Administracinio nusižengimo byla Nr. II-398-718/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01003-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-08-01 nutarimo Nr. 31-ANR_N-2688-2020 pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas 2020-08-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą M. R. už tai, kad jis 2020-08-01, 3.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-08-01 nutarimu Nr. 31-ANR_N-2688-2020 M. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Klaipėdos apylinkės teisme 2020-08-28 gautas administracine tvarka nubausto M. R. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-08-01 nutarimą pakeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti jam paskirtos piniginės baudos dydį, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad jo sutuoktinė V. R. serga sunkia onkologine liga. Visa šeima deda visas įmanomas pastangas, kad sutuoktinė išgytų, kad jai būtų suteiktos kuo geriausios kuo geresnių specialistų paslaugos. Sutuoktinei Vokietijoje buvo atlikta operacija, onkologijos klinikoje, dėl ko patyrė didelių finansinių išlaidų. Gydymo eiga sunki ir reikalauja nuolatinių finansinių resursų. 2020-08-01 buvo susitikęs su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl nuovargio bei susiklosčiusios sunkios psichologinės situacijos užsibuvo susitikime, nusprendė važiuoti namo automobiliu, nes nesijautė taip, kad negalėtų vairuoti transporto priemonės. Dėl padaryto teisės pažeidimo labai gailisi. Norėjo kuo greičiau grįžti namo. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis sutuoktine, sutuoktinei būtina nuvykti į gydymo ir kitas procedūras teikiančias įstaigas. Be to, vėl planuoja vykti į Vokietiją, pas sutuoktinę operavusius gydytojus. Taip pat rūpinasi ir savo mama. Mama gyvena sodyboje Šilutėje, yra pensininkė. Nuolat važiuoja pas mamą, aprūpina ją visomis būtinomis prekėmis, padeda darbuotis sodyboje. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines pareigas. Vadovauja nedidelei bendrovei, bendrauja su tiekėjais, parveža naują techniką, vyksta į įvairias parodas bei muges. Jo vadovaujamos bendrovės darbo specifika susijusi su tam tikromis transporto priemonėmis, jų prekyba ir aptarnavimu, remontu, detalių tiekimu ir pan. Anksčiau nėra baustas už analogiškų nusižengimų padarymą, turi mažametį sūnų, kuriam teikia materialinį išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti jam paskirtos piniginės baudos dydį ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su M. R. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad M. R. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymi, kad aplinkybės, jog vairuotojo pažymėjimas jai yra reikalingas vykdant darbo funkcijas ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei sušvelninti, todėl M. R. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos. Be to, M. R. nustatytas girtumo laipsnis (1,37 prom.) nėra artimas leistinai ribai (0,40 prom.) ir priešingai - daugiau nei triskart viršija šią ribą. M. R. galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Pažymi, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo M. R. skundą netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais.
Teismas
konstatuoja:
M. R. skundas netenkintinas.
M. R. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
M. R. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2020-08-01, 3.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. neneigia padaręs nusižengimą, gailisi nusižengęs. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbo funkcijas, bei rūpinantis sunkia onkologine liga sergančia sutuoktine.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad M. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, M. R. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
Už minėto nusižengimo padarymą M. R. paskirta minimali 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam 12 mėnesių terminui. Teismo nuomone, M. R. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir M. R. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. M. R. teigia prisipažinęs padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pagrindu nutarimą priėmusi institucija skyrė M. R. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą bei nustatė minimalų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismas nesutinka su M. R. teiginiais, kad šių lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. išimtinėmis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė tai, kad jis vadovauja bendrovei, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, be to, turi rūpintis sunkiai sergančia sutuoktine bei senyvo amžiaus motina. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe dirbti bei rūpintis šeimos nariais. Teismo nuomone, šios jos nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, M. R. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Pažymėtina, kad šios M. R. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad už teisės nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas numatęs griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė teisės pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Teismo nuomone, M. R. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Jam nustatytas neblaivumas daugiau nei tris kartus viršijo minimalią leistiną neblaivumo ribą, todėl jo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tai, kad jam vairuojant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. M. R., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės nusižengimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo jo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad M. R. anksčiau eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus (b.l. 32-39). Toks M. R. elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką, ir jį charakterizuoja ypač neigiamai. Taigi, M. R. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, teigiamų išvadų iš ankstesnių baustumų jis nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus.
Kaip minėta, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, M. R. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, M. R. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-08-01 nutarimas Nr. 31-ANR_N-2688-2020 paliekamas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
M. R. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020-08-01 nutarimą Nr. 31-ANR_N-2688-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Laimutė Venckuvienė