Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                   Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-48-366/2011

Teisėja Daiva Mazur                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1; 2.4.6.

 (S)

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2011  m. sausio  14 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

sekretoriaujant   Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjai advokatei  Neringai Grubliauskienei, Mykolui Vytautui Kazlauskui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui  I. L.,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžio, kuriuo:

D. Č. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės  atleistas, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. jam skirtas elgesio apribojimas dviems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val.;

M. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės  atleistas, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. jam skirtas įspėjimas;

  I. L. priteista solidariai iš M. R. ir D. Č. (o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iki sueis pilnametystė - iš jo motinos Z. Č.) 2000 Lt suma neturtinei ir 1657,17 Lt suma turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

D. Č. ir M. R. nuteisti už tai, kad būdami nepilnamečiais, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta į atskirą tyrimą panaudojant fizinį smurtą, 2008-08-06 apie 22.00 val. Kaune, Kampiškių g. prie namo Nr. 5, t.y. asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atkirta į atskirą tyrimą įspiriant nukentėjusiajam I. L. 1 kartą į veidą, D. Č. įspiriant 1 kartą į galvą, o M. R. įspiriant ne mažiau kaip 1 kartą į šlaunį, visų bendrininkų bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, kairiajame ausies kaušelyje, nugaroje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą veide, nugaroje, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, M. R. iš jo kelnių kišenės-ištraukus piniginę 40 Lt vertės ir ją pagrobė, kurioje buvo 250 litų. I. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko kortelė, „Maximos“ nuolaidų kortelė „Ačiū“, kurioje buvo 10 litų, degalinių tinklo Lietuvoje nuolaidų kortelė, viso pagrobė I. L. turto bendros 300 litų vertės.

I. L. skundžia 2010-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 312 str., 326 str. prašo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti solidariai iš D. Č. ir M. R. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, paskirti jiems bausmes LR BK 180 str. l d sankcijos ribose, taip pat prašo priteisti iš D. Č. ir M. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti – 8000 Lt neturtinės žalos dydį, priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, taip pat nurodo, kad teismas paskyrė nuteistiesiems neadekvačias ir per švelnias padarytam nusikaltimui bausmes.

Apeliantas nurodo, kad BK 180 str. l d. numatyta veika yra apysunkis nusikaltimas. Jis, apeliantas, buvo užpultas, sužalotas ir iš jo atimtas turtas. Teigia, kad nuteistieji, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 str. Nusikaltimo padariniai nukentėjusiajam yra juntami ir pasireiškia iki dabar.

I. L. teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo vadovautis LR CK 6.263-291 str. nuostatomis, numatančiomis deliktinėje atsakomybėje visišką žalos atlyginimo principą. Teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo, nenurodė teisės normų. Be to, įstatymas įpareigoja teismą nustatyti teisingą, pilną neturtinės žalos dydį, kuris atlygintų patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį sureikšmindamas kaltinamojo padėtį, tuo pačiu sumenkino jo, nukentėjusiojo, interesus. Civilinis ieškinys buvo pareikštas protingumo ribose, įvertinant, kad žalą privalės atlyginti du asmenys, kad veika pagal BK 11 str. 4 d. laikoma apysunkiu nusikaltimu. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turėjo teikti pirmenybę nukentėjusiojo interesams ir tik tada remtis aplinkybėmis, turinčioms įtakos neturtinės žalos sumažinimui, kurių šioje byloje nenustatyta.

Apeliantas nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į kaltinamojo D. Č. turtinę padėtį, nors priteisė žalą atlyginti solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Nurodė, kad jis yra nepilnametis, nedirbantis, neturintis savo turto ir gyvenantis su mama. Šie išdėstyti teismo argumentai nepakankami, nes nepilnametystė, darbo ar turto neturėjimas yra tik laikinas veiksnys, dėl to teismo pervertintas. D. Č. yra darbingas, sveikas, 2010-11-25 taps pilnamečiu. Teismo akcentuojamas kaltinamųjų amžius neturėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui, nes nukentėjusysis negalėjo pasipriešinti prieš jį naudojamam fiziniam ir psichiniam smurtui.

Apeliantas savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-321/2009, kurioje LAT pripažino, kad priteistos 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti plėšimo byloje, kai nukentėjusiajam  buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, yra protinga ir atitinka neturtinės žalos priteisimo kriterijus.

Be to, nurodo, kad  teismas  nepriteisė nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat šioje byloje yra gautas ir M. R. atsikirtimas į apeliacinį skundą kuriuo jis prašo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

M. R. nurodo, kad teismas pagrįstai taikė BK 93 str. ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu  buvo nepilnametis, nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams surasti nukentėjusiojo daiktus, nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta žala Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo, bei buvo imtasi veiksmų iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, jis sąmoningai atsisakė priimti pašto perlaida jam persiųstus pinigus. Siekdami parodyti kad jo ir kito kaltinamojo ketinimai dėl žalos atlyginimo išliko, jie lėšas įnešė į antstolės depozitinę sąskaitą ir šiuos duomenis pateikė teismui. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. nuo 2008-08-06 jis daugiau nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų, įsidarbino, todėl teismas turėjo pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teigia, paminėtos aplinkybės rodo, kad buvo du teisiniai pagrindai taikyti BK 93 str.

M. R. nurodo, kad nukentėjusysis nepagrįstai remiasi 2009-07-14 LAT nutartimi, kadangi bylos aplinkybės nėra identiškos - pagal nurodytą LAT nutartį nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo kontakto su kaltinamaisiais ir savo veiksmais neįtakojo nusikalstamos veikos padarymo, be to, nukentėjusysis  buvo nepilnametis.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant neturtinės žalos klausimą, vertinamas ne tik kaltinamųjų elgesys, tačiau ir paties nukentėjusiojo veiksmai, galimai turėję įtakos neturtinės žalos atsiradimui. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis pats prisijungė prie grupes jaunuolių, du kartus pirko jiems alkoholio ir pats su jais gėrė. Kaip nurodė I. L. parduotuvėje su juo buvęs jaunuolis galėjo matyti pinigus jo piniginėje, kai jis mokėjo už prekes. Būtent toks nukentėjusiojo elgesys galėjo lemti nusikalstamų veikų prieš jį atsiradimą.

Antra vertus, M. R. nurodo, kad teismas byloje neturėjo spręsti nei turtinės, nei neturtines žalos atlyginimo klausimo, kadangi dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo I. L. atžvilgiu buvo kaltinami trys asmenys. Kadangi vienas slapstosi, jo atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta. Priteisiant atlyginti žalą nukentėjusiajam solidariai tik iš dviejų kaltinamųjų buvo pažeista jo ir kito nuteistojo teisė atlyginus žalą nukentėjusiajam po to reikalauti regreso tvarka jos dalies atlyginimo iš kito kaltinamojo - T. K., kadangi šiam nepranešus apie tokio ieškinio išnagrinėjimą, ir jį išnagrinėjus jam nedalyvaujant, jam, T. K. neatsiranda pareiga regreso tvarka atlyginti kitiems kaltinamiesiems dalį nukentėjusiajam atlygintos žalos.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

 

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

 

Nukentėjusiojo I. L. apeliacinis skundas dėl tariamai nepagrįstų BK 93 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis (nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus); jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; pripažintas ribotai pakaltinamu; pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turi svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Šioje byloje abu kaltininkai nusikalto pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padarytas apysunkis nusikaltimas, nukentėjusiojo jie atsiprašė, pažadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą bei dalį turtinės žalos padengė pervesdami į sąskaitą, kurią perdavė antstoliui. Teismas atsižvelgė ir į jų asmenybes bei gyvenimo būdą prieš ir po nusikaltimo padarymo - jie charakterizuojami gerai, D. Č. mokosi, M. R. dirba, po nusikaltimo jokios nusikalstamos veikos nei vienas nepadarė, todėl kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė atleisti D. Č. ir M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės  žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

            Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti ir turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Byloje nukentėjusysis I. L. pareiškė 8000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad jam plėšimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, užpuolimo metu jis patyrė emocinį sukrėtimą, buvo užpultas ir spardomas trijų asmenų, negalėjo apsiginti, jautėsi  pažemintas, iki šiol jaučiasi nesaugus, bijantis vėl patirti smurtą, nes jį užpuolę asmenys gyvena tame pačiame rajone ( t. 2,  b.l. 2-3).

Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo poziciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų D. Č. ir M. R. veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos sumažino ir priteisė 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas sumažindamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atsižvelgė į tai, kad byloje abu nuteistieji nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai, D. Č. nedirbantis, neturinti savo turto, gyvena su mama. Įvertinus kaltininkų turtinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs iš dalies pats sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu – prieš įvykį pats priėjo prie kaltininkų, bendravo su jais, vaišino alkoholiu ir pats kartu girtavo, todėl apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino pagrįstai ir priteisė solidariai iš M. R. ir D. Č. (o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iki sueis pilnametystė - iš jo motinos Z. Č.) 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Skundo motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl proceso išlaidų

 

Pagal BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

Nukentėjusiajam I. L. apylinkės teisme atstovavo advokato padėjėjas A. T., teismui pateikęs atstovavimo sutartį iš kurios matyti, kad už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme nukentėjęs jam turi sumokėti 700 Lt honorarą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teisme nebuvo pateikta jokių dokumentu, patvirtinančių tokių pinigų sumokėjimą. Be to priteisti jo turėtų atstovavimo išlaidų teismo nei pats nukentėjęs, nei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu neprašė, todėl teismas nukentėjusio turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisė pagrįstai. Faktą apie tai, kad už atstovavimą pirmos instancijos teisme nukentėjęs sumokėjo 700 Lt patvirtina tik apeliacinės instancijos teismui pateikta pinigų priėmimo kvito Nr. 482139 kopija. Tačiau kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė nukentėjęs I. L., jo atstovas A. T. pirmosios instancijos teisme atstovavo netinkamai (į teismo posėdžius vėlavo, priteisti atstovavimo išlaidų neprašė). Akivaizdu, kad 700 Lt honoraras buvo sutartas ir sumokėtas už tinkamas paslaugas. Kadangi nukentėjusiojo teigimu jis negavo tinkamos paslaugos,  jis turi teisę reikalauti grąžinti dalį ar net visą jo sumokėtų pinigų sumą už netinkamą atstovavimą. Todėl šiai dienai nėra galutinai aiški atstovavimo išlaidų suma. Dėl šių priežasčių apeliaciniame skunde išreikštas prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme I. L. turėtas atstovavimo išlaidas, atmestinas. 

  Apeliaciniame skunde nukentėjęs prašo priteisti jo turėtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Lt sumokėti advokatei K.Česnauskienei už apeliacinio skundo surašymą, 400 Lt už atstovavimą, 33.80 Lt už maitinimą, 192,52 Lt už kurą (95,46 Lt +97,06 Lt) atvykimui  į Panevėžio apygardos teismą, bei 300 Lt sumokėti advokato padėjėjui A. T. už apeliacinio skundo dėl skundžiamo nuosprendžio paruošimą. Nukentėjęs paaiškino, kad už apeliacinio skundo paruošimą sumokėjo 300 Lt advokato padėjėjui A. T., tačiau skundas buvo surašytas netinkamai ir jo netenkino, skundą koregavo advokatė  K.Česnauskienė, kuriai už šias paslaugas sumokėjo  200 Lt. 

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniam teismui nukentėjusiojo pateiktas apeliacinis skundas netenkintinas, nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo suteikta kokia nors kita teisinė pagalba, bei atsižvelgiant į asmenų, dėl kurių buvo paduoti apeliaciniai skundai teisinę padėtį, kolegijos nuomone nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos už skundų surašymą, atstovavimą ir advokatės maitinimą nepriteistinos. Be to, pažymėtina, kad maitinimo išlaidos aplamai nėra proceso išlaidos.

BPK 105 str. 4 d. numatyta, kad išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, jei kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek M. R., tiek D. Č. atskirais raštais bei šaukimais buvo pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką. M. R. pateikė atsikirtimą į apeliacinį skundą, D. Č. šaukimas į 2010-12-30 posėdį neįteiktas ((šaukimą atsisakyta paimti) 2 t. b.l. 88,89)). Dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko D. Č. ir jam net nebuvo tinkamai įteiktas šaukimas (nereagavo į paliktus pranešimus ir pasiimti šaukimo į paštą nevyko) bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2011-01-07. Dėl tos priežasties nukentėjusiam teko pakartotinai vykti į teismo posėdį.

Iš šių duomenų darytina išvada, kad 2010-12-30  teismo posėdis buvo atidėtas dėl D. Č. kaltės, todėl nukentėjusiojo tą dieną patirtos proceso išlaidos (kelionės išlaidos į apeliacinės instancijos teismą) priteistinos iš D. Č..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

 n u t a r i a :

 

Nukentėjusiojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiam I. L. priteisti 97,06 Lt (devyniasdešimt septyni litai 6 ct) iš D. Č. turėtų proceso išlaidų atlyginimo.

 

Kolegijos pirmininkas                                                 Sigitas Bagdonavičius

 

Teisėjai                                                                        Arnoldas Šukaitis

 

                                                                                    Bronė Vidzėnienė