Civilinė byla Nr. e3K-3-201-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00934-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6;
2.4.4.5.4; 3.1.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo, padaryto hipotekos sutarties pagrindu, panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. G., notarė Renata Krūvelytė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl hipotekos sandorio negaliojimo, sąžiningo kreditoriaus teisių gynimo, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.
2. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ab initio (nuo pradžių) 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarės R. Krūvelytės padarytą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad, pritrūkusi lėšų 2016 m. pradėto šeimos (ieškovės ir trečiojo asmens) gyvenamojo namo Kaune, Benediktinių g. 13, statyboms finansuoti, pasiskolino lėšų iš atsakovo. Kadangi lėšas skolinosi iš fizinio asmens, tai 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto 16-ajame notaro biure buvo patvirtinta ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas paskolino 39 200 Eur ieškovei ir trečiajam asmeniui, o šie įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Sutarties 2.6 punktu ieškovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,5 procento delspinigių nuo negrąžintos paskolos dalies, t. y. po 196 Eur už dieną. Ši prievolė buvo užtikrina 2018 m. vasario 14 d. sudaryta maksimaliosios hipotekos sutartimi (toliau – Hipotekos sutartis), pagal kurią buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovei laiku negrąžinus paskolos, atsakovas kreipėsi į notarę R. Krūvelytę dėl vykdomojo įrašo pagal Hipotekos sutartį išdavimo. Notarė 2019 m. sausio 8 d. padarė vykdomąjį įrašą, pagal jį yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00030.
5. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas kreipėsi su skundu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalies nuostatas pradėjimo dėl ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų. Atsakovas nurodė, kad notarei, kuri tvirtino Hipotekos sutartį, buvo pateikta suklastota teismo nutartis dėl leidimo įkeisti butą. 2018 m. vasario 2 d. nutartį tariamai priėmusi Kauno apylinkės teismo teisėja O. Šinkarenko dar 2017 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų, todėl objektyviai negalėjo priimti tokios nutarties. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą, jo metu patvirtinta, jog nutartis yra netikra, o teismo leidimas įkeisti (sudaryti Hipotekos sutartį) butą nebuvo gautas. Taigi Hipotekos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė apie šias aplinkybes sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, ji neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
6. Kadangi ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. sužinojo, kad teismo nutartis dėl leidimo įkeisti butą yra netikra, nors hipotekos sandoriui sudaryti toks teismo leidimas buvo būtinas, Hipotekos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatą, tai ji prašė pripažinti niekine ir negaliojančia Hipotekos sutartį ir panaikinti niekinės sutarties pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą.
7. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį įstatyme nustatyta tvarka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia (niekine) ab initio 2018 m. vasario 14 d. Hipotekos sutartį bei 2019 m. sausio 8 d. notarės R. Krūvelytės padarytą vykdomąjį įrašą, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 22,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 sustabdymo.
9. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto 16-ajame notaro biure buvo patvirtinta ieškovės, trečiojo asmens (toliau – šalių) ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis; pagal šią sutartį šalys pasiskolino 39 200 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.; ši prievolė buvo užtikrinta ir 2018 m. vasario 14 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi, pagal kurią buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini); atsakovas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo pagal Hipotekos sutartį išdavimo. Notarė 2019 m. sausio 8 d. padarė vykdomąjį įrašą, pagal jį pradėta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00030. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalį pradėjimo šalių atžvilgiu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07018-20 pagal atsakovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties suklastojimo.
10. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pripažino, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra suklastota arba neatitinka tokiam dokumentui (teismo leidimui) keliamų reikalavimų, nes nutartis yra priimta ir pasirašyta Kauno apylinkės teismo teisėjos O. Šinkarenko, kuri dar 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigų. Tai patvirtino pati teisėja ikiteisminio tyrimo metu. Tokia išvada patvirtinama ir specialisto išvadoje, kurioje, be kita ko, nurodoma, jog nutartyje esantis antspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA KAUNO APYLINKĖS TEISMAS“ yra netikras.
11. Nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra suklastota arba neatitinka tokiam dokumentui (teismo leidimui) keliamų reikalavimų, teismas pripažino, jog 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties sudarymo metu nebuvo įgyvendintas imperatyvus CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalavimas gauti teismo leidimą. Dėl to teismas konstatavo esant pagrindą 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kas buvo baudžiamojoje byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo subjektas, aplinkybei dėl neįgyvendinto imperatyvaus reikalavimo konstatuoti šioje byloje pakanka duomenų.
12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 113 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. sausio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą.
14. Kolegija nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašė atnaujinti terminus Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarčiai ir kitoms Kauno apylinkės teismo teisėjo L. Baublio nutartims apskųsti, tačiau apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimas ir 2021 m. birželio 15 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021. Dėl to kolegija nepasisakė plačiau dėl 2021 m. balandžio 23 d. ir kitų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegija atmetė ir atsakovo prašymus išreikalauti duomenis, kviesti liudytojus ir tirti aplinkybes apie trečiojo asmens teistumą visose jam iškeltose baudžiamosiose bylose, dėl jo veiksmų įvertinimo vykdytus ikiteisminius tyrimus, baudžiamosiose bylose nukentėjusius asmenis ir jiems padarytą žalą, paskolų išdavimo aplinkybes ir kt., nes jie išeina už ieškinio ir apeliacijos ribų, neturi ryšio su nagrinėjama byla, prašomi išreikalauti dokumentai negali patvirtinti ir paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių.
15. Kolegija netenkino ir atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šis yra grindžiamas prašymu išreikalauti ir ištirti naujus įrodymus, kviesti ir apklausti liudytojus. Kolegijai netenkinus prašymų išreikalauti ir ištirti naujus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
16. Kolegija pažymėjo, kad hipotekos kreditorius, prašydamas teismo palikti jam hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus. Sąžiningu pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė, kad pirmosios instancijos teisme būtų reiškęs reikalavimą apginti jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisę CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nurodytu gynybos būdu, būtų įrodinėjęs šiai normai taikyti būtinas aplinkybes. Dėl to kolegija tokius atsakovo argumentus vertino kaip pažeidžiančius draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, bei draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
17. Kolegija nesudarančiais pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino ir argumentus dėl G. G. ir I. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, iš jų priteisto solidariai 1 566 703,50 Eur turtinės ir 43 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
18. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovės ieškinys patenkintas pagrįstai ir teisėtai, atitinkamai ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti; arba, panaikinus nurodytus procesinius teismų sprendimus, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismai pripažino negaliojančiais hipotekos sutartį ir vykdomąjį įrašą, remdamiesi tuo, kad sudarant hipotekos sandorį buvo pažeisti imperatyvūs CK 3.85 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Teismų nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra suklastota arba neatitinka tokiam dokumentui (teismo leidimui) keliamų reikalavimų. Tačiau Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-469-1109/2022, kurioje kaltinimai dėl 2018 m. vasario 2 d. nutarties suklastojimo ir panaudojimo yra pateikti būtent ieškovei ir trečiajam asmeniui. Baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad suklastotą teismo nutartį notarei R. Krūvelytei pateikė ieškovė ir G. G. Be to, 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties 2 punktu ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad yra gautas teismo leidimas sudaryti hipotekos sandorį, t. y. įkaito davėjai patys notariškai patvirtino, jog yra gavę teismo leidimą įkeisti turtą. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovė ir trečiasis asmuo būtų pripažinti kaltais suklastoję teismo nutartį ir ją pateikę notarui, kiltų reikšmingas klausimas, ar teismas gali ginti tokių asmenų teises. Atsakovas mano, kad civilinė byla turėjo būti sustabdyta, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nes priešingu atveju susiklosto teisėje netoleruotina situacija, kai teismai gina asmenų, kurie galimai ir suklastojo oficialų dokumentą, teises, nors šios teisės buvo įgytos piktnaudžiaujant teise bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
19.2. Teismai netinkamai taikė CK 3.85 straipsnio nuostatą ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014. Atsakovas neginčija fakto, kad byloje gali būti viešasis interesas – nepilnamečio ieškovės ir trečiojo asmens vaiko interesas, tačiau teigia, kad teismai nenustatinėjo reikšmingų CK 3.85 straipsniui taikyti aplinkybių. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 metų spalio 30 d. nutartyje teismai nurodė, kad teismo leidimo reikalaujama tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo užsiima statybų verslu – stato gyvenamuosius namus (šios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiame sprendime kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-441-881/2021), taigi paskolos paimtos siekiant investuoti į vykdomą statybos verslą. Nekilnojamojo turto registre sutuoktinių vardu yra įregistruota nemažai nekilnojamojo turto objektų, kurie gali būti šeimos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji patalpa. Taigi teismai apskritai netyrė ir nesiaiškino, ar dėl tokio sandorio buvo pažeisti vaiko interesai, ar toks teismo sprendimas pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu realiai apsaugos nepilnamečio vaiko interesus. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad visas ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantis turtas yra areštuotas net keturis kartus. Panaikinus hipoteką dėl turto (duomenys neskelbtini), vis tiek bus galima nukreipti į jį išieškojimą, tačiau dėl panaikinto hipotekos sandorio atsakovas jau bus ne pirmos, o trečios eilės kartu su kitais išieškotojais kreditorius. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jis teikė apeliacinės instancijos teismui prašymą išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tačiau teismas tokio prašymo netenkino kaip neturinčio ryšio su byla ir nedarančio įtakos ginčo galutiniam rezultatui.
19.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.197 straipsnio 6 dalies normą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015). Hipotekos kreditoriaus sąžiningumas turėjo būti viena iš byloje nustatinėjamų aplinkybių. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis). Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja, kad konkretus asmuo yra nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad hipotekos kreditorius turi įrodyti, jog jis faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio trūkumų, t. y. nepagrįstai perkėlė atsakovui pareigą įrodyti savo sąžiningumą. Sprendžiant dėl hipotekos sandorio negaliojimo, našta paneigti hipotekos kreditoriaus sąžiningumą tenka asmeniui, prašančiam pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu. Atsakovas šiuo atveju gynėsi savo sąžiningumu, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sąžiningas hipotekos kreditorius turi pasidomėti dėl hipotekos sandorio sąlygų galimų negaliojimo pagrindų, tą jis gali daryti iš savininko paaiškinimų, įvairių registrų ir pan. Šiuo atveju atsakovas neturėjo jokios galimybės pasitikrinti, ar teismo nutartis yra suklastota.
19.4. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo atžvilgiu. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį buvo išreiškęs prašymą ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, teises, tačiau teismas nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti; atsakovas šią nutartį skundė atskiruoju skundu. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi nutarė vasario 11 d. Kauno apylinkės teisme gautą atsakovo atsiliepimą į ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taigi, teismas priėmė nutartį laikyti atsiliepimą į ieškinį nepaduotu jau po to, kai 2021 m birželio 10 d. buvo priimtas ginčijamas teismo sprendimas. Be to, prieš 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdį atsakovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad jis gautas jau po teismo posėdžio, nors prašymas teisme užregistruotas iki teismo posėdžio. Teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktus procesinius prašymus, kuriais jis gynėsi nuo ieškinio, nurodydamas, kad šie prašymai pateikti ne per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), o elektroniniu paštu. Teismas ignoravo faktą, kad prašymus atsakovas pasirašydavo saugiu elektroniniu parašu, todėl galima identifikuoti tiek atsakovo asmenį, tiek ir nustatyti jo valią. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas pats veda bylą, neturi atstovo. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą, teisę būti išklausytam.
20. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo: 1) sustabdyti nagrinėjamą kasacine tvarka civilinę bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022; 2) atmesti atsakovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Ieškovė teismo leidimo nesuklastojo, taigi teismai gynė sąžiningo asmens teises ir nepažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog teismo leidimą suklastojo ieškovė ar tokį pateikė notarei. Notarė ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad teismo leidimą bei kitus įkeitimo sandoriui reikalingus dokumentus jai pateikė trečiasis asmuo. Ginčijamais sprendimais buvo apgintos išimtinai ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko teisės (teisė į gyvenamąjį būstą). Jeigu nagrinėjamu atveju teismai būtų laikę ieškovę nesąžininga ir atsisakę pripažinti hipotekos sutartį ir vykdomąjį įrašą negaliojančiais dėl ieškovės atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, tai būtų pažeidę nekaltumo prezumpciją.
20.2. Tenkinant ieškinį, CK 3.85 straipsnis apskritai nebuvo taikomas – ieškinys buvo patenkintas taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį. CK 3.85 straipsnis svarbus tik kaip įtvirtinantis reikalavimą sutuoktiniams disponuoti šeimos turtu, jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Atsakovas nepagrįstai šią normą aiškina kaip dispozityvią. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), turi šeimos turto teisinį statusą, šalys kartu augina nepilnametį vaiką. Dėl to visi sandoriai, susiję su tokiu turtu (įskaitant įkeitimo sandorį), gali būti sudaryti tik turint teismo leidimą.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 4.197 straipsnio 6 dalies normos. Ši teisės norma aiškiai nurodo, kad ne visais hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia atvejais yra ginamos net ir sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės paliekant galioti pastarojo hipotekos kreditoriaus teises. Šiuo atveju hipotekos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes ji sudaryta nepaisant normos, įpareigojančios užtikrinti nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus. Hipotekos sutarties pripažinimas negaliojančia, paliekant hipotekos kreditoriaus teises, kurias jis įgijo dėl to, kad nebuvo laikytasi CK 3.85 straipsnio 2 dalies, neleistų tinkamai apginti tokio nepilnamečio asmens teisių.
20.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepriėmė atsakovo el. paštu teikto atsiliepimo į ieškinį, todėl negali būti laikoma, kad pažeista jo teisė į gynybą. Atsakovas nepasirūpino įgyvendinti savo teisės į gynybą, paduodamas atsiliepimą į ieškinį taip, kaip tai nustatyta teisės aktais. Be to, nustačius terminą trūkumams pašalinti, atsakovas buvo informuotas, jog procesinį dokumentą turi pateikti per EPP ar dokumentus fiziškai atnešti į teismą. Sąmoningai to nedarydamas, jis prisiėmė visas neigiamas pasekmes.
20.5. Ieškovė mano, kad civilinė byla negali būti nagrinėjama kasacine tvarka, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla Nr. I-469-1109/2022. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad teismai apgynė neva nesąžiningos ieškovės teises. Ieškovės nesąžiningumą atsakovas grindžia būtent Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022 nustatytais faktais. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka neįmanoma atsakyti į klausimą, kas suklastojo teismo leidimą ir yra laikytinas nesąžiningu, o atsakymas į šį klausimą yra itin reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Jeigu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas dėl ieškovės priims išteisinamąjį nuosprendį, atsakovo kasacinio skundo argumentai taps visiškai nepagrįsti.
21. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu G. G. ir I. G. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 Eur paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y., pasirašydami paskolos sutartį, pateikė notarei R. Krūvelytei 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G. bei I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
22. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nuteistųjų G. G., I. G. ir nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus atmetė.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi ir 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e3K-3-386-943/2023 pagal atsakovo V. J. kasacinį skundą nagrinėjimą, iki bus peržiūrėtas kasacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-07018-2020-3).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi Nr. 2K-97-495 atmetė nuteistosios I. G. gynėjo advokato kasacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022 paliko galioti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
25. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovo kasacinis skundas yra grindžiamas tokiomis bendromis argumentų grupėmis dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo: pirma, siejant tai su pirmosios instancijos teismo galimu šališkumu ir atsakovo teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų suvaržymu; antra, netinkamu teisės normų, įtvirtintų CK 1.137 straipsnio 2 dalyje, 3.85 straipsnyje bei 4.197 straipsnio 6 dalyje (sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių gynimo, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, dėl kurio nėra hipotekos kreditoriaus kaltės), aiškinimu ir taikymu.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas kasaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pirmiausia pasisakys dėl teismo nešališkumo ir atsakovo teisės gintis nuo pareikšto ieškinio.
Dėl teisės į nešališką teismą ir teisės būti išklausytam užtikrinimo
28. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atsisakė priimti jo pateiktus procesinius prašymus, kuriais jis gynėsi nuo pareikšto ieškinio, motyvuodamas tuo, kad šie prašymai pateikti ne per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą ir teisę būti išklausytam.
29. Kaip matyti, atsakovas savo teisės į teisingą teismą pažeidimą pirmiausia sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais – atsisakymu priimti ir tenkinti jo procesinius prašymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).
30. Teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje.
31. Taigi, vien kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes netenkino atsakovo procesinių prašymų, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Tai, kad teismas netenkino atsakovo pareikštų procesinių prašymų, vertino juos kaip neatitinkančius įstatymo procesiniams dokumentams keliamų turinio ir formos reikalavimų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai.
32. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai.
33. Minėto pobūdžio reikalavimo užtikrinimo poreikį pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, par. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 25). Taigi siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalims suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 24; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010).
34. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžta nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą ir tokia pareiga vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo trūkumai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2007 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Zagorodnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 66941/01, par. 30, 34).
35. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teikė teismui procesinius prašymus, teismas juos atsisakė priimti, nes jie buvo pateikti ne įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinio teismo vertinimu, tai, kad teismui teikti procesiniai prašymai nebuvo priimti, neužkirto kelio atsakovui, kuris buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą, jame dalyvavo, gintis nuo pareikšto ieškinio, teismui pristatant savo nesutikimo su ieškiniu bei teismo sprendimu argumentus. Tai patvirtina ir atsakovo išnaudotos galimybės peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka bei abu nagrinėjamoje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus – kasacine tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo teisė būti išklausytam teisme nagrinėjamoje byloje buvo pažeista.
Dėl hipotekos sandorio ir jo pagrindu atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais bei sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių gynimo, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, dėl kurio nėra hipotekos kreditoriaus kaltės
36. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas hipotekos sandorį ir vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiais (niekiniais), nustatęs, jog, pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas, o šioje byloje toks teismo leidimas (nutartis) buvo suklastotas. Nustatęs šią aplinkybę teismas sandorius negaliojančiais pripažino taikydamas CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, laikydamas, jog CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino tinkamai.
37. Kasaciniu skundu atsakovas su tokiu apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų vertinimu nesutinka, teigdamas, jog byloje neįrodyta, kad hipoteka užtikrintas turtas buvo vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, o bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių nenustatinėjo. Taip pat nurodo, jog teismai nesiaiškino ir netyrė, ar teismo sprendimas pripažinus sandorį negaliojančiu realiai apsaugos nepilnamečio vaiko interesus. Jau minėta, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (kasaciniu skundu iškelti teisės klausimai). CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Šiuo atveju atsakovas, kasaciniame skunde teigdamas, jog teismai nenustatinėjo jo nurodytų faktinių aplinkybių ar, jo nuomone, jas netinkamai įvertino, nesiejo to su teismų padarytomis teisės normų, kuriomis teismai rėmėsi pripažindami hipotekos sandorį negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo klaidomis. Kadangi nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 14 punktas). Todėl kasacinis teismas dėl šių atsakovo kasacinio skundo faktinių argumentų kaip nesudarančių kasacinio nagrinėjimo dalyko plačiau nepasisako.
38. Kasaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių gynimo pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu. Šį kasacinio skundo argumentą atsakovas sieja ne tik su poreikiu byloje taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisės nuostatas, bet ir reikalaudamas neginti nesąžiningos ieškovės teisių CK 1.137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. G. pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti, kad hipotekos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatas (sudaryta pateikus suklastotą teismo leidimą). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tokio sandorio negaliojimo pagrindo, apsiribojo konstatavimu, jog notarei pateikta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra suklastota arba neatitinka tokiam dokumentui (teismo leidimui) keliamų reikalavimų, ir pripažino, jog hipotekos sutarties sudarymo metu nebuvo įgyvendintas imperatyvus CK 3.85 straipsnio 2 dalies reikalavimas, dėl to hipotekos sutartį ir vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą teismas priėmė nevertindamas, kas buvo baudžiamojoje byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo subjektas. Šiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams iš esmės pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Su tokia teismų pozicija sutiktina tik iš dalies. Kasacinio teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų pakako klausimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išspręsti, tačiau kas atliko nusikalstamus veiksmus suklastojant teismo leidimą, buvusį pagrindu sudaryti ir ginčijamą sandorį, buvo reikšminga sprendžiant dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių.
40. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo leidimo, sudariusio pagrindą sudaryti šioje byloje ginčijamą hipotekos sutartį, suklastojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė I. G. prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi toks prašymas nebuvo tenkintas. Šioms aplinkybėms paaiškėjus bylą nagrinėjant kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi bei 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e3K-3-386-943/2023 pagal atsakovo V. J. kasacinį skundą nagrinėjimą, iki bus peržiūrėtas kasacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-07018-2020-3). G. G. ir I. G. už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, buvo nuteisti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, šis paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi Nr. 2K-97-495 atmetė nuteistosios I. G. gynėjo advokato kasacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022 paliko galioti.
41. Kasacinio teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad byloje prašomos pripažinti negaliojančia hipotekos sutarties negaliojimo pagrindas buvo iš esmės sukurtas ieškovės ir trečiojo asmens G. G. nusikalstamais veiksmais, ši aplinkybė privalo būti įvertinta taikant hipotekos sutarties negaliojimo teisines pasekmes byloje. Tačiau kartu pažymėtina, jog tai negali būti pagrindas pagrįstais laikyti atsakovo kasacinio skundo argumentus ir pripažinti, jog ieškovė I. G. piktnaudžiauja subjektine teise, ir atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Tai, kad ieškovė nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie byloje ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo sukūrimo, nereiškia, jog toks sandoris gali būti paliktas civilinėje apyvartoje, todėl jis teismo pagrįstai pripažintas negaliojančiu.
42. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Taigi sprendžiant dėl sandorio negaliojimo tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra reikšminga, kieno inciatyva šis klausimas teisme iškeltas, kadangi sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovės atliktų nusikalstamų veiksmų vertinimas yra reikšmingas sprendžiant dėl tokio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikant specialias hipotekos pabaigos nuostatas (CK 4.197 straipsnio 6 dalis).
44. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovas nenurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų pareiškęs reikalavimą apginti hipotekos kreditoriaus teisę CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nurodytu gynybos būdu, būtų įrodinėjęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl tokį atsakovo apeliacinio skundo argumentą vertino kaip pažeidžiantį draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), ir draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis).
45. Kasacinis teismas pripažįsta, jog toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (nespręsti dėl hipotekos sandorio negaliojimo teisinių padarinių) yra priimtas pernelyg formaliai taikant apeliacinio proceso ribas apibrėžiančias teisės normas, pažeidžiant įstatymo reikalavimą išspręsti negaliojančiu pripažinto sandorio teisinių pasekmių klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CK 4.197 straipsnio 6 dalis), ir prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), nes, pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, tačiau neišsprendus tokio negaliojimo teisinių pasekmių, ieškovė atsidūrė palankesnėje teisinėje padėtyje nei atsakovas, nors sandorio negaliojimas buvo nulemtas jos pačios nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl hipotekos sutarties ir jos pagrindu atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nebuvo suinteresuota tokiu sandorių pripažinimu negaliojančiais sukeltų teisinių pasekmių išsprendimu. Jos interesus visiškai atitiko situacija, kai, ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais, nebuvo spręsta dėl hipotekos kreditoriaus teisės galiojimo CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu, ir tai, būtų sudarę pagrindą išregistruoti hipoteką iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tačiau pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Todėl paaiškėjus, kad hipotekos sandorio negaliojimo pagrindas yra susijęs su ieškovės atliktais nusikalstamais veiksmais, kurie konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ši aplinkybė negali būti ignoruojama sprendžiant dėl hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių. Negana to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs hipotekos sutartį negaliojančia, privalėjo pasisakyti ir dėl tokios sutarties negaliojimo teisinių pasekmių. Šis procesinis trūkumas galėjo būti ištaisytas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismui traktavus, jog atsakovo prašymas išspręsti sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimą peržengia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, tai taip pat liko neišspręsta. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos turinys patvirtina, jog teismas, spręsdamas dėl negaliojančiu pripažinto hipotekos sandorio teisinių pasekmių, pirmiausia įvertina hipotekos kreditoriaus sąžiningumą ir tik nustačius, kad nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu bei negaliojančio sandorio padarinių taikymas yra vienas iš pažeistų civilinių teisių gynimo būdų. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą, vadinasi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šią poziciją, taip pat nurodė, kad klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato. Reikalavimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo, jeigu bylos šalis pareiškia tokį reikalavimą, bendrais atvejais negali būti nagrinėjamas skyrium nuo materialiojo subjektinio reikalavimo dėl paties sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokia išvada reiškia, kad ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo jurisdikcijos nustatymo prasme ištinka reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 33 punktas). Šie kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai aktualūs sprendžiant ne tik restitucijos klausimus sandorių negaliojimo atvejais, bet ir dėl specialių hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių, įtvirtintų CK 4.197 straipsnio 6 dalyje.
47. Hipotekos sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu CK pirmojoje knygoje įtvirtintais pagrindais. Tačiau hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti skirtingų teisinių padarinių hipotekos kreditoriui priklausomai nuo jo sąžiningumo vertinimo. Kaip minėta, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako; kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
48. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio šalių atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (žr. ten pat; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).
49. Plėtojant nurodytą kasacinio teismo praktiką, aiškinant ir taikant CK 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėtina, kad, spręsdamas dėl galimybės palikti galioti sąžiningo kreditoriaus teisę net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako, teismas turi ne tik nustatyti hipotekos sandorio negaliojimo pagrindus, bet ir įvertinti, ar hipotekos sandorio teisiniai trūkumai, sudarę pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, faktiškai buvo žinomi, galėjo būti žinomi hipotekos kreditoriui, ir jis, nepaisydamas jam žinomų tokio sandorio teisinių trūkumų, vis tiek tokį sandorį sudarė, t. y. įvertintas hipotekos kreditoriaus sąžiningumas, be to turi būti nustatyta ir įvertinta kaip skolininkas prisidėjo prie tokių sandorių negaliojimo teisinių trūkumų atsiradimo.
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023 46 punktą).
51. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal jo žinojimą arba turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, „turėjimas žinoti“ reiškia asmens pareigą veikti aktyviai, pasidomėti apie tam tikras aplinkybes. Tokios pareigos turinys gali būti nulemtas asmens statuso (pvz., verslininkas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 38 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 37 punktą).
52. Kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sprendžiant negaliojančia pripažintos hipotekos sutarties teisinių pasekmių klausimą yra reikšmingi faktai, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 3 punktas), t. y. turi būti įvertinti ieškovės atlikti nusikalstami veiksmai sukuriant tokį sutarties negaliojimo pagrindą. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-495/2024 atmetė nuteistosios I. G. advokato kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 7500 Eur bauda. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė, veikdama kartu su G. G., žinomai netikrą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 dėl leidimo G. G. ir I. G. įkeisti butą, esantį Kaune, pateikė notarei 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 1008) notarės biuro patalpose. Nors netikrą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11439-199/2018 pateikė G. G., jis veikė kaip bendrininkas su I. G. ir tokius jo veiksmus apėmė I. G. bendra tyčia. I. G. anksčiau yra sudariusi paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu, kuriam buvo reikalinga teismo nutartis (leidimas), tai reiškia, kad jai buvo žinoma, jog, sudarant tokio pobūdžio sandorį, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo įkeisti šeimos būstą, esant nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju ji ir jos sutuoktinis tam, kad būtų gautas toks leidimas, į teismą nesikreipė. Be to, kaip nustatyta byloje, notarė, prieš pasirašant sutartį, jai pateikė dokumentus susipažinti, paaiškino sudaromos hipotekos sutarties esmę; I. G. pasirašė hipotekos sutartį ne tik kaip hipotekos sutarties šalis, bet ir kaip įkaito davėja, būtent kaip asmuo, kuris teikia įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad gauta teismo nutartis (leidimas) (nurodant teismo nutarties priėmimo datą ir bylos numerį) įkeisti butą; pastabų dėl pasirašomų dokumentų ir kartu sudaromo sandorio ji neturėjo, hipotekos sutartį pasirašė kartu su G. G., taip išreikšdama savo valią, kad sutinka su sudaromų sutarčių sąlygomis. Be kita ko, kaip jau minėta, teismai pagrįstai konstatavo, kad I. G. buvo suinteresuota pasirašyti paskolos ir hipotekos sutartis, nes G. G. buvo reikalinga piniginė paskola pradėtiems nekilnojamojo turto objekto statybos darbams pabaigti, o paskolą sutiko suteikti nukentėjusysis V. J.. Taigi, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. G suvokė, jog, veikdama kartu su G. G., pateikdama notarei žinomai netikrą teismo nutartį (leidimą) įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoja žinomai netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pripažinta ir tai, kad nuteistoji I. G. veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo.
54. Šios aplinkybės neabejotinai reikšmingos teismui nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių. Tačiau jos, bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams apskritai nesprendus dėl hipotekos sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, liko teismų neįvertintos, kaip ir nenustatytos bei nevertintos aplinkybės, susijusios su hipotekos kreditoriaus sąžiningumu, reikšmingos taikant CK 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismams nepasisakius dėl hipotekos sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, galėjo kilti neigiami padariniai, hipoteka užbaigta ir išregistruota iš viešo registro, nors teismai dėl CK 4.197 straipsnio 6 dalies taikymo byloje apskritai nepasisakė. Proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo požiūriu būtų nepateisinama, jei bylą dėl hipotekos sandorio negaliojimo išnagrinėjus ir joje neišsprendus tokio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimo, būtų sudarytos sąlygos šį klausimą spręsti atskiroje byloje. Kaip minėta, sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymas yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, todėl bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai hipotekos sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimą paliko neišspręstą. Teismams neišsprendus hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių klausimo, nevertinus hipotekos kreditoriaus sąžiningumo ir galimybės palikti galioti hipotekos kreditoriaus teisę, liko neįvertinta, ar vienos iš šalių padėties nepagrįstai ir nesąžiningai, jai nusikalstamais veiksmais prisidėjus prie sandorio negaliojimo pagrindo atsiradimo, nepagerino tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu, neišsprendžiant jo negaliojimo teisinių pasekmių.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
55. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, byloje taip pat nenustatyta atsakovo teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimų, dėl to teismų priimti procesiniai sprendimai paliekami iš esmės nepakeisti. Tačiau teismai taip pat turėjo teisę ir pareigą konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes. Toks teismui suteiktos teisės ir tenkančios pareigos vykdymas nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 77 punktą). Todėl, įvertinęs tai, kad sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimas teismų apskritai nebuvo vertintas, nebuvo nustatytos jam išspręsti reikšmingos faktinės faktinės, kasacinis teismas nusprendžia perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
56. Kasaciniu skundu bei atsiliepimu į kasacinį skundą nebuvo prašoma priteisti šalių kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl kasacinis teismas dėl tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisako.
57. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymas (uždraudžiant išregistruoti hipoteką (identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini) butui (duomenys neskelbtini), iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka) buvo sustabdytas. Kasaciniam teismui nustačius, kad byloje liko neišspręstas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu negaliojančia pripažintos 2018 m. vasario 14 d. Hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių klausimas, papildomai išaiškintina, jog iki šio klausimo išsprendimo galutiniu teismo sprendimu hipoteka negali būti išregistruota CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu remiantis iš esmės paliktais nepakeistais Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Perduoti Kauno apylinkės teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties (notarinio registro Nr. RK-1009, identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini) negaliojimo teisinių pasekmių.
Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė