Administracinė byla Nr. eA-384-756/2019

Teisminio proceso 3-65-3-00589-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 19-2480(4.5.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 19-2480(4.5.)), o pareiškėjos M. V. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Administracijos 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 19-1597(4.5.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 19-1597(4.5.)) panaikinimo atmesti.

2.       Administracija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas asmenys išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašų, jei pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) jie nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos (toliau – ir Deklaracija). Pareiškėja iki 2016 m. gegužės 1 d. nepateikė Deklaracijos, todėl buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėja 2016 m. liepos 1 d. Administracijai pateikė skundą ir Deklaraciją bei prašė pripažinti, kad terminą pateikti Deklaraciją ji praleido dėl svarbių priežasčių. Administracija Sprendimu Nr. 19-1597(4.5.) pareiškėjos skundo netenkino, tačiau Komisija Sprendimu Nr. 19-2480(4.5.) įpareigojo Administracijos direktorių panaikinti Administracijos Sprendimą Nr. 19-1597(4.5.) ir priimti naują sprendimą – grąžinti pareiškėją į Sąrašą. Administracija su tokiu Komisijos sprendimu nesutiko, pažymėjo, kad jame nenurodyti teisės aktai, kuriems prieštarauja Administracijos Sprendimas Nr. 19-1597(4.5.), nepagrįsti Komisijos argumentai, kad pareiškėja serga (duomenys neskelbtini), kuri pasireiškia nepakankamai stabilia būsena, nepakankama dėmesio koncentracija, dėl ko ji kartais nesugeba susitvarkyti socialinių reikalų. Administracija atkreipė dėmesį, kad Paramos įstatyme nėra nustatytos sąlygos, kurioms esant Administracija galėtų pratęsti terminą Deklaracijai pateikti arba grąžinti pareiškėją į Sąrašą.

3.       Pareiškėja M. V. atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti. 

4.       Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad Deklaracijos nepateikė dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, t. y. dėl ligos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2015 metais iš atsakovo gavo išaiškinimą dėl Deklaracijų pateikimo, todėl Deklaraciją už 2014 metus atsakovui pateikė laiku. 2016 metais pareiškėja jokio priminimo iš atsakovo negavo, laikraščių neskaito, interneto neturi, į savivaldybę pasidomėti nėjo, todėl nežinojo, kad reikia pateikti Deklaraciją už 2015 metus. Sužinojusi, kad yra išbraukta iš Sąrašo, pareiškėja ėjo deklaruoti savo turtą bei pajamas ir Deklaraciją atsakovui pateikė pavėluotai. Terminas Deklaracijai pateikti gali būti atnaujinamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalį.

II.

5.       Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu atsakovo prašymą tenkino – panaikino Komisijos Sprendimą Nr. 19-2480(4.5.) ir atmetė pareiškėjos M. V. skundą dėl Administracijos Sprendimo Nr. 19-1597(4.5.) panaikinimo.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: nuo 2010 metų pareiškėja buvo įrašyta į Sąrašą; 2015 metų vasario mėnesį pareiškėja gavo 2015 m. vasario 12 d. Administracijos raštą, kuriame jai išaiškinta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal Paramos įstatymą laukiantys socialinio būsto asmenys privalo pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės 1 d. pateikti Deklaraciją, nepateikus Deklaracijos iki gegužės 1d., pareiškėja bus išbraukta iš Sąrašo; 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. laikraštyje „Sekundė“, o nuo 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie asmenų, kurie nuomojasi socialinį būstą ar jo laukia, pareigą iki gegužės 1 d. pateikti Deklaraciją ir šios pareigos nevykdymo pasekmes; pareiškėja iki 2016 m. gegužės 1 d. Deklaracijos nepateikė; Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A-666 pareiškėja išbraukta iš Sąrašo, apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. IS-3611 (27.7.2); pareiškėja 2016 m. liepos 1 d. Administracijai pateikė skundą bei Deklaraciją, prašė pripažinti, kad terminą pateikti Deklaraciją ji praleido dėl svarbių priežasčių, jį pratęsti ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. A-666 dalį, kuria pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo; Administracija Sprendimu Nr. 19-1597(4.5.) pareiškėjos skundo netenkino; Komisija Sprendimu Nr. 19-2480(4.5.) įpareigojo Administracijos direktorių panaikinti Administracijos Sprendimą Nr. 19-1597(4.5.) ir priimti naują sprendimą – įrašyti pareiškėją į Sąrašą.

7.       Paramos statymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad asmenys ir šeimos iš Sąrašo išbraukiami, kai asmuo ar šeima, pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos), nepateikė Deklaracijos. Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymu patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad už Sąrašo sudarymą, tvarkymą ir tikslinimą atsakingas Administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrius, Sąrašai tvarkomi ir tikslinami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Pagal šio aprašo 15 punkto nuostatas asmenys ir šeimos iš Sąrašų išbraukiami Paramos įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.

8.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad ji iki 2016 m. gegužės 1 d. Deklaracijos nepateikė, tačiau teigia, kad to nustatytu terminu nepadarė dėl objektyvių priežasčių – ligos, taip pat mano, kad esant svarbioms priežastims, Deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęsiamas, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalimi.

9.       Byloje yra 2016 m. birželio 29 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 29 d. medicininis pažymėjimas Nr. 3657, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Tos pačios gydymo įstaigos 2016 m. rugsėjo 13 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog pareiškėja serga (duomenys neskelbtini). Pacientės būsena nėra pakankamai stabili, būna jos svyravimų, dėmesio koncentracijos nepakankamumo, dėl to pareiškėja kartais nesugeba susitvarkyti socialinių reikalų. 2017 m. gegužės 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) Nr. 242P nurodyta, kad pareiškėja nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. šioje įstaigoje lankėsi tik vieną kartą, 2016 m. sausio 27 d. ji buvo konsultuota (duomenys neskelbtini), skirtas ir tęsiamas palaikomasis gydymas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (t. y. laikotarpiu, per kurį turėjo būti pateikta Deklaracija) duomenų apie pareiškėjos ligos paūmėjimą ar remisiją užfiksuota nebuvo; pareiškėja stacionariam gydymui nukreipta nebuvo; apie tai, ar pareiškėja buvo gydyta (duomenys neskelbtini) stacionare minimu laikotarpiu, duomenų taip pat nėra. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad 2016 metais vieną kartą lankėsi pas (duomenys neskelbtini), jai kaip įprasta buvo paskirti vaistai; nurodė, kad ligoninėje ji nebuvo gydyta. Teismas netenkino pareiškėjos atstovo prašymo nagrinėjamoje byloje skirti pareiškėjai teismo psichiatrijos ekspertizę, užduodant klausimus, kuriais iš esmės yra siekiama nustatyti pareiškėjos veiksnumą tam tikroje srityje, nes asmens veiksnumo klausimas yra sprendžiamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji gyvena savarankiškai, jos pajamų šaltinis yra netekto darbingumo pensija, kuri yra pervedama į pareiškėjos sąskaitą banke, pareiškėja žino, kada jai yra pervedami pinigai, ji turi banko išduotą kortelę ir naudojasi bankomatu pinigams išgryninti. Pareiškėja nuomojasi butą, už kurį iš dalies susimoka iš savo lėšų, o kitą dalį sumoka jos motina. Pareiškėja patvirtino, kad yra gavusi 2015 m. vasario 12 d. atsakovo raštą su išaiškinimais dėl pareigos kiekvienais metais iki gegužės 1 d. teikti Deklaraciją. Pareiškėja nurodė, kad esant reikalui, ji eina į savivaldybę ir tvarko reikalus. 2015 metais pareiškėja Deklaraciją pateikė pati, gavusi priminimą, o 2016 metais Deklaraciją pateikė tik gavusi pranešimą, kad yra išbraukta iš Sąrašo. Pareiškėja tvirtino, kad pateikti Deklaraciją pavėlavo, nes negavo priminimo.

10.       Pirmosios instancijos teismas posėdyje liudytoja apklausė pareiškėjos motiną V. S. Iš jos parodymų nustatė, kad kasdieninius reikalus pareiškėja sugeba susitvarkyti: ji kasdien rūpinasi savo augintiniu, tvarkosi, nusiperka maisto, pati apmoka už karštą vandenį ir šilumą, atsiskaito su butą nuomojančio asmens atstove, nueina į savivaldybę, kai reikia, ar kai liudytoja primena. Liudytoja parodė, kad gydytojai niekada nėra užsiminę dėl būtinumo riboti pareiškėjos veiksnumą, pati liudytoja netvarko pareiškėjos reikalų, neturi pareiškėjos įgaliojimo juos tvarkyti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nepatvirtino pareiškėjos ligos paūmėjimo ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėja tiek anksčiau, tiek ir ginčo laikotarpiu buvo savarankiška ir pati tvarkė savo reikalus.

11.       Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos sveikatos būklė visą arba bent jau didžiąją dalį laiko nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo tokia sunki, kad ji negalėjo nei pati kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl Deklaracijos užpildymo ir pateikimo, nei pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu (t. y. įgalioti savo motiną, su kuria nuolat bendrauja, pateikti Deklaraciją). Aplinkybė, kad pareiškėja 2016 metais iš atsakovo negavo raštiško priminimo apie pareigą pateikti Deklaraciją už 2015 metus, nėra reikšminga, kadangi teisės aktais atsakovui tokia pareiga nenustatyta, be to, atsakovas tokią informaciją teikė viešai.

12.       Teismas pažymėjo, kad Paramos įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis būtent paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, tokią paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, todėl Civilinio kodekso 1.117 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėja atsiliepime į atsakovo skundą, netaikytinos. Paramos įstatyme nėra nustatytas termino pateikti Deklaraciją atnaujinimas. Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtintas imperatyvus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, išbraukimo iš Sąrašo pagrindas – Deklaracijos nepateikimas iki kitų metų gegužės 1 dienos. Taigi specialiuoju įstatymu yra įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir jai nesuteikta teisė pasirinkti, ar esant Paramos įstatymo nustatytam pagrindui, asmenis išbraukti iš Sąrašo, ar ne, kaip ir nėra nustatyta, kad galima atnaujinti terminą Deklaracijai pateikti. 

13.       Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo Paramos įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, taip pat priežasčių, leidžiančių pateisinti reikalavimo pateikti Deklaraciją nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas Nr. 19-2480(4.5.) nėra pagrįstas jokiomis teisinėmis aplinkybėmis, jame nesiremiama teisės aktais.

III.

14.       Pareiškėja M. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Administracijos skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos Sprendimą Nr. 19-2480(4.5.).

15.       Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad siekdama įrodyti, jog dėl savo sveikatos būklės iki 2016 m. gegužės 1 d. negalėjo pateikti Deklaracijos, ji pirmosios instancijos teismo prašė skirti jai teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertizės išvados būtų galutinai išsklaidžiusios bet kokias abejones dėl pareiškėjos sveikatos būklės ginčo laikotarpiu, tačiau teismas nepagrįstai šį pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė. Teismas pats išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus ir padarė išvadas, nors neturint specialiųjų medicininių (psichiatrinių) žinių, tokios išvados yra tik prielaidos, kuriomis sprendimai negali būti grindžiami. Apsilankymų pas (duomenys neskelbtini) skaičius ir paskirto gydymo (ne)koregavimas nėra tos aplinkybės, pagal kurias galima spręsti apie pareiškėjos sveikatos būklę ginčo laikotarpiu. Be to, pirmosios instancijos teismas iškraipė liudytojos parodymus, kurie kaip tik leido manyti, kad pareiškėjos sveikatos būklė gali trukdyti laiku atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus ir kad reikėjo skirti ekspertizę pareiškėjos sveikatos būklei nustatyti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas skirti ekspertizę faktiškai reiškė prašymą nustatyti pareiškėjos veiksnumą, yra nepagrįstas, nes veiksnumą nustato ne ekspertai, o apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje byloje netaikytina Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis, yra aiškiai nepagrįsta ir prieštarauja Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 daliai. Tai, ar terminas yra naikinamasis, apsprendžia ne tik įstatyme tiesiogiai (ne)nustatyta jo atnaujinimo galimybė, bet tai, ar jam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Šiuo atveju asmeniui, įrašytam į Sąrašą, tačiau praleidusiam terminą Deklaracijai pateikti, tokia pareiga neišnyksta. Deklaraciją pareiškėja pateikė pavėluotai – 2016 m. birželio 28 d., tačiau tai padarė dėl svarbios priežasties.            

16.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

17.       Administracija palaiko savo prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Nurodo, kad byloje surinkti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos būklę leido netenkinti jos prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Minėtuose dokumentuose buvo pakankamai informacijos apie tai, ar pareiškėja galėjo pateikti reikalaujamą Deklaraciją. Pareiškėja pati dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir papasakojo apie byloje kilusio ginčo aplinkybes, atsakė į teismo ir bylos dalyvių klausimus. Abejonių dėl pareiškėjos sveikatos būklės nekilo. Administracijos manymu, pareiškėja Deklaracijos nepateikė dėl aplaidumo, nes liga jai diagnozuota seniai ir ji žinojo ir galėjo įvertinti savo galimybes pateikti Deklaraciją nustatytu terminu. Terminas pateikti Deklaraciją yra pakankamai ilgas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 19-1597(4.5.), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas pripažinti, kad terminą pateikti metinę gyventojų turto ir pajamų deklaraciją ji praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti terminą pateikti metinei gyventojų turto ir pajamų deklaracijai, taip pat panaikinti 2016 m. birželio 9 d. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-666 dalį dėl pareiškėjos išbraukimo iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų, teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (1 str.). Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus.

20.       Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

21.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A-666 pareiškėja iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų buvo išbraukta dėl to, kad nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, t. y. vadovaujantis Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Pareiškėja apie tai buvo informuota Administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. IS-3611 (27.7.2). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra. Kadangi pareiškėja neįvykdė Paramos įstatyme nustatytos pareigos iki šiame įstatyme nustatyto termino pateikti deklaraciją už 2015 metus, buvo teisinis pagrindas ją išbraukti iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

22.       Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje netaikytina Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis, yra aiškiai nepagrįsta ir prieštarauja Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 daliai, teisėjų kolegija pažymi, kad Paramos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis, be kita ko, ir paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises bei pareigas, taigi ir  Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą pateikti Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 dienos. Šiame įstatyme, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nėra numatytas termino pateikti deklaraciją pratęsimas ar atnaujinimas. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, <...> bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatyme nustatyto termino nei valstybės institucija, nei teismas pratęsti negali. Pagal Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalį atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė