Baudžiamoji byla Nr. 1-2710-1096/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32437-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.;1.1.9.8.; 25.4.3.; 19.3.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,
dalyvaujant prokurorei Irenai Sakson,
kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
T. K. 2019 m. liepos 30 d. apie 17.58 val. Kapsų g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 36, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.
T. K. 2019 m. liepos 30 d. apie 17.58 val. Kapsų g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 36, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalį, pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei G. L. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A. B. 300 Eur kyšį už neteisėtą šių neveikimą, t. y. prašydamas paleisti, jog nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad buvo vienas su vaikais namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. Jo dukra užsinorėjo picos, todėl su vaikais sėdo į automobilį ir nuvažiavo į netoli namų esančią piceriją. Picerijoje taip pat vartojo alkoholį. Grįžtant atgal sustabdė policijos pareigūnai. Viskas įvyko 2019 m. liepos 30 d. apie 17.00 val. Kapsų gatvėje, tikslaus adreso pasakyti negalėjo. Vairavo jam priklausantį automobilį Chrysler Pacifica. Priėjusi pareigūnė paprašė automobilio dokumentų ir jam kilo mintis paduoti pasą su pinigais. Pinigai buvo pase. Suvokė, ką daro. Pareigūnė įspėjo dėl atsakomybės, kad tai kyšio davimas. Jis jos neprašė paimti pinigus, tačiau paminėjo, kad netoli namai ir gali parvažiuoti. Policijos pareigūnai patikrino blaivumą, nustatė tris promiles. Jautėsi nesutrikusios koordinacijos (b. l. 183-184).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas. 2019 m. liepos 30 d. būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 400 gramų degtinės ir 1,5 litrą alaus. Tą dieną apie 17.30 val. vaikai užsinorėjo picos, todėl nusprendė nuvažiuoti į piceriją, esančią Dzūkų gatvėje. Jam priklausančiu automobiliu Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į piceriją. Būdamas picerijoje, kol laukė užsakymo, jis dar išgėrė 100 gramų degtinės. Po kurio laiko, paėmęs picas, grįžo į automobilį. Įsėdęs į automobilį, išvažiavo link namų. Važiuojant Kapsų gatve per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė švyturėlius, todėl iš karto sustojo kuo arčiau dešiniojo krašto, ties pastatu Nr. 36. Prie jo priėjusi policijos pareigūnė paprašė pateikti dokumentus. Jis pareigūnei padavė techninį pasą. Kadangi niekaip negalėjo rasti vairuotojo pažymėjimo, todėl padavė pasą, kuriame buvo pinigai. Pareigūnė pasakė, kad jis paimtų pinigus. Pareigūnė patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Jam buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas. Po girtumo patikrinimo jis pareigūnės paprašė grąžinti jam pasą, į kurį įdėjo dar dvi kupiūras po 50 Eur. Negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip padarė, galimai dėl streso. Po kurio laiko pareigūnų reikalavimu pūtė antrą kartą į alkoholio kiekio matuoklį. Neprisiminė, koks buvo nustatytas girtumas antrą kartą. Vėliau policijos pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei davė pinigus pareigūnams, nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai (b. l. 27).
G. L. S. parodė, kad 2019 m. liepos 30 d., patruliuodami Naujininkų mikrorajone kartu su vyr. patruliu A. B., apie 17.58 val. pastebėjo Kapsų g. įtartinai manevruojantį automobilį Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendė sustabdyti minėtą automobilį patikrinimui. Automobilį sustabdė Kapsų g. 36, Vilniuje. Automobilį vairavo T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Automobilyje taip pat buvo T. K. vaikai: A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais ir V. S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Bendraujant su T. K., nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vengė akių kontakto. T. K. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę, alų) nuo pirmadienio vakaro ir iki antradienio paryčių. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. T. K. paklausė, ar galima kažką sugalvoti kitaip. Jam buvo paaiškinta, kad už jo siūlymus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau į įspėjimus pastarasis nereagavo, o tik pasakė, kad viską žino, studijavo teisę. Patikrinimo metu alkotesteriu „Drager” Nr. 0969429 buvo nustatyta, kad vairuotojas neblaivus, jam buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas. Tikrinamasis, pamatęs parodymus, padavė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėtos 4 kupiūros po 50 Eur ir pasakė, kad tai skirta jiems bei paprašė leisti išvažiuoti namo. T. K. buvo paaiškinta, kad jis sulaikomas ir automobilis, kurį jis vairavo, bus uždarytas į saugojamąją aikštelę. Vairuotojui pasiūlius pasitikrinti po 30 minučių, buvo nustatytas 4.51 promilių girtumas. T. K. pasiūlė šampano dėžę ir paprašė trumpam grąžinti pasą. Pastarasis buvo įspėtas kelis kartus dėl baudžiamosios atsakomybės, bet jis vis tiek įdėjo dar 2 kupiūras po 50 Eur ir padavė pasą atgal. Kadangi antras pūtimas buvo neobjektyvus, nes sėdėdamas tarnybiniame automobilyje VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo kabinoje, turėjo rankinuke pasislėpęs 0,2 l talpos butelį degtinės, kurią suvartojo, kol jie pildė tarnybinius dokumentus, todėl T. K. po 30 minučių buvo pasiūlyta papūsti trečią kartą. Pastarasis atsakė, kad jam nesvarbu, kokie bus parodymai, kadangi ir taip gresia baudžiamoji atsakomybė. Trečio pūtimo parodymai buvo 3.09 promilės. Vaikai, buvę su T. K., buvo perduoti pastarojo sugyventinei R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, kuri atėjo į įvykio vietą. Automobilis Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. T. K. buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus Apskrities VPK OVS tolimesniam tyrimui. T. K. paklausus, ar buvo užfiksuoti visi pažeidimai, o būtent kyšio davimas, buvo paaiškinta, kad viskas yra užfiksuota (b. l. 43-45).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. liepos 30 d., 18.00 val. registruotas įvykis – 2019 m. liepos 30 d., 17.58 val. Kapsų g. 36, Vilniuje buvo sustabdytas automobilis Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K. būdamas neblaivus (nustatytas 3,09 promilių girtumas). T. K. davė kyšį – 300 Eur (b. l. 7).
Vyriausiosios patrulės G. L. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir duodant parodymus apklausos metu (b. l. 8).
Vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir vyriausiosios patrulės G. L. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Iš 2019 m. liepos 30 d., 17.57 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. K. nustatyti neblaivumo požymiai, prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0111 buvo nustatytas 2,91 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10-12).
Iš 2019 m. liepos 30 d., 18.29 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. K. nustatyti neblaivumo požymiai, prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0111 buvo nustatytas 4,51 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13).
Iš 2019 m. liepos 30 d., 19.02 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. K. nustatyti neblaivumo požymiai, prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0111 buvo nustatytas 3,09 promilių girtumo laipsnis (b. l. 14).
Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų matyti, kad automobilio „Chrysler Pacifica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Iš ,,Emprekis‘‘ pažymos matyti, jog 2004 m. gamybos automobilio „Chrysler (USA) Pacifica“ kaina 2 670 Eur, o kaina be PVM 2 207 (b. l. 17).
Iš 2019 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti 50 Eur nominalo 6 vienetų banknotai, kurių serijiniai numeriai: PB2959923445, EA2086374808, RC2527054312, PB2988956608, PB3015693511, PB3015693556, apžiūra. Pridėtos fotolentelės (b. l. 47-51).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta – Kapsų g. 36, Vilnius (b. l. 54).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje esančioje Minsko pl. 21, Vilnius. 2019 m. rugpjūčio 1 d. automobilis grąžintas savininkui T. K. (b. l. 60-61).
Rašte dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų nurodyta, kad patirtos išlaidos dėl transporto priemonės Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 30 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Sauda“ aikštelėje yra 1,03 Eur (b. l. 63-68).
Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas gautas iš tyrėjo D. V. Vaizdo įraše užfiksuotas automobilis iš išorės. Buvo priartinti automobilio sugadinimai (b. l. 83).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje
BK 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Papirkimo, kaip nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų alternatyvių veikų kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar nesirengia jų atlikti. Veikai kvalifikuoti neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Taip pat neturi reikšmės kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas kyšis, kieno (savo ar kitų asmenų) interesais kaltininkas veikia bei kada kyšis duodamas prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga 2007-01-04 Nr. 2-2007, Teismų praktika Nr. 26, 2007 m.). Motyvas ir tikslas nėra būtini papirkimo sudėčių požymiai, tačiau jie svarbūs individualizuojant baudžiamąją atsakomybę.
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 27, 183-184). Kaltinamojo veiksmus patvirtino liudytojų – G. L. S. ir A. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8-9; 43), BIRT žiūryklės duomenys bei objektų apžiūros protokolas su pateiktomis nuotraukomis (b. l. 47-51). Darytina išvada, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – vyriausiajai patrulei G. L. S. ir vyriausiajam patruliui A. B. 300 Eur kyšį už neteisėtą šių neveikimą, t. y. prašydamas paleisti, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad kaltinamasis T. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad patikrinus kaltinamojo neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą (17.57 val.) jam buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 4,51 promilių girtumas (į šį girtumo laipsnį neatsižvelgta, nes kaltinamasis vartojo alkoholį po sulaikymo), todėl patikrinus trečiąjį kartą (19.02 val.) nustatytas 3,09 promilių girtumas (b. l. 10-14). Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
T. K. su alkotesterio užfiksuotais duomenimis sutiko, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 400 gramų degtinės ir 1,5 litrą alaus. Būdamas picerijoje jis dar išgėrė 100 gramų degtinės, kol laukė užsakymo (b. l. 27). Analogiškus parodymus davė ir teismo posėdžio metu (b. l. 147-148). Be T. K. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų parodymai (b. l. 8-9; 43). Visa tai rodo, kad T. K. pagrįstai nustatytas 2,91 promilių neblaivumas.
Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. T. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skirdamas kaltinamajam T. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Motyvas padaryti BK 227 straipsnio 2 dalį buvo siekis išvengti ikiteisminio tyrimo dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 27). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šios veikos padarymui.
Kaltinamasis pasinaudojo jam suteikta teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme nesutikdamas su paskirta baudos bausme 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu. Pasinaudojus šia teise baudžiamasis įsakymas (b. l. 91-98) neįgijo juridinės galios. Kaltinamasis T. K. prašyme nurodė, kad minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos 116 MGL dydžio baudos neturi galimybių sumokėti, nes turi 3 vaikus, kuriems reikalingas materialinis išlaikymas. Šiuo metu yra bedarbis, (duomenys neskelbtini) užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir ieško nuolatinio darbo (b. l. 173-179). Kaltinamojo gynėjas prašydamas prijungti ginamojo prašymą ir baigiamųjų kalbų metu akcentavo T. K. blogą materialinę padėtį, dėl kurios jis negali vykdyti baudos bausmės ir prašė teismo skirti už nusikalstamas veikas viešųjų darbų bausmę. Nurodė, kad BK straipsniuose, pagal kuriuos traukiamas atsakomybėn ginamasis, viešieji darbai yra nenumatyti, tačiau teismas, jo nuomone, gali pakeisti baudos bausmę į viešųjų darbų bausmę pagal BK 47 straipsnio 7 dalį ir BK 65 straipsnio nuostatas (b. l. 182-188).
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, prašė kaltinamąjį pripažinus kaltu skirti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą 50 parų arešto, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 120 parų arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, t. y. 2 paras (b. l. 186).
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), arba esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas turi teisę (bet ne pareigą) paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę.
Byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių kaltinamojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą ir realų pagrindą skirti švelnesnes bausmes, negu nurodyta inkriminuotų BK straipsnių sankcijose. T. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,91 promilės (b. l. 10-12), važiavo su dviem mažamečiais vaikais, sukeldamas jiems pavojų (b. l. 55-56), niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus ir dedamos minimalios pastangos įsidarbinti, yra įgijęs gerą specialybę (turi teisininko išsilavinimą), šiuo metu jį ir vaikus išlaiko partnerė (b. l. 182-188). Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas.
Proceso metu kaltinamojo reiškiama pozicija dėl jam skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamojo pagrindinis argumentas, kad baudos bausmė nėra suderinama su jo šeimos turtiniais interesais.
Prokurorė, atsižvelgdama į kaltinamojo argumentus dėl baudos bausmės, teismo prašė skirti jam arešto bausmę. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. T. K. teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi dėl savo veiksmų ir kritiškai vertino savo poelgį. Teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad augina du mažamečius vaikus ((duomenys neskelbtini)), kuriuos reikia vesti į mokyklą, darželį. Vaikų nėra kam palikti, nes partnerė dirba. Jo buvimas namuose šiuo metu labai reikalingas (b. l. 187-188). Teismas neturi argumentų, kodėl pirmą kartą teisiamam asmeniui, kurį sieja tvirti socialiniai ryšiai, turėtų, kad ir trumpam atriboti jį nuo visuomenės, t. y. skirti arešto bausmę.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, atsižvelgdamas į jau aptartas aplinkybes, bei į tai, kad T. K. niekur nedirba, nors anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, yra darbingo amžiaus, Užimtumo tarnyboje įsiregistravo likus 2 dienoms iki teismo posėdžio, yra duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą (sandėliuką), sprendžia, kad baudos bausmė yra tinkamiausia bausmė šiuo atveju.
Nesuteikus asmeniui galimybės savo noru įvykdyti šią bausmę, negalima iš karto nuspręsti apie galimą jos neįvykdymą. Kaltinamojo ir jo gynėjo argumentas, kad ši bausmė gali būti neįvykdyta, nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti T. K. skiriant sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – areštą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, t. y. 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą, o už nusikaltimą numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 130 MGL (6 500 EUR) dydžio baudą. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajam T. K. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis.
Kadangi padarytos dvi veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedama iš dalies švelnesnė bausmė (jos minimumas), ir subendrinta galutinė bausmė T. K. paskiriama 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – galutinė bausmė skiriama 120 MGL (6 000 EUR) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. 17.59 val. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. 10.00 val. (2 paras) (b. l. 19, 40), dvi laikinojo sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.
Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams ir šeiminiams poreikiams tenkinti, todėl nustatytinas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nurodant mokėti ne mažiau nei 240 Eur per mėnesį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams, taip pat vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti automobilį Chrysler Pacifica, priklausantį kaltinamajam, bei 300 Eur, kurie yra saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,91 promilės neblaivumas. T. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. K. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ženkliai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems (2) metams.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam 2019 m. liepos 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 30) ir 2019 m. liepos 31 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad T. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. liepos 31 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų naudojęsis šia teise nuo kardomųjų priemonių paskyrimo momento, teismas sprendžia, jog T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 31 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise T. K.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, T. K. priklausantis automobilis Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. T. K. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Byloje nustatyta, kad T. K. vairuoto automobilio Chrysler Pacifica vertė yra be PVM 2 207 Eur (b. l. 17). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus.
Kadangi šioje baudžiamojoje byloje T. K. pripažintas kaltu už papirkimą, todėl kyšio dalykas – 300 Eur atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš T. K. konfiskuotini valstybės naudai 50 Eur nominalo vertės 6 banknotai, kurių serijiniai numeriai: PB2959923445, EA2086374808, RC2527054312, PB2988956608, PB3015693511, PB3015693556, pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. kvitą (serija ACC Nr. 005039) saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 53).
Kiti klausimai
2019 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kai apribota T. K. teisė į automobilį Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
2019 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. 50 Eur nominalo 6 banknotams, kurių serijiniai numeriai: PB2959923445, EA2086374808, RC2527054312, PB2988956608, PB3015693511, PB3015693556, nustatytą visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turto savininkui šiuo turtu disponuoti, jį valdyti, juo disponuoto ar naudotis, panaikinti šiuos banknotus konfiskavus valstybės naudai.
T. K. ikiteisminio tyrimo metu tuo pačiu nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 28-29), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Kaltinamajam 2019 m. liepos 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 30), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Prie bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės Chrysler Pacifica, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 1,03 Eur (b. l. 60, 63-68). Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo T. K.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.
T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 130 MGL (6 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti T. K. subendrintą 180 MGL (9 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 120 MGL (6 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 30 d. 17.59 val. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., 10.32 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 116 MGL (5 800 EUR) dydžio baudą.
Įpareigoti baudą sumokėti per du (2) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 240 Eur per mėnesį.
Paskirti T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems (2) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 31 d.
Paskirti T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį – Chrysler Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš T. K. konfiskuoti 300 Eur sumą, t. y. 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. PB2959923445, 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. EA2086374808, 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. RC2527054312, 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. PB2988956608, 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. PB3015693511, 50 Eur nominalo kupiūrą, serijos Nr. PB3015693556, pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. kvitą (serija ACC Nr. 005039) saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.
2019 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kai apribota T. K. teisė į automobilį „Chrysler Pacifica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diską su vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Priteisti iš T. K. 1,03 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad:
1. paskirta bauda per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau nei 240 Eur per mėnesį, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė