Civilinė byla Nr. e2-156-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00309-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Naujieji Kaniūkai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Naujieji Kaniūkai“ ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi žemės ūkio bendrovė (toliau – ir BŽŪB) „Naujieji Kaniūkai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo J. D. priteisti 40 482,37 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, neviršijant 40 482,37 Eur sumos. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, tai lemia didesnę teismo sprendimo neįvykdymo ir ieškovės interesų nepatenkinimo riziką. Atsakovas, neabejotinai žinodamas apie tai, kad įmonė jau nuo 2017 m. gruodžio 31 d. yra nemoki, nevykdė savo imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, sumažino įmonei priklausantį turtą, taip užkirsdamas bet kokias galimybes įmonės kreditoriams atgauti bent dalį savo reikalavimų. Dėl to darytina prielaida, kad atsakovas gali bandyti nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą tam, jog ieškinio reikalavimai nebūtų patenkinti. Duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir įsipareigojimus ieškovė neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių blogą atsakovo turtinę padėtį. Įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad atsakovui nėra iškelta daugiau civilinių bylų, teismas preziumavo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sudėtinga ir ji negali lemti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos.
6. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas suabsoliutino bei suteikė išskirtinę ir lemiamą reikšmę vienai aplinkybei – konkrečių duomenų, kad atsakovas iš tiesų ėmėsi ar gali imtis veiksmų tam, jog išvengtų ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymo, nebuvimui, nors šiuo atveju yra kitų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai. Atsakovo akivaizdų ir kryptingą nesąžiningumą dar iki bylos inicijavimo vienareikšmiškai įrodo tai, kad jis tinkamai nevykdė jam pavestų įmonės vadovo pareigų ir veikė priešingai įmonės bei jos kreditorių interesams, pažeisdamas įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, kai tik paaiškėjo įmonės nemokumas. Atsakovas, sąmoningai ignoruodamas jam akivaizdžiai žinomą faktą, kad įmonė yra nemoki, nevykdė imperatyvios pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip atliko neteisėtus veiksmus ir padarė daugiau nei 40 tūkst. eurų dydžio žalą įmonei ir jos kreditoriams.
7.2. Atsakovas dar iki šios civilinės bylos inicijavimo buvo ir yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Nurodytas atsakovo elgesys suponuoja pagrįstą pagrindą teigti, kad atsakovas gali bandyti ir neabejotinai bandys nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir, tikėtina, dės visas pastangas tam, jog turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškinio reikalavimui patenkinti.
7.3. Duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimus įsipareigojimus ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pateikti teismui, nes tokia informacija apie fizinį asmenį yra privati, neskelbiama viešai. Vis dėlto atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovė jam pareiškė 40 482,37 Eur dydžio reikalavimą, kuris yra daugiau kaip 63 kartus didesnis nei minimali mėnesinė alga ir daugiau kaip 1 012 kartų didesnis nei bazinė socialinė išmoka. Tokia suma yra itin didelė, palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Taigi atsakovui pareikšto reikalavimo mastas, neturint absoliučiai jokių duomenų apie jo turtą bei finansines galimybes, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
7.4. Būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo galimybes padengti ieškiniu prašomą sumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir taip paneigti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.5. Bankroto bylos susijusios su viešojo intereso tenkinimu. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu ir šiuo atveju egzistuojant realiai grėsmei, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba įvykdymas bus apsunkintas, būtų pažeistas bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi, taip pat būtų pažeistos ne tik bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisės, bet ir viešasis interesas.
8. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, t. y. atsakovo savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir dėl to bendrovei bei jos kreditoriams atsiradę nuostoliai, negali būti laikomos aplinkybėmis, įrodančiomis atsakovo nesąžiningumą. Šios aplinkybės sudaro ieškinio faktinį pagrindą ir yra įrodinėtinos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.2. Ieškovė, nei pateikdama prašymą, nei atskirąjį skundą, nenurodė jokių bent tikėtinų aplinkybių ar įrodymų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant apsunkinti teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, vykdymą.
8.3. Aplinkybė, kad ieškiniu reikalaujama suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, galimai būtų per didelė, o atsakovas neturėtų tokio dydžio turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškinio reikalavimą, nėra pakankama sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes tai būtų reikalavimo ir turto disproporcija, o ne siekis išvengti vykdymo, juolab nesąžiningais veiksmais, kurių ieškovė niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, atsakovas šios sąlygos buvimo atsiliepime į atskirąjį skundą nekvestionuoja. Todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
15. Pažymėtina tai, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).
16. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).
17. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
18. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė (ieškovė) BŽŪB „Naujieji Kaniūkai“ objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovas J. D. turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovo nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas, neabejotinai žinodamas, jog įmonė jau nuo 2017 m. gruodžio 31 d. yra nemoki, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, sumažino įmonei priklausantį turtą, taip įmonės kreditoriams atimdamas bet kokias galimybes atgauti bent dalį savo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės nurodomų aplinkybių išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, tačiau nenurodžius pagrįstų argumentų dėl atsakovo galimo nesąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Jau minėta, kad teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
22. Nors apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde remiasi viešojo intereso, kurį sieja su bendrovės bankroto procesu, aplinkybe, pažymėtina tai, kad viešojo intereso gynimas šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. nešalina apeliantės (ieškovės) pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1066-370/2019).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
24. Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
25. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones be teisėto pagrindo, būtų pažeisti nurodyti principai. Taigi, ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė