Administracinė byla Nr. I-1597-406/13
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00938-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.1.;59.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjui M. K.,
jo atstovui advokatui G. U.,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės atstovei A.J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 1825.76 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d., vairuodamas transporto priemonę (neskelbtina), Draugystės g. 14 Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią pradėto gatvės remonto metu išpjautą 40 cm gylio duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Eismo įvykio metu ženkliai apgadinta minėta transporto priemonė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną transporto priemonės vairuotojo atžvilgiu, nenustačius vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo sudėties. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, būdamas atsakingas už Kauno miesto gatvių priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Draugystės gatvė būtų tinkamos būklės ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti dėl jo kaltės atsiradusią žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1825.76 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala padaryta. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Be to, atsakovas mano, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Atsakovo nuomone, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia. Teigia, jog paties vairuotojo, kuris nesielgia sąžiningai, veiksmai, o ne duobės buvimas, sąlygojo autoįvykį ir turėjo įtakos žalos atsiradimui. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos, patirtos įvažiavus į gatvėje esančią duobę, atlyginimo iš gatvės savininko - Kauno miesto savivaldybės lėšų.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog M. K.2012 m. rugpjūčio 7 d., vairuodamas transporto priemonę (neskelbtina), Draugystės g. 14 Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią pradėto gatvės remonto metu išpjautą 40 cm gylio duobę (išmatavimai 0.9m. X 0.9m), kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Iš eismo įvykio schemos (b.l.41), nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 40), PVM sąskaitos-faktūros (43), autotransporto priemonės vertinimo atskaitos (b.l. 51-55), transporto priemonės apžiūros akto (b.l. 56-57), kitų byloje esančių Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateiktų dokumentų (b.l. 58-67) matyti, kad dėl netvarkingos asfalto dangos ir pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei padarytų ženklių apgadinimų: trūko priekinis dešinės pusės ratas, suplyšo dešinės pusės padanga, suveikė oro pagalvė priekinėje dešinės pusės sėdynėje, dėl ko keistina šoninė automobilio saugos pagalvė, priekinės sėdynės apmušalas, dešinės pusės priekinis saugos diržas, priekinio rato diskas, priekinio rato padanga, galinio rato padanga, taip pat atsirado būtinumas atlikti pakabos geometrijos patikrą-reguliavimą - patirta 1825.38 Lt turtinė žala.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta (b.l. 40). Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo tinkamai paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus išpjautas duobes, taip pat nėra. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvės važiuojamojoje dalyje esančią išpjautą duobę, įgriuvusį gruntą ir jos išmatavimus, gylį, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (b.l.41). Taigi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, kad pats vairuotojas, turėdamas žinoti apie Kauno miesto gatvėse esančias duobes, nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, spėliojimais, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog bus kompensuojamos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą. Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą ir negali atsakyti už padarytą žalą, tačiau darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl nuolatinio gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog riziką už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigūnams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip ir toliau keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams. Atsakovo atstovės argumentas dėl nepakankamo finansavimo nepaneigia teisės aktuose nustatytos ir atsakovo ignoruojamos pareigos vykdyti gatvių priežiūrą, remontą ir saugaus eismo užtikrinimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Draugystės gatvės tinkamos priežiūros, jos savalaikio remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, kompensuojant išlaidas, kurios yra būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti ir iš atsakovo priteisiant turtinės žalos atlyginimą.
CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.
Pareiškėjas prašo priteisti 1825.76 Lt, tačiau byloje pateiki įrodymai pagrindžia 1825.38 Lt žalos dydį (b.l. 55,62). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
Atsakant į atsakovo argumentą, kad į žalą nepagrįstai įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, pažymėtina, kad pareiškėjas nėra PVM mokėtojas, todėl minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti pagrįstai apskaičiuotos su nustatyto dydžio PVM. Kaip galima spręsti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką, kai paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju, <…> toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų kaip draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Taigi priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis. Kadangi vairuotojas nėra PVM mokėtojas, taigi jo nuostoliu, remontuojant automobilį, pripažintina remonto vertė su PVM (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
CK 6.2 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamu atveju prievoliniai teisiniai santykiai kilo iš delikto (CK 6.263 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Byla teisme buvo iškelta 2013 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 4), todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo nurodytos datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad tokia praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje analogiško pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės atlyginti jam su bylos nagrinėjimu susijusias, prašyme nurodytas išlaidas.
Iš pateikto prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, byloje esančios atstovavimo sutarties (b.l. 75), pinigų priėmimo kvito (b.l. 94) matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatas G. U., kuriam pareiškėjas sumokėjo už advokato paslaugas 800 Lt. Kadangi pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokatas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 p., už jo teikiamas paslaugas gali būti skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 5 p., 7 p., 8.2 p. už skundo teismui parengimą priteistinas galimas maksimalus priteistinos sumos dydis yra didesnis už prašomą, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma laikytina pagrįsta, priteisiant iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 800 Lt pareiškėjo naudai (ABTĮ 44 str. 2 d. ir 6 d., 45 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Priteisti M.. K. iš Kauno miesto savivaldybės 1825.38 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės M. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1825.38 Lt) nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas