Baudžiamoji byla Nr. M1-835-899/2017

     Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00364-2016-0

     Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.27.1; 2.10.1; 2.10.11

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant prokurorėms Inetai Žilinskienei, Aldonai Jaugelienei,

gynėjai advokatei L. M.,

nukentėjusiajai E. B.,

ekspertui G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietei, išsiskyrusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) neturinčiai išsilavinimo, nedirbančiai, turinčiai neįgalumą, neteistai, dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 286 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

D. Č., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojai - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistei E. B., būtent: 2016-10-06 apie 16.15 val. namuose,  adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai  E. B. kalbant mobiliuoju telefonu,  tyčia  vieną kartą ranka trenkė per telefoną, kuris E. B. iškrito iš rankos bei krisdamas įbrėžė  lūpą, tuo sukeldama nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą.

Tai, jog D. Č. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Nukentėjusioji E. B. teisme parodė, kad 2016-10-06 į darbo pabaigą jai į darbinį telefono numerį paskambino SOS vaikų kaimo socialinio darbo vadybininkė R. G. ir pranešė, jog gavo duomenų, kad D. Č. galimai girtauja, vaikas ne darželyje, yra pašalinių asmenų. D. Č. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Gavusi informaciją, kreipėsi į skyriaus vadovą V. T., susitarė, kad kolega A. B. padėtų nuvykti į šeimą. Su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio šonų užrašas „Šiaulių miesto savivaldybė“, važiavo pas D. Č. ir važiuojant link D. Č. namų Radviliškio gatve, ji pamatė einančią D. Č. su nepažįstama moterimi. Paprašė kolegos, kad pristabdytų ir prasidariusi automobilio langą paklausė D. Č. „kas žiūri A.?“ Ji pasakė, kad vaikas namuose ir ji eina į parduotuvę. Paprašė, kad ji grįžtų į namus. Jie su kolega nuvažiavo prie D. Č. namo, pasistatė automobilį. Grįžo ir D. Č.. D. Č. pristatė kolegą, kadangi ją jau pažinojo. Visi trys užėjo pas ją į namus. Pasirodė, kad D. Č. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, šiek tiek svirduliavo, norėjo iškviesti pareigūnus. Ji iš pradžių neprisipažino, paskui pasakė, kad išgėrė su drauge šampano butelį. Pasakė, kad negali su neblaivia palikti jos sūnaus A.. Paskui jos derėjosi ir sutarė, kad sūnaus atvyks pasiimti sesuo R. Č., kol ji išsiblaivys. D. Č. sutiko. Savo asmeniniu telefonu paskambino R. G., kurios paprašė, kad susisiektų su R. Č., kad ji atvažiuotų pasiimti vaiko. Kalbant su D., ji jai pasakė, kad vaiką išveža į vaikų namus ar atiduoda giminaičiams. Ji atsisakė, pradėjo grasinti, sakė, kad vaiko niekam neduos, pradėjo juos keikti, sakė „viskas lėks į orą“, ant rankų laikė sūnų A.. Nusprendė, kad reikia kviesti pareigūnus, paskambino telefonu Nr. 112 ir pradėjus pokalbį, atvyko giminaitė. Sūnėnas puolė garsiai barti D., kilo triukšmas. Atsitraukė tęsti pokalbį, nes norėjo jį tęsti lauke. D. puolė ir norėjo sugriebti telefoną, kuris iškrito iš rankų, ji išsigando. D. Č. užsimojo ranka, jos ketinimai buvo išplėšti iš rankų telefoną, kad būtų sutrukdyta iškviesti pareigūnus. Tuo metu, kuomet ji užsimojo, sūnaus ant rankų nebuvo. Pokalbio metu pareigūnams sakė, kad reikia nustatyti neblaivumą, kad D. Č. agresyvi. Iškvietus pareigūnus, kol laukė, D. Č. nusiramino, atsiprašė, norėjo klauptis, čiupo bučiuoti ranką. Ji ėjo artyn prie jos, bet ji paprašė nesiartinti. Ji atsiprašė bute. Tą padaryti jai liepė sesuo, kuri tuo metu buvo bute. Vaiką perduodant giminaitei, pareigūnams užsiminė, kad skauda lūpą, matėsi įbrėžimas. Pareigūnai sakė, kad yra galimybė kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Ji labai išsigando, buvo nerimas dėl įdrėskimo, dėl užkrečiamų ligų. A. išsivežė R. Č. ir jos sūnus R. Č., jie išvažiavo. D. liko namuose ir žiūrėjo pro langą. Ji dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiąja specialiste. Mano, kad D. Č. jos pareigos buvo žinomos, nes ankščiau lankėsi jos namuose, buvo atvykusi pas ją į skyrių. Konflikto metu koridoriuje buvo: D. Č. ant rankų laikė vaiką, kolega A. B. ir buvo neišėjęs kaimynas, turbūt V. P.. Sesers iš pradžių nebuvo, ji atvyko kalbant su Bendruoju pagalbos centru. Kai ji griebė telefoną, sesuo jau buvo atvykusi. Kaimynas visą laiką buvo virtuvėje, ar jis išėjo po įvykio, nematė. Lūpa buvo įdrėksta, skausmas. Tai matė A. B.. Į specialistą nesikreipė, nes įbrėžimas nebuvo didelis. Mano, kad lūpa buvo įdrėksta su nagu, todėl dar lauke klausė sesers, ar D. kuo nors neserga. Porą valandų skaudėjo, žaizdą dezinfekavo. Mano, kad D. Č. siekė telefono tyčia, nes ji buvo kampe, link jos pribėgo per kolegą, ji suprato, kam skambina, pokalbį girdėjo. D. Č. paskambinusi kalba mandagiai, pasisveikina. Kiek buvo atvykusi į skyrių, agresyviai nesielgė. Žinojo, kad ji turi neįgalumą dėl psichinės negalios, tiksliai dėl kokios ligos, nežinojo. Jos vaikas yra paimtas, jį globoja giminės, ji yra beraštė moteris.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad su kolege E. B. apie 16.00 val. vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi buvo gautas pranešimas, kad jos apskrityje moteris galimai neblaivi. Vyko kartu. Nuvykę pamatė moterį, einančią gatve kartu su kita moterimi. E. su ja pakalbėjus, nuvyko prie namų. Ji sugrįžo į namus. Iš pradžių ji neigė, jog yra išgėrusi, po to viską pripažino, tuomet sprendė, ką daryti su vaiku. Buvo nuspręsta vaiką perduoti giminaičiams. Paskambinus socialinei darbuotojai ir susisiekus su giminėmis, D. Č. tai ramiai kalbėjo, tai ganėtinai negražiai koliojosi, vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykus giminėms, ji tapo neadekvati ir buvo nuspręsta, kad reikia kviesti policijos pagalbą. Kolegė koridoriuje skambino į pagalbos centrą, tuo metu D. Č. praslydo pro jį ir čiupo kolegei už rankos. Jis D. Č. pakėlė ir nunešė į kitą kambarį. Po to kolegė pastebėjo, kad jai yra įbrėžta lūpa, laukė pareigūnų. Po kokių 40 minučių atvyko pareigūnai, D. Č. nustatė girtumą, sesuo paėmė vaiką ir visi išsiskirstė. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakojo išsamiai. D. Č. žinojo kokias pareigas užima kolegė E. B., nes pas ją ji lankėsi. Jį, jiems atvykus, kolegė D. Č. pristatė. Jis važiavo padėti kolegei. D. Č. matė pirmą kartą. D. Č. tikriausiai siekė telefono, bet tam reikėjo pro jį praeiti. Ji tik prabėgo pro jį ir telefonas krito, tai mano, kad daugiau veiksmų tam reikėjo. Jis tolimesnių veiksmų nelaukė, D. Č. išnešė. Prie lauko durų buvo didelis veidrodis, kur kolegė pamatė ir jam parodė, kad jai lūpa kaip nagu įdurta. Buvo pažeistas lūpos epidermis. D. Č. reakcijos nepamena. E. B. paklausė „ar telefonas sveikas?“. Kolegė yra rami, jokių isterijų, ašarų nebuvo. Po to D. Č. nurimo ir prašė neimti vaiko. Vaikas buvo perduotas giminėms. Policijos pareigūnams atvykus, viskas turėjo atrodyti keistai, nes D. jau buvo nurimusi.

Liudytoja R. Č. teisme parodė, kad spalio mėn. jai paskambino R., pasakė, kad D. yra išgėrusi ir pasakė, kad ateitų pasiimti vaiko. Atvykus vaikas rėkė. Ji pakalbėjo, apramino D., sudavė jai per veidą, sakė „nieko blogo“. Sūnui liepė paimti vaiką ir eiti į automobilį. E. paėmė telefoną skambinti ir D. norėjo atimti, telefonas iškrito. Ji D. liepė atsiprašyti todėl, kad telefonas nukrito. Pasakė „negerai padarei“. Atvykę pareigūnai nustatė 1,15 prom. girtumą. E. parodė įbrėžimą, pareigūnai sakė „nieko nematau, eikit pas ekspertus, ten nustatys“. D. norėjo, kad E. neskambintų pareigūnams ir neatimtų vaiko. Ji verkė, šaukė, kad atims jos vaiką. E. pasirodė, kad tai labai baisu. Sužalojimo pas E. nematė. Matė, kad D. nori atimti telefoną, E. ji nemušė. Ji nematė, ar D. E. kliudė lupą. E. rodė lupą, ji nebuvo priėjusi ir nematė, kraujo nematė. Gal ir galėjo D. užkliudyti E. lupą, gal ir galėjo jai skaudėti, bet ji to nematė. Sesuo nuo vaikystės turi psichinę negalią, sirgo epilepsija, meningitu. Būna, kad sesuo guli ligoninėje. Ji išgeria ir išeina, nemąsto. Lankosi pas psichiatrą K..

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad spalio mėn. gavo anoniminį skambutį, kad pas D. Č. yra girtaujama. Apie tai pranešė vaiko teisių apsaugos specialistei. Kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais pas Č. nevyko. Vaikas nebuvo nuvestas į darželį, namuose garsiai grojo muzika. Ji dirba su rizikingomis šeimomis. D. Č. jai yra žinoma, nuolat pas ją lankosi. D. Č. buvo sumušta sugyventinio, todėl papuolė į rizikos šeimų sąrašą. D. Č. lankė ligoninėje, ji ilgai gulėjo, palaikė ją kiek galėjo. Agresyvumo iš jos savo atžvilgiu nepastebėjo, to nebuvo. Žino, kad buvo pradėtas tyrimas, nes buvo su viskuo supažindinta. Ar po įvykio iš karto apie nukentėjusiąją sužinojo, nepamena.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad su D. Č. yra kaimynai. Ji paprašė, kad jis suremontuotų plautuvę. Pas ją nuėjo padėti. Namuose buvo vaikas ir ji. Jis dirbo, o šalia buvo vaikas. Nežino, kodėl vaikas nebuvo darželyje. D. matė, kad jis prižiūri vaiką. Ji jo neprašė, kad jis vaiką prižiūrėtų. D. išeidavo parūkyti. Kiek laiko užtruko, nepamena. Buvo virtuvėje, atvyko moteris ir vyras, tuomet prasidėjo triukšmas, plėšė vaiką iš rankų. Vaikas klykė, šaukė, iškrito telefonas. Jis buvo virtuvėje, o viskas vyko koridoriuje. Iš virtuvės prieškambaris matosi. Tarp vaiko teisių apsaugos specialistų ir D. Č. įvyko konfliktas ir iškrito telefonas. Moteris iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir D. tampėsi, tos moters nepažįsta. D. nepakluso, nes tempė jos vaiką. Mano, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nematė sumuštų ar kruvinų asmenų. Mano, kad D. nieko nesužalojo. Dėl lūpos įdrėskimo neturi nuomonės. Jis nesikišo į konfliktą, buvęs vyras taip pat nesikišo. Atvykę pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai jam nematyti. D. atsiprašė, atsiklaupė ant kelių. Moteris iškvietė seserį, ji atvyko. D. sesei atvykus konfliktas baigėsi, telefonas jau buvo iškritęs. D. subarė sesuo, kad ji triukšmavo. Su D. Č. yra pažįstamas gal metus ar du. Su ja sutarė normaliai. Iš pažiūros D. buvo blaivi, kartu su ja negėrė. Dėl ko atvyko pareigūnai, nematė. Nežino, ar ankščiau yra buvę panašių įvykių. Po įvykio jis išėjo iš buto. Įvykis buvo gal kokį pusvalandį.

Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad įvykis buvo seniai. Buvo kviesti į (duomenys neskelbtini), nes vyko konfliktas tarp romų tautybės moters ir Vaiko teisų apsaugos tarnybos darbuotojos, suduotas smūgis. Nuvykę į įvykio vietą, rado moterį ir jos giminaičius. Moteriai buvo patikrintas girtumas. Pamena, kad moteris atsiprašė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, kad elgėsi netinkamai. Ką ji padarė, nepamena, gal buvo kilęs žodinis konfliktas. Pamena, kad moteris šliaužiojo ant kelių. Galėjo nukentėti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja gal dėl to, kad vaiko nenorėjo atiduoti, gal sudavė. Pats konflikto nematė. Nemano, kad galėjo būti pokalbis apie privataus kaltinimo bylą, nes Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja – pareigūnė. Tuo metu pareiškimo niekas nerašė.

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, jog 2016-10-06 16.19 val. gautas pranešimas, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja prašo policijos pareigūnų pagalbos D. Č. blaivumui nustatyti, moteris elgiasi agresyviai, atėmė iš darbuotojos telefoną. D. Č. nustatytas 1,29 prom. girtumas.  Vaikas A. Č., gim. 2014-02-20, perduotas R. Č. (seseriai) (b. l. 75 - 76).

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas ir išklausytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinėje sistemoje 2016-10-06 16.15 val. užfiksuoto pranešimo dėl pagalbos specialiosioms tarnyboms, adresu (duomenys neskelbtini), garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja E. B. prašo pareigūnų pagalbos, nes reikia nustatyti girtumą. Vėliau teigiama, jog moteris išplėšė telefoną iš rankų, yra agresyvi. (b. l. 88 - 90).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad D. Č. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą leidžia daryti nukentėjusiosios E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duoti nuoseklūs, detalizuoti, logiški parodymai, kad jai kalbant telefonu su Bendrojo pagalbos centro operatore, D. Č. ranka išmušė telefoną jai iš rankų; telefonas nukrito už kelių metrų; pajuto skausmą lūpoje, matėsi įbrėžimas; mano, kad D. Č., išmušdama telefoną iš rankų, jai įbrėžė į lūpą, lūpa buvo įdrėksta, jautė skausmą apie pora valandų, žaizdą dezinfekavo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. B., t. y. kad kolegė koridoriuje skambino į pagalbos centrą, tuo metu D. Č. praslydo pro jį ir čiupo E. B. už rankos; tik ji prabėgo ir telefonas krito; po to kolegė pastebėjo, kad jai yra įbrėžta lūpa. Nors liudytoja apklausta D. Č. sesuo R. Č. parodė, kad nematė, ar D. Č. kliudė E. B. lūpą, tačiau ji patvirtino aplinkybę, kad E. B. paėmė telefoną skambinti, D. norėjo atimti telefoną ir šis iškrito. Nurodė, kad gal ir galėjo D. užkliudyti E. lūpą, gal ir galėjo jai skaudėti, bet ji to nematė; E. rodė jai lūpą, bet ji nebuvo priėjusi ir nematė, kraujo nematė. Vadinasi, R. Č. neneigia aplinkybės, kad D. Č., siekdama atimti telefoną iš E. B. ir jį išmušdama jai iš rankų, galėjo perbrėžti E. B. lūpą. Be to, bylos medžiagoje esančiame Bendrojo pagalbos centro garso įraše girdėti, kad E. B. bendraujant su Bendrojo pagalbos centro operatore, 57-ą garso įrašo sekundę, E. B. operatorei praneša, kad yra plėšiamas telefonas iš rankų ir 59-o garso įrašo sekundę su operatore niekas nebekalba, tik girdėti triukšmas, riksmai ir vaiko verksmas; 1.08 garso įrašo sekundę E. B. vėl pradeda bendrauti telefonu ir pasako, kad „išplėšė telefoną iš rankų“. Taigi, E. B., A. B., R. Č. parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kiti surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad D. Č. tyčia išmušė E. B. mobiliojo ryšio telefoną iš rankų, kuris krisdamas įbrėžė E. B. lūpą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę D. Č. melagingai apkalbėti. Tai, kokias pareigas tuo metu ėjo E. B., D. Č. gerai žinojo. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad D. Č. 2016 m. spalio 6 d. apie 16.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einančiai valstybės tarnautojai - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistei E. B., t. y. nukentėjusiajai E. B. kalbant mobiliuoju telefonu,  tyčia  vieną kartą ranka trenkė per telefoną, kuris E. B. iškrito iš rankos bei krisdamas įbrėžė  lūpą, tuo sukeldama nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą. Įvertinęs objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog D. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 286 straipsnį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 97TPK-94/2017 nurodyta, kad D. Č. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 104).

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarta D. Č. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 113 - 114).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017 m. rugpjūčio 9 - 29 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. spalio 6 d., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti. D. Č. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų teisingai valdyti. D. Č. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. D. Č. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones - ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. D. Č., atsižvelgiant į jos psichikos būklę, nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus. (b. l. 148 - 151).

Teisme ekspertas G. B. paaiškino, kad D. Č. teismo psichiatrijos ekspertizę atliko kartu su kolega L. P. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir konstatavo, kad D. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2016 m. spalio 6 d., darydama baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo juos teisingai valdyti. Ekspertizės atlikimo metu ji nesuprato ir dabar nesupranta savo veiksmų esmės ir negali juos teisingai valdyti. D. Č. konstatuotas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Atsižvelgiant į jos psichikos būklę, nesugeba suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti teisingus parodymus, todėl nerekomendavo jai dalyvauti teismo procese. Rekomendavo taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones – ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ekspertizės metu konstatavo pavojingo elgesio rizikos veiksnius, kurie reikalauja ambulatorinio stebėjimo. Patvirtina ankščiau duotą išvadą. Būna kartais su romų tautybės asmenimis klausimų dėl protinio atsilikimo, bet šiuo atveju stacionariniai gydymai, paveldimumas, buvo sergančiųjų Dauno liga, nesukėlė abejonių, kad ji serga vidutiniu protiniu atsilikimu. Būtina taikyti ambulatorinį stebėjimą. Atsižvelgiant į nusikalstamas veikas, kokias įvykdė, paprastai tokia ir yra rekomendacija.

Atsižvelgiant į tai, kad D. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2016 m. spalio 6 d., nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti ir dabar nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, jai konstatuotas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo, todėl D. Č. yra pripažintina nepakaltinama (LR BK 17 str.). Todėl atsakyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad D. Č. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis priverstinis gydymas psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

D. Č. paskirta kardomoji priemonė -  rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 145 - 146) naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su garso įrašu (esanti prie bylos viršelio), nutarčiai įsiteisėjus, - paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. Č. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

D. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 2 d.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu (esančią prie bylos viršelio), nutarčiai įsiteisėjus, – palikti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                       Bronius Vinciūnas