvalifikuota teisingai.              

Dėl civilinių ieškinių

              Nukentėjusysys V. M. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 278 293,48 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisiant juos iš katinamojo G. M.. 

              Neturtine žala laikomas teisės saugomomos ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

              Teismas, atsižvelgdamas į  nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sprendžia, kad žala padaryta senyvo amžiaus, ligotam nukentėjusiajam, gim. 1935 m., didelės vertės jo turto pasisavinimas iš tiktųjų sukėlė didesnius jo dvasinius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį negrąžinant nukentėjusiajam bent dalies pasisavintų pinigų, teisminio nagrinėjimo metu ginčijant nukentėjusiojo parodymus ir net bandant kelti abejones dėl tų parodymų patikimumo bei vadovaudamasis  sąžiningumo,  teisingumo ir protingumo kriterijais, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad  nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo G. M. priteisiant 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. M.. Teismo nuomone tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

              Nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai, 223 075 Lt sumai, kadangi būtent tokia žala padaryta nukentėjusiajam kaltinamojo G. M. nusikalstamais veiksmais.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę  nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas, skirdamas bausmę ir jos dydį G. M. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas - BK 183 straipsnio 2 dalis, yra sunkus, tyčinis, baigtas, savanaudiškas nusikaltimas. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis pasisavino didelės vertės svetimą turtą, nusikalstamais veiksmais padarė žalą artimam žmogui - savo tėvui, žalos neatlygino. Kaltinamasis, būdamas savo tėvo atstovu pagal įgaliojimus veikė priešingai savo tėvo interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-576/2006 yra nurodžiusi, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai ne vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Jau buvo nurodyta, kad pasisavinęs didelės vertės svetimą turtą – daugiau negu 200 tūkstančius litų, kaltinamasis  iki šiol negrąžino net dalies pasisavintų pinigų. Atsižvelgiama ir į tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes svetimo didelės vertės turto pasisavinimas negali būti laikomas atsitiktine nusikalstama veika.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų.

            Kaltinamasis G. M. padarė nusikaltimą priskirtiną prie sunkių, G. M. kelis kartus praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus artimųjų atžvilgiu, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka bausmę, tai rodo kaltinamojo nenorą taisytis ir laikytis įstatymų, todėl teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę negu BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo yra pagrindas išieškoti nukentėjusiajam visas jo turėtas išlaidas advokato, atstovavusio jo intersus paslaugoms apmokėti, nes pagyvenusio amžiaus nukentėjusiajam  be atstovo pagalbos užtikrinti savo interesus baudžiamajame procese būtų sudėtinga bei valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

                                                                 n u s p r e n d ė :

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. ir nuteisti 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2013-06-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2013-06-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš G. M. 223075Lt/ 64659,42 EUR turtinei bei 5000 Lt/ 1449,27 EUR neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. M..

Priteisti iš G. M. 1000 Lt/ 289,85 EUR advokato paslaugoms apmokėti  nukentėjusiojo V. M. naudai.

Priteisti iš G. M. valstybei 1303,20 Lt/377,73 EUR valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo paslaugoms apmokėti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014-02-28 nutartimi pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į  G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) banke AB „Svvedbank", banko kodas 73000, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB „Citadele" banke, banko kodas 72900, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Lietuvos banko padalinyje Snoro įmokoms priimti bei nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždraudžiant minėtu turtu disponuoti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                     Algerdas Urbšys