Civilinė byla Nr. 3K-3-543/2013

                                            Teisminio proceso Nr.              2-06-3-13844-2012-6

                Procesinio sprendimo kategorija 121.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė B. T. , A. K. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, kai teismas sprendime nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Antstolė B. T. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimą išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojai A. K. (buvusi pavardė – P.), dukteriai G. P. išlaikyti, mokant ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu 1 MGL. 2012 m. gegužės 20 d. G. P. tapo pilnamete ir išlaikymas jai nebeskiriamas.

Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė 2007 m. liepos 13 d. patvirtino dviejų žemės sklypų, kurie dalinės nuosavybės teise priklausė skolininkui, pirkimo–pardavimo sutartį. 2012 m. spalio 15 d. antstolė B. T. apskaičiavo 211 750 Lt išlaikymo skolą ir areštavo skolininkui priklausantį turtą. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti antstolės 2012 m. spalio 15 d. patvarkymą, nes, jo teigimu, antstolė neteisingai vykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl išlaikymo G. P. skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Pajamos, gautos už parduotus žemės sklypus, nepriskiriamos prie uždarbio (pajamų). Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 82 straipsnį buvo nurodyta pajamų, iš kurių turėjo būti atskaitomi alimentai, rūšis, o šio straipsnio komentare pažymėta, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus alimentai skaičiuojami iš visų rūšių darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio rūšių, nuo kurių yra atskaičiuojami draudimo įnašai, socialinio draudimo pašalpų, nedarbingumo pašalpų, pensijų, gaunamo honoraro ir kt. Nutarime nenurodyta, kad alimentai vaikui išskaitomi iš pajamų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolė B. T. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodama, kad vykdomajame dokumente aiškiai nurodyta, jog iš skolininko priteista ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), mokamų kas mėnesį dukteriai išlaikyti; 2007 m. liepos 13 d., dar nesibaigus prievolei mokėti išlaikymą, skolininkas pardavė du po ½ priklausančius žemės sklypus bei gavo 847 000 Lt pajamų, todėl privalo sumokėti išlaikymo skolą, t. y. 211 750 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sutiko su antstolės patvarkyme išdėstyta pozicija, kad skolininkas, pardavęs jam dalinės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, turėjo ¼ nuo gautų pajamų skirti nepilnametei dukteriai išlaikyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. išduotame vykdomajame rašte tiksliai nurodyta iš skolininko išieškoti alimentus A. P. dukteriai išlaikyti, išieškant ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu 1 MGL vaikui kas mėnesį nuo 1998 m. gegužės 8 d. iki dukters pilnametystės. Vykdomajame rašte nenurodyta, kad išlaikymas skaičiuojamas tik nuo gautų su darbo santykiais susijusių pajamų. Teismas sutiko su antstolės teiginiu, kad Santuokos ir šeimos kodekso 81 ir 82 straipsniuose nurodytos tik dalys, kurios turi būti skirtos vaikų išlaikymui nuo tėvų uždarbio (pajamų), bet ne nuo visų pajamų, kaip nurodyta vykdomajame rašte, ir padarė išvadą, kad antstolės 2012 m. spalio 15 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktas yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra jokio pagrindo jų naikinti.

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. kovo 28 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte tiksliai nurodyta vykdymo tvarka. Pagal Gyventojų mokesčių pajamų įstatymo 2 straipsnį pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į teismą ir nustatyti mokamo išlaikymo dydį tvirta pinigų suma, todėl antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą ir nustatė, kad skolininkas, pardavęs žemės sklypus, turėjo sumokėti 211 750 Lt išlaikymo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. antstolė L. P. , bylos Nr. 3K-3-487/2011; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. antstolė L. P. ir kt., bylos Nr. 2S-825-265/2010).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir, nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, perduoti   bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui; nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti bei panaikinti antstolės B. T. 2012 m. spalio 15 d. patvarkymą dėl išlaikymo skolos ir turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo. Antstolės B. T. 2012 m. spalio 15 d. patvarkyme nurodyta, kad gautas G. P. prašymas, kuris pareiškėjui nebuvo pateiktas, dėl išlaikymo skolos išieškojimo; antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal 1998 m. gegužės 18 d. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Dėl to teismai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotu asmeniu įtraukė tik A. K. , tačiau neįtraukė G. P. , kuri antstolės 2012 m. spalio 15 d. patvarkymo priėmimo dieną jau buvo pilnametė, turėjo nustatyti, ar G. P. turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nagrinėjant bylas ypatingąja teisena, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, suinteresuotu asmeniu byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su antstolės persiųsta vykdomąja byla, privalėjo nustatyti, ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusi su G. P. teisėmis ir pareigomis ir turėjo įtraukti ją į bylą kaip suinteresuotą asmenį.
2. Dėl CPK 3 straipsnio 8 dalies pažeidimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo ir vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusiais teisės aktais, nesiaiškino, kas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo laikoma pajamomis ir iš kokių pajamų galimas išieškojimas. Galiojusio SŠK 81 straipsnyje nurodyta, kad alimentai nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų išieškomi tokio dydžio: vienam vaikui – vienas ketvirtadalis tėvų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL) kiekvienam vaikui. Tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo nurodyta, kad alimentai vaikui turi būti išskaitomi iš pajamų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą.
3. Dėl CK 3.200 straipsnio, CPK 651 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto pažeidimo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamoje byloje G. P. dėl išlaikymo skolos išieškojimo kreipėsi ne su ieškiniu į teismą, bet į antstolį, tačiau šiuo atveju taip pat turėjo būti taikomas išlaikymo skolos priteisimui nustatytas senaties terminas, nes senaties termino netaikymas paneigtų senaties instituto prasmę. Antstolė jai suteiktais įgaliojimais taip pat turi naudotis nepažeisdama skolininko ir kitų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, saugumo ir teisingumo principų. Taigi nagrinėjamoje byloje antstolė privalėjo įsitinkinti, ar pagal pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį raštą buvo pagrindas pradėti vykdymo veiksmus dėl išlaikymo skolos išieškojimo, ar nebuvo praleistas senaties terminas nuo tada, kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. neva nuo 2007 m. liepos 13 d., kai  Klaipėdos miesto 13-ajame notaro biure buvo sudarytas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris. Tačiau G. P. dėl išlaikymo skolos priteisimo į antstolę kreipėsi tik 2012 m. spalio mėnesį, o iki 2007 m. liepos 13 d. jos atstovė taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl neva susidariusios išlaikymo skolos išieškojimo. Pagal teismų praktiką teismai bylose dėl skundų dėl antstolių patvarkymų turi pareigą užtikrinti viešąjį interesą ir siekti užkirsti galimybę išieškotojui piktnaudžiauti savo teisėmis bei ginti teisėtus skolininko interesus, todėl  ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. antstolis R. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-225/2009).
4. Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo. Šiame straipsnyje įtvirtintas esminis principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į teismą ir nustatyti mokamo išlaikymo dydį tvirta pinigų suma, tačiau neatsižvelgė į tai, jog jis sąžiningai vykdė prievolę teikti kas mėnesį periodinį išlaikymą dukteriai, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti mokamo išlaikymo dydį tvirta pinigų suma, siekdamas išvengti neteisėtų antstolės veiksmų atlikimo ateityje ar apsidrausti, kad pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą iš gautų pajamų nebūtų vykdomas išlaikymo išieškojimas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas išlaikymo prievolę vykdė tinkamai ir kas mėnesį skirdavo dukteriai ¼ dalį gaunamo darbo užmokesčio (2011 metų birželio–rugsėjo mėnesiais po 800 Lt, 2011 m. gruodžio mėnesį – 1000 Lt). Per visą laikotarpį iki G. P. pilnametystės jos atstovė pagal įstatymą nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, vadinasi, skolininko teikiamo išlaikymo pakako, todėl nėra pagrindo teigti, kad iki G. P. pilnametystės susidarė išlaikymo skola. G. P. prašomą priteisti 211 750 Lt skolą paskirsčius per laikotarpį nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2012 m. gegužės 20 d., išeitų, kad vienam mėnesiui tektų vidutiniškai po 3650,86 Lt išlaikymo. Tokia suma, kasatoriaus teigimu, visiškai neatspindi vaiko poreikių tenkinimo pagrįstumo, todėl laikytina, kad duktė, prašydama priteisti neva susidariusią skolą, siekia pasipelnyti tėvo sąskaita.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų apskundimo, kai skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išlaikymo skolos

CPK 442 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tokiose bylose suinteresuotu asmeniu yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas šaukia asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį, kai paaiškėja, jog byla susijusi su atitinkamomis to asmens teisėmis ir pareigomis.

Nagrinėjamoje byloje skundą dėl antstolio veiksmų pareiškė skolininkas, turėjęs prievolę mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai. Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. gegužės 18 d. sprendimą išieškotoja buvo nepilnametės motina A. K. , tačiau prašymą dėl skolos teikiant išlaikymą nustatymo ir jo išieškojimo antstolei pateikė jau pilnametė G. P. 2012 m. spalio 15 d. patvarkyme dėl išlaikymo skolos antstolė nurodė, kad patvarkymas priimamas remiantis G. P. prašymu, tačiau teismas, gavęs kasatoriaus (pareiškėjo) skundą, kuriame suinteresuotu asmeniu nurodyta išieškotoja A. K. , nešaukė dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu G. P. . Tai reiškia, kad teismas neįtraukė į skundo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu jau tapusios pilnametės G. P. ir jai nepranešė apie skundo nagrinėjimą (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė, gavusi G. P. pareiškimą, taip pat nesivadovavo CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl išieškotojo pakeitimo. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuoto  asmens prašymu vykdymo procese gali pakeisti išieškotoją ar skolininką ne tik aptariamoje normoje išvardytais pagrindais, bet ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis), todėl, išlaikymo vykdymo procese sprendžiant kausimą dėl skolos, turėjo būti pakeistas išieškotojas CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Pažymėtina, kad vykdymo procese įstatyme nustatytas pagrindas keisti išieškotoją buvo atsiradęs ir anksčiau – įsigaliojus CK, kito vaiko turtinių teisių, taip pat jo išlaikymo reglamentavimas. Vaiko ir tėvų turtas buvo atskirtas (CK 3.185 straipsnis), todėl nuo 2001 m. liepos 1 d. turėjo būti pakeisti išieškotojai pagal išlaikymo išieškojimo vykdomuosius raštus, išduotus iki CK įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą) neatsižvelgiant į tai, kada nepilnamečiai vaikai įgijo turtą iki CK įsigaliojimo ar šiam įsigaliojus (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 26 straipsnis). Tėvai vaiko turtą privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais  (CK 3.186 straipsnis); ši įstatyme nustatyta pareiga taip pat reiškia tinkamą atstovavimą vaiko kaip išieškotojo išlaikymo procese, t. y. laiku kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, kad vaiko turtinės teisės būtų apgintos tinkamai ir būtų suderintos su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, kuris labiau gina vaikų turtines teises ir detaliau nustato šių teisių įgyvendinimą. Teismai, spręsdami skundą dėl antstolio veiksmų priimant patvarkymą dėl išlaikymo skolos, turi atsižvelgti į tai, kaip uzufruktorė atstovavo nepilnametei, ar dėl netinkamo uzufruktorės pareigų vykdymo nenukentėjo vaiko interesai, o išlaikymo prievolę vykdantis skolininkas neturėtų būti atleistas nuo įstatymo pareigos tinkamai vykdyti šią prievolę.

CPK 443 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas išnagrinėja bylą ypatingąja teisena neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu gali pateikti pareiškimus su savarankišku reikalavimu. CPK XXX1 skyriuje, kuriame nustatyta bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, nedraudžiama taikyti šias bendrąsias ypatingosios teisenos nuostatas. Neįtraukus į skundo nagrinėjimą išlaikymo gavėjos, kasatoriaus dukters, byla buvo išnagrinėta dėl jos teisių jai nedalyvaujant. Teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl naikina teismų priimtus procesinius sprendimus ir grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 36,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimais (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė