Civilinė byla Nr. e2A-507-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09929-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.4; 1.3.2.7.7; 3.2.4.11

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl prastovos pripažinimo paskelbta neteisėtai ir su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje kilo individualus darbo ginčas dėl darbdavio siūlymo darbuotojui dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, prastovos jam paskelbimo teisėtumo, vidutinio darbo užmokesčio skirtumo tarp išmokėto ir nesant prastovos mokėtino darbo užmokesčio priteisimo.

2.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-13110/2023, kurioje darbuotojas V. L. prašė: pripažinti, kad Lietuvos mokslo tarybos siūlymas, išreikštas 2023 m. sausio 10 d. raštu „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“, yra neteisėtas, nepagrįstas ir jį panaikinti; pripažinti, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“, 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“ ir 2023 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“ yra neteisėti, nepagrįsti ir juos panaikinti; pripažinti, kad Lietuvos mokslo tarybos 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. PPK-14 „Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ išreikštas teisinis įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą pagrindas yra neteisėtas, nepagrįstas ir jį panaikinti; pripažinti, kad Lietuvos mokslo tarybos 2023 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. P-171 „Dėl atleidimo termino pratęsimo“ yra neteisėtas, nepagrįstas ir jį panaikinti; už 2023 m. balandžio mėn. pavėluotai sumokėtą darbo užmokesčio dalį priteisti 1,09 Eur delspinigių; priteisti ieškovui iš Lietuvos mokslo tarybos skirtumą, tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio už 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. ir delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti su ieškovu kalendorinę dieną iki faktinės Lietuvos mokslo tarybos atsiskaitymo su ieškovu dienos (imtinai). Darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2982 darbuotojo prašymus atmetė.

3.       Ieškovas V. L. (toliau – ieškovas), nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2982 darbo byloje Nr. APS-131-7162/2023, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos mokslo tarybai (toliau – atsakovė) dėl prastovos pripažinimo paskelbta neteisėtai ir su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo, prašydamas: 1) pripažinti atsakovės 2023 m. sausio 10 d. siūlymą „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“ neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) pripažinti atsakovės pirmininko 2023 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“, 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“ neteisėtais, nepagrįstais ir juos panaikinti; 3) priteisti 1,09 Eur delspinigių už 2023 m. balandžio mėn. pavėluotai sumokėto darbo užmokesčio dalį; 4) priteisti 1 177,67 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. sausio mėn. kaip skirtumą tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio bei 0,08 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 1 177,67 Eur (neatskaičius mokesčių), skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant nuo 2023 m. vasario 3 d., įpareigojant atsakovę delspinigius skaičiuoti už kiekvieną praleistą atsiskaityti su ieškovu kalendorinę dieną iki atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos (imtinai); 5) priteisti 2 486,15 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. vasario mėn. kaip skirtumą tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio bei 0,1 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 486,15 Eur (neatskaičius mokesčių), skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant nuo 2023 m. kovo 3 d., įpareigojant atsakovę delspinigius skaičiuoti už kiekvieną praleistą atsiskaityti su ieškovu kalendorinę dieną iki atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos (imtinai); 6) priteisti 3 009,55 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. kovo mėn. kaip skirtumą tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio bei 0,1 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 3 009,55 Eur (neatskaičius mokesčių), skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant nuo 2023 m. balandžio 5 d., įpareigojant atsakovę delspinigius skaičiuoti už kiekvieną praleistą atsiskaityti su ieškovu kalendorinę dieną iki atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos (imtinai); 7) priteisti 2 486,21 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. balandžio mėn. kaip skirtumą tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio bei 0,1 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 486,21 Eur (neatskaičius mokesčių), skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant nuo 2023 m. gegužės 4 d., įpareigojant atsakovę delspinigius skaičiuoti už kiekvieną praleistą atsiskaityti su ieškovu kalendorinę dieną iki atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos (imtinai); 8) priteisti 2 723,55 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. gegužės mėn. kaip skirtumą tarp išmokėto ir mokėtino vidutinio darbo užmokesčio bei 0,1 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 723,55 Eur (neatskaičius mokesčių), skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant nuo 2023 m. birželio 5 d., įpareigojant atsakovę delspinigius skaičiuoti už kiekvieną praleistą atsiskaityti su ieškovu kalendorinę dieną iki atsakovės atsiskaitymo su ieškovu dienos (imtinai).

4.       Ieškovas nurodė, kad su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA) 2020  m. liepos 14 d. buvo sudaręs neterminuotą darbo sutartį Nr. IV-225 (su vėlesniais darbo sutarties papildymais ir pakeitimais). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos mokslo tarybos būdu“ nuo 2022 m. gruodžio 1 d. MITA prijungimo būdu buvo prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos. MITA direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 5V-322 informavo darbuotojus, įskaitant ir ieškovą, kad, sutikus tęsti darbo teisinius santykius Lietuvos mokslo taryboje (toliau – LMT, Taryba), ieškovas bus perkeltas, t. y. darbo teisiniai santykiai bus tęsiami tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis ieškovas buvo įdarbintas MITA. Ieškovui sutikus su darbo teisinių santykių tomis pačiomis sąlygomis tęstinumu, atsakovė apie ieškovo įdarbinimą nuo 2022 m. gruodžio 1 d. informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). 

5.       Ieškovas nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. sausio 9 d. (imtinai) išėjo iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų. Grįžęs iš atostogų 2023 m. sausio 10 d. iš atsakovės el. pašto gavo siūlymą „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“, kuriuo atsakovė informavo ieškovą, kad atsižvelgiant į tai, jog Tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užima valstybės tarnautoja, MITA Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus funkcijos ir ieškovo šiame skyriuje eitos vedėjo pareigos po Tarybos struktūrinių pokyčių tapo nereikalingos ir tų pačių pareigų, vykdytų MITA, ieškovui pasiūlyti atsakovė negali. Darbdavė pasiūlė ieškovui nuo 2023 m. sausio 10 d. užimti Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas. Nuomonę dėl pasiūlymo ieškovui nurodyta pateikti iki 2023 m. sausio 15 d., t. y. per 3 darbo dienas; taip pat nurodyta, kad, nesutikus su siūlymu, ieškovą ketinama atleisti iš darbo pagal DK 57 straipsnio 4 dalį.

6.       Ieškovo teigimu, šis atsakovės siūlymas buvo neteisėtas ir prieštaravo imperatyviai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 2 dalies nuostatai, nes darbdavė, 2023 m. sausio 10 d. teikdama darbuotojui pasiūlymą dėl darbo sutarties būtinųjų sąlygų keitimo, nustatė terminą darbuotojo nuomonei pateikti iki 2023 m. sausio 15 d., t. y. per 3 darbo dienas, o ne per 5 darbo dienas, kaip reglamentuota DK 45 straipsnio 2 dalyje. Nors atsakovės pateiktas siūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo prieštaravo minėtam DK įtvirtintam imperatyvui, ieškovas 2023 m. sausio 15 d. el. paštu informavo darbdavę, kad su siūlymu nesutinka, bei pateikė darbdavei siūlymą esančius darbo teisinius santykius nutraukti šalių sutarimu.

7.       Ieškovas nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovą, kad 2023 m. sausio 16 d. LMT pirmininko įsakymu Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“ ieškovui nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. paskelbta prastova. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog pagrindas įsakymui dėl prastovos paskelbimo buvo priimtas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio siūlymo pagrindu, šis atsakovės įsakymas yra neteisėtas, negalintis sukurti teisėtų teisinių pasekmių, todėl yra neapgrįstas ir niekinis. Be to, atsakovė 2023 m. sausio 19 d. el. paštu ieškovui nurodė atlikti tam tikras darbo funkcijas, nors ieškovas buvo darbdavės paskelbtose prastovose ir atsakovė neturėjo teisės reikalauti atlikti jokių darbo funkcijų. 2023 m. sausio 30 d. atsakovė el. paštu atsiuntė ieškovui įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“ atsakovė, vadovaudamasi tais pačiais tiesiniais ir faktiniais pagrindais, kurie, ieškovo manymu, neteisėti ir niekiniai, pratęsė jam prastovą iki 2023 m. gegužės 1 d. bei 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-171 „Dėl atleidimo termino pratęsimo“ atsakovė dėl darbo ginčų komisijoje vykusio ginčo pratęsė ieškovui 2023 m. sausio 30 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės terminą iki 2023 m. gegužės 31 d. Atsakovė atleido ieškovą iš darbo 2023 m. birželio 1 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

8.       Ieškovas argumentavo, kad prastova jam paskelbta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl atitinkami darbdavės įsakymai turi būti pripažinti neteisėtais, nepagrįstais ir panaikinti, o ieškovui iš atsakovės turi būti priteistas darbo užmokesčio, sumokėto esant prastovai ir priklausiusio mokėti nesant prastovos, skirtumas; taip pat ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 1,09 Eur delspinigių už 2023 m. balandžio mėn. pavėluotai sumokėto darbo užmokesčio dalį.

9.       Atsakovė Lietuvos mokslo taryba atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. ieškovas ir MITA sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. IV-225, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Ieškovo pareigos – MITA vyriausiasis specialistas (teisininkas). Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ėjo MITA Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus vedėjo pareigas. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 1036 buvo atliekamas MITA reorganizavimas, MITA prie Lietuvos mokslo tarybos buvo prijungta 2022 m. gruodžio 1 d.

10.       Atsakovės teigimu, vykdydama reorganizavimą, atsakovė siekė, kad visiems MITA darbuotojams būtų pasiūlytos jų kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos. 2022 m. lapkričio 17 d. MITA patalpose buvo suorganizuotas susitikimas su MITA darbuotojais, jiems buvo išsiųstas etatų sąrašas su laisvomis pareigybėmis. Susitikimo metu su kiekvienu darbuotoju buvo aptartos siūlomos sąlygos ir kiti klausimai. Šiame susitikime dalyvavo ir ieškovas, jam buvo paaiškinta, kad Lietuvos mokslo tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užima valstybės tarnautoja, o MITA Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus vedėjo pareigos po Lietuvos mokslo tarybos struktūrinių pokyčių taps nereikalingos ir tų pačių pareigų, vykdytų MITA, ieškovui pasiūlyti atsakovė negalės, todėl jam buvo pasiūlyta vyriausiojo teisininko vieta, išlaikant tokį patį darbo užmokestį. Ieškovas atsakė, kad pasiūlymą turi apsvarstyti, tačiau prieš numatytą prijungimą pasiėmė atostogas nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. sausio 9 d. ir faktiškai nedirbo. Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. įformino ieškovo darbo pradžią, pateikdama duomenis VSDFV, tačiau konkrečioms pareigoms, kol nebuvo gautas ieškovo susitikimas, jo nepaskyrė. 2023 m. sausio 10 d. ieškovui grįžus iš atostogų, atsakovė išsiuntė jam pasiūlymą užimti vyriausiojo teisininko vietą, išsaugant tokį patį darbo užmokestį. Pakutinę nurodytą termino dieną, ieškovas siūlymo atsisakė bei pateikė savo siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nurodydamas priežastį – „Lietuvos mokslo tarybai ir ieškovui po Lietuvos mokslo tarybos pasiūlymo nebeturint suinteresuotumo ir motyvacijos tęsti darbo sutarties, pagal jos sąlygas“. Atsakovė, įvertinusi ieškovo pasiūlytas darbo sutarties nutraukimo sąlygas, padarė išvadą, kad jos (ieškovo noras gauti kompensaciją iki jo vaikui sueis treji metai) prasilenkia su racionalumo ir protingumo principais, todėl jų nepriėmė ir 2023 m. sausio 18 d. pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu optimaliomis ir racionaliomis sąlygomis. Ieškovas 2023 m. sausio 25 d. šio pasiūlymo atsisakė. Šalims neradus kompromisinio sprendimo, 2023 m. sausio 16 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl prastovos ieškovui paskelbimo, apie tai informuodama jį el. paštu. 

11.       Atsakovė nurodė, kad, įvertinusi darbuotojo nenorą tęsti darbo santykių, nenorą tartis dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu esant įvardintai situacijai, taip pat įvertinusi ir tam tikras ieškovo asmenines savybes, 2023 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą atleisti ieškovą, apie tai informuodama jį el. paštu. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakovės darbuotojais, neteikė prašomos informacijos, taip trukdydamas kitiems darbuotojams atlikti jų funkcijas, faktiškai nedirbo per prastovą, buvo pasiprašęs nuotolinio darbo, tačiau vis akcentuodavo, jog neprivalo tikrinti savo darbinio el. pašto ir to nedarė. Be to, ieškovas būdamas atostogose, neinformuodamas atsakovės, nuo 2022 m. gruodžio 12 d. įsidarbino teisininku VĮ Turto banke. Ieškovės teigimu, nuo 2023 m. sausio 16 d. ieškovas, būdamas prastovoje, gaudavo 40 proc. vidutinį darbo užmokestį. Ieškovas ignoruodavo bet kokias atsakovės siūlomas darbo vietas, nesutikdavo užimti laisvų pozicijų, vis akcentuodamas, jog jam reikia ir jį domina tik „vadovaujančios“ pareigos. Atsakovės vertinimu, ieškinys nepagrįstas, nes nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais ir jų pagrindu pripažinti atsakovės priimtus sprendimus neteisėtais. Atsakovė jokių esminių pažeidimų nepadarė, pagal esamą situaciją elgėsi tinkamai ir protingai, todėl atsakovė prašė ieškinį atmesti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14726-727/2023, ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

13.       Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 14 d. ieškovas ir MITA sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1V-225 dėl vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo prašymu dėl perkėlimo į kitas pareigas, jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. paskirtas MITA Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus vedėju. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1036 1 punktu buvo nutarta nuo 2022 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti MITA jungimo būdu – prijungti ją prie Lietuvos mokslo tarybos. 2022 m. rugpjūčio 3 d. MITA Teisės, pirkimų ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė atsiuntė el. paštu visiems darbuotojams, įskaitant ir ieškovą, pranešimą Nr. 5V-322, kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. darbuotojų atliekamos darbo funkcijos perkeliamos vykdyti Lietuvos mokslo tarybai; taip pat pranešime nurodyta, kad visas su MITA darbuotojais sudarytas darbo sutartis bei valstybės tarnybos santykius kaip darbdavys toliau tomis pačiomis sąlygomis vykdys Lietuvos mokslo taryba ir nurodytas 5 dienų terminas išreikšti nesutikimą su darbo santykių tęstinumu Lietuvos mokslo taryboje, taip pat informuota, jog, nepateikus pranešimo dėl nesutikimo su darbo santykių tęstinumu, bus laikoma, kad išreikštas sutikimas su darbo santykių tęstinumu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog į siūlymą neatsakė ir, neatsakydamas į siūlymą, išreiškė savo sutikimą tęsti darbo santykius tomis pačiomis sąlygomis pas atsakovę. 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovė MITA patalpose organizavo susitikimą su darbuotojais, kuriame ieškovui buvo paaiškinta, kad pas atsakovę Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užima valstybės tarnautoja, o MITA Teisės, pirkimų ir vertinimo skyriaus vedėjo pareigos po struktūrinių pokyčių taps nereikalingos ir atsakovė negalės pasiūlyti ieškovui tų pačių pareigų, vykdytų MITA, todėl ieškovui buvo siūloma vyriausiojo teisininko vieta, išlaikant tokį patį darbo užmokestį. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. sausio 9 d. išėjo kasmetinių atostogų. Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. VSDFV pateikė duomenis apie ieškovo socialinio draudimo pradžią pas atsakovę.

14.       Teismas nustatė, jog 2023 m. sausio 10 d. (ieškovui grįžus iš kasmetinių atostogų) atsakovė pateikė ieškovui siūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriuo siūlė ieškovui užimti Tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas. Siūlyme nurodytas atsakymo pateikimo terminas iki 2023 m. sausio 15 d. 2023 m. sausio 15 d. ieškovas išreiškė nesutikimą su siūlymu.

15.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2023 m. sausio 10 d. siūlymą ieškovui „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“, kaip prieštaraujantį imperatyviam DK 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam 5 darbo dienų terminui. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 15 d. ieškovas išreiškė nesutikimą su siūlymu, t. y. darbuotojas pateikė savo poziciją, neprašė pratęsti atsakymo į siūlymą termino, pretenzijų dėl to darbdavei nepareiškė, kas rodo, jog laiko išreikšti poziciją pakako. Teismo vertinimu, šiuo atveju trumpesnio negu DK 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 darbo dienų termino nustatymas laikytinas formaliu, ne esminiu, mažareikšmiu pažeidimu, kuris nesutrukdė darbuotojui pareikšti nuomonę, darbuotojas ją pareiškė, pasiūlymo pateikimo termino pažeidimas nesukėlė ieškovui jokių materialinių teisinių pasekmių. Darbuotojo teisės nebuvo pažeistos. Teismas taip pat vertino, kad darbdavės veiksmai atitiko teismų praktikoje nurodytus kriterijus ir sąlygas dėl objektyvaus poreikio siūlyti darbuotojui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis buvimo. Darbuotojas kitomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis siūlymo pateikimo neteisėtumą, nesirėmė ir to neįrodinėjo, taigi, sutiko, jog egzistavo realios, objektyvios priežastys pateikti jam siūlymą.

16.       Teismas nustatė, jog Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas 2023 m. sausio 15 d. siūlomų pareigų atsisakė, atsakovei faktiškai neturint kito darbuotojo kvalifikaciją atitinkančio darbo (dėl šio ginčo byloje nėra), atsakovė nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. paskelbė darbuotojui prastovą. Teismo vertinimu, darbdavės siūlymas darbuotojui užimti vyriausiojo teisininko pareigas, išlaikant tokį patį atlyginimą, iš esmės atitiko darbuotojo turimą kvalifikaciją, gaunamą darbo užmokestį, formaliai tai buvo tik pareigų pavadinimo keitimas, tačiau ieškovas atsisakė šio darbdavės pasiūlymo motyvuodamas tuo, kad tai nėra „vadovaujančios“ pareigos.

17.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės priimtą įsakymą, kuriuo ieškovui buvo paskelbta prastova, ir įsakymus, kuriais ieškovui paskelbta prastova buvo pratęsta. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai paskyrė ieškovui prastovas, nes, įvykus ieškovo darbovietės reorganizavimui, kuomet 2022 m. gruodžio 1 d. MITA prijungimo būdu buvo prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos, ir dėl ieškovo vykdytų darbo funkcijų dubliavimosi bei dėl ieškovo atsisakymo dirbti kitą jam pasiūlytą, jo kvalifikaciją atitinkanti darbą, išlaikant tokį patį darbo užmokestį, darbdavė negalėjo pasiūlyti tokio pačio darbo, kurį ieškovas dirbo MITA. Teismas pažymėjo, kad siūlyme nustatyto termino pažeidimas nelaikytinas esminiu, ginčo dėl reorganizavimo sąlygų, pagrindų, bei to, jog atsakovė neturėjo ieškovo norimo etato, negalėjo ieškovui pasiūlyti ,,vadovaujančių“ pareigų, nėra.

18.       Teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų (išmokėto ir mokėtino darbo užmokesčio skirtumo priteisimo), konstatavęs jog, atmetus ieškinio reikalavimus dėl prastovos pripažinimo neteisėta, šie reikalavimai kaip išvestiniai negali būti tenkinami.

19.       Teismas, atmetęs ieškinį, konstatavo, jog atsakovė įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 800 Eur, kompensavimą, o ieškovas – ne (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad byla savo esme ir turiniu nėra sudėtinga, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, specialių žinių reikalingumo joje nėra, ginčą inicijavusi ir jį pralaimėjusi šalis yra darbuotojas, kuris pagal teismų formuojamą praktiką bet kuriuo atveju laikoma silpnesne ir labiau finansiškai pažeidžiama šalimi, teismas sumažino atsakovei tenkančių atlyginti atsakovei advokato pagalbos išlaidų sumą iki 3 500 Eur.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14726-727/2023, ir klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

20.1.                      Teismas netinkamai taikė DK 45 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai nepripažino DK 45 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyto termino pažeidimo esminiu. Imperatyvios teisės normos pažeidimas ją pažeidusios šalies veiksmus daro neteisėtais ir negaliojančiais ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme, iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Be to, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo naštą dėl DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimo, nes būtent atsakovė turėjo įrodyti ir paaiškinti, kodėl ji pažeidė imperatyvų DK 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą ir kuo vadovaujantis šis pažeidimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir nepagrįstai sprendė, jog darbuotojui pakako laiko atsakyti į pasiūlymą. Teismas, nurodydamas, jog darbuotojas neprašė termino pratęsti ir nereiškė dėl to pretenzijų, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturėjo galimybės prašyti pratęsti terminą ar pareikšti dėl jo pretenziją: iki pat 2023 m. vasario 1 d. (kai gavo atsakymą į teiktą paklausimą iš Valstybinės darbo inspekcijos) ieškovas nežinojo, kad atsakovė veikia DK 45 straipsnio pagrindu bei kad atsakovė elgiasi ne pagal įstatymo reikalavimus.

20.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, siūlyme pažeidžiant DK 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, nebuvo pažeistos darbuotojo teisės. Darbuotojo teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad: siūlyme nurodžius raštiško pranešimo apie priimtą sprendimą dėl siūlomų pareigų nepateikimo pasekmes, tačiau nenurodžius, kad siūlymas teikiamas vadovaujantis DK 45 straipsniu, buvo apribota ieškovo galimybė laiku pareikšti pretenzijas atsakovei dėl neteisėtų atsakovės veiksmų; pažeista ieškovo teisė pareikšti savo valią dėl pareikšto siūlymo per įstatymų leidėjo jam garantuojamą, o ne atsakovės nustatytą, terminą; ieškovas tik 2023 m. vasario 1 d. sužinojo, kad siūlymu buvo pažeistas imperatyvus terminas, o atsakovė šio neteisėto siūlymo pagrindu 2023 m. sausio 16 d. jau buvo paskelbusi ieškovui prastovą bei 2023 m. sausio 30 d. įspėjusi ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovo pateiktas atsakymas į siūlymą, siūlymo nepadarė legitimiu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Skirtingai nei sprendė teismas, atsakovės vienašališkai sutrumpintas imperatyvus terminas sukėlė ieškovui teisines pasekmes: suvaržė ieškovo teisę atsakymą pateikti per įstatymų leidėjo nustatytą, o ne atsakovės sugalvotą terminą (suvaržė ieškovo valią); siūlymu jau buvo suformuluota materialinė teisinė pasekmė – preziumuota, kad su siūlymu nesutinkama, o tokia atsakovės daroma prezumpcija kelia pasekmes ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams; imperatyvias įstatymo normas pažeidžiantis siūlymas tapo vada (pradžia) ir pagrindu 2023 m. sausio 16 d. paskelbti ieškovui prastovą ir ją tęsti, taip pat 2023 m. sausio 30 d. įspėti ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą ir 2023 m. birželio 1 d. priimti įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo.

20.3.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad siūlymas negali būti ginčo objektas ir negali būti ginčijamas. Teisė ginčyti siūlymą numatyta DK 45 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė poziciją atsakovė grindė apygardos teismų praktika, tačiau vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl motyvų rėmimas ne kasacinio teismo formuojama praktika yra neteisėtas iš esmės. Pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra grindžiamas teismų praktika, kuri savo ratio decidendi nėra tapati esamam ginčui. Atsakovės ieškovui pateiktas siūlymas atitiko ofertos būtinuosius požymius (CK 6.167 straipsnio 1 dalis, DK 4 straipsnio 1 dalis), todėl siūlymas laikytinas teisiškai įpareigojančiu ir ieškovui teises sukuriančiu vienašaliu sandoriu. Dėl to ieškovas turi DK 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę ginčyti siūlymą. Teismas nurodomų aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė, dėl to nepasisakė, t. y. pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir sprendimas laikytinas negaliojančiu 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Teismas nevertino siūlymo atitikimo DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams, nors įrodymų tyrimas yra teismo pareiga.

20.4.                      Teismas neatsižvelgė į tai, jog siūlymo neteisėtumas pasireiškia ir tuo, kad atsakovė pateiktu siūlymu nenurodė, kokias darbo sąlygas palyginus su tomis, kurios buvo sulygtos esama darbo sutartimi, siūloma keisti; siūlyme kalbama apie tariamą pareigų nereikalingumą ir funkcijų perteklinumą, tačiau nenurodoma, kokios tos funkcijos tapo perteklinės ir nereikalingos. Darbdavio siūlymas darbuotojui užimti vyriausiojo teisininko pareigas, išlaikant tokį patį atlyginimą, formaliai buvo tik pareigų pavadinimo keitimas, todėl siūlymo teikimui atsakovė neturėjo pagrindo, nes pareigų pavadinimo keitimas nėra sąlyga, kurios keitimui reikia gauti ieškovo sutikimą, kas reiškia, kad siūlymas ir jo pagrindu atsakovės atlikti veiksmai (prastova ir jos tęsimai, įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą bei šio įspėjimo termino tęsimas ir galiausiai pats darbo sutarties nutraukimas) yra neteisėti ir nepagrįsti. Ieškovo darbo sutartimi vykdytos darbo funkcijos nedingo ir atsakovei buvo reikalingos. Palyginus esamos darbo sutarties pareigybės aprašymą su siūlyme pateiktu vyriausiojo teisininko pareigybės aprašymu, matyti, kad esamos darbo sutarties pareigybės aprašymas ir jame nurodytos darbuotojo darbo funkcijos apima iš esmės visas atsakovės siūlymu pateikto vyriausiojo teisininko darbo funkcijas. 

20.5.                      Struktūrinių pokyčių faktas nėra pagrindas siūlymo teikimui. LMT struktūros pokyčiai įvyko dar 2022 m. birželio 30 d. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu buvo informuotas, kad jam sutikus jis į LMT perkeliamas dirbti tomis pačiomis sąlygomis. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 9 d., kai raštu jau nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. apeliantas buvo užtikrintas, informuotas ir sutikęs keltis dirbti į Tarybą, jis bus perkeltas dirbti tomis pačiomis sąlygomis, atsakovė dar neturėjo patvirtinto etatų sąrašo. Apeliantui siūlymas, kuriuo buvo siūloma persikelti pas atsakovę ir darbo teisinius santykius tęsti tomis pačiomis sąlygomis, galėjo būti įteiktas tik atlikus Reorganizavimo sąlygų aprašo 17 punkte numatytus veiksmus, tačiau raštas ieškovui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 3 d., kai tuo tarpu dar ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė dar nebuvo atlikusi Reorganizavimo sąlygų aprašo 17 punkte nurodytų veiksmų ir pasitvirtinusi etatų sąrašo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, siūlyme nurodyta priežastis (įvykęs reorganizavimas) negali būti laikoma teisėta priežastimi siūlymo teikimui. 

20.6.                      Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo to, kad nebuvo sąlygų siūlymui teikti. Atsakovė neįrodinėjo buvus sąlygas pakeisti ieškovo darbo sąlygas. Atsakovė nenurodė, kokios reikšmingos sąlygos atsirado po 2023 m. sausio 10 d., kad reikia keisti darbo sutarties sąlygas, jei organizaciniai struktūros pertvarkymai pas atsakovę atsirado dar 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-401 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos struktūros patvirtinimo“, t. y. kai ieškovas dar nebuvo atsakovės darbuotoju. Atsakovė struktūrinių pertvarkymų po to, kai ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. persikėlė dirbti pas atsakovę, neatliko, todėl struktūriniai pertvarkymai negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir negali būti pripažinti pagrįstu teisiniu pagrindu siūlymui teikti.

20.7.                      Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias prastovos paskelbimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prastovos teisėtumo. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skelbti ieškovui prastovą, nes jokių laikinų aplinkybių, kurios sąlygojo atsakovės negalėjimą suteikti darbo ieškovui pagal šalių sudarytą darbo sutartį, šiuo atveju nebuvo. Siūlyme nurodoma, kad tokių pačių pareigų suteikti atsakovė negali. Taigi, paskelbta prastova neteisėta dėl neatitikimo DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje keliamo laikinumo reikalavimo. DK 45 straipsnio 2 dalies dispozicija nukreipia ne į DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o į DK 57 straipsnį, todėl, esant situacijai, kai nebėra tarp darbo sutarties šalių darbo sutartimi sulygto darbo, darbdaviui atsiranda pagrindas ne skelbti prastovą, o inicijuoti atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnį ir (ar) kitą DK straipsnį. Struktūros pakeitimai nėra ir negali būti laikomi objektyvia priežastimi, nepriklausančia nuo darbdavio valios, dėl kurios ieškovui galėjo būti skelbiama prastova, nes atlikti struktūros pakeitimai buvo atlikti valiniais, tikslingais atsakovės veiksmais. Panaikinus ieškovo pareigybę, ieškovui turėjo būti skelbiama ne prastova, o jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo apie atleidimą terminas, už visą šį laikotarpį mokant jam vidutinį darbo užmokestį, už visą įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį ieškovui mokant ne 40 proc. jo vidutinio atlyginimo, o visą ieškovui priklausantį darbo ar vidutinį darbo užmokestį. Teismas šios aplinkybės skundžiamu sprendimu netyrė ir dėl jos nepasisakė.

20.8.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad prastova ieškovui paskelbta neteisėtai, nes, skelbdama prastovą, atsakovė neišnaudojo visų galimybių suteikti ieškovui kitą darbą. Ieškovui nebuvo siūloma užimti visų galimų užimti pareigų, kurios buvo laisvos prieš prastovos paskelbimą, ir kurias, žiūrint į ieškovo kvalifikaciją, ieškovas galėjo atlikti ir šias pareigas užimti, nors tokią pareigą atsakovė turėjo. Atsakovė turėjo daugiau darbo pozicijų, kurių užimti ieškovui prieš skelbdama prastovą nesiūlė. Be to, ieškovo darbo funkcijos nebuvo išnykusios ir atsakovei buvo reikalingos, dėl to atsakovė neturėjo teisės skelbti ieškovui visiškos prastovos. Teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 1-2 punktų, nes teismas, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neturėjo kito ieškovo kvalifikaciją atitinkančio darbo, šių aplinkybių netyrė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovė tariamai neturėjo kito ieškovo kvalifikaciją atitinkančio darbo. Viso ginčo metu ieškovas sakė, kad sutiktų užimti vadovaujančias pareigas, jei atsakovė jas siūlytu. Ši ieškovo nuostata atsakovei buvo žinoma dar nuo 2022 m. lapkričio 17 d vykusio susitikimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė ir prieš prastovos paskelbimą ir visą laiką iki ieškovo atleidimo turėjo ir galėjo pasiūlyti ieškovui vadovaujančias pareigas – NCP padalinio vadovo (atsakovė šią informaciją nuo ieškovo slėpė), su kuriomis ieškovas būtų sutikęs. 

20.9.                      Atsakovės įsakymai, kuriais ji ieškovui skelbė ir tęsė prastovą, yra neaiškūs, nes juose nenurodytas konkretus prastovos paskelbimo teisinis pagrindas. 

20.10.                      Teismas neišsprendė visų pareikštų savarankiškų ieškinio reikalavimų: ieškiniu ieškovas buvo pareiškęs savarankišką reikalavimą iš atsakovės priteisti 1,09 Eur delspinigių už 2023 m. balandžio mėn. pavėluotai sumokėto darbo užmokesčio dalį. Atsakovė šį ieškinio reikalavimą pripažino ir su 2023 m. liepos 19 d. atsiliepimu pateikė įrodymus, kad po ieškinio pareiškimo (2023 m. birželio 30 d.) atsakovė šį ieškovo savarankišką ieškinio reikalavimą įvykdė, tačiau skundžiamu sprendimu teismas dėl to niekaip nepasisakė, dėl to skundžiamas sprendimas ieškovo ieškinį atmetant visa apimtimi absoliučiai negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

20.11.                      Teismo sprendimas priteisti iš ieškovo atsakovei dalį bylinėjimosi išlaidų prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teismas neįvertino, kad atsakovė turi visą teisės skyrių, kurio veikla pagal į bylą pateiktus LMT teisės skyriaus nuostatus skirta atstovauti atsakovę teismuose, o byla savo esme ir turiniu nėra sudėtinga, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, specialių žinių reikalingumo joje nėra, ginčą inicijavusi ir jį pralaimėjusi šalis yra darbuotojas, kuris pagal teismų formuojamą praktiką bet kuriuo atveju laikoma silpnesne ir labiau finansiškai pažeidžiama šalimi, byloje atsakovę atstovavo ne tik advokatas, bet ir atstovė pagal įgaliojimą (viena skyriaus teisininkų). Šių aplinkybių visuma rodo, kad nors įstatymas nedraudžia atsakovei dar papildomai naudotis ir išorės teisininko (advokato) pagalba, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrįsta perkelti advokato pagalbos išlaidų ir tokio nepagrįsto atsakovės išlaidavimo ieškovui. Be to, teismas, priteisdamas atsakovei 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų priteisimo tinkamai nemotyvavo, nes atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos nėra detalizuotos: nėra nurodyta, kiek ir už kokį procesinį dokumentą ar atliktą veiksmą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, kokia jų konkreti suma už konkretų atliktą veiksmą ir t. t. Atsakovei nepateikus tinkamos išlaidų detalizacijos, toks prašymas negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamu.

21.       Atsakovė Lietuvos mokslo taryba atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Ieškovas savaip interpretuoja ir iškraipo faktines aplinkybes. Po reorganizavimo LMT Teisės, pirkimų ir personalo skyrius jau turėjo vedėją (valstybės tarnautoją), todėl ieškovo, kaip atitinkamo buvusio MITA skyriaus vedėjo pareigos, tapo perteklinės ir LMT jam pasiūlė užimti panašias vyriausiojo teisininko pareigas su tuo pačiu atlyginimu, tačiau ieškovas atsisakė. Ieškovas apskritai atsisakė bet kokių pareigų LMT, nurodydamas, kad jis neturi suinteresuotumo dirbti LMT, ir šią poziciją kartojo tiek proceso DGK metu, tiek teismų procesų metu, kai LMT siūlė taikos sutartį – grįžti į bet kokias laisvas pareigas. Ieškovas nurodė, kad jį domina tik kažkokios neapibrėžtos „vadovaujančios pareigos“. Kadangi ieškovas atsisakė dirbti bet kokį darbą, skyriaus vedėjo pareigų dubliuoti nereikėjo, jam atitinkamai buvo paskelbtos prastovos, mokant DK numatyto dydžio išmokas. 

21.2.                      Ieškovas nebūtų galėjęs atlikti darbo LMT dėl savo užimtumo, nes ieškovas viršijo visas įmanomas teisėtas ir teorines darbo normas per parą, dirbdamas pilnu etatu keliose darbovietėse vienu metu. Ieškovas, išėjęs atostogų LMT, iš tikrųjų neatostogavo, bet jau dirbo kitose darbovietėse, o nuo 2022 m. gruodžio 12 d. įsidarbino dar ir teisininku VĮ Turto banke visu etatu, apie tai LMT neinformavo, kaip ir nepranešė apie tai, kad tuo pačiu metu jis visu etatu dirbo parodų centre „Litexpo“, taip pat ėjo (ir iki šiol eina) Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

21.3.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo siūlymo termino nesilaikymas laikytinas mažareikšmiu. Ieškovas pats laikėsi trumpesnio nei 5 darbo dienos termino, atsakė į atsakovės pasiūlymą per trumpesnį laiką, pretenzijų dėl to nereiškė. Nežymus termino nesilaikymas nesukėlė ieškovui jokių neigiamų padarinių, o iš konkliudentinių ieškovo veiksmų matyti, kad ieškovui terminas buvo aiškiai pakankamas. Ieškovas neįvardijo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tai, jog 5 darbo dienų terminas galimai buvo viena darbo diena trumpesnis. Šio termino laikymosi klausimas šiuo atveju yra nereikšmingas, neturintis realios įtakos šalių padėčiai. Juolab, kad pats pasiūlymas nesukelia materialinių teisinių pasekmių ir nėra apskundimo objektas, atitinkamai, negali būti teisminio nagrinėjimo objektu.

21.4.                      Ieškovas painioja dviejų skirtingų bylų nagrinėjimo ribas. Šioje byloje nagrinėjami 2023 m. sausio  16 d. paskelbtos prastovos klausimai, tuo tarpu siūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, po to sekęs 2023 m. sausio 30 d. įspėjimas dėl atleidimo ir galiausiai atleidimas iš darbo 2023 m. birželio 5 d. nagrinėjami kaip vieninga aplinkybių visuma kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje dėl atleidimo. Šie klausimai neturi būti dubliuojami nagrinėjant prastovų teisėtumą. Šioje byloje ieškovas turėtų koncentruotis tik į tai, ar prastovos buvo teisėtos. Atleidimo ir prastovų klausimų atskyrimas svarbus ir tuo, kad teismų praktikoje yra aiškiai suformuota, jog pats savaime atskirai įspėjimas dėl atleidimo nesukelia teisinių pasekmių, ir jis teisiškai vertinamas tik visumoje su jau įvykusiu atleidimu. Taigi, atleidimo iš darbo bylose aktuali yra juridinių faktų visuma (pasiūlymas keisti darbo sutarties sąlygas, atsisakymas keisti, įspėjimas apie atleidimą ir pats atleidimas), ir tie elementai atskirai vienas nuo kito nevertinami, nes laikoma, kad pavieniui jie nesukelia teisinių pasekmių, kol neįvyksta pats atleidimas. Vadinasi, šioje prastovų byloje ieškovas mėgina nepagrįstai vieną iš atleidimo bylos elementų perkelti į visai nesusijusią prastovų bylą.

21.5.                      Prastova ieškovui paskelbta teisėtai, negalėjimas suteikti ieškovui darbo susidarė objektyviai: tiek dėl to, kad dėl įvykusio realaus reorganizavimo, struktūrinių pokyčių, dėl ko vienas iš dviejų skyriaus vedėjų buvo perteklinis, skyriui jau vadovavo kita vedėja, tiek dėl to, kad jokių kitų pareigų ieškovas nesutiko užimti. LMT turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą skelbti ir pratęsti prastovą, nes valstybės biudžeto pinigų mokėjimas už neatliekamą darbą prieštarautų viešajam interesui. Teisės aktai nedraudžia taikyti prastovos įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu, jeigu egzistuoja prastovos sąlygos, kaip nagrinėjamu atveju. Pasekmes savo privačiam interesui ieškovas sukėlė pats, atsisakydamas LMT pasiūlymo, taigi jis negali reikalauti LMT atsakomybės už situaciją, kurią sukėlė pats. Nebuvo ir negalėjo būti jokių kitų to paties skyriaus vedėjo pareigų, vadinasi, neegzistavo jokios laisvos vedėjo pareigos, kuriose galėtų dirbti ieškovas. Ieškovui šiuo atveju buvo pasiūlytos visos įmanomos laisvos pareigybės, ir jis pats nurodė, kad jokios pareigybės jo nedomina ir kad jis jose nedirbs.

21.6.                      Ieškovui būnant prastovoje ieškovui buvo mokama 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kaip numatyta DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Prastova ieškovui buvo paskelbta pagrįstai, todėl ieškovo reikalavimai dėl užmokesčio skirtumų ir delspinigių priteisimo yra atmestini.

21.7.                      Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo. Atsakovei šiuo atveju buvo būtina samdyti advokatą dėl to, kad: byla yra santykinai didelės apimties (daug procesinių dokumentų su dešimtimis priedų, vien apeliacinis skundas surašytas 35 lapuose, procesas vyko ir DGK, kur taip pat buvo sugeneruotas nemažas bylos medžiagos kiekis, kurį turėjo nagrinėti pirmos instancijos teismas); ši byla – pirmoji LMT praktikoje darbo byla teisme; atsakovė neturėjo pakankamos kvalifikacijos ir patirties darbuotojų, galinčių atstovauti atsakovę; ginčas su ieškovu yra teisiškai sudėtingas (nagrinėjama susidariusi neeilinė situacija, susijusi su reorganizavimo teisinėmis pasekmėmis, ieškovo atsisakymu dirbti, negalėjimu jam pasiūlyti kitą darbą, taip pat su tuo, kad byloje yra sprendžiamas ir viešojo intereso klausimas (valstybės biudžeto lėšų taupaus naudojimo klausimas), iškilo ir ieškovo galimo piktnaudžiavimo teise klausimas, taip pat DK atskirų nuostatų interpretavimo klausimas); ieškovas yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, ginantis nuo jo teisinių pretenzijų reikia aukštos kvalifikacijos specialisto; įstatymai nedraudžia biudžetinei įstaigai samdyti advokato; ieškovas yra labai geros finansinės padėties, taigi procesinės išlaidos jam nesudaro esminės reikšmės, lyginant su jo mėnesinėmis pajamomis.

21.8.                      Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1,09 Eur delspinigių, nes negalima tenkinti reikalavimo, kuris jau buvo įvykdytas. Ieškovas turėjo reikalavimo dėl 1,09 Eur delspinigių priteisimo atsisakyti.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

24.       Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl prastovos pripažinimo paskelbta neteisėtai ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25.       2020 m. liepos 14 d. ieškovas ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1V-225 dėl vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (e. t. 1, b. l. 55-57). 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovo prašymu dėl perkėlimo į kitas pareigas, ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. paskirtas MITA Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus vedėju (e. t. 1, b. l. 58).

26.       2022 m. gegužės 24 d. įsakymu ,,Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimo sąlygų aprašo sudarymo“ Nr. 2V-124/V-303 Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas ir MITA direktorius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 513 ,,Dėl sutikimo reorganizuoti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą“, sudarė MITA reorganizavimo sąlygų aprašą ir jį paskelbė (e. t. 1, b. l. 64, 65-70).

27.       2022 m. rugpjūčio 3 d. MITA Teisės, pirkimų ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė el. paštu atsiuntė visiems darbuotojams, įskaitant ir ieškovą, pranešimą Nr. 5V-322 „Apie darbo santykių tęstinumą reorganizavimo atveju mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros darbuotojams“, kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. darbuotojų atliekamos darbo funkcijos perkeliamos vykdyti Lietuvos mokslo tarybai. Taip pat pranešime nurodyta, kad visas su MITA darbuotojais sudarytas darbo sutartis bei valstybės tarnybos santykius kaip darbdavys toliau tomis pačiomis sąlygomis vykdys Lietuvos mokslo taryba. Pranešime nurodytas 5 dienų terminas išreikšti nesutikimą su darbo santykių tęstinumu Lietuvos mokslo taryboje. Taip pat nurodyta, jog, nepateikus pranešimo dėl nesutikimo su darbo santykių tęstinumu, bus laikoma, kad išreikštas sutikimas su darbo santykių tęstinumu Lietuvos mokslo taryboje, kuri bus naujasis darbdavys (e. t. 1, b. l. 71-73). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas į siūlymą neatsakė ir taip išreiškė savo sutikimą tęsti darbo santykius tomis pačiomis sąlygomis pas atsakovę.

28.       2022 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1036 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos mokslo tarybos būdu“ 1 punktu nutarta reorganizuoti nuo 2022 m. gruodžio 1 d. MITA jungimo būdu – prijungti ją prie Lietuvos mokslo tarybos (atsakovės); Lietuvos mokslo tarybai pereina visos MITA teisės ir pareigos (e. t. 1, b. l. 62). Šiuo nutarimu taip pat patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašas (e. t. 1, b. l. 62-63).

29.       Ieškovas nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. sausio 9 d. išėjo kasmetinių atostogų.

30.       Atsakovė VSDFV pateikė duomenis apie ieškovo įdarbinimą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią pas atsakovę nuo 2022 m. gruodžio 1 d. (e. t. 1, b. l. 74).

31.       2023 m. sausio 10 d. (ieškovui grįžus iš kasmetinių atostogų) atsakovė pateikė ieškovui siūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriuo ieškovui siūlyta nuo 2023 m. sausio 10 d. užimti Lietuvos mokslo tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės lygis A1, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 14, kurį sudaro 11,6 pareiginės algos bazinių dydžių A1 lygio pareigybei, padidintų 20 procentų) pareigas. Nurodytas atsakymo dėl siūlymo pateikimo terminas iki 2023 m. sausio 15 d. Taip pat nurodyta, kad nesutikus užimti siūlomų pareigų, Taryba ketina ieškovą atleisti iš pareigų pagal DK 57 straipsnio 4 dalį (e. t. 1, b. l. 76, 77-78). Siūlyme paaiškinta, kad įvykus organizaciniams struktūros pertvarkymams MITA prijungta prie Tarybos, Tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užima valstybės tarnautoja, o MITA Teisės, pirkimų ir vertinimo skyriaus funkcijos ir ieškovo šiame skyriuje eitos vedėjo pareigos po Tarybos struktūrinių pokyčių tapo nereikalingos ir ieškovui tų pačių pareigų, vykdytų MITA, Taryba pasiūlyti negali.

32.       2023 m. sausio 15 d. el. laišku ieškovas informavo atsakovę, kad su 2023 m. sausio 10 d. siūlymu nesutinka (e. t. 1, b. l. 83). Taip pat ieškovas siūlė nutraukti darbo teisinius santykius DK 54 straipsnio pagrindu (šalių sutarimu), pridėdamas pasiūlymą dėl sąlygų (e. t. 1, b. l. 86-87).  

33.       2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“ atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė 2023 m. sausio 10 d. ieškovui įteikė siūlymą užimti Tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas, kad darbuotojas 2023 m. sausio 15 d. siūlomų pareigų atsisakė, kad atsakovė neturėjo pasiūlyti kito darbuotojo kvalifikaciją atitinkančio darbo, vadovaudamasi DK 47 straipsniu, darbuotojui (ieškovui) nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. paskelbė prastovą (e. t. 1, b. l. 89, 91).

34.       2023 m. sausio 19-25 d. el. laiškais šalys apsikeitė siūlymais dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų (e. t. 1, b. l. 92-95). Susitarti dėl abiem šalims priimtinų sąlygų nepavyko.

35.       2023 m. sausio 30 d. įspėjimu Nr. PPK-14, atsižvelgdama į tai, kad Taryba pasiūlė darbuotojui nuo 2023 m. sausio 10 d. užimti Tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas, o darbuotojas šio pasiūlymo atsisakė 2023 m. sausio 15 d., taip pat į tai, kad Taryba ir darbuotojas nesusitarė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, atsakovė, remdamasi DK 57 straipsnio 7 dalimi, įspėjo ieškovą, jog ieškovas bus atleistas iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu praėjus 3 mėnesiams nuo šio įspėjimo gavimo dienos (e. t. 1, b. l. 99).

36.       2023 m. balandžio 6 d. ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu (kurį vėliau tikslino) dėl 2023 m. sausio 10 d. siūlymo dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, įsakymų dėl prastovos paskelbimo ir jos pratęsimo, 2023 m. sausio 30 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymo dėl atleidimo termino pratęsimo pripažinimo neteisėtais, nepagrįstais ir panaikinimo, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų bei delspinigių priteisimo (darbo byla Nr. APS-131-7162/2023) (e. t. 2, b. l. 3-17; 18-20; 95-111).

37.       2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“ atsakovė pratęsė ieškovui prastovą iki 2023 m. gegužės 1 d. (e. t. 1, b. l. 28); 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“ atsakovė pratęsė ieškovui prastovą iki 2023 m. gegužės 31 d. (e. t. 1, b. l. 29).  

38.       2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-171 „Dėl atleidimo termino pratęsimo“ atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog ieškovui 2023 m. sausio 30 d. įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos, taip pat į tai, jog darbuotojas 2023 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, o Darbo ginčų komisijoje buvo pasiūlyta tartis dėl taikos sutarties sudarymo, dėl vykstančio ginčo Darbo ginčų komisijoje, pratęsė 2023 m. sausio 30 d. įspėjimo dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės terminą iki 2023 m. gegužės 31 d. (e. t. 1, b. l. 30).

39.       2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2982 darbo byloje Nr. APS-131-7162/2023 dėl prastovos Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą ir prastovos paskelbimo ieškovui atsisakius siūlomo darbo atmetė (e. t. 1, b. l. 34-53).

40.       2023 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. P-185 „Dėl V. L. atleidimo“ nuo 2023 m. birželio 5 d. nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis Nr. 1V-225 ir ieškovas atleistas iš užimamų pareigų, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo funkcijos dėl realių struktūrinių pertvarkymų tapo perteklinės, o visas kitas pasiūlytas pareigas ieškovas užimti atsisakė, taip pat į 2023 m. sausio 30 d. įspėjimą Nr. PPK-14, į viešąjį interesą bei poreikį racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas bei į tai, jog darbuotojas jau pats savo noru nuo 2022 m. gruodžio 12 d. pilnu etatu įsidarbino VĮ Turto banke į kitas panašaus pobūdžio vyriausiojo teisininko pareigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto, dėl ko jo socioekonominė padėtis reikšmingai nepasikeitė (e. t. 1, b. l. 31-33).

41.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovas V. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos mokslo tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, kuriuo prašė teismo: pripažinti, kad Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. P-185 „Dėl V. L. atleidimo“ ir jo pagrindu atsakovės atliktas šalis siejusios darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir jį panaikinti, grąžinti ginčo šalis į iki darbo sutarties nutraukimo buvusią padėtį, t. y. grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovę, darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis; priteisti ieškovui iš atsakovės su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias sumas – vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. birželio 5 d.) iki sprendimo, kuriuo atleidimas pripažintas neteisėtu įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės netesybas už vėlavimą atsiskaityti nustatyta tvarka ir periodiškumu priverstinės pravaikštos laikotarpiu, sumokant vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš nustatyta tvarka ir periodiškumu uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus; priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas susidariusias priverstinės pravaikštos laikotarpiu.

42.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1337-1171/2024, iš dalies tenkino ieškovo ieškinį: pripažino ieškovo atleidimą iš darbo Lietuvos mokslo taryboje pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus neteisėtu ir panaikino Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P-185 „Dėl V. L. atleidimo“; 2020 m. liepos 14  d. darbo sutartį Nr. 1V-225, sudarytą tarp ieškovo ir MITA, laikė nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos mokslo tarybos 33 279,63 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. birželio 6 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos bei po 214,28 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 1 046,76 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šio teismo sprendimo yra paduoti šalių apeliaciniai skundai.

Dėl šios bylos nagrinėjimo ribų

43.       Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia pareikšto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, t. y. pareikšti ieškinio reikalavimai ir argumentai bei aplinkybės, kuriais šie reikalavimai grindžiami. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko apibrėžtose ribose, ir negalima situacija kai tapačius klausimus teismai spręstų keliose atskirose bylose, nagrinėjamu atveju svarbu aiškiai apibrėžti ir atriboti šios civilinės bylos dėl prastovos (ne)teisėtumo nagrinėjimo apimtį nuo civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.  

44.       Ieškovas iš darbo Lietuvos mokslo taryboje buvo atleistas 2023 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. P-185 „Dėl V. L. atleidimo“ nuo 2023 m. birželio 5 d., vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, t. y. darbdavės iniciatyva be darbuotojo kaltės, nes darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdavei tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavės veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o darbuotojas atsisakė dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sąlygomis (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo (žr. šio sprendimo 42-43 punktai). Ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą ir grįsdamas nurodytą ieškinį, ieškovas, be kita ko, argumentavo dėl sąlygų atleisti jį iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu nebuvimo, keldamas klausimus dėl 2023 m. sausio 10 d. siūlymo dėl darbo sutarties sąlygų keitimo neteisėtumo bei nepagrįstumo, dėl atsakovės pareigos pasiūlyti ieškovui kitas lygiavertes pareigas (ne)vykdymo ir kt. Minėta, kad šis ieškinys išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1337-1171/2024, tačiau pastarasis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs apskundus jį apeliacine tvarka.

46.       Šioje civilinėje byloje apeliaciniu skundu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo išnagrinėtas ieškovo ieškinys dėl prastovos pripažinimo paskelbta neteisėtai ir su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo, kuriuo ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovės 2023 m. sausio 10 d. siūlymą „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“ neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) pripažinti atsakovės 2023 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“, 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“ neteisėtais, nepagrįstais ir juos panaikinti; 3) priteisti 1,09 Eur delspinigių už 2023 m. balandžio mėn. pavėluotai sumokėto darbo užmokesčio dalį; 4) priteisti darbo užmokesčio sumų skirtumus, kurie susidarė neteisėtai paskelbus prastovą mokant ne visą vidutinį darbo užmokestį, o jo 40 proc. pagal DK 47 straipsnio nuostatas. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas, be kitų, nurodo argumentus dėl atsakovės 2023 m. sausio 10 d. siūlymo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo (ne)pagrįstumo, neteisėtumo, atsakovės galimybių pasiūlyti ieškovui kitas lygiavertes pareigas ir šios pareigos (ne)vykdymo.

47.       Įvertinus šių dviejų civilinių bylų santykį, pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje esminis keliamas klausimas – dėl prastovos pripažinimo neteisėta, todėl ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir dėstomi argumentai, kurie iš esmės sietini su atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus sąlygų (ne)buvimu, t. y. argumentai, susiję su atsakovės galimybėmis pasiūlyti ieškovui kitas lygiavertes pareigas ir pareigos tai padaryti (ne)vykdymu, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo apimtį ir keltini bei nagrinėtini kitoje civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo. Ieškovo atleidimo iš darbo dėl struktūrinių atsakovės pertvarkymų (ne)teisėtumo vertinimas – kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šioje byloje su tuo susiję klausimai nespręstini, kaip nepatenkantys į nagrinėjimo dalyką ginče dėl prastovos ir, atitinkamai, negalimi nagrinėti kaip tapatūs klausimams, kurie nagrinėjami kitoje civilinėje byloje. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, pritartina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad ieškovas šios perskyros nesilaiko ir šioje byloje dėsto eilę argumentų, kurie taip pat dėstomi ir kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kurie iš esmės yra susiję ne su šioje byloje nagrinėjamu reikalavimu dėl prastovos teisėtumo vertinimo, o su atleidimo iš darbo procesu ir jo teisėtumo vertinimu, kuris, kaip minėta, nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.

48.       Atsižvelgiant į šios bylos, kurioje nagrinėtinas reikalavimas dėl prastovos (ne)teisėtumo ir su tuo susijusių sumų, nagrinėjimo dalyką ir jo apibrėžiamas ribas, ieškovo argumentai, susiję su atleidimo iš darbo procesu ir šiam procesui reikšmingų aplinkybių nustatymu bei vertinimu, šioje byloje nenagrinėtini ir dėl to teisėjų kolegija nepasisako ir nenagrinėja ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų ir plačiai išdėstytų argumentų dėl atsakovės pareigos pasiūlyti ieškovui kitas lygiavertes pareigas (ne)vykdymo, dėl atsakovės pateikto siūlymo keisti darbo sąlygas (ne)pagrįstumo ir pan., kaip teisiškai nereikšmingų šioje byloje keliamiems reikalavimams tinkamai išnagrinėti.

Dėl prastovos paskelbimo sąlygų ir (ne)teisėtumo

49.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prastovos paskelbimo teisėtumo bei dėl to neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, t. y. esminis keliamas klausimas – ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai paskelbė ieškovui prastovą, kai aplinkybė, dėl kurios atsakovė negalėjo suteikti ieškovui darbo – po darbdavės reorganizavimo susidariusi situacija, kai neliko ieškovo vykdytos pareigybės, o ieškovas kito siūlyto darbo atsisakė.

50.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prastova ieškovui paskelbta teisėtai ir pagrįstai, nes buvo visos sąlygos prastovai paskelbti. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad dėl įvykusio ieškovo darbovietės reorganizavimo, kuomet 2022 m. gruodžio 1 d. MITA prijungimo būdu buvo prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos, ir ieškovo vykdytų darbo funkcijų dubliavimosi, bei dėl ieškovo atsisakymo dirbti kitą jam pasiūlytą, jo kvalifikaciją atitinkanti darbą, išlaikant tokį patį darbo užmokestį, ieškovo atsisakymas dirbti kitą darbą lėmė tai, kad darbdavė, negalėdama pasiūlyti tokio pačio darbo, kurį ieškovas ėjo MITA, paskelbė ieškovui prastovas. Teismas pažymėjo, kad darbdavės siūlymas darbuotojui užimti vyriausiojo teisininko pareigas, išlaikant tokį patį atlyginimą, nors ir nežymiai pažeidžiant 5 darbo dienų atsakymui pateikti skirtą terminą, iš esmės atitiko darbuotojo turimą kvalifikaciją, gaunamą darbo užmokestį, formaliai tai buvo tik pareigų pavadinimo keitimas, tačiau ieškovas atsisakė šio darbdavės pasiūlymo motyvuodamas tuo, kad tai nėra „vadovaujančios“ pareigos. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo ieškovo norimo etato, neturėjo ir negalėjo jam pasiūlyti ,,vadovaujančių“ pareigų, todėl, atsakovei pasiūlius ieškovui užimti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, faktiškai su tuo pačiu atlyginimu ir tik formaliai keičiant pareigų pavadinimą, o ne pobūdį, pastarajam nesutikus, darbdavė teisėtai ir pagrįstai paskyrė darbuotojui prastovas.

51.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs buvusią faktinę situaciją ir teismo sprendime nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka prastovos instituto tikslų, pobūdžio bei esmės, formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl prastovos skelbimo sąlygų, o teismas nepakankamai atsižvelgė į susidariusios situacijos ypatumus ir iš to kylantį poreikį spręsti ne prastovos skelbimo, o darbo sutarties nutraukimo klausimą.

52.       Prastova, jos paskelbimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami DK 47 straipsnyje. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalį darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: 1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; 2) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Nagrinėjamu atveju aktuali DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama situacija.

53.       Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad prastova pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali būti skelbiama tik esant dviem sąlygoms: 1) darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartimi sulygto darbo; 2) nėra galimybės darbuotojui dirbti kitą darbą (kito darbo nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo). Taigi, pagal DK 47 straipsnyje įtvirtintą prastovos teisinį reglamentavimą prastovai būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – atlikti savo darbines pareigas, dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

54.       Tokia padėtis neatitinka nei darbuotojo, nei darbdavio interesų, prieštarauja darbo sutartimi sulygtų sąlygų privalomumo principui. Įstatymo leidėjas, pripažindamas, kad tokia padėtis darbovietėje yra objektyviai galima, ją sureguliavo, derindamas abiejų darbo sutarties šalių interesus. Būtent atsižvelgiant į darbdavio interesą išvengti darbo laiko nuostolių ir papildomų negamybinių išlaidų arba juos minimalizuoti, nurodytas DK straipsnis nustato prastovos atveju darbdaviui galimybę dėl prastovos nedirbantį darbuotoją laikinai perkelti į kitą tinkamą darbą, o šiam atsisakius pasiūlyto kito darbo ar iš viso nepasiūlius kito tinkamo darbo, atitinkamais atvejais darbuotojui mokėti mažesnį nei sulygtas darbo užmokestį. Kita vertus, atsižvelgiant į darbuotojo interesus, teisės normos nustato tam tikras teisės į darbą, darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023).

55.       Paskelbus prastovą, darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai dėl prastovos pasikeičia; darbuotojui mokama atlyginimo dalis, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Darbdavys gali apibrėžti darbuotojo buvimo darbovietėje laiką, atšaukimo iš prastovos terminus ir procedūrą, taip pat nustatyti, kiek laiko darbuotojui pavedama būti darbovietėje ir kada (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 185) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020;  2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023).

56.       Taigi, prastovos institutas – tai tam tikras būdas suderinti darbo teisinių santykių šalių tarpusavio teises bei teisėtus interesus, kai dėl objektyvių ir nuo darbdavio valios nepriklausančių priežasčių darbdavys tam tikrą laikotarpį negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, t. y. tai priemonė spręsti susiklosčiusią darbdavio veiklai nepalankią situaciją, už kurią darbdavys nėra atsakingas, derinant abiejų darbo teisinių santykių dalyvių teisėtus interesus ir išlaikant jų pusiausvyrą bei sudarant prielaidas darbdaviui lengviau pakelti tokią veiklai nepalankią situaciją ir sėkmingai tęsti veiklą toliau šiai situacijai pasibaigus.

57.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad įstatyme apibrėžtų ir teismų praktikoje atsikleistų sąlygų ginčo prastovai paskelbti nebuvo.

58.       Pirma, pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo neduoda dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023). Sprendžiant dėl prastovos teisėtumo pirmiausia turi būti nustatyta, ar egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios darbdaviui suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

59.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio situacija, kai dėl struktūrinių darbdavio pertvarkymų darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nelaikytina objektyvia priežastimi DK 47 straipsnio 1 dalies prasme taikyti prastovos teisinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023). Pareigybės panaikinimas dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų nelaikytina objektyvia priežastimi darbuotojui skelbti prastovą, nes tai darbdavio vienašališkai priimtas sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų, kuriuos atlikus naikinama asmens pareigybė, t. y. laikytina subjektyvia priežastimi.

60.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 2V-124/V-303 Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas ir MITA direktorius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 513 ,,Dėl sutikimo reorganizuoti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą“, sudarė MITA reorganizavimo sąlygų aprašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1036 nutarta nuo 2022 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti MITA jungimo būdu – prijungti ją prie Lietuvos mokslo tarybos (atsakovės). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikus šį prijungimą, atsakovės Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užėmė valstybės tarnautoja, o MITA Teisės, pirkimų ir vertinimo skyriaus funkcijos ir ieškovo šiame skyriuje eitos vedėjo pareigos dėl struktūrinių pokyčių tapo nereikalingos ir ieškovui tų pačių pareigų, kokias jis ėjo MITA, atsakovė pasiūlyti negalėjo. Dėl to atsakovė 2023 m. sausio 10 d. pateikė ieškovui siūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriuo ieškovui siūlyta nuo 2023 m. sausio 10 d. užimti Lietuvos mokslo tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas, tačiau ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“ atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė 2023 m. sausio 10 d. ieškovui įteikė siūlymą užimti Tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas, kad darbuotojas 2023 m. sausio 15 d. siūlomų pareigų atsisakė, kad atsakovė neturėjo pasiūlyti kito darbuotojo kvalifikaciją atitinkančio darbo, vadovaudamasi DK 47 straipsniu, darbuotojui (ieškovui) nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. paskelbė prastovą, kuri buvo pratęsta 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-164 ir 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-170. Taigi, prastova ieškovui paskelbta dėl to, jog, atlikus darbdavės struktūrinius pertvarkymus, neliko ieškovo iki pertvarkymų eitos pareigybės, t. y. po pertvarkymo nebuvo reikalingos antro Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigos.

61.       Atsižvelgiant į prastovos instituto tikslą ir paskirtį, t. y. palengvinti darbdaviui laikinoje situacijoje, kai dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių jis negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, kartu išlaikant darbo santykių šalių teisių bei interesų pusiausvyrą, situacija, kai darbo sutartyje sulygto darbo nebegalima suteikti dėl darbdavio sprendimu atliktų struktūrinių pertvarkų, dėl kurių pareigybė tapo perteklinė, teismo nepagrįstai pripažinta pagrįsta sąlyga prastovai skelbti. Tokia situacija neatitinka objektyvių ją sukėlusių priežasčių kriterijaus.

62.       Antra, tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje prastova aiškinama kaip laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos šalies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų) (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 185-186) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023).

63.       Nagrinėjamu atveju teismas nepakankamai įvertino tai, kad susidariusi situacija nebuvo laikino pobūdžio – po darbdavės struktūrinių pertvarkų išnykus ieškovo pareigybei ir darbdavės poreikiui išlaikyti tokią pareigybę, pokytis nepripažintinas laikinais sunkumais ar objektyviai susiklosčiusia situacija, dėl kurios darbdavys laikinai negali suteikti darbo sutartimi sulygto darbo ir skelbia prastovą iki laikotarpio, kai tokia situacija pasibaigs, pabaigos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, ginčo situacija neatitiko prastovos sąlygos, siejamos su laikinu darbdavio negalėjimu suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

64.       Akivaizdu, jog tokioje situacijoje, kai darbdavys sulygto darbo negali suteikti dėl priežasčių, kurios nėra laikinos ir neišnyks, nėra prasmės ir prielaidų skelbti darbuotojui prastovą – ji neatitiktų šio teisinio instituto tikslų bei paskirties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tolesnis darbuotojo palikimas darbe perdavus vykdytas funkcijas kitiems darbuotojams reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą; tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, šios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas išvengti nuostolių darbdavys gali siūlyti pradėti tokio darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą. Darbdaviui ekonominė būtinybė ir jo tiesioginis interesas yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, bet, atvirkščiai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012). Taigi, tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pagrindo nutraukti darbo teisinius santykius teisės aktų nustatyta tvarka, DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar kt. pagrindu. Kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir buvo daroma nagrinėjamu atveju.

65.        Trečia, nėra pagrindo pripažinti, kad teisinio reguliavimo turinį ir prastovos teisinio instituto paskirtį bei esmę atitiktų prastovos paskelbimas tokiu atveju, kai, darbdaviui negalint suteikti sulygto darbo dėl struktūrinių pokyčių išnykus pareigybei ir darbuotojui atsisakius dirbti kitą darbą, darbuotojas išleidžiamas į prastovą įspėjimo dėl atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu laikotarpiui, nustatytam DK 57 straipsnio 7 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek pagal teisės doktriną, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, negalima skelbti prastovos darbuotojams, kurie nesutinka su darbo sąlygų keitimu arba darbo sutarties nutraukimu darbdavio pasiūlytomis sąlygomis. Šio priežastys laikytinos subjektyviomis (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 186; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023). Pagal DK 45 straipsnio 2 dalį, darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvykdžius struktūrinius darbdavės pertvarkymus, dėl kurių ieškovo pareigybė tapo perteklinė ir nebeliko darbo sutartyje sulygto darbo, ieškovui atsisakius dirbti kitą pasiūlytą darbą, atsirado pagrindas ne skelbti prastovą, o inicijuoti atleidimą iš darbo pagal DK 57 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatytos atleidžiamo iš darbo darbuotojo garantijos (pvz., įspėjimo terminas) negali būti paneigiamos pritaikius kitą teisinį institutą – šiuo atveju paskelbus prastovą.

66.       Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas prastovos paskelbimo sąlygas bei nukrypo nuo šias normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovė pagrįstai ieškovui paskelbė prastovą, ir dėl to buvo atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės įsakymus dėl prastovos paskelbimo ir pratęsimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės 2023 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“, 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl išmokėto ir nesant prastovos mokėtino vidutinio darbo užmokesčio skirtumo priteisimo

67.       DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio. 

68.       Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, atsakovė, 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P-10 paskelbdama ieškovui prastovą, nurodė prastovos laiką apmokėti DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka: už tris darbo dienas darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį, o už kitą prastovos laikotarpį darbuotojui mokėti 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-164 ir 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-170 pratęsiant prastovą, nurodyta už prastovos laiką mokėti darbuotojui 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio.

69.       Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai paskelbė ieškovui prastovą, atitinkamai spręstinas klausimas dėl prastovos metu ieškovui mokėto 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio, kuris mokėtinas įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino laikotarpiu, skirtumo priteisimo. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad prastovą paskelbus nepagrįstai, ieškovui neteisėtai mokėta 40 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio pagal DK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl to ieškinio reikalavimas priteisti susidariusį išmokėtos sumos ir ieškovo vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už prastovos laikotarpį pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

70.       Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, šią išvadą patvirtina ir teismų praktika, kurioje pripažinta, jog, nenustačius, kad buvo objektyvios priežastys, dėl kurių darbuotojui negalėjo būti suteiktas darbas, bet darbo nebuvimą galint paaiškinti darbdavio atleidimo iš darbo procedūrų organizavimo būdu, darbdavys privalo darbuotojui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą prastovos laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1044-160/2011, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2482-262/2012; Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-773/2018).

71.       Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius nuo pirmiau aptarto nesumokėto darbo užmokesčio sumos skirtumo.

72.       Pagal į bylą pateiktą ieškovo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 218,08 Eur (e. t. 1, b. l. 21). Ieškovui išmokėtas sumas bei darbo dienų skaičių kiekvieną mėnesį patvirtina į bylą pateikti duomenys (e. t. 1, b. l. 23, 24, 114, 125, 127; e. t. 2, b. l. 81, 121).

73.       Ieškovas ieškiniu prašė, pripažinus prastovą paskelbta neteisėtai, priteisti iš atsakovės tokias prastovos metu mokėto ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumo sumas su delspinigiais:

73.1.                      1 177,67 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. sausio mėn. ir 0,08 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 1 177,67 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. vasario 3 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

73.2.                      2 486,15 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. vasario mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 486,15 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. kovo 3 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

73.3.                      3 009,55 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. kovo mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 3 009,55 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

73.4.                      2 486,21 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. balandžio mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 486,21 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

73.5.                      2 723,35 Eur (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. gegužės mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 723,35 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. birželio 5 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai).

74.       Įvertinus bylos duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, darbo dienų skaičių bei išmokėtas sumas, taip pat duomenis apie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ginčo laikotarpiu patvirtintus delspinigių dydžius, nėra pagrindo nesutikti su ieškovo ieškinyje pateiktais skaičiavimais. Šių skaičiavimų teisingumo bei pagrįstumo neginčijo ir atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat į tai, jog, kaip minėta, prastovos paskelbimas ieškovui pripažintas nepagrįstu, tenkintini ieškovo reikalavimai dėl nurodytų sumų, susidariusių dėl skirtumo tarp faktiškai prastovos metu mokėto 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpio metu mokėtino vidutinio darbo užmokesčio, priteisimo.

75.       Atsakovė, iš esmės neginčydama ieškovo pateiktų skaičiavimų pagrįstumo bei teisingumo, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tai, kad ieškovas reikalavimus formuluoja nurodydamas darbo užmokesčio sumas su mokesčiais, laikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovas negalėtų tikėtis, kad jam būtų priteistos sumos su mokesčiais. Šie atsakovės teiginiai atmestini, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškinio reikalavimų formulavimas, tiek teismo sprendime sumų nurodymas su mokesčiais ar be jų nekeičia reikalavimo ir / ar sprendimo turinio bei niekaip nelemia darbuotojo teisės gauti sumas, kurios turėtų būti sumokamos kaip mokesčiai. Sumas nurodant su mokesčiais, darbuotojui pagal sprendimą išmokėtina suma mažinama mokesčių sumomis, o priklausantys mokesčiai sumokami teisės aktų nustatyta tvarka ir, atitinkamai, sumas nurodant be mokesčių, darbuotojui išmokamos nurodytos sumos, nuo jų papildomai sumokant priklausančius mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl darbdavės siūlymo ieškovui dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis vertinimo

76.       Ieškovas ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašė pripažinti atsakovės 2023 m. sausio 10 d. siūlymą „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“ neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti, argumentuodamas, kad pateikiant šį siūlymą buvo pažeistas DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas atsiliepimui į siūlymą pateikti, taip pat, kad siūlymas neteisėtas, nes atsakovė nepagrindė teisėtų priežasčių tokiam siūlymui teikti ir būtinybės darbo sąlygoms keisti.  

77.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nurodyto siūlymo turinį, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo teismo sprendimo daliai dėl šio reikalavimo keisti ar naikinti.

78.       Pirma, pagal DK 45 straipsnio 1 dalį, pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, o, kaip minėta anksčiau, darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka (DK 45 straipsnio 2 dalis). DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą; darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

79.       Taigi, darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra prielaida spręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbo sutarties nutraukimo tokiu atveju sąlygos reglamentuojamos DK 57 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šio ginčo kontekste atsakovės siūlymo ieškovui dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis vertinimo klausimas teisiškai nėra reikšmingas, nes, visų pirma, nagrinėjamu atveju nesant kitų prastovai skelbti būtinų sąlygų (objektyvaus prastovos skelbimo priežasčių kriterijaus), tokio siūlymo atmetimas sietinas su galimu atleidimo iš darbo pagrindu bei procesu įrodinėjant, jog buvo įstatyme įtvirtintos atleidimo iš darbo šiuo pagrindu sąlygos. Atitinkamai, pripažintina, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su siūlymo dėl darbo sąlygų pakeitimo teikimu, jo pagrindu, pagrįstumu ir kt., neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl prastovos paskelbimo (ne)teisėtumo ir savo esme yra bylos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjimo dalykas. Prastovos kontekste toks siūlymas reikšmingas tik nustatant prielaidas prastovai skelbti, siejamas su darbuotojo sprendimu dėl pasiūlymo: tokiu atveju, kai darbuotojas jį priima, darbuotojas perkeliamas dirbti kitą jam pasiūlytą darbą ir nėra prielaidų prastovai skelbti; tokiu atveju, kai darbuotojas jį atmeta, jei yra ir kitos prastovos skelbimo sąlygos (ko nagrinėjamu atveju nėra konstatuota), darbuotojui gali būti skelbiama prastova (DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

80.       Antra, ieškovui formuluojant atskirą savarankišką ieškinio reikalavimą dėl siūlymo panaikinimo byloje dėl prastovos pripažinimo neteisėta, pritartina atsakovės argumentams, kad toks siūlymas, kaip nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių, negali būti apskundimo objektu. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, 2023 m. sausio 10 d. siūlymas dėl darbo sąlygų keitimo buvo darbdavės pasiūlymas darbuotojui, kurį darbuotojas galėjo priimti arba atmesti. Iš esmės teisines pasekmes sukelia ne pats siūlymas dėl darbo sąlygų keitimo, o darbuotojo sprendimas dėl pasiūlymo ir po jo sekantys darbdavio sprendimai (pvz., atleisti darbuotoją iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu). Taigi, tokio siūlymo panaikinimas nesukeltų ieškovui teisinių materialinių pasekmių, todėl nagrinėjimo dalyku gali būti tik vėlesni teisines pasekmes sukėlę sprendimai, nagrinėjamu atveju – atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas, kurį keliant gali būti nagrinėjami ir klausimai, susiję su siūlymo teikimo, kaip sudedamosios tokio atleidimo iš darbo procedūros dalies, ydingumu (kas yra, kaip minėta, kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas). Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, tokią išvadą patvirtina ir formuojama teismų praktika, pagal kurią, pavyzdžiui, įspėjimai dėl atleidimo iš darbo taip pat nėra skundžiami, kaip nesukeliantys materialiųjų teisinių pasekmių (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. sauso 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-289-773/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019).

81.       Šios išvados nepaneigia ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė ginčyti siūlymą dėl darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva nustatyta DK 45 straipsnio 3 dalyje, nes, kaip matyti iš nurodytos normos turinio, ieškovas ją aiškina netiksliai. DK 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė darbuotojui ginčyti neteisėtą darbo sutarties pakeitimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju darbo sąlygos nebuvo pakeistos – atsakovei pateikus siūlymą ieškovui dėl darbo pakeistomis sąlygomis ir darbuotojui su siūlymu nesutikus, darbdavė inicijavo darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip įtvirtinta DK 45 straipsnio 2 dalyje. Kaip ne kartą minėta, atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kurios nagrinėjimo dalykas ir apima klausimus, susijusius su tuo, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl to, sprendžiant nurodytus klausimus, nagrinėtini ir argumentai, susiję su siūlymu dėl darbo sąlygų pakeitimo, kaip atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu procedūros sudedamąja dalimi. Atitinkamai šioje byloje dėl prastovos paskelbimo (ne)teisėtumo, nurodytas siūlymas, vertinamas atskirai nuo atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepripažintinas sukeliančiu materialines teisines pasekmes. Dėl to teisėjų kolegija šioje byloje plačiau nepasisako dėl ieškovo apeliaciniame skunde detaliai dėstomų argumentų, susijusių su ginčo siūlymu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo (t. y. dėl siūlymo teikimo pagrindo ir terminų; dėl to, ar struktūriniai atsakovės pokyčiai buvo pagrindas teikti siūlymą; dėl siūlymo atitikties teisės aktų reikalavimams; dėl sąlygų pakeisti ieškovo darbo sąlygas (ne)buvimo ir pan.).

Dėl delspinigių pavėlavus atsiskaityti už 2023 m. balandžio mėn.

82.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 11 d. atsakovė išmokėjo ieškovui 93,96 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,atostoginiai už 2023 m. gegužės mėn.“ (e. t. 2, b. l. 117). Paaiškinant šį mokėjimą, 2023 m. gegužės 16 d. atsakovės finansininkės paaiškinime nurodyta, kad balandžio mėnesio prastovos dalis turėjo būti paskaičiuota 1 657,37 Eur, bet dėl klaidos paskaičiuota 1502,06 Eur; susidariusi 155,31 Eur nepriemoka (atskaičius mokesčius – 93,96 Eur) ieškovui sumokėta nurodytu mokėjimu gegužės mėnesį, bet dėl klaidos programoje nepakeista mokėjimo paskirtis ir mokėjimas klaidingai įvardintas ,,atostoginiais“ (e. t. 2, b. l. 119).

83.       Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 1,09 Eur delspinigių už pavėluotai sumokėtą šią darbo užmokesčio dalį už 2023 m. balandžio mėn.

84.       Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog atsakovė sumokėjo ieškovui 1,09 Eur (e. t. 2, b. l. 192).

85.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas neišsprendė šio savarankiško ieškinio reikalavimo, nes dėl jo nepasisakė, todėl teismo sprendimas ieškovo ieškinį atmetant visa apimtimi neteisėtas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

86.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų nepasisakė dėl šio ieškinio reikalavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis ieškinio reikalavimas dėl 1,09 Eur priteisimo laikytinas mažareikšmiu dėl prašomos priteisti sumos dydžio, taip pat buvo visiškai patenkintas atsakovei sumokėjus ieškovui prašytą 1,09 Eur sumą ir dėl to negalėjo būti patenkintas teismo sprendimu, aplinkybė, kad teismas neaptarė šio reikalavimo sprendime, laikytina itin formaliu trūkumu, nesudarančiu pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

87.       Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl prastovos paskelbimo (ne)teisėtumo, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

88.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs DK 47 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl prastovos skelbimo sąlygų, nepagrįstai pripažino atsakovės įsakymą dėl prastovos ieškovui skelbimo teisėtu, todėl, atitinkamai, nepagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, naikintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies: tenkintini ieškovo reikalavimai pripažinti atsakovės įsakymus dėl prastovos paskelbimo ir jos pratęsimo neteisėtais ir priteisti su įsakymo dėl prastovos neteisėtumu susijusias sumas, susidariusias dėl prastovos metu išmokėtų ir mokėtinų darbo užmokesčio sumų skirtumo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

90.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

91.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai iš esmės tenkinami, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

92.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

nusprendžia: 

        

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14726-727/2023.

Priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. P-10 „Dėl prastovos paskelbimo“, 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. P-164 „Dėl prastovos pratęsimo“, 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl prastovos pratęsimo“.

Priteisti ieškovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos mokslo tarybos (j. a. k. 188716281) neteisėtos prastovos metu mokėto ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumo sumas su delspinigiais, t. y.:

–       1 177,67 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 67 ct) (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. sausio mėn. ir 0,08 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 1 177,67 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. vasario 3 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

–       2 486,15 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 15 ct) (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. vasario mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 486,15 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. kovo 3 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

–       3 009,55 Eur (tris tūkstančius devynis eurus 55 ct) (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. kovo mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 3 009,55 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

–       2 486,21 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 21 ct) (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. balandžio mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 486,21 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai);

–       2 723,35 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris eurus 35 ct) (neatskaičius mokesčių) už 2023 m. gegužės mėn. ir 0,1 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 2 723,35 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2023 m. birželio 5 d. iki faktinio šios sumos sumokėjimo ieškovui dienos (imtinai).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                          Asta Jakutytė-Sungailienė

 

 

                                                                         Rūta Latvelė

 

 

                                                                         Ieva Navickaitė-Sakalauskienė