Baudžiamoji byla Nr. 2K-253/2010 nuasmeninta

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                 1.2.4.1; 1.2.4.8.1; 2.4.7

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 13 d.

Vilnius

  

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

            sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

            dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

            nuteistajam A. Č.,

            nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

            teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžio.

            Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis, kuriuo A. Č. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams; iš A. Č. priteista 1660,55 Lt Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistojo A. Č. veika iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudėta su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. spalio 30 d. Panaikintas sprendimas išieškoti iš A. Č. 1660,55 Lt Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti, šią atlyginus. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

nustatė:

 

A. Č. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam, t. y. 2004 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.00 val., S. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kieme prie įrenginėjamo gyvenamojo namo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – J. Č. – tikrą teisę į 11,00 ha nuosavybės atkūrimą (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš šios žemės sklypo savininko S. B. tėvą I. B.; neturėdamas nurodyto žemės sklypo nuosavybės dokumentų, neteisėtai reikalavo per 15 minučių pasišalinti iš S. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nutraukti jame teisėtai vykdytus statybos darbus ir įrenginėjamą namą perleisti jam, panaudojo prieš I. B. psichinę prievartą – grasino padegant sunaikinti S. B. priklausantį įrenginėjamą namą, paėmęs medinį pagalį juo grasino fiziškai susidoroti su I. B., per prievartą atiminėjo iš jo gynybai naudotas priemones – taip sukėlė realų pavojų I. B. sveikatai, padarė jo teisėms ir teisėtiems interesams didelės žalos, pasireiškusios emociniais išgyvenimais, ilgalaikiu saugumo jausmo praradimu.

A. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir už tai, kad sužalojo žmogų, t. y. 2004 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.00 val., S. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kieme prie įrenginėjamo gyvenamojo namo, keršydamas nukentėjusiajam G. V. už tai, kad šis nutraukinėjo jo savavaldžiavimo veiksmus prieš I. B. ir jį gynė, tyčia sudavė kumščiu G. V. vieną smūgį į krūtinę, du smūgius į galvą. Po to A. Č. apie 16.15 val. S. B. priklausančio įrenginėjamo namo antrame aukšte, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su jo prašymu atvykusiais dar penkiais nenustatytais vyriškiais, toliau naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. V. – nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu vieną smūgį į galvą, kumščiais ir kojomis sudavus penkiolika smūgių į krūtinę, šonus, nugarą, rankas, jis sugriebė G. V. už kaklo ir šį smaugė, atimdamas galimybę priešintis, bei kartu su pirmiau smūgius G. V. sudavusiu nenustatytu asmeniu ir kitais keturiais nenustatytais vyriškiais kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas – taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė G. V. sunkų sveikatos sutrikdymą – kairės kaktos pusės ir skruosto sumušimą, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešiniojo IX šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, kairiųjų VIII–X šonkaulių lūžius su kairiojo plaučio pažeidimu, oro ir skysčio susikaupimu krūtinplėvės ertmėje.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto teismo mediko išvada, specialisto parodymais teisme, įvertinęs nukentėjusiojo G. V., nuteistojo A. Č. parodymus dėl nuteistojo suduotų smūgių lokalizacijos, padarė išvadas, kad: 1) sunkų sveikatos sutrikdymą G. V. sukėlė atskiras kūno sužalojimas – kairės pusės VIII–X šonkaulių lūžimas, pažeidęs plaučius; 2) A. Č. nepadarė sužalojimo, kuris buvo nukentėjusiojo G. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis – smaugimas ir spyris į lytinius organus sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam G. V. Šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas pagrindė sprendimą perkvalifikuoti A. Č. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

A. Č. taip pat nuteistas ir už tai, kad sužalojo žmogų, t. y. 2004 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.15 val., įrenginėjamo namo, esančio S. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, veikdamas bendrininkų grupe kartu su jo prašymu atvykusiu nenustatytu vyriškiu, G. V. sunkaus sužalojimo metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. A. – tyčia mediniu pagaliu sudavė šiam vieną smūgį į galvą, nenustatytas vyriškis spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, nuo smūgio J. A. parkritus, jis kartu su nenustatytu vyriškiu spyrė J. A. po keturis smūgius į krūtinės sritį, šonus, kojas ir rankas – taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė J. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą: poodines kraujosruvas kairėje smilkininėje srityje, dešinėje juosmens pusėje, krūtinės ląstoje su kairės pusės IX šonkaulio lūžiu.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 2K-307/2008, nes nurodytoje nutartyje, skirtingai nei nagrinėjant A. Č. bylą, nebuvo nustatyta, jog nuteistasis veikė bendrininkų grupe. Šioje byloje A. Č. bendrininkavimas padarant sunkų sveikatos sutrikdymą G. V. įrodytas byloje surinktais įrodymais, pripažintas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose. Nustatyta, kad A. Č., po nukentėjusiųjų panaudotų gynybos priemonių, paskambino vyriškiui, vardu „Sieras“, vėliau atvyko penki vyriškiai, jie kartu su nuteistuoju A. Č. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius G. V. ir J. A. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino nukentėjusiojo G. V. parodymus dėl nuteistojo suduotų smūgių. Byloje nustatyta, kad A. Č. spyrė nukentėjusiajam į lytinius organus, sudavė smūgius, taip pat laikė už kaklo, kol kiti asmenys smurtavo. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad nuteistasis A. Č. matė kitų asmenų atliekamus veiksmus, pats sudavė smūgius, todėl turėjo ir privalėjo suvokti, jog suduodami smūgiai kojomis ir rankomis gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Taigi visi asmenys veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia sužaloti nukentėjusįjį, todėl visi turi atsakyti už kilusias pasekmes, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kasatorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo tinkama nuteistojo A. Č. veikos kvalifikacija atitinka susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis byloje Nr. 1A-101-2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-261/2007).

            Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

            Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis neatitinka BPK nustatytų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį. BPK 331 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų“. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti rašomas laikantis ir BPK 305–307 straipsniuose nurodytų taisyklių. Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra aiškiai ir išsamiai nurodyta: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 2) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sprendimą perkvalifikuoti nuteistojo A. Č. veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį grindė paneigdamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl A. Č. nukentėjusiajam G. V. atliktų smurtinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, kad nuteistojo A. Č. smurtiniai veiksmai prieš G. V. buvo mažiau intensyvūs, nei tai nurodyta pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje. Kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistasis A. Č. nesudavė smūgių, sukėlusių G. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau konstatuodamas, jog A. Č. nesudavė G. V. smūgių, galėjusių sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, apeliacinės instancijos teismas aiškiai nenurodė, kokius veiksmus, kokiomis aplinkybėmis A. Č. prieš G. V. 2004 m. rugpjūčio 24 d. vykusio konflikto metu vis dėlto atliko. Tai laikytina esminiu kasacine tvarka apskųsto nuosprendžio trūkumu, nes apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir dėl to keisdamas nuosprendį, pats privalo ne tik nurodyti, kokios aplinkybės buvo nustatytos neteisingai, bet ir aiškiai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Č. kartu su bendrininkais, be kitų veiksmų, „kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas“. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad „A. Č. nesudavė G. V. smūgių į krūtinę, todėl negalėjo jam padaryti <...> sužalojimų, kurie buvo G. V. sveikatos sunkaus sutrikdymo priežastis“, tačiau perkvalifikuodamas veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį, be nuorodos į G. V. bei paties A. Č. parodymuose minimą spyrį į lytinius organus bei smaugimą, niekaip kitaip nepaaiškino, kokius A. Č. veiksmus, atliktus prieš G. V., apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytais.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisingos išvados dėl veikos kvalifikavimo gali būti daromos tik prieš tai padarius aiškias išvadas dėl teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Konkrečios išvados apie teismo nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius sudaro sąlygas padaryti teisingas išvadas ir dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje subjektyvieji A. Č. atliktų nusikalstamų veikų požymiai visai neanalizuoti. Nagrinėjamoje byloje tokia analizė turi būti daroma, atsižvelgiant į tai, kad A. Č. smurtinius veiksmus atliko kaip vienas iš bendravykdytojų, – pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Č. smūgius G. V. sudavė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nepakeista. Vadinasi, žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatyta, kad A. Č. smurtinius veiksmus prieš G. V. atliko ir tuo metu, kai G. V. buvo mušamas kitų asmenų. Ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant A. Č. kaltės klausimą. Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų) baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

 

nutaria:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                  Dalia Bajerčiūtė

 

 

                                                                                                                              Rimantas Baumilas

 

 

                                                                                                                              Gintaras Goda