Civilinė byla Nr. e2FB-2942-356/2021

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00644-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.2.1.1.; 3.4.2.2.1.; 3.4.2.2.2.; 3.4.2.7.1.; 3.4.2.7.2.; 3.2.7.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m.  rugsėjo 28 d.

                                                                            Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. C. ir atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2FB-2942-356/2021 pagal pareiškėjo G. C. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, kooperatinė bendrovė „Utenos kredito unija“, antstolis Leonas Jankauskas.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. C. pareiškimu prašė: iškelti fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“.

Faktines aplinkybes nurodė pareiškime, pateikė rašytinius įrodymus bei paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. su Utenos kredito unija, laiduojant M. Š., sudarė paskolos sutartį, tais pačiais metais įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tapo įmonės direktoriumi, atnaujino ir vykdė veiklą, susijusią su medienos pirkimu, pardavimu, gamyba, jai plėtoti (duomenys neskelbtini) banko paėmė kreditus, už juos laidavo asmeniškai, 2008 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, (duomenys neskelbtini) m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto procedūrų metu nepadengtos skolos (duomenys neskelbtini) bankui buvo perkeltos jam, laiduotojui. Piniginė prievolė Utenos kredito unijai taip pat neįvykdyta, antstolis L. Jankauskas vykdomosiose bylose priskaičiavo mokėti vykdymo išlaidas. Pareiškėjo asmeninė skola visiems kreditoriams yra 86 261,93 EUR ir skaičiuojamos metinės palūkanos. Skolų suma viršija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai suėję, nemokumo nesukėlė pareiškėjo nesąžiningi ar nusikalstami veiksmai ar neveikimas, žalingi įpročiai. Pareiškėjas dirba, turi turto, kuris yra areštuotas, nes vyksta priverstinis skolų išieškojimas, tačiau turto ir pajamų neužtenka skoloms padengti. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 459 EUR suma. Siūlomas bankroto administratorius – UAB „Inovestus“, suma bankroto procedūroms atlikti – 200 EUR.

Suinteresuotas asmuo  UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo skola yra 48 935,30 EUR, o paskaičiuotos palūkanos – 110 235,35 EUR, iš viso: 159 170,65 EUR. Sprendimą, išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, paveda teismui priimti savo nuožiūra. 

Suinteresuoti asmenys Utenos kredito unija ir antstolis Leonas Jankauskas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – fizinis asmuo), mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne iš viso atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesų suderinimu.

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo

Pareiškėjo G. C. ir V. C. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), jie (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, po šios sutarties sudarymo turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise, jeigu nenusprendžia kitaip, jie turi iki Povedybinės sutarties sudarymo įgyto bendro turto, bendrų prievolių kreditoriams neturi, todėl prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė tik pareiškėjas (FABĮ 4 straipsnis).

Pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu 1 MMA buvo 642 EUR (642 EUR x 25 = 16 050 EUR).

Pareiškėjas pateikė informaciją apie jo atžvilgiu iškeltas vykdomąsias bylas antstolio Leono Jankausko kontoroje. Pareiškėjo atžvilgiu teismuose iškeltų civilinių bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas, bylų, kuriose būtų pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat baudžiamųjų bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas, nėra. Pareiškėjo nurodyta pagrindinė priežastis, dėl kurios jis tapo nemokus, yra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius jis buvo, verslo žlugimu, sąlygotu 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, ir įmonės bankrotu, nes to pasėkoje jam, fiziniam asmeniui, laidavusiam už įmonės sudarytos kredito sutarties įvykdymą, buvo perkelta skola.

Remiantis pareiškėjo pateiktais antstolio duomenimis, teismų procesiniais sprendimais (t. t. ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO), skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, dydis – 79 204,32 EUR ir nuo skolų sumų atitinkamai skaičiuojamos 5 proc. ir 18 proc. dydžio metinės palūkanos: Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) solidariai iš pareiškėjo ir M. Š. (laiduotojos) Utenos kredito unijai pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį priteista 18 815,70 EUR (64 966,84 Lt) skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 282,38 EUR (975 Lt) žyminio mokesčio; Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo, kaip laiduotojo, laidavusio už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartis, sudarytas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus aplinkybes dėl įkeisto turto ir jo vertės, (duomenys neskelbtini) bankui ((duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleista UAB „Intrum Lietuva“) priteista 54 205,28 EUR (187 160 Lt) skola, 18 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 373,67 EUR (4 743 Lt) žyminio mokesčio, 876,10 EUR (3 025 Lt) advokato teisinei pagalbai; 3 651,19 EUR (12 609,18 Lt, apskaičiuota 2013 m.) vykdymo išlaidų pagal patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ nurodė, kad skola sudaro 48 935,30 EUR, o paskaičiuotos mokėti  palūkanos – 110 235,35 EUR, iš viso: 159 170,65 EUR. Taigi pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurie išieškomi priverstinai, iš viso yra daugiau nei 25 MMA (16 050 EUR). 

Minėta, kad nemokumui nustatyti taip pat reikia įvertinti ne tik fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, tačiau ir turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Pareiškėjas, vykdydamas FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, sudarė savo turimo turto sąrašą. Pateikė įrodymus, kad asmeniškai (atkurtos nuosavybės teisės) nuosavybės teise valdo 2.000 ha žemės sklypą, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1.6000 ha, 3.2000 ha ir 2.8000 ha žemės sklypus, kurie yra areštuoti, jų (asmeniškai valdomo vieno sklypo ir trijų žemės sklypų ½ dalies) vidutinė rinkos vertė yra 18 212,50 EUR, turi namų apyvokos daiktų už 300 EUR, du šaunamuosius ginklus bendros 400 EUR vertės. Taigi pareiškėjas deklaravo turintis turto už 18 912,50 EUR. Asmenų, kurie būtų skolingi pareiškėjui, jo teigimu, nėra.

Vadovaujantis pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sudarytos Povedybinės sutarties nuostatomis pareikalavus pateikti papildomų įrodymų, pareiškėjas pateikė duomenis apie savo sutuoktinės vardu laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo registruotus nekilnojamuosius daiktus. Jų pagrindu nustatyta, kad 1.8000 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 5 588 EUR, 1.5300 ha žemės sklypas, vertė – 692 EUR, 1.2000 ha žemės sklypas, vertė – 1 112 EUR, 4.0000 ha žemės sklypas, vertė – 4 609 EUR, 1.8000 ha žemės sklypas, vertė – 2 085 EUR, (duomenys neskelbtini) pastatytas ūkio pastatas, vertė – 831 EUR, bei statomas gyvenamasis namas (statyba galimai pradėta iki Povedybinės sutarties sudarymo) yra registruoti pareiškėjo sutuoktinės vardu, juridinis faktas, kad tai yra jos asmeninė nuosavybė, neįregistruotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, vadovaujasi ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir šių duomenų tikrumą (patikimumą) patikrina remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 26 punktas).

Taigi vien aplinkybė, jog minėti nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo sutuoktinės vardu, savaime nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės ir nepaneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, minėta, viešame registre nėra įregistruotas juridinis faktas, jog turtas pareiškėjo sutuoktinei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Tokios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad galimai yra daugiau turto, iš kurio galėtų būti išieškoma kreditorių naudai, kad pareiškėjas elgiasi pasyviai ir galimai be pakankamo pagrindo nesikreipia į VĮ Registrų centrą, kad būtų įregistruotas faktas, jog minėtas turtas priklauso ir jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

FABĮ 16 straipsnio 10 punktas įpareigoja asmenį, siekiantį, kad jam būtų iškelta bankroto byla, pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą. Taigi viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas negali iškelti fizinio asmens bankroto bylos asmeniui, kuris neketina gauti daugiau pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, mokėti bankroto administratoriui atlyginimą, kadangi negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros.

Pareiškėjas dirba po Povedybinės sutarties sudarymo jo sutuoktinės įsteigtoje individualioje įmonėje vadybininku nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai, jam nuo (duomenys neskelbtini) darbo sutarties ir jos pakeitimo pagrindu mokamas 645 EUR darbo užmokestis, atskaičius mokesčius išmokama suma – 470,11 EUR. Kol kas labiau apmokamo darbo pareiškėjas nerado, nuo 2022 metų sausio bus didinama minimali mėnesinė alga, todėl tikisi gauti didesnį darbo užmokestį. Gyvenamąjį būstą pareiškėjui Panaudos sutarties pagrindu suteikia sutuoktinė, pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi.

Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami ir fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta ir kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tada, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti šiuo metu ir tokia galimybė neatsiras per protingą terminą.

Teismas, įvertinęs įrodymus apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad turimas turtas, turint omenyje ir tą aplinkybę, kad galimai yra daugiau turto (nekilnojamųjų daiktų), iš kurio galima išieškoti, ir gaunamos pajamos 470 EUR (iš darbinės veiklos) neleidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, duomenis teismui, paneigiančius skolininko sąžiningumą, gali pateikti kreditoriai, kurie laikydami save suinteresuotais asmenis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi šalis, kuri teigia, kad kita šalis yra nesąžininga, privalo tai įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą. Sprendžiant dėl sąžiningumo, atsižvelgiama ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2021 m. birželio 30 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjo nesąžiningumą, sąmoningai privedant savo būklę prie nemokumo per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo padavimo. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis nusprendė pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta galimybe bankrutuoti, nėra laikomas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nepaisant to, kad kreditoriams skolininko bankroto procedūros yra mažiau finansiškai naudingos. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sudaryta Povedybinė sutartis nepatenka į 3 metų laikotarpį, skaičiuojamą iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos, todėl sąžiningumo aspektu nevertinama. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neketino vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartis su (duomenys neskelbtini) banku, Utenos kredito unija, pateikė klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorius. Kreditoriai UAB „Intrum Lietuva“, „Utenos kredito unija“ neįrodinėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl kredito išdavimo, elgėsi nesąžiningai, nuslėpė ar pateikė klaidingą informaciją, susijusią su savo mokumu, antstolis Leonas Jankauskas taip pat neįrodinėjo pareiškėjo nesąžiningumo, kreditoriai iš esmės neprieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo.

Pažymėtina ir tai, jog kredito įstaigos, išduodamos kreditus, įvertino jo finansinę padėtį, mokumą. Pareiškėjo veiksmai, jam (duomenys neskelbtini)  m. sudarant paskolos sutartį su Utenos kredito unija, (duomenys neskelbtini) m. laiduojant už UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarytų kreditavimo sutarčių įvykdymą, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, kad jie yra nemokumo priežastis. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, susijusių su laidavimu už UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarytų su (duomenys neskelbtini) sutarčių įvykdymą, atsiradimo priežastis yra pareiškėjo, kaip fizinio asmens, savo rizika prisiimta pernelyg didelė atsakomybė už juridinio asmens prievolių įvykdymą.

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu.

Teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Pareiškėjas pagal galimybes vykdė savo įsipareigojimus. Iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio buvo vykdomas išieškojimas ir dengiamos skolos kreditoriams. Taigi spręstina, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti įsipareigojimų dėl netekto pajamų šaltinio lėšų bankrutavus įmonei, kurios dalyvis buvo pareiškėjas, šiuo metu pareiškėjas dirba, gauna darbo užmokestį. Taigi pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai bei neapdairiai.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus apie pareiškėjo skolų atsiradimo priežastis, jo elgesį su savo finansais sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai.

Teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų skolinių įsipareigojimų padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Pareiškėjas neturi teistumo už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, dėl to nėra tapęs nemokus, nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis  dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviais būtų pareiškėjas, bankroto byla.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Inovestus“, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų neišreiškė. FABĮ 11 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti prašomo administratoriaus, byloje pateiktų duomenų pagrindu nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas 2021-06-03 sutikimas ir deklaracija, numatyti FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, galiojantis laikotarpiui iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria UAB „Inovestus“.

Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatą, administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, nustatytina 200 EUR lėšų suma, į kurią PVM įskaičiuotas, tokią sumą bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodo esant reikalingą 459 EUR sumą, t. y. 175 EUR maistui, 75 EUR būsto išlaikymui, 130 EUR būtiniausiems poreikiams (higienos ir buitinėms priemonėms, aprangai, avalynei, kirpyklai, vaistams ir vitaminams, medicininėms paslaugoms), 40 EUR transportui (kuras, transporto priemonės draudimas, einamasis remontas), 19 EUR mokestis už telefoną, banko kortelės mokestis, kitos nenumatytos išlaidos, 20 EUR bilietams į teatrą, kiną, kavinę.

Atsižvelgus į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA, įvertinus Lietuvos ekonominę situaciją, maisto, kitų prekių bei paslaugų kainas, į tai, kad pareiškėjui gyvenamąjį būstą suteikia sutuoktinė panaudos sutarties pagrindu, tačiau komunalinius mokesčius ir mokesčius už sunaudotą vandenį, elektros energiją ir kt. privalo mokėti pats pareiškėjas, darytina išvada, kad prašoma suma yra pagrįsta, siekiant patenkinti pareiškėjo būtinuosius poreikius. Kreditoriai pretenzijų dėl išlaidų sumos nepareiškė. Nustatytina, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 459 EUR (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos turi būti paskirstomos taip, kad iš pareiškėjo pajamų būtų apmokamos pareiškėjo būtinosios išlaidos, bet ir skiriamos lėšos bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei daliniams atsiskaitymams su kreditoriais. Suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjui vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneština, kartu pateikiant šios nutarties patvirtintą nuorašą: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjo kredito įstaigai  (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei „Registrų centras“, antstoliui Leonui Jankauskui, bankroto administratoriui UAB „Inovestus“, mokesčius surinkti įpareigotoms valstybei atstovaujančioms institucijoms, garantinio fondo administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (FABĮ 6 straipsnio 4 dalis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais

n u t a r i a :

iškelti pareiškėjui G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam  (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti G. C. bankroto administratoriumi UAB „Inovestus“, juridinio asmens kodas 302540628, el. (duomenys neskelbtini), A/S Nr. (duomenys neskelbtini), mob. tel. 8 618 18400 Registracijos ir korespondencijos adresas: Klaipėdos g. 99K2-1A, 37103 Panevėžys.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 200 EUR (dviejų šimtų) sumą (PVM įskaitytas į šią sumą), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti  G. C. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 459 EUR (keturi šimtai penkiasdešimt devyni eurai) lėšų sumą, reikalingą G. C. kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Nutarties nuorašus išsiųsti pareiškėjui (per jo atstovą advokato padėjėją Vitalį Venckų), suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikiant šios nutarties patvirtintą nuorašą: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjo kredito įstaigai  (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei „Registrų centras“, antstoliui Leonui Jankauskui, bankroto administratoriui UAB „Inovestus“, mokesčius surinkti įpareigotoms valstybei atstovaujančioms institucijoms, garantinio fondo administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja         Vijolė Vitienė