Civilinė byla Nr. 2A-723-273/2020

       Proceso Nr.  2-28-3-04251-2019-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atstovo advokato A. O. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-792-939/2020 pagal pareiškėjų T. S. ir E. S. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Teismas   

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai T. S. ir E. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu prašydami panaikinti 2016 m. rugpjūčio 31 d. įrašą Nr. 39 dėl Višakio Rūdos šv. vyskupo Stanislovo parapijos katalikų bažnyčioje 2016 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjams palikti pavardes – S., S..

2.       Pareiškėjai prašyme nurodė, kad susituokė 2016 m. rugpjūčio 27 d. Višakio Rūdos šv. vyskupo Stanislovo parapijos katalikų bažnyčioje. 2016 m. rugpjūčio 31 d. santuoka įregistruota Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39. Mano, jog jų santuoka faktiškai iširo, nes jie jau kuris laikas kartu negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Santuokos iširimo priežastimi laiko nesutarimus, atsiradusius dėl skirtingų charakterio savybių, dėl bendrų pomėgių nebuvimo, dėl skirtingų požiūrių į su šeiminiu gyvenimu susijusius dalykus. Pareiškėjai mano, kad jų bendras tolimesnis gyvenimas yra negalimas, o santuokos apskaitos įrašas turėtų būti panaikintas. Nurodė, kad pareiškėjų susitarimu jų nepilnametės dukros L. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. S..

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, panaikino 2016 m. rugpjūčio 31 d. įrašą Nr. 39 dėl Višakio Šv. vyskupo Stanislovo parapijos katalikų bažnyčioje 2016 m. rugpjūčio 27 d. T. S. ir E. S. sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko pavardę – S., pareiškėjui – S.; patvirtino pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nustatant, kad: 1. Šalys susitaria, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo. 2. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo T. S. pasilieka S. pavardę, o E. S. – S. pavardę. 3. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą šalys pasidalina tokiu būdu: 3.1. ½ Pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais atitenka E. S.; 3.2. Arklys, numeris (duomenys neskelbtini), atitenka E. S.; 3.3. Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais atitenka T. S.; 3.4. Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitenka T. S.; 3.5. Šalys pareiškia, jog jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas naikinant santuokos apskaitos įrašą, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi. 4. AB SEB banko Nr.03A1818211723-D3 įsipareigojimai 18 103,83 Eur atitenka T. S.. 5. Šalys susitaria, jog nepilnametės dukros L. S. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina E. S.; 6. T. S. įsipareigoja dukrai L. S. teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d.) iki dukros pilnametystės; 7. Šalys įsipareigoja tarpusavyje bendradarbiauti bendrai auklėjant dukrą L. S., atskiru šalių susitarimu derinant konkrečias bendravimo su vaiku sąlygas. Bet kur šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka. 8. Ši sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiai teismo nutarčiai.

4.       Teismas nustatė, kad siekdami panaikinti santuokos apskaitos įrašą pareiškėjai tarpusavio išlaikymo, kompensacijų vienas iš kito nereikalauja, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo jam teikimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimus pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.

5.       Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėjai negyvena kaip šeima, netvarko bendro ūkio, faktiniai santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę, taikytis nepageidauja, todėl teismas sprendė, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą galimybės nėra, todėl   termino susitaikyti neskyrė.

6.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 str. 1, 2 d.), todėl esant CK 3.51 straipsnyje, 3.53 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, šalių prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, patvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tenkinamas.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniame skunde suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovas prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo dalį dėl prievolių padalijimo panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įsipareigojimus pagal 2018 m. gegužės 3 d. kredito sutartį Nr. 03A1818211712-D3 paliekant solidariais pareiškėjų įsipareigojimais AB SEB bankui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Teismas be kreditoriaus sutikimo modifikavęs pareiškėjų solidarią prievolę į vienasmenę prievolę pažeidė kreditoriaus interesus;

1.2.                       Teismas, tvirtinamas pareiškėjų sutartį, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl nepasibaigusių sutuoktinių solidarių prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo ir netinkamai taikė materialinės teisės normas;

1.3.                      Teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl dalyje dėl prievolių padalijimo naikintinas bei byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą pareiškėjai nepateikė.

Teismas   

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų santuoka sudaryta 2016 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjai 2018 m. gegužės 3 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 03A1818211712-D3 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 13 000 Eur kreditas (b. l. 27-33). Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjai iki visiško prievolių, kylančių iš Kredito sutarties įvykdymo, taip pat ir atsitikus nenumatytoms aplinkybėms (pvz., nutraukus santuoką), pagal Kredito sutartį bankui atsako solidariai, nebent su kreditoriumi AB SEB banku bus susitarta kitaip. Kredito grąžinimo pabaiga 2033 m. balandžio 10 d. (Kredito sutarties Asmeninės dalies 9 p.) (b. l. 33).

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 4-ame punkte nustatyta, kad 18 103,83 Eur įsipareigojimai AB SEB bankui pagal Kredito sutartį atitenka pareiškėjui T. S.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu modifikavo pareiškėjų prievoles pagal Kredito sutartį iš pareiškėjų solidarios prievolės į asmeninę pareiškėjo prievolę.

13.       Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nesutinka su prievolės pagal Kredito sutartį pakeitimu, motyvuodamas tuo, kad prievolės pakeitimas pažeidė banko kaip kreditoriaus interesus, pakeitimas padarytas be banko sutikimo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamos bylos situacija, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą panaikinimo ir sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių patvirtinimo yra analogiška situacijai, kuomet santuoka nutraukiama sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinama santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (CK 3.51-3.54 str.).

15.       CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.

16.       Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių pakeičiant solidariąją sutuoktinių prievolę į asmeninę, nesant kreditoriaus sutikimo, teisėtumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai ir santuokos nutraukimas negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies - kreditoriaus - tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). 

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

18.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2019 m. gruodžio 10 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4-u punktu nustatydami, kad prievolė sumokėti 18 103,83 Eur AB SEB bankui pagal Kredito sutartį atitenka pareiškėjui T. S., pakeitė Kredito sutartyje nustatytą pareiškėjų solidariąją prievolę kreditoriui į asmeninę pareiškėjo prievolę. Byloje nesant įrodymų dėl tokio Kredito sutarties pakeitimo aiškiai išreikšto kreditoriaus AB SEB banko sutikimo, pripažintina, kad 2019 m. gruodžio 10 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4-o punkto nuostata pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai, todėl negali būti patvirtinta. 

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

20.       Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo.

21.       Pirmosios instancijos teismui neišsprendus sutuoktinių prievolės pobūdžio apeliantui (kreditoriui) klausimo, liko neatskleista bylos esmė. Kadangi šis proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kartu nurodytina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, tikslintinos sutarties  dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygos jas suderinus tarp pareiškėjų ir kreditoriaus, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 4 punktu, 

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                           Izolda Nėnienė