Civilinė byla Nr. e2-313-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00724-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viktomas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Baltik Eksimport OU ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viktomas“ dėl piniginės prievolės įvykdymo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Baltic Eksimport Ou pareiškė ieškinį, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 99 785 Eur permoką (avansą), 1 107,20 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė iš atsakovės siekė įsigyti galvijų bei gauti tiesiogiai su tuo susijusias paslaugas – galvijų karantinavimą bei transportavimą į Turkiją. Dėl paslaugų atlikimo šalys buvo susitarę žodžiu, pirkėjas priėmė ir apmokėjo atitinkamas su tuo susijusias sąskaitas  bendrai 57 815 Eur sumai. Kitų paslaugų ieškovė iš užsakovo neužsakė, ko pasėkoje susidarė 99 785 Eur permoka, sumokėta kaip avansas. Ieškovė pažymėjo, kad 99 785 Eur permoka susidaro iš šių sumų: UAB „Viktomas“ pripažįsta skolinga ieškovei 49 013,40 Eur, tačiau vis tiek šios sumos negrąžina ir be jokio teisinio pagrindo toliau naudojasi ieškovės piniginėmis lėšomis. Taip pat atsakovė, pažeisdama imperatyvias įstatymo normas, reglamentuojančias kainos nustatymą pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose, vienašališkai pakeitė kainą už vieną galviją (nuo šalių sulygtų 720 Eur iki 800 Eur), todėl 2 800 Eur skirtumas, atsiradęs sąskaitoje VIK Nr. 1600664, yra nepagrįstas ir grąžintinas ieškovei. Atsakovė neužsakė papildomų 19 dienų karantino bei jokių kitų paslaugų, už kurias jai buvo išrašytos sąskaitos VIK Nr. 1600668, 1600669 ir 16600683, ji nebuvo informuota, kad tokios paslaugos teikiamos, kiek jos kainuos ir kt., todėl laikytina, kad atlygintinių paslaugų sutartis dėl paslaugų, nurodytų sąskaitose VIK Nr. 1600668, 1600669 ir 1660068, nebuvo sudaryta, todėl prievolės mokėti UAB „Viktomas“ 27 970 Eur ieškovė neturi, o ši suma taip pat turi būti priteista kaip permokos dalis. UAB „Viktomas“ vienašališkai atliktas 20 001,60 Eur įskaitymas pripažintinas niekiniu kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas (CK 6.130 straipsnis), nes UAB „Viktomas“ neturėjo ir neturi tokio dydžio finansinio reikalavimo ieškovės atžvilgiu ir ši suma taip pat įskaičiuotina į ieškovei priteistiną permoką.  
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Viktomas“ priklausančias pinigines lėšas sąskaitose ir grynuosius pinigus, esančius pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, o piniginių lėšų esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje suformuluota, kad didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams buvimas ir yra vienas pagrindinių kriterijų, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę grąžinti susidariusią permoką, tačiau net ir pripažindama dalį skolos atsakovė vengia tai daryti, nebendradarbiauja su ieškove, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė gali siekti išvengti galimo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 100 892,20 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovei mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams, kitas privalomąsias įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus. Kartu su ieškiniu teismui pateikė įrodymus tikėtinai patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes.
5. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl didelės ieškinio sumos ir kad atsakovė gali siekti išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo, iš dalies yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma yra 100 892,20 Eur. Ši suma yra didelė net juridiniam asmeniui. Byloje nėra VĮ Registrų centro duomenų apie atsakovės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės buvusią finansinę padėtį, tačiau iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pripažino 49 013,40 Eur permoką, tačiau ieškovei jos negrąžina. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškinio suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui. laikytina didelė ir tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama pirmiausiai taikyti areštus sąskaitoms nepateikia jokių jos prašyme nurodomos aplinkybės, kad atsakovė siekia lėšas perleisti kitiems asmenims, patvirtinančių įrodymų. Be to. teismas vertino ir tai, kad atsakovė yra įmonė vykdanti komercinę veiklą ir pirmiausia arešto taikymas atsakovės sąskaitoms sukeltų neproporcingą atsakovės verslo suvaržymą. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl atsakovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Viktomas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš pateikto ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė siekė sudaryti galvijų pirkimo–pardavimo sandorį. Šio sandorio sudarymo faktą patvirtina ieškovės atlikti mokėjimai: 2017 m. birželio 1 d. mokėjimas 36 600 Eur sumai; 2017 m. birželio 21 d. mokėjimas 4 000 Eur sumai; 2017 m. liepos 7 d.  mokėjimas 5 000 Eur sumai; 2017 m. leipos 13 d. mokėjimas 4 000 Eur sumai; 2017 m. liepos 21 d. mokėjimas 70 000 Eur sumai; 2017 m. liepos 24 d. mokėjimas 80 000 Eur sumai. Kaip matyti iš atliktų mokėjimų, ieškovės argumentai nurodyti ieškinyje laikytini nepagrįstais. Būtent ieškovė ieškinyje nurodė, jog nesutiko su 2017 m. liepos 21 d. sąskaita Nr. VIK 1600669, tačiau tą pačią dieną atliko mokėjimą 70 000 Eur sumai. Atlikus išankstinių sąskaitų ir PVM sąskaitų faktūrų analizę matyti, jog išankstinių sąskaitų suma yra 189 600 Eur, o išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma – 88 585 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovė sutiko grąžinti pinigines lėšas tik pagal išankstines sąskaitas faktūras, tačiau nesutinka grąžinti piniginių lėšų pagal PVM sąskaitas faktūras (2017 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. S-32). Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, jog PVM sąskaitos faktūros išrašytos nepagrįstai.
2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra didelis net ir juridiniam asmeniui. Taip pat su ieškiniu nėra pateikta duomenų iš VĮ Registrų centro apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nepateikta jokių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį. Su atskiruoju skundu yra pateikiamas atsakovės balansas. Balanso duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas sudarė 452 528 Eur, o apyvarta 2 108 216 Eur.
3. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio 1 dalį, t. y. netinkamai įvertino ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal tikėtinumo reikalavimą. Ieškovės argumentai prieštarauja vienas kitam, neatskleistos sandorio sudarymo sąlygos, ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurios niekaip nepagrįstos įrodymais.  
8. Ieškovė Baltic Eksimport Ou atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovės atskirajame skunde dėstomi fragmentiški argumentai (kad šalys nesudarė rašytinės sutarties, ieškovė teismui nepateikė sutarties sąlygų, kad ieškovė siekė sudaryti galvijų pirkimo–pardavimo sandorį, nepateikti įrodymai apie PVM sąskaitų nepagrįstumą, kad galima daryti prielaidas apie šalių bendradarbiavimą su vengrų įmone DIL DILEK KFT ir pan.) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl minimi bylos aspektai nevertintini laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jokie atsakovės pateikti argumentai nepaneigia to, kad ieškovės pareikšto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius ieškinio argumentus, kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus tikėtinai patvirtinančius ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, kas patvirtina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
2. Savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė pateikė įmonės sutrumpintą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2016 metus. Kadangi pateiktas balansas yra už 2016 metus, nuo balanse pateiktos informacijos yra praėję beveik vieneri metai, neaišku, ar balanse nurodomas turtas šiai dienai egzistuoja, o jei egzistuoja, kokia dabar jo vertė (neabejotina, kad ilgalaikis materialus turtas per tokį laiką nuvertėjo). Be to, lyginant atsakovės įsipareigojimus kreditoriams su turimu turtu, matyti, kad jie yra pakankamai dideli, t. y. didesni nei pusė į balansą įrašyto turto vertės. 
3. Planai sudaryti susitarimus ir taip išvengti atsiskaitymo su ieškove, faktinių aplinkybių neatitinkančios informacijos nurodymas atskirajame skunde (pavyzdžiui, teiginiai, jog ieškovė neva nurodo esant galimybę atlikti užskaitą vengrų įmonei DIK DILEK KFT 49 013,40 Eur sumai, nors to ieškovė nei šalių tarpusavio bendradarbiavimo dokumentuose, nei procesiniuose dokumentuose nėra nurodžiusi, tam net nebūtų teisinio pagrindo), taip pat patvirtina atsakovės nesąžiningumą, kas pagal teismų praktiką pripažįstama priežastimi tokio subjekto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė.
10. Apeliantė UAB „Viktomas“ skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos apeliantei, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant šio atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – UAB „Viktomas“ pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB „Viktomas“ balansą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; ieškovės mokėjimus atsakovei; atsakovės mokėjimus ieškovei; UAB „Viktomas“ laišką dėl piniginių sumų įskaitymo.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio Vaido Drungilo 2017 m. lapkričio 27 d. patvarkymą dėl pateikto skundo Nr. 036-6610.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
14. Kadangi UAB „Viktoma“ laiškas dėl piniginių sumų įskaitymo jau buvo pateiktas kartu su ieškiniu byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nelaiko nauju ir jo prijungimo klausimo nesvarsto (CPK 314 straipsnis).
15. Dėl kitų apeliantės ir ieškovės pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusį ginčą bei siekdamas nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei, sprendžia, kad būtina vadovautis visapusiška informacija apie apeliantės finansinę padėtį. Aptarti nauji įrodymai pateikti kartu su šalių procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą), abi šalys turėjo galimybę su jais susipažinti, todėl įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus ieškovės ir apeliantės duomenis (išskyrus šios nutarties 14 punkte nurodytą įrodymą), kurie gali būti reikšmingi tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 99 785 Eur permoką (avansą) ir 1 107,20 Eur palūkanas. Ieškinyje yra išdėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus atsakovei, pateikti / nurodyti įrodymai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina šias aplinkybes. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nelaikytini akivaizdžiai nepagrįstais, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad nėra pirmosios iš šios nutarties 16 punkte nurodytų būtinų sąlygų.
19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės prašomų priteisti sumų apskaičiavimo, jų realumo bei pagrįstumo priskirtini argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų (įskaitant kartu su atskiruoju skundu pateiktus apeliantės įrodymus dėl piniginių sumų mokėjimo) visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymų pakankamumas ar nepakankamumas ieškiniui patenkinti nėra vertinamas. Kaip teisingai nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė, kai sprendžiama dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, reikalinga tik patikrinti, ar ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
20. Spręsdamas dėl kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikoje taikoma prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
21. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
22. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Dar kartą akcentuotina, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.
23. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodymų, patvirtinančių apeliantės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dar daugiau, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamos elektroninės formos bylos procesinę eigą leidžia įsitikinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio prievolių, t. y. apeliantė neigia turinti mokėjimo prievolę ieškovei (CPK 179 straipsnio 3 dalis).     
24. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą apeliantei, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad kartu su ieškiniu nėra pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie apeliantės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei nėra kitų duomenų apie apeliantės finansinę padėtį, tačiau iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad apeliantė pripažino 49 013,40 Eur permoką, tačiau ieškovei jos negrąžina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo argumentai taip pat nesuteikia pagrindo apeliantės nesąžiningumui konstatuoti.
25. Apeliantė gerai savo finansinei padėčiai pagrįsti pateikė įmonės balansą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki  2016 m. gruodžio 31 d. ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad apeliantė vykdo veiklą pelningai ir, esant palankiam teismo sprendimui ieškovei, galėtų įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovės nurodyti atsiliepime į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantės finansinė padėtis iki skundo nagrinėjimo gali būti pasikeitusi ir neatitikti balanse nurodytų duomenų, įvertinus tai, kad apeliantės atskirasis skundas pateiktas teismui dar 2017 m. lapkričio 3 d., stokoja faktinio pagrįstumo. Kita vertus, pati ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad apeliantės turtas (452 528 Eur) yra didesnis nei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams (335 957 Eur). Vadinasi, apeliantės ir ieškovės pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo vertinti, kad apeliantės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad, esant palankiam teismo sprendimui ieškovei, ji negalėtų jo įvykdyti.
26. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio Vaido Drungilo  kontoros 2017 m. lapkričio 27 d. patvarkymą dėl pateikto skundo Nr. 036-6610, kuriame nurodyta, kad patikrinus duomenis registruose nustatyta, kad apeliantei priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui (automobiliams) yra taikomi apribojimai, t. y. įregistruoti areštai bei hipoteka, išskyrus priekabai DAPA, kėbulo Nr. 24892, kurios likutinė vertė 1 467,36 Eur bei puspriekabei „Fruehauf“, identifikacinis Nr. VFKTF34C1X3RA1328, kurios likutinė vertė 1 516,86 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės pateikti įrodymai taip pat nesuponuoja pagrindo spręsti apie ypatingai komplikuotą apeliantės finansinę būklę, juolab daryti išvados apie apeliantės nesąžiningumą.
27. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtinas ir tas aspektas, jog ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurios neatitinka faktinių duomenų, o tai, ieškovės vertinimu, taip pat patvirtina apeliantės nesąžiningumą laikytini nepagrįstais. Tai yra tik apeliantės pozicija dėl ginčo esmės, kuri nei paneigia nei patvirtina apeliantės nesąžiningumo.
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sąlygų visuma aptariamo išimtinio teisės instituto taikymui nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apygardos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, procesinės teisės normą pritaikė netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantei atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Eksimport Ou“ (juridinio asmens kodas 11880903) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viktomas“ (juridinio asmens kodas 300055195) turto areštą.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas