(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,

sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,  

dalyvaujanti ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,

atsakovo VšĮ „Gimnastika ir aš“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui VšĮ „Gimnastika ir aš“ dėl sutartinių netesybų priteisimo ir atsakovo VšĮ „Gimnastika ir aš“ priešieškinį ieškovui UAB „Berendsen Textile Service“ dėl paslaugų teikimo sutarties nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo VšĮ „Gimnastika ir aš“ 764,85 Eurų sutartinių netesybų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį su priedu, kurios pagrindu ieškovas atsakovui teikė sutartyje numatytų purvą sugeriančių kilimėlių nuomos paslaugas. 2018 m. lapkričio 28 d. sutarties priede numatyta jog kilimėlių nuomos terminas yra 24 mėnesiai, todėl pagal šalių raštišką susitarimą sutartis turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 28 d. Šalys Sutarties 4.2. punktu susitarė, jog šalis, nutraukusi sutartį ankščiau laiko, moka netesybas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 13 d. pranešimu, pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario 28 d., kas reiškia, jog atsakovė nesibaigus šalių sutarties terminui, vienašališkai ankščiau termino, nesant ieškovės kaltės, nutraukė šalis teisiškai saistančią sutartį dėl kilimėlių nuomos, dėl ko, remiantis šalių sutarties sąlygomis, atsakovei atsirado pareiga sumokėti šalių sutartyse sutartas netesybas. Įvykus šioms aplinkybėms (nutraukus sutartį), ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti netesybas ir sutartinių netesybų apskaičiavimo pažymą. Tačiau atsakovas atsisakė geranoriškai vykdyti savo sutartines prievoles.

Atsakovas VšĮ „Gimnastika ir aš“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį. Patenkinti atsakovo VšĮ „Gimnastika ir aš“ priešieškinį ir pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. tarp šalių sudaryta sutartis yra paslaugų teikimo sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 str. 1 d. nuostatomis, klientas, pasinaudojęs teise vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, privalo atlyginti tik protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ieškovas jokių įrodymų dėl tokių išlaidų egzistavimo nėra pateikęs. Atsakovas nurodo, kad sutarties 4.2 p. nuostata akivaizdžiai apriboja atsakovo, kaip paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį gavėjo, absoliučią ir besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas teigia, kad klientas (atsakovas) turi absoliučią teisę atsisakyti paslaugų, o šios teisės apribojimas ar panaikinimas yra imperatyviai uždraustas. Teigia, kad ieškovas pagal sutarties 4.2 p. iš atsakovo reikalauja ne tik kompensuoti ieškovo patirtas protingas išlaidas vykdant sutartį, bet ir sumokėti netesybas, kurių suma yra lygi pusei visos sutarties įvykdymo kainos, t. y. lygi pusei ieškovo negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei sutartis būtų vykdoma iki jos termino pabaigos. Taigi, susidaro situacija, kuomet atsakovas egzistuojančių negatyvių finansinių pasekmių (netesybų/nepagrįstos kompensacijos reikalavimo) yra verčiamas (net ir nesant poreikio) toliau naudotis jam nereikalingomis paslaugomis ir iš esmės yra finansiškai baudžiamas už visiškai teisėtos teisės nutraukti paslaugų sutartį įgyvendinimą. Atsakovas nurodo, kad vienašališkas paslaugų sutarties nutraukimas iš kliento pusės sukuria CK įtvirtintą baigtinį sąrašą padarinių, tarp kurių nėra netesybų ar netiesioginių nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje situacijoje sutarties 4.2 p. formuluotė akivaizdžiai parodo tai, kad ieškovas turi teisę iš atsakovo reikalauti atlyginti ir ieškovo negautas pajamas dėl išankstinio vienašalio sutarties nutraukimo. Atsakovo teigimu, tokia šios nuostatos formuluotė prieštarauja CK 6.721 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, pagal kurį paslaugų teikėjas gali iš paslaugų gavėjo reikalauti atlyginti tik proporcingą suteiktoms paslaugoms kainos dalį ir patirtas protingas išlaidas, o ne negautas pajamas. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog jo prašoma iš atsakovo priteisti suma susidaro būtent iš ieškovo faktiškai patirtų protingų išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, o ne iš ieškovo negautų pajamų pagal sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teismo prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teismo prašė priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovas AB VšĮ „Gimnastika ir aš“ 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), bei priedą prie šios sutarties, kurios pagrindu ieškovas atsakovui teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti (e. b. l. 7-8). Sutarties 4.1 p. šalys nustatė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja Sutarties priede aptartą laikotarpį (24 mėnesius). Jei likus 3 mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos nei viena iš šalių nepateikia raštiško prašymo sutartį nutraukti, tai sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui, kuris aptartas Sutarties priede. Tokių pratęsimų skaičius yra neribotas. Šalys Sutarties 4.2 p. nustatė, kad jei Klientas (atsakovas) nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai Tiekėjui (ieškovui) prieš 3 (tris) mėnesius (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės), nesibaigus Sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią butų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas, jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Sutarties 4.3 p. nustatyta, kad bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymą negalimu. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas 2019 m. vasario 13 d. pranešimu pranešė ieškovui, jog nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukia sutartį (e. b. l. 11). Ieškovas, reaguodamas į nurodytą pranešimą, 2019 m. vasario 20 d. kompensacijos paskaičiavimo pažymoje nurodė, kad remiantis Sutarties 4.2 p., atsakovui kilo pareiga sumokėti netesybas, t.y. 764,85 Eur (e. b. l. 10).

Ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė, jog pagal Sutarties 4.2 p. jis įgijo teisę reikalauti netesybų iš atsakovo, kadangi šalis siejo mišri sutartis, kuri turėjo paslaugų ir nuomos teisinių santykių požymių. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, todėl pagal CK 6.721 str., atsakovas, būdamas klientu, įgijo teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu; taigi netesybų institutas atsakovo atžvilgiu negali būti taikomas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovas teigė, jog šalys sudarė mišrią sutartį, todėl paslaugų sutarties instituto nuostatos išimtinai negali būti taikomos nagrinėjamojoje byloje. Pasak ieškovo, sutartis turėjo nuomos ir paslaugų sutarčių požymių, todėl atsakovui nutraukus Sutartį vienašališkai, taikomos Sutarties 4.2 punkto nuostatos, nustatančios pareigą atsakovui mokėti netesybas.

Vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju taikytinos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi, šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi.

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

Šalių sudarytos Sutarties priede nurodoma, jog atsakovei išnuomojamas vienas raudonas kilimėlis, kurio matmenys 85 x 150, vieno kilimėlio vertė 140 Eur be PVM, vieno kilimėlio savaitės nuomos kaina be PVM 1,45 Eur, ir 2 raudoni kilimėliai, kurių matmenys 115 x 300, vieno kilimėlio vertė 350 Eur be PVM, vieno kilimėlio savaitės nuomos kaina be PVM 7,68 Eur, kilimėliai bus keičiami 1 kartą per savaitę. Iš sutartų sąlygų matyti, jog šalys susitarė dėl konkrečių nuomojamo objektų savybių (kilimėlių dydis, spalva), jas identifikavo. Ieškovas atsakovui teikdavo kilimėlius ir kartą per savaitę juos keitė. Tarp šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip paslaugų sutartis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išdava, jog šalių sudaryta sutartis turėjo nuomos sutarties ir paslaugų sutarties požymių. Mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje.  Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sudaryta sutartimi šalys nesusitarė, kokios normos turi būti taikomos jų sudarytai sutarčiai, todėl turi būti taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Taip pat būtina įvertinti, ar atsakovas iš esmės siekė nuomos sutarties pagrindu gauti kilimėlius, ar gauti paslaugą. Šalių sudarytos sutarties priede numatyta, kad kilimėliai bus keičiami kartą per savaitę, pati sutartis įvardinta kaip paslaugos sutartis, todėl spręstina, jog šiuo atveju svarbiausia buvo paslaugos suteikimas. Atsakovui buvo svarbu gauti paslaugą, o ne nuomos pagrindais kilimėlius. Tam, kad atsakovas gautų pageidaujamą paslaugą, ieškovas išnuomojo purvą surenkančius kilimėlius bei įsipareigojo kas savaitę juos keisti. Jei atsakovui nebūtų reikėję gauti ieškovo teikiamos paslaugos, atsakovas nebūtų sutikęs dėl kilimėlių nuomos. Todėl paslaugos sutarties elementas šalių teisiniuose santykiuose buvo vyraujantis. Nustačius, kad paslaugų sutartis šalis siejusiuose teisiniuose santykiuose buvo vyraujanti, spręstina, jog sutarties nutraukimui turi būti taikomos įstatymo nuostatos reglamentuojančios paslaugų sutarties nutraukimą.

Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. CK 6.721 str. nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2007).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas neginčija atsakovo teisės nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti sutartyje nustatytas netesybas už sutarties nutraukimą. Nors ieškovas teigia, kad Sutarties sąlygos, šalių sutartos laisva valia ir nieko neverčiant, tačiau pažymėtina, jog CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.2 p. nustatyta, kad jei klientas (atsakovas) nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui (ieškovui) prieš 3 (tris) mėnesius (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), nesibaigus sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią butų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą.

CK 6.721 straipsnis taip pat įtvirtina vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo padarinius, t.y. nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2007). Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, susijusius su CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2007).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas 2019 m. vasario 13 d. pranešimu pranešė ieškovui, jog nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukia sutartį (e. b. l. 11), t.y. laikėsi CK 6.721 str. numatytos tvarkos pranešti apie sutarties nutraukimą. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog minėto pranešimo negavo. Duomenų, jog atsakovas nėra atsiskaitęs ieškovei už suteiktas paslaugas byloje nėra. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog turėjo kitų išlaidų, kurias patyrė norėdamas įvykdyti sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų ar argumentų apie turėtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė atsakovo pasinaudojimas teise vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovo reikalavimas grindžiamas sutartyje nustatytomis baudinėmis netesybomis, kurios mokėtinos klientui pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise nutraukti sutartį prieš terminą. Sutarties 4.2 punktas patvirtina, jog ieškovo reikalaujamos priteisti netesybos iš esmės siejamos su netiesioginiais nuostoliais - negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų nenutraukęs sutarties. Tačiau netesybų dalies, apimančios paslaugų tiekėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas.

CK 6.157 str. 1 d. nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. CK 1.80 str. nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.721 str. 1 d. nuostatos laikytinos imperatyviomis. Šalys sudarydamos Sutarties 4.2 p. susitarė būtent dėl netesybų už anksčiau termino nutrauktą Sutartį mokėjimo, kas prieštarauja imperatyvioms CK 6.721 str. 1 d. nuostatoms, todėl tenkintinas atsakovo priešieškinis, Sutarties 4.2 p. pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas teismo prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 2 758,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nors atsakovo prašomos priteisti 2 758,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1r-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, teismo posėdžių trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl jos mažintinos iki 1 400 Eur. Atsakovui iš ieškovo priteistina 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur + 1 400 Eur).

Kadangi byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ((keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl teismas jų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atmesti.

Atsakovo VšĮ „Gimnastika ir aš“ priešieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad tarp ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovo VšĮ „Gimnastika ir aš“ 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis.

Priteisti atsakovui VšĮ „Gimnastika ir aš“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.  

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė