Baudžiamoji
byla Nr. 2K-26/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.5.4.;
2.1.4.5.6.; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario
2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto
Masioko, Rimanto Baumilo, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d.
nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės
apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00
val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio
įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Priteista
iš R. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. J. .
Taip pat skundžiama Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 22
d. nutartis, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17
d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeista ir dėl šios
dalies priimtas naujas sprendimas: iš nuteistosios R. Š. priteistas
nukentėjusiajam V. J. neturtinės žalos dydis sumažintas iki 5000 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
R. Š. nuteista už tai, kad ji grasino nužudyti
ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. 2008 m. gegužės 6
d., apie 22.37 val., būdama konferencijų ir pramogų centre („duomenys
neskelbtini“), iš L. Š. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6070“,
imei (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini),
tyčia išsiuntė nukentėjusiajam V. J. grasinamo turinio žinutę su tekstu:
„staigiai noriu pasakyt! neturėjot problemu ju bus! mes gi jus ispejom!!! Ar jums
neatrodo, kad gyvenat, apsauga turi glusai! kartoju paskutinis buvo ispejimas!
duodu laiko džiaugtis gyvenimu jei norit tureti seima o ne karstus cia ne
juokai ponas (duomenys neskelbtini)! (duomenys neskelbtini)!!!
perspejom! mes jus stebim! sekmes. iki kito karto jei gyvas dar busit.“ ir pagal
žinutės turinį nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas
gali būti įvykdytas.
Kasaciniu skundu
nuteistoji R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2009 m. balandžio 17 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 22 d. nutartį ir ją
išteisinti. Kasatorė teigia, kad teismų sprendimai neteisingi ir nepagrįsti,
priimti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 20 straipsnio 5 dalis,
84 straipsnio 1 dalis, 89 straipsnio 1 dalis) bei netinkamai taikant
baudžiamąjį įstatymą (BK 145 straipsnio 1 dalis). Anot
kasatorės, baudžiamojo įstatymo aiškinimas teismų sprendimuose, įvertinant
grasinimo realumą, pagrįstas tik nenustatytos autorystės nesuprantamu SMS
pranešimo turiniu, kaltinamosios neteisėtu būdu išgautais, nenuosekliais
parodymais, dėl to yra neteisingas, nemotyvuotas ir prieštaraujantis
logikos principams. Ji, neigdama savo kaltę, teigia, kad teismas
neturėdamas pakankamai specialių žinių nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo
dėl ekspertizės paskyrimo, dėl to suvaržė jos teises reikalauti nustatyti
byloje tiesą. Be to, jos nuomone, teismas, nusprendęs atlikti kito
asmens autorystės ekspertizę (L. Š. teksto pavyzdžių lyginimas su SMS žinutės
turiniu – T. 1, b. l. 32), buvo šališkas ir nepagrįstai neleido
specialisto (eksperto) pagalba patikrinti, ar SMS tekstą sukūrė kaltinamoji,
tokiu būdu suvaržė jos teisę tinkamai apsiginti ir įrodyti, kad ji žinutės
nerašė. Kasatorė nurodo, negalėjusi tinkamai apginti savo teisių dėl
ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos priverstinai duodant jai pasirašyti protokolą
dėl gynėjo atsisakymo, dėl to buvo pažeista jos teisė turėti gynėją, taip pat –
teisės į gynybą principas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistosios R. Š.
kasacinį skundą atmesti. Prokuroro manymu, teismai baudžiamąjį įstatymą (BK 145
straipsnio 1 dalis) pritaikė tinkamai ir procesinių normų pažeidimų nepadarė. Prokuroras
teigia, kad nuteistosios kasacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo,
nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Anot prokuroro,
nuteistoji R. Š. pateikia savitą įvykių interpretaciją, susijusią su naujų
faktų peržiūrėjimu, atranka ir vertinimu, o kasacinis teismas nėra kompetentingas
pats nustatinėti ar paneigti faktus, tirti aplinkybes bei iš naujo
vertinti įrodymus (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Prokuroras nurodo, kad nuosprendis,
priešingai nei teigia kasatorė, pagrįstas įrodymų visetu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio
5 dalies nuostatų (dėl tyrime pateikto nuoširdaus prisipažinimo, gynėjo
paslaugų pirminėje apklausoje atsisakymo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto
poveikio, naujos žinutės autorystės ekspertizės skyrimo).
Atsiliepimu į kasacinį skundą
nukentėjusysis V. J. prašo nuteistosios R. Š. kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis
nurodo, kad anoniminis, rašytinis grasinimas pavojingas tuo, kad neįmanoma
įvertinti grasinančio asmenybės ir grasinimo realumo. Jis nurodo, kad grasinimo
turinys buvo realus, adresuotas jam ir sukėlė baimę (BK 145 straipsnio 1
dalis). Nuteistosios argumentai dėl autorystės ekspertizės nepagrįsti, nes
baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tiems, kurie grasinimus išplatina
nukentėjusiajam, tą ir padarė R. Š. . Taip pat nepagrįsti argumentai
dėl neteisėtai išgautų parodymų, nagrinėjant nuteistosios prisipažinimo turinį
ikiteisminio tyrimo metu. Jo teigimu, nepagrįsti ir argumentai dėl teisės
turėti gynėją, nes įtariamoji pati atsisakė gynėjo dalyvavimo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos
kvalifikavimo (BK 145 straipsnio 1 dalis)
BK 2 straipsnio
4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika
atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų
objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką,
visuma. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios
padarymu pripažinta kalta kasatorė R. Š., objektyvieji požymiai
pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis
gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai
pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl
tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant
grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo
pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją
nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo
pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai
pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad
pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų
jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas,
baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs
ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas
siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu
grasinamo turinio pranešimą nukentėjusiajam V. J. atsiuntė nuteistoji R. Š.
. Pranešimo turinyje nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir
akivaizdus, susietas su karstais, mirtimi ir baigiasi užuomina „iki kito karto,
jei gyvas dar būsit“. Sugretinęs bylos faktinius duomenis, kurių šaltiniai
buvo SMS žinutės apžiūros protokolas, įtariamosios R. Š., nukentėjusiojo V.
J., liudytojų A. G., D. J. K. parodymai, pirmosios instancijos
teismas tinkamai atskleidė nuteistosios kaltės ir nukentėjusiojo
subjektyvaus teksto suvokimo kriterijus. Nustatyta, jog nuteistoji R. Š.,
siekdama, kad V. J. būtų palankus jos mėgstamam dainininkui, grasinamo turinio
pranešimu įbaugino nukentėjusįjį, kuriam susidarė įspūdis, kad grasinimas gali
būti įvykdytas. Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo psichinę
būseną. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo ir šeimos
gyvybei, juo labiau kad grasinimas buvo anoniminis, skirtas ne tik jam, bet
ir jo šeimai, o telefono numeris iš karto po grasinamo pranešimo gavimo
tapo nepasiekiamas ir nebuvo galimybės įvertinti grasinančio asmens
ketinimų. Nukentėjusysis ir jo šeima patyrė psichologinį diskomfortą,
nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindama
nuteistoji suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam
sukelti mirties baimės jausmą. Darytina išvada, kad R. Š. padaryta veika
pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka
nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pagal
nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas
tinkamai.
Dėl teisės į
gynybą pažeidimo
Kasatorė teigia,
kad buvo pažeista jos teisė turėti gynėją (atliekant tyrimą, protokolą dėl gynėjo
atsisakymo pasirašė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos), ir reiškia
pretenzijas dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo atlikti SMS
pranešimo turinio autorystės ekspertizę.
Pagal
baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas įtariamajam yra išaiškinama teisė turėti
gynėją (BPK 21
straipsnio 4 dalis).
Tai, kaip matyti iš 2008 m. liepos 10 d. surašyto pranešimo apie
įtarimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, yra atlikta (T. 2, b. l. 79). Pranešimo
įteikimo ir teisių išaiškinimo faktas patvirtintas įtariamosios R. Š. parašu. Pažymėtina,
kad įtariamasis (kaltinamasis) teisę į gynybą gali įgyvendinti pats per
pasirinktą ir pasikviestą ar paskirtą gynėją. Tačiau įtariamasis (kaltinamasis)
bet kuriuo baudžiamojo proceso metu savo iniciatyva turi teisę atsisakyti
gynėjo, o toks atsisakymas užfiksuojamas surašant protokolą (BPK 52 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos
matyti, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja išaiškino įtariamajai R. Š. teisę turėti
gynėją ir tai užfiksuota 2008 m. liepos 10 d. teisės turėti gynėją
išaiškinimo protokole (T. 2, b. l. 80). Baudžiamojoje
byloje yra 2008 m. liepos 10 d. R. Š. pasirašytas protokolas dėl gynėjo
atsisakymo (T. 2, b. l. 81). Vadinasi, R. Š. pasinaudojo savo teise
atsisakyti gynėjo, numatyta BPK 52 straipsnio 1 dalyje, ir tai, laikantis
baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai užfiksuota. BPK 51
straipsnio prasme gynėjo dalyvavimas nebuvo privalomas. Todėl tai, kad jos,
kaip įtariamosios, apklausoje nedalyvavo gynėjas, negali būti laikoma teisės į gynybą
pažeidimu. Be to, R. Š. neprarado ir jai nebuvo suvaržyta teisė gintis pačiai,
taip pat kviestis ar prašyti paskirti jai gynėją (BPK 52
straipsnio 3 dalis), tuo ji ir pasinaudojo vėliau, 2008
m. rugpjūčio
20
d. antrojo pranešimo
apie įtarimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pateikimo
metu (T. 2,
b. l. 86). Jos prašymu buvo paskirtas valstybės garantuojamą teisinę
pagalbą teikiantis gynėjas (2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas)
ir visi kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti dalyvaujant gynėjui. Pažymėtina, kad
duomenų, jog gynėjo buvo atsisakyta ne pačios R. Š. iniciatyva, o dėl
ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos – nėra. Atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo
nedalyvavimas pranešant R. Š. apie įtarimą bei pirmą kartą apklausiant ją kaip įtariamąją
nepažeidė ir nesuvaržė jos teisės į gynybą.
Kasatorės
tvirtinimas, kad teismas, netenkinęs jos prašymo ir nepaskyręs SMS pranešimo
turinio autorystės ekspertizės, pažeidė BPK 84 straipsnio 1 dalies ir 89
straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstas. Ekspertizė daroma teisme, kai
reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo,
technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio
1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant
įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo
iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Taigi ekspertizės skyrimas –
teismo teisė, bet ne pareiga, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui
spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Iš byloje esančių
duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi jo kompetencijai
suteikta diskrecijos teise, nusprendęs atlikti dalinį įrodymų tyrimą (BPK 324
straipsnio 6 dalis). Esant pakankamai išsamiam bylos tyrimui apeliacinės
instancijos teismas, nepaskirdamas SMS pranešimo turinio autorystės ekspertizės
R. Š. nurodytų BPK 84 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 1 dalies
reikalavimų nepažeidė.
Dėl įrodymų
vertinimo
Iš kasacinio
skundo turinio matyti, kad nuteistoji R. Š. ginčija byloje atliktą įrodymų
vertinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos
teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę
bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas skundas, taigi iš naujo pirmosios ar apeliacinės
instancijos teisme surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai priėmė
teisėtus sprendimus, pagrįstus ištirtų įrodymų visuma. Todėl kasatorės
teiginys, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis grindžiamas vien tik jos
nenuosekliais parodymais yra nepagrįstas. Nuteistosios kaltė įrodyta ne tik ikiteisminio
tyrimo metu įtariamosios duotais parodymais (T. 2, b. l. 82-84), kurie išsamiai
išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1
dalis). Šie parodymai patvirtinti telefonų apžiūrų protokolų turiniu,
nukentėjusiojo V. J., liudytojų A. G., V. Š., D. J. K., A. M., M.
M., G. J., D. K., L. Š. parodymais. Įtariamosios prisipažinimas
neprieštarauja, bet atitinka byloje esančius duomenis. Duomenų, kuriais
remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės
pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra. Įrodymai byloje surinkti
BPK nustatyta tvarka. Vertinant įrodymus vadovautasi BPK 20
straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo
vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nesant
BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo
nutarties pakeitimo bei panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas
nepagrįstu, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų,
pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios
R. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas
Masiokas
Rimantas
Baumilas
Benediktas Stakauskas